- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 2-510-960/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02193-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Viktoras Gecas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Viktorui Gecui, atsakovo atstovei Virginijai Vermontaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 16SD-1309-(14.16.104) ir 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 155-2762-(7.5.) kaip neteisėtus ir nepagrįstus, įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių – poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 43K1ž ir poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 44K1ž, teisinę registraciją viešajame nekilnojamojo turto registre. Ieškinį grindė tuo, jog jam nuosavybės teise priklauso 2 poilsio statiniai, kurie yra pirmos grupės nesudėtingi statiniai ir kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas neturi jokių nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų į šiuos statinius, bet pažymėtina, jog tokios pirmos grupės nesudėtingų statinių teisinė registracija nėra privaloma. Atsakovas neginčija ir pripažįsta ieškovo nuosavybės teisę į šiuos statinius, nes yra ne vieną kartą reiškęs reikalavimus dėl jų pašalinimo. Atsakovo Palangos skyrius 2015 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovo prašymą dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje atlikti statinių teisinę registraciją. Apskundus šį sprendimą, atsakovas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu paliko galioti anksčiau priimtą sprendimą. Šie sprendimai yra neteisėti, nes statiniai jau daugiau kaip 10 metų stovi valstybinėje žemėje, ieškovas yra jų savininku, o jų teisinei registracijai yra būtinas žemės naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas, o atsakovas sutikimas yra tik viena iš būtinų sąlygų. Sprendimuose atsakovas nenurodė jokių priežasčių kodėl negali būti duotas sutikimas statinių teisinei registracijai. Ginčijamais sprendimais atsakovas užkirto ieškovui teise disponuoti nuosavybės teise priklausančiais statiniais, nes be sutikimo atsakovas negali atlikti jų registracijos, o vėliau prašyti sudaryti valstybės žemės numos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovo nurodyti statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje, kurioje valstybės žemės sklypas nėra suformuotas, valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta. 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuris numatė duomenų perrašymo iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro ir Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro tvarką. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui statiniai buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamas turtas, o tai suponuoja išvadą, jog jie nebuvo pripažinti nekilnojamu daiktu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų – notarinės sutarties dėl pastatų pirkimo – pardavimo. Atsakovas taip pat vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko N. F. nuosavybės teise valdytą žemę ir ieškovo statiniai patenka į šią teritoriją.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Viktoras Gecas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog laisvoje valstybinėje žemėje yra du ieškovo statiniai. Kadastrinio matavimo byla pagrindžia, jog jie laikytini nekilnojamais daiktais. Atsakovo priimti sprendimai yra nemotyvuoti, sunku suprasti ką turimą omenyje ar nereikalingas sutikimas ar negalimas. Sklypai statinių buvimo vietoje nėra formuojami, todėl negalima teigti apie nuosavybės teisių atkūrimą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Virginija Vermontaitė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog vyksta nuosavybės teisės atkūrimo procedūros ir jos yra prioritetinės. Atsakovas neduota ieškovo nurodytų sutikimų, o galima išduoti sutikimą įgyvendinti statytojo teises, užbaigti statybą. Ieškovo statiniai neregistruojami ne vien dėl atsakovo sutikimo nedavimo. Statiniai neteisėtai stovi valstybinėje žemėje. Jie yra kilnojami, nes neįregistruoti. Kadastrinė byla nėra įregistruota.
Ieškinys netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, 2015 m. kovo 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu (t.1, b.l. 50-53), yra nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos ir iš esmės šalių neginčijamos aplinkybės, jog nesuformuotame valstybinės žemės sklype, esančiame tarp Mėguvos g. ir Jūros g., Palangoje, yra du statiniai (toliau - Statiniai), kurie nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir kuriuos faktiškai valdo ieškovas.
Šalies argumentai
Ieškovas 2015 m. liepos 13 d. prašymu kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti sutikimą dėl Statinių teisinės registracijos (t.2, b.l. 46). Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 16SD-1309-(14.16.104.) (toliau – Sprendimas Nr.1) informavo ieškovą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl sutikimo atlikti statinių teisinę registraciją bei atidėti administracinės bylos nagrinėjimą. Tokį sprendimą motyvavo tuo, jog statiniai, kuriuos prašoma įteisinti yra nesudėtingi statiniai, neturintys nekilnojamam daiktui būdingų požymių, jie yra laikini statiniai ir reikalaujama juos pašalinti nuo valstybinės žemės. Statiniai yra nesuformuotame žemės sklype į kurį vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros (t.2, b.l. 47-48). Ieškovui pateikus skundą, atsakovas 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. 155-2762-(7.5.) (toliau – Sprendimas Nr. 2) informavo ieškovą, jog nėra pagrindo išduoti sutikimą statyti (įteisinti) poilsio namelius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai ir nėra pagrindo panaikinti Sprendimą Nr. 1. Tokį sprendimą motyvavo tuo, jog įteisinti savavališkai pastatytus pastatus žemės sklype galima, jeigu pagal teisės aktus galima statyba šiuose žemės sklypuose. Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota išdavinėti sutikimus įteisinti savavališkas statybas, bet ji gali išduoti sutikimus rekonstruoti ar statyti statinius valstybinėje žemėje. Ieškovo nurodyti statiniai nepriskiriami prie statinių, kuriems nereikalingas sutikimas (t.2, b.l. 52-55).
VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu netenkino ieškovo prašymo dėl Statinių įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes: statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybės žemės patikėtinio sutikimą, kuris įrašomas į deklaraciją apie statybos užbaigtumą, kaip statybą leidžiantis dokumentas arba pateiktas kaip papildomas dokumentas; būtina kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo; daiktinės teisės neregistruojamos, nes nėra įregistruotas pats daiktas (t.2, b.l. 92-93). VĮ „Registrų centras“ 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu paliko nepakeistą 2018 m. spalio 9 d. sprendimą, nurodant, jog ieškovas Statinių įregistravimui pateikė 2017 m. kovo 21 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą, kuriose turi būti valstybės žemės patikėtinio sutikimas (t.2, b.l. 109-110).
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1867-796/2016, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį į Statinius nustatymo, nutarė Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, kuriame atmestas ieškovo pareiškimas, palikti nepakeistą. Šiame sprendime Klaipėdos apygardos teismas nustatė šios bylos nagrinėjimui reikšmingus prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), jog: ieškovas Statinius pradėjo nuo 2002 metų valdyti kaip neprižiūrimus; ieškovas nurodė, jog Statiniai jam niekada nepriklausė nuosavybės teise; Statiniai nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai – nekilnojamieji daiktai (t.2, b.l. 9-15).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo ir ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo.
Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas ieškovui ketinant įregistruoti Statinius Nekilnojamojo turto kadastre, o atsakovui būnant nesuformuoto valstybės žemės sklypo, kuriame yra Statiniai, patikėtiniu, atsisakius išduoti tokį sutikimą.
Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadas, jog ieškovas faktiškai valdo nesuformuotame valstybės žemės sklype esančius Statinius, kurie teisiškai nėra suformuoti kaip nekilnojami daiktai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių nuosavybės teisės įgijimo į juos kaip nekilnojamų daiktus pagrindą, o Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą žemės instancijos teismo sprendimą, kuriame buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisės į Statinius pagal įgyjamąją senatį pripažinimo.
Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šių Statinių atsiradimo nesuformuotame valstybės žemės sklype aplinkybes ir pagrindą, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje tik yra nustatyta, jog ieškovas šiuos Statinius nuo 2002 metų pradėjo valdyti kaip neprižiūrimus.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 1 punkto, 3 dalies, 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog statinys, kaip naujas nekilnojamas daiktas, formuojamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.
Statybos įstatyme ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytas reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog statinio, kaip Nekilnojamojo turto kadastro objekto sukūrimo procesas apima tokius esminius etapus: 1) statybą leidžiančių dokumentų gavimas (kurie yra būtini); 2) statybos darbų atlikimas; 3) statybos užbaigimas; 4) statinio registracija.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių atsirado ginčas paskutiniame statinio registracijos etape, kai statinys jau yra pastatytas ir naudojamas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog Statiniai buvo statomi ir suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka kaip nekilnojami daiktai, jų statybos darbams atlikti valstybinėje žemėje buvo gautas sutikimas, todėl laikytina, jog jie yra pastatyti savavališkai. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.2. punktu statinio registracijai būtina pateikti dokumentus, susijusius su statybos darbų užbaigimu, galėjimu ji naudoti pagal paskirtį, bet nėra reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas dėl registracijos, t.y. sutikimo buvimas ar nebuvimas neturi įtakos registracijai, bet remiantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu iki statybos pradžios buvo būtina gauti žemės sklypo savininko sutikimą statybai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nereiškė reikalavimų, susijusių su atsakovo sutikimo išdavimu atlikti statybos darbus, bet pareiškė reikalavimus dėl sutikimo išdavimo atlikti Statinio registraciją. Toks sutikimas dėl anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo, yra nereikalingas ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, o be to anksčiau teismo nustatyta, jog Statiniai yra pastatyti savavališkai. Dėl šių priežasčių teismas laiko, jog ieškovo ginčijami atsakovo priimti Sprendimai Nr. 1 ir Nr.2 laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo juos panaikinti bei įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą.
Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 teismo vertinimu atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes jie yra juose aiškiai nurodomi priimti sprendimai, tokių sprendimų priėmimo motyvai ir teisės aktai kuriais remiantis priimti tokie sprendimai. Tai, jog Sprendimuose nurodyti motyvai netinka ieškovui ir jis su jais nesutinka, nesudaro savarankiško pagrindo šiuos sprendimus pripažinti negaliojančiais šiuo atskiru pagrindu.
Šių teismo padarytų teismo išvadų visuma leidžia teigti, jog atsakavo priimti ir ieškovo ginčijami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
Atsakovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, t.y. sprendimas priimtas atsakovo naudai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.