Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-548-889/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-12
Bylos Nr.: e2A-548-889/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00485-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aušra Maškevičienė, Milda Skersienė
Atsakovas: V. R., S. P.
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-548-889/2024Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00485-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. R. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams V. R., S. P. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. F., A. A. S., Palangos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1.1. Įpareigoti atsakovą V. R. ir atsakovę S. P. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – atlaisvinti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią tarp (duomenys neskelbtini):

1.1.1. Pašalinti atsakovo V. R. faktiškai valdomus ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, kurie buvo identifikuoti pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktą 2013 m. rugpjūčio 9 d. statinių išdėstymo planą bei, atsakovui patvirtinus, nurodyti ir pažymėti 2021 m. spalio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) priede – situacijos schemoje:

- Poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), kuris preliminariai patenka į buvusio savininko N. F. asmeninės nuosavybės teise valdytą žemę buvusioje (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini));

- Poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), pastatas preliminariai nepatenka į buvusio savininko N. F. asmeninės nuosavybės teise valdytą žemę buvusioje (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini));

- Kilnojamąjį daiktą kemperį (automobilinį namelį).

1.2. Pašalinti atsakovės (buvusios savininkės) S. P. valdytą ir iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotą pastatą – poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), identifikuotą pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktą 2013 m. rugpjūčio 9 d. statinių išdėstymo planą bei pažymėtą 2021 m. spalio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje, akto Nr. (duomenys neskelbtini), priede – situacijos schemoje, pastatas preliminariai patenka į buvusio savininko N. F. asmeninės nuosavybės teise valdytą žemę buvusioje (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)).

1.3. Nustatyti, kad pašalinus poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini) ir kilnojamąjį daiktą kemperį (automobilinį namelį), atsakovas V. R. ir atsakovė S. P. privalo sutvarkyti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią tarp (duomenys neskelbtini), tinkamos naudoti būklės.

2. Ieškinio reikalavimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai, dalyvaujant atsakovui V. R., 2021 m. rugsėjo 17 d. 10.00 val. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu buvo patikrinta valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esanti tarp (duomenys neskelbtini), ir identifikuoti atsakovo V. R. nurodyti jo naudojami statiniai (trys poilsio nameliai) ir kemperis, kurie pažymėti prie akto pridedamoje situacijos schemoje, esantys valstybinėje žemėje tarp (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė taip pat nurodė, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro 2021 m. spalio 18 d. duomenų bazės išrašo (su istorija) duomenimis, atsakovo V. R. 2021 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo metu nurodytas kaip įregistruotas pastatas – poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Nuosavybės teisė buvo įregistruota savininkės S. P. vardu; išregistravimo pagrindas – 2015 m. vasario 11 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-34-588/2015, 2015 m. birželio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-888-123/2015 ir 2015 m. birželio 30 d. asmens prašymas Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. liepos 13 d.

2.3. Ieškovė akcentavo, kad atsakovo V. R. faktiškai naudojami statiniai (poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)) ir atsakovei (buvusiai savininkei) S. P. priklausantis poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) – kaip daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovai privalo pašalinti statinius iš valstybinės žemės.

Atsiliepimas

2. Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydama, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, ir prašo jį atmesti. Nurodė šias aplinkybes:

3.1. Nors ieškovė reiškia reikalavimus atsakovams solidariai, tačiau atsakovė negalėtų būti atsakinga už kito asmens statinius ir jų pašalinimą iš laisvos valstybinės žemės teritorijos.

3.2. Atsakovė pažymi, kad jos statinys buvo įsigytas notarinio sandorio pagrindu, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad statinys suformuotas savavališkai.

3.3. Ieškovė tinkamai neidentifikavo atsakovų statinių, todėl nenustatė, kurie statiniai patenka į posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją, ir kurie statiniai pažeidė ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

3.4. Ieškovė neįrodė, kad valstybinės žemės sklypo teritorija atsakovų būtų kaip nors sugadinta ir (ar) pabloginta.

4. Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė šias pagrindines aplinkybes:

4.1. Atsakovo administracinės procedūros ir (ar) atitinkami teismo procesiniai sprendimai patvirtina faktus, kad atsakovas jau daugelį metų yra valstybinės žemės naudotojas, kuris nuosavybės teise valdo tris esamus statinius. Ieškovė iš esmės tokiu reikalavimu siekia sunaikinti svetimus daiktus, kurie niekaip nepažeidžia ieškovės teisių.

4.2. V. R. niekada nebuvo nubaustas administracine nuobauda už neteisėtą valstybinės žemės užėmimą. Pažymima ir tai, kad atsakovo statiniai laisvoje valstybinėje žemėje stovi daugelį metų, atsakovas yra valstybinės žemės naudotojas. Ieškovė šiuo ieškiniu siekia visiškai pažeisti atsakovo V. R. teises į jo daiktus, kurie stovi laisvos valstybinės žemės teritorijoje.

4.3. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas V. R. kreipėsi į ieškovės įstaigą dėl sutikimo atlikti esamų statinių teisinę registraciją viešajame Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės pradėta vykdyti administracinė procedūra nėra užbaigta.

4.4. Ieškovė sąmoningai neįgyvendina nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusią žemę administracinių procedūrų, o atsakovo V. R. esami statiniai nėra ir negali būti kliūtimi įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusią žemę.

4.6. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą sutvarkyti žemę tinkamos naudoti būklės yra nesuprantamas ir negalimas, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad esama laisva valstybinės žemės teritorija dabartiniu metu nėra tinkama naudoti pagal paskirtį, kuri jokiu administraciniu aktu dar nėra nustatyta. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė pripažino, kad žemės sklypas nėra suformuotas, todėl suprantama, jog nėra nustatyta šios žemės paskirtis ir naudojimo būdas.

5. Tretieji asmenys A. A. S. bei E. F. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad jie yra realūs pretendentai į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal Piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kadangi jie yra buvusio žemės savininko iki 1940 m. nacionalizacijos atstovai pagal įstatymą. Trečiųjų asmenų vertinimu, įstatymų numatytas reglamentavimas nedraudžia susigrąžinti jiems iki nacionalizacijos valdytą žemę, nepaisant to, kad joje yra atsakovams priklausantys neįregistruoti statiniai.

6. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė šias aplinkybes:

6.1. Tos aplinkybės, kad neteisėtą rekonstrukciją toleravo nuomotojas ar statybinę veiklą kontroliuojančios institucijos, kad nebuvo taikomos savavališkai statybai numatytos sankcijos, nedaro šios statybos teisėta, nes teisė negali atsirasti iš neteisėtų veiksmų.

6.2. Atsakovai nurodytus poilsio namelius gali nusikelti arba išsivežti kaip statybines medžiagas. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė Nacionalinei žemės tarnybai, kad analogiški tokio pobūdžio poilsio nameliai yra laikini statiniai, todėl reikalaujama juos pašalinti nuo valstybinės žemės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė: įpareigoti atsakovą V. R. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – atlaisvinti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią tarp (duomenys neskelbtini), ir pašalinti jo faktiškai valdomus ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, kurie buvo identifikuoti pagal VĮ Registrų centro pateiktą 2013 m. rugpjūčio 9 d. statinių išdėstymo planą bei, atsakovui patvirtinus, nurodyti ir pažymėti 2021 m. spalio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) priede – situacijos schemoje – poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), kuris preliminariai patenka į buvusio savininko N. F. asmeninės nuosavybės teise valdytą žemę buvusioje (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)), ir poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), kuris preliminariai nepatenka į buvusio savininko N. F. asmeninės nuosavybės teise valdytą žemę, buvusioje (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)); įpareigoti atsakovę S. P. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – atlaisvinti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią tarp (duomenys neskelbtini), ir pašalinti jos valdytą ir iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotą pastatą – poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), identifikuotą pagal VĮ Registrų centro pateiktą 2013 m. rugpjūčio 9 d. statinių išdėstymo planą bei pažymėtą 2021 m. spalio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) priede – situacijos schemoje, kuris preliminariai patenka į buvusio savininko N. F. asmeninės nuosavybės teise valdytą žemę buvusioje (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)); nustatyti, kad. pašalinus poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), atsakovai V. R. ir S. P. privalo sutvarkyti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią tarp (duomenys neskelbtini), iki tinkančios naudoti būklės. Kitą patikslinto ieškinio dalį teismas atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad, vertinant ginčo statinių (poilsio namelių) statybos teisėtumą, nagrinėjamu atveju reikšmingas yra statybos metu galiojęs statybos teisinis reglamentavimas. Byloje nėra pateikta duomenų apie minėtų statinių statybos pradžią ir jos užbaigimą. Dar 1969 m. spalio 20 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos potvarkio Nr. 884-p 1 punktu buvo uždrausta Šventosios teritorijoje statyti privačius namus, vasarnamius ir kitus pastatus. 1970 m. sausio 4 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarime Nr. 2 nurodoma, kad fiziniams asmenims kaip privati nuosavybė priklausantys pastatai turi būt inventorizuojami, pripažinti tinkamais naudoti ir registruojami (2 (d), 5 ir 12 punktai), taip pat numatyta, kad laikinų statinių ar neteisėtai pastatytų statinių įregistruoti negalima (5 ir 16 punktai). 1970 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 317 1 punkte nurodoma, kad gyvenamuosius namus kaip tinkamus naudoti turi pripažinti speciali komisija, o 6 punkte numatyta, kad komisija, pripažindama pastatą tinkamu naudoti, priima rašytinį sprendimą. Šie paminėti teisės aktai reglamentuoja statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai. Esminiai šios tvarkos reikalavimai buvo vykdyti statybą pagal statybos leidimą ir ją baigti statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarime Nr. 2 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Instrukcija numatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. Šios instrukcijos 2 punkte numatyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus, taip pat nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (5 punktas). 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymas Nr. 1-1539). 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas – 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas.

9. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad atsakovas V. R. neįrodė, jog statiniai buvo pastatyti laikantis galiojusių teisinių reikalavimų, statomi ir suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka kaip nekilnojamieji daiktai, kad jų statybos darbams atlikti valstybinėje žemėje buvo gautas sutikimas, todėl teismai padarė išvadą, kad šie statiniai – poilsio pastatai – yra pastatyti savavališkai.

10. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus bylos duomenis, statiniai – poilsio pastatai – ir nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Teismas nurodė, kad atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad jie yra gavę Nacionalinės žemės tarnybos leidimą naudotis prašomu atlaisvinti žemės plotu. Atsakovai niekada neturėjo ir dabar neturi teisės naudotis statiniais šioje valstybinės žemės dalyje. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad žemės sklypas buvo išnuomotas ginčo objektus valdantiems ir naudojantiems atsakovams ar kitu pagrindu perduotas jų valdymui. Atsakovams neturint žemės sklypo savininko leidimo sutikimo ar kito teisinio pagrindo (pavyzdžiui, nuomos sutartis, panaudos sutartis), jie negali naudotis svetimu turtu.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovų argumentai, kad šiuo metu vyksta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas tretiesiems asmenims, kurie neprieštarauja, kad jų valdomi statiniai stovėtų ant žemės sklypo, į kurį jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, negali būti vertinami kaip pagrindas šiuo metu leisti naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu.

12. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė CK 4.98 straipsnyje numatytas abi sąlygas – tai, kad ieškovė yra valstybinės žemės sklypo patikėtinė ir kad atsakovų statiniai, esantys šioje valstybinės žemės sklypo teritorijoje, valdomi ir naudojami neteisėtai.

13. Teismas nurodė, kad siekiant šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į būtinų darbų apimtį (objektų montavimas ir (ar) išardymas, išvežimas ir t. t.), pašalinant ginčo objektus, atsakovai savo lėšomis įpareigotini ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant iš valstybinės žemės teritorijos savavališkai įrengtus ir jų faktiškai valdomus bei naudojamus objektus – poilsio pastatus.

14. Teismas, atsižvelgęs į šalių atstovų paaiškinimus bei nurodytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovas patvirtino, kad pašalino kilnojamąjį daiktą kemperį – (automobilį namelį), o ieškovė šios aplinkybės nepaneigė, įvertino, kad ieškovės nurodytas nuosavybės teisės pažeidimas dėl automobilinio namelio buvimo valstybinės žemės teritorijoje yra pašalintas, tai sudaro pagrindą netenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti kilnojamąjį daiktą (kemperį) iš valstybinės žemės teritorijos.

15. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus solidariai pašalinti ginčo statinius yra nepakankamai pagrįstas, nes bylos duomenis patvirtina, kad atsakovai valdo skirtingus ginčo objektus. Byloje yra žinomi konkrečių ginčo objektų valdytojai ir naudotojai, todėl teismas atsakovus įpareigojo atlaisvinti valstybinės žemės teritoriją, pašalinant kiekvienam jų priklausančius ginčo statinius.

16. Teismo vertinimu, atsakovai privalo pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, atkurdami iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Atsakovai (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės 2021 m. spalio 18 d. patikslintas ieškinys, ir dėl esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų civilinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, likusią sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą arba panaikinti Plungės apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės 2021 m. spalio 18 d. patikslintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą visa apimtimi, kitą sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą.

18. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Šalies argumentai

19.1. Apeliantai pažymi, kad ieškovė atitinkamai neįgyvendinusi atsakovų prašymų administracinių procedūrų dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo negali objektyviai įvertinti, ar atsakovai yra teisėti valstybinės žemės naudotojai ar neteisėti. Atsakovai turi teisę į valstybinės žemės nuomą ir (ar) į statinių teisinę registraciją, tačiau esant atsakovų prašymui išnuomoti valstybinę žemę ir duoti sutikimą dėl statinių teisinės registracijos, ieškovė tokių atsakovų prašymų nesprendė.

19.2. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovų statiniai yra pastatyti savavališkai arba neteisėtai. Faktinės aplinkybės, kad atsakovų statiniai nėra įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia atsakovų daiktinių teisių į šiuos statinius ir taip pat nereiškia, kad statiniai yra pastatyti savavališkai arba neteisėtai. Atsakovai prašo valstybinės žemės nuomos teisių ir sutinka mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau ieškovas neformuoja žemės sklypų ir nesprendžia valstybinės žemės nuomos klausimo.

19.3. Tretieji asmenys A. A. S. ir E. F. sutiko, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į išlikusią žemę kartu su esamais atsakovų statiniais, todėl akivaizdu, kad teismui buvo pagrindas tenkinti atsakovų prašymus dėl civilinės bylos sustabdymo, iki bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusią žemę procesas. Teismas be jokių motyvų atsisakė sustabdyti civilinę bylą, iki bus išspręsti atsakovų prašymai ieškovei dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo.

19.4. Pažymima, kad ieškovė nežinojo, o teismas nenustatė teritorijos ribų, kuriose yra atsakovų statiniai, todėl nėra nustatyta, ar atsakovų statiniai patenka į atitinkamas teritorijas, kuriose bus atkurtos trečiųjų asmenų A. A. S. ir E. F. nuosavybės teisės.

19.5. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės yra nesuprantamas ir negalimas, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad esama laisva valstybinės žemės teritorija dabartiniu metu nėra tinkama naudoti pagal paskirtį, kuri jokiu administraciniu aktu dar nėra nustatyta.

19.6. Apeliantų nuomone, teismas civilinės bylos proceso metu buvo akivaizdžiai neobjektyvus ir šališkas atsakovų atžvilgiu. Teismas 2024 m. sausio 9 d. viešo teismo posėdžio metu pats išsprendė savo nušalinimo klausimą žodine nutartimi be jokių motyvų, t. y. teisėja V. R. proceso metu ėmė vykdyti teismo pirmininko funkcijas. Teismas 2024 m. sausio 9 d. išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės ir paskelbė, kad išeina priimti teismo sprendimo, kuris bus paskelbtas 2024 m. sausio 29 d. Kitą dieną, t. y. 2024 m. sausio 30 d., teisėja V. R. perdavė civilinę bylą teismo pirmininkui, kuris priėmė atitinkamą rašytinę 2024 m. sausio 30 d. nutartį dėl nušalinimo. Teisėja V. R. pažeidė teismo sprendimo priėmimo slaptumą, kadangi ji sudarė sąlygas kitam teisėjui priimti savo žinion civilinę bylą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl teismo nušalinimo po civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės.

19.7. Pažymima, kad atsakovų pateikto 2024 m. sausio 29 d. nušalinimo pareiškimo teisėja V. R. nesprendė, kadangi esą teismas yra išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį. Teismas ignoravo atsakovų teises nušalinti teismą. Akcentuojama, kad teismas nuolankiai vykdė atitinkamas teismo pirmininko teises – 2024 m. sausio 9 d. teismas pateikė visą civilinę bylą teismo pirmininkui, nors teismas buvo jau buvo išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį. Šiuo atveju teisėja V. R. skirtingai vertino išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį faktinę aplinkybę.

Atsiliepimas

2. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

20.1. Ieškovė įrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje numatytas abi sąlygas – tai, kad ieškovė tuo metu buvo valstybinės žemės teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančios tarp (duomenys neskelbtini), patikėtinė, ir tai, kad atsakovų V. R. ir S. P. Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai, esantys šioje valstybinės žemės sklypo teritorijoje, valdomi ir naudojami neteisėtai.

20.2. Akcentuojama, kad valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais.

3. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir išsamus. Nors apeliantai nurodo, kad statiniai stovi seniai ir jie nebuvo baudžiami, tačiau tos aplinkybės, kad neteisėtą rekonstrukciją toleravo nuomotojas ar statybinę veiklą kontroliuojančios institucijos, kad nebuvo taikomos savavališkai statybai numatytos sankcijos, nedaro šios statybos teisėta, nes teisė negali atsirasti iš neteisėtų veiksmų.

21.2. Pažymima, kad atsakovai nurodytus namelius, įrenginius gali nusikelti arba išsivežti kaip statybines medžiagas.

21.3. Palangos miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo vedamas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad, vykdydami ieškovei teisės aktais priskirtus įpareigojimus, ieškovės darbuotojai 2012 m. rugsėjo 10 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2015 m. kovo 30 d. patikrino teritoriją valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią tarp (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)), ir atliktų patikrinimų metu surašė valstybinės žemės naudojimo patikrinimo aktus (2012 m. rugsėjo 10 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 19, 2013 m. balandžio 10 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimų metu nustatyta, kad minėtoje teritorijoje – valstybinėje žemėje tarp (duomenys neskelbtini), pagal pridedamas schemas, stovi atsakovui V. R. priklausantys trys poilsio nameliai, vagonėlis, tualetas ir prausykla. Nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. vienas iš pastatų – poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei S. P., kuri įgijo daiktą 2013 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų V. R. ir S. P., pagrindu.

8. Nustatyta, kad 2013 m. liepos 4 d. atsakovui V. R. surašytas administracinių pažeidimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat surašytas 2015 m. gruodžio 3 d. administracinių pažeidimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 45 straipsnyje (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas, vengimas juos grąžinti). 2015 m. liepos 14 d. atsakovas V. R. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą dėl sutikimo atlikti statinių teisinę registraciją ir jam iškeltos administracinio pažeidimo teisenos atidėjimo. 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo informuotas, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą. Taip pat atsakovas V. R. informuotas, kad yra vykdoma nuosavybės teisų atkūrimo procedūra dėl buvusio savininko N. F. asmenines nuosavybes teise valdytos žemės buvusioje (duomenys neskelbtini), pažymint, kad atsakovo faktiškai valdomi poilsio statiniai patenka į buvusio savininko N. F. valdytą žemę. Šioje teritorijoje žemės sklypas nesuformuotas ir asmenims, turintiems teisę į buvusio savininko N. F. nuosavybės teisių atkūrimą, nuosavybės teisės nėra atkurtos. Atsakovas šį raštą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri išnagrinėjusi skundą 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų nagrinėjimo“ pranešė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimą statyti (įteisinti) poilsio namelius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taip pat informavo, kad nėra pagrindo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

9. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 11 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs – Palangos miesto apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-588/2015 pagal ieškovės K. F. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, S. P., V. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, notarei A. B. dėl daikto teisinės registracijos panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovės ieškinį tenkino – panaikino objekto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyto adresu (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre, panaikinant šio objekto teisinę registraciją; pripažino negaliojančia 2013 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartį tarp atsakovų V. R. ir S. P. dėl pastato – poilsio namelio, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-888-123/2015 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą pakeitė – panaikino teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2013 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų V. R. ir S. P. dėl pastato – poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuo sutarties sudarymo momento, ir šią ieškinio dalį atmetė. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs – Palangos miesto apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-480-824/2016 pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai, VĮ Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kad atsakovas V. R. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatus, esančius valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pareiškimas atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1867-796/2016 pareiškėjo V. R. skundą atmetė ir paliko galioti 2016 m. rugpjūčio 8 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą.

11. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, išnagrinėjęs ieškovo V. R. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo priimti sprendimą dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių – poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) ir poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją viešajame Nekilnojamojo turto registre, ieškovo V. R. ieškinį atmetė. 2020 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko nepakeistą 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

12. Ieškovė, siekdama identifikuoti atsakovo V. R. naudojamus statinius, esančius valstybinėje žemėje, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą ir prašė pateikti valstybinėje žemėje esančių ir atsakovo V. R. valdomų statinių – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), ir poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), išdėstymo planą / schemą su nurodytomis koordinatėmis. Valstybės įmonė Registrų centras 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė valstybinėje žemėje esančių statinių – poilsio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir poilsio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2013 m. rugpjūčio 9 d. statinių išdėstymo planą, pažymėdamas, kad šis planas nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nėra atnaujintas, ir informavo, kad minėtų pastatų kadastro duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Minėtame statinių išdėstymo plane taip pat pažymėtas poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini).

13. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus darbuotojai, dalyvaujant atsakovui V. R., 2021 m. rugsėjo 17 d. 10.00 val. vėl atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Minėto 2021 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo metu buvo patikrinta valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esanti tarp (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo identifikuoti atsakovo V. R. nurodyti jo naudojami statiniai – trys poilsio nameliai ir kemperis, kurie pažymėti prie akto pridedamoje situacijos schemoje, esantys valstybinėje žemėje tarp (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 5 d. buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat parengta situacijos schema. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, prie akto pateikta situacijos schema, kurią vertinant kartu su valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktais duomenimis apie poilsio namelių išsidėstymą, patvirtina, kad pastatas – poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), ir poilsio pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), preliminariai patenka į (duomenys neskelbtini) posesiją (buvęs savininkas N. F.). Trečiasis poilsio namelis, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, yra už posesijos (duomenys neskelbtini) ribų ir į ją nepatenka, t. y. poilsio pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), preliminariai į (duomenys neskelbtini) posesiją nepatenka.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra Lietuvos Respublikos valstybė, kurį iki 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo normų pakeitimų patikėjimo teise valdė ieškovė.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo normų pakeitimams, valstybei priklausanti žemė miestuose ir miesteliuose buvo perduota atitinkamoms savivaldybėms, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai valstybinė žemė savivaldybėms neperduodama (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir esant galiojančiam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimui Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ bei žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktui, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. pakeitė valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose ir miesteliuose esančių valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas ir miestelis. Taigi, esant galiojančiam teisiniam reglamentavimui, ginčo sklypas šiuo metu patikėjimo teise yra valdomas Palangos miesto savivaldybės, tačiau 2022 m. birželio 30 d. Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1311 (TAR, 2022, Nr. 2022-15638) nustatyta, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Taigi nagrinėjamoje byloje, pradėtoje nagrinėti ir neišspręstoje iki 2023 m. gruodžio 31 d., ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos procesinė padėtis, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo normų pakeitimams, nesikeičia.

16. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taigi asmeniui, pareiškusiam negatorinį ieškinį, tenka pareiga įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė (patikėtinė) ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos, o atsakovai turi pareigą įrodyti, kad jie turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

18. Tarp šalių ginčas kilo būtent dėl antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y. dėl aplinkybės, ar pažeidžiamos žemės sklypo savininko teisės. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atlaisvinti valstybinę žemę ir kitus ieškinio reikalavimus, rėmėsi žemės naudojimo patikrinimo aktais, kadastro žemėlapio ištrauka, prie žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktų pridėtomis fotonuotraukomis ir kitais kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teiktais rašytiniais įrodymais, kurie, ieškovės vertinimu, vienareikšmiškai įrodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinyje įrodinėtinas aplinkybes.

19. Apeliantai V. R. ir S. P. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdami apeliacinį skundą teigia, kad atsakovų statiniai valstybiniame žemės sklype stovėjo daugelį metų, tačiau ieškovė jiems neskaičiavo nuomos mokesčio, be to, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovų statiniai yra pastatyti savavališkai arba neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovų argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

20. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertinant ginčo statinių (poilsio namelių) statybos teisėtumą, nagrinėjamu atveju yra reikšmingas statybos metu galiojęs statybos teisinis reglamentavimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie minėtų statinių statybos pradžią ir jos užbaigimą, tačiau dar 1969 m. spalio 20 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos potvarkio Nr. 884-p 1 punktu buvo uždrausta Šventosios teritorijoje statyti privačius namus, vasarnamius ir kitus pastatus. 1970 m. sausio 4 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarime Nr. 2 nurodoma, kad fiziniams asmenims kaip privati nuosavybė priklausantys pastatai turi būt inventorizuojami, pripažinti tinkamais naudoti ir registruojami (2 (d), 5 ir 12 punktai), taip pat numatyta, kad laikinų statinių ar neteisėtai pastatytų statinių įregistruoti negalima (5 ir 16 punktai). 1970 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 317 1 punkte nurodoma, kad gyvenamuosius namus kaip tinkamus naudoti turi pripažinti speciali komisija, o 6 punkte numatyta, kad komisija, pripažindama pastatą tinkamu naudoti, priima rašytinį sprendimą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Instrukcija numatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. Šios instrukcijos 2 punkte numatyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus, taip pat nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (5 punktas). 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymas Nr. 1-1539). 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas – 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2007 m. liepos 31 d. Valstybinio audito ataskaitoje „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad, Palangoje esančius laikinus statinius įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus bandoma juos rekonstruoti, jų vietoje statyti kitus kapitalinius statinius ir aplink juos formuoti žemės sklypus, o tai gali neigiamai paveikti Baltijos pajūrio teritorijas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės eksperto vertinimu, architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu galiojantis šių poilsio namelių statuso reglamentavimas yra ydingas ir taisytinas, nes jie turėtų būti prilyginti laikiniems statiniams, turėtų būti nustatytas pagrįstas ir protingas jų naudojimo terminas, o jie patys Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad atsakovų argumentų, susijusių su jų valdomų statinių teisėtu buvimu valstybinėje žemės sklypo teritorijoje, (ne)pagrįstumui konstatuoti taip pat yra aktualus įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų prejudicialumas (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-480-824/2016 pagal pareiškėjo (ieškovo) V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjas, turėdamas tikslą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, t. y. poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), bei poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo V. R. daiktines teises į juos, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į šiuos pastatus, esančius valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1867-796/2016, minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Šioje nutartyje yra nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, jog ieškovas statinius pradėjo nuo 2002 metų valdyti kaip neprižiūrimus; ieškovas nurodė, jog statiniai jam niekada nepriklausė nuosavybės teise (nutarties 15 punktas). Taigi šioje išnagrinėtoje byloje pats ieškovas pripažino, jog poilsio pastatai (ginčo statiniai) jam nuosavybės teise niekada nepriklausė, jis nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamuosius objektus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tuo tarpu ieškovo pareiškimas dėl ginčo statinių nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atmestas.

22. Taip pat pažymėtina, kad V. R. ieškinio reikalavimai Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje atlikti V. R. nuosavybės teise priklausančių statinių – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini) ir poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-510-960/2019 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (ieškovo V. R. ieškinys atmestas) ir apeliacinės instancijos – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-40-340/2020, kuria pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovo V. R. faktiškai naudojami statiniai (poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)), kurių naudojimo faktą atsakovas patvirtino 2021 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo metu, ir atsakovei (buvusiai savininkei) S. P. priklausantis poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) – kaip daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

24. Nors atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad ta aplinkybė, jog atsakovų statiniai nėra įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia atsakovų daiktinių teisių į šiuos statinius ir taip pat nereiškia, kad statiniai yra pastatyti savavališkai arba neteisėtai, tačiau byloje pateiktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma, taip pat minėti įsiteisėję teismų sprendimai suponuoja išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog statiniai buvo pastatyti laikantis galiojusių teisinių reikalavimų, statomi ir suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka kaip nekilnojamieji daiktai, kad jų statybos darbams atlikti valstybinėje žemėje buvo gautas sutikimas. Teismų nustatytų aplinkybių apeliantai nepaneigė nei minėtose išnagrinėtose bylose, nei šiuo nagrinėjamu atveju. Atsakovai nepateikė naujų įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų teismų nustatytas faktines aplinkybes dėl statinių statybos teisėtumo, kad statiniai buvo statomi ir suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka kaip nekilnojamieji daiktai, jų statybos darbams atlikti valstybinėje žemėje buvo gautas sutikimas, taip pat ir nepateikė duomenų apie tai, kad ginčo statiniai buvo teisėtai sukurti, laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

25. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 suformavo teismų praktiką, kad teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie yra gavę Nacionalinės žemės tarnybos leidimą naudotis prašomu atlaisvinti žemės plotu. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovams ar kitu pagrindu perduotas jų valdymui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovų nuosavybės teisės į statinius ir į valstybinės žemės nuomą buvo pažeistos, kadangi atsakovų prašymai nebuvo sprendžiami, tačiau tai, ar tinkamai buvo sprendžiami atsakovų teikiami prašymai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Viešame registre nesant įregistruotiems jokiems juridiniams faktams dėl ginčo žemės sklypo atsakovų teisėto naudojimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus, kad jie yra teisėti valstybinės žemės naudotojai.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantų argumentus, kad tretieji asmenys A. A. S. ir E. F. sutiko, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į išlikusią žemę kartu su esamais atsakovų statiniais, todėl, atsakovų nuomone, teismas turėjo tenkinti atsakovų prašymus dėl civilinės bylos sustabdymo, iki bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusią žemę klausimas. Apeliacinės instancijos teismas tokiais apeliantų teiginiais nesutinka. Visų pirma vien ta aplinkybė, kad tretieji asmenys A. S. ir E. F. neprieštarauja, kad atsakovų naudojami statiniai stovėtų žemės sklypo plote, į kurį yra atkuriamos trečiųjų asmenų nuosavybės teisės, nepaneigia aplinkybės, kad ginčo žemės sklypo plotas šiuo metu vis dar priklauso valstybei ir atsakovai, nesantys teisėti valstybinės žemės naudotojai, naudodami teisėtai nesukurtus, neįteisintus ir neįregistruotus Nekilnojamojo turto registre pastatus, esančius valstybinėje žemėje, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Be to, nuosavybės teisės atkūrimo procesas yra užtrukęs ir gali dar trukti ilgą laiką, o atsakovai turimus pastatus gali perkelti į kitą vietą ar išsivežti kaip statybines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo tai, kad, pasibaigus nuosavybės atkūrimo procesams, suformavus šioje teritorijoje žemės sklypą tretiesiems asmenims, turintiems teisę į buvusio savininko nuosavybės teisių atkūrimą, pasikeitus ginčo žemės sklypo savininkams, bus galima spręsti atsakovams priklausančių pastatų buvimo klausimą su minėtos žemės sklypo teritorijos savininkais.

28. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad esama laisva valstybinės žemės teritorija dabartiniu metu yra netinkama naudoti pagal paskirtį, kuri jokiu administraciniu aktu dar nėra nustatyta. Todėl, atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pašalinus ginčo poilsio pastatus atsakovai V. R. ir S. P. privalo sutvarkyti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią tarp (duomenys neskelbtini), „tinkančioje naudoti būklėje“, ir toks teismo sprendimas yra negalimas, kadangi jis yra nesuprantamas ir neįvykdomas. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdama, tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atsakovai turi pareigą pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus – pašalinę ginčo objektus, atsakovai privalo atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Toks pažeistų teisių gynimo būdas atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos proceso metu buvo neobjektyvus ir šališkas atsakovams. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 9 d. viešo teismo posėdžio metu pats išsprendė savo nušalinimo klausimą žodine nutartimi be jokių motyvų, be to, teismas 2024 m. sausio 9 d. išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės, o 2024 m. sausio 10 d. teisėja V. R. perdavė civilinę bylą teismo pirmininkui, kuris 2024 m. sausio 10 d. priėmė atitinkamą rašytinę nutartį dėl teisėjos V. R. nušalinimo. Tokiu būdu, atsakovų nuomone, V. R. pažeidė teismo sprendimo priėmimo slaptumą, sudarydama sąlygas kitam teisėjui priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl teismo nušalinimo po civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsakovai pažymi, kad 2024 m. sausio 11 d. teisėja V. R. dar kartą civilinę bylą perdavė teismo pirmininkui, kuris priėmė dar vieną 2024 m. sausio 11 d. procesinį sprendimą, tačiau 2024 m. sausio 29 d. teisėja V. R. atsakovų nušalinimo pareiškimą sprendė visiškai kitaip, t. y. nusprendė pareiškimą grąžinti atsakovams, kadangi teismas esą rašo teismo procesinį sprendimą ir todėl negali spręsti nušalinimo pareiškimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, išklausius 2024 m. sausio 9 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad dėl dalies nušalinimo pareiškimo bylą nagrinėjusi teisėja V. R. minėto teismo posėdžio metu nutarė kreiptis į teismo pirmininkės pareigas einančią teisėją. Taigi, perdavus nušalinimo pareiškimo klausimo nagrinėjimą teisėjai A. V., šiuo klausimu teisėja, atliekanti teismo pirmininko pareigas, turėjo priimti ir procesinį sprendimą. 2024 m. sausio 10 d. nutartyje teismo pirmininko pareigas einanti teisėja atsakovų pareiškimo dėl teisėjos V. R. nušalinimo nuo civilinės bylos netenkino, pažymėdama, kad teisėjos V. R. nešališkumas nepaneigtas, nes nenustatytas nė vienas iš CPK straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, taip pat nepateikta kitų duomenų, įrodymų apie teisėjos šališkumą, tiesioginį suinteresuotumą, išankstinį nusistatymą prieš atsakovus ar aktyvų veikimą tik ieškovės interesais. 2024 m. sausio 11 d. teisėja, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, A. V. nutartimi ištaisė 2024 m. sausio 10 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą dėl klaidingai nurodyto bylos numerio.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų nuomone, kad teismo sprendimo priėmimo metu buvo pažeistas teismo sprendimo priėmimo slaptumas. Pažymėtina, kad procesinio sprendimo dėl nušalinimo pareiškimo priėmimas nėra šalių ginčo ar kitų aplinkybių, susijusių su šalių ginčo esme, vertinimas ir nagrinėjimas. Nei iš bylos duomenų, nei iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė, kad laikinai teismo pirmininko pareigas atliekančiai teisėjai priimant 2024 m. sausio 10 d. ir 2024 m. sausio 11 d. nutartis būtų įvertinta šalių ginčo esmė ar (ir) dėl jos pasisakyta.

32. Be kita ko, teisėjų kolegija šioje byloje šališkumo principo pažeidimu nepripažįsta apeliantų nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2024 m. sausio 29 d. teisėja V. R. atsakovų pateiktą nušalinimo pareiškimą grąžino atsakovams, kadangi teisme tuo metu jau buvo sprendžiamas procesinio sprendimo priėmimo klausimas. Tai nesudaro pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis Nr. e3K-7-120-701/2022). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Teismui pripažinus, kad negatorinio ieškino sąlygos įrodytos ir į esminius apeliacinio skundo argumentus (įskaitant ir teismo šališkumo ir sprendimo priėmimo slaptumo klausimą) atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

34. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

36. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei ir trečiajam asmeniui nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisAušra MaškevičienėMilda Skersienė