Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. A. S. ir E. F. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. R. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. R. dėl pažeistų teisių gynimo, kuriuo ieškovė prašo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)) savavališkai įrengtus ir jo faktiškai valdomus tris poilsio namelius, vagonėlį, tualetą ir prausyklą bei sutvarkyti žemę tinkančioje naudoti būklėje.

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį tenkinti, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti pretendentus susigrąžinti posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) žemę natūra.

4. Pareiškėja A. A. S. pateikė prašymą įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad yra buvusio žemės savininko iki 190 metų nacionalizacijos N. F. atstovė pagal įstatymą, todėl yra suinteresuota būsimu teismo sprendimu. Kadangi ieškovė vykdo žemės atkūrimo procedūrą, nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas turės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms administracinėje procedūroje dėl išlikusią buvusio savininko N. F. žemę.

5. Pareiškėja E. F. pateikė prašymą įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad yra buvusio žemės savininko iki 190 metų nacionalizacijos N. F. atstovas pagal įstatymą, todėl yra suinteresuotas būsimu teismo sprendimu. Kadangi ieškovė vykdo žemės atkūrimo procedūrą, nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas turės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms administracinėje procedūroje dėl išlikusią buvusio savininko N. F, žemę

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje, A. A. S. ir E. F.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų įtraukimą trečiaisiais asmenimis klausimą nurodė, kad žemės teritorija tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) (posesija Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje yra galbūt savavališkai įrengti ir atsakovo faktiškai valdomi trys poilsio nameliai, vagonėlis, tualetas ir prausykla, šiuo metu yra valstybiniame žemės sklype ir kol kas nuosavybės teise priklauso valstybei. Ieškovei teisės aktais pavesta organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, ir būtent ji, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atstovaudama valstybę, pareiškė negatorinį ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės sklypo teritorija tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)), kurioje įrengti ginčo statiniai, nuosavybės teise priklausytų kitiems asmenims, taip pat ir pareiškėjams.

6.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai papildomame prašyme pripažindami, kad nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko N. F. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (posesija Nr. (duomenys neskelbtini)) administracinė procedūra dar nėra įvykdyta ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra priimtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai nenurodė ir nepagrindė, kad jie šiuo metu turi tam tikrą materialiąją subjektinę teisę (ar teisėtą interesą), susijusią su ginčo dalyku, ir, kad būsimas teismo sprendimas jiems sukels atitinkamas materialiąsias teisines pasekmes.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantai A. A. S. ir E. F. prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – įtraukti apeliantus trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įteikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V.R. ir suteikti galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl įpareigojimo pašalinti statinius, tai yra poilsio namelius, vagonėlį, tualetą ir prausyklą. Nurodo, kad šie pastatai šiuo metu yra valstybiniame žemės sklype, žemė priklauso valstybei, tačiau apeliantai yra realūs pretendentai į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad būtent dėl žemės grąžinimo procedūrų ieškovė yra pareiškusi ieškinį.

7.2. Apeliantai nurodo, kad ginčas vyksta dėl statinių, esančių posesijoje (duomenys neskelbtini), valdytoje iki 1940 metų N. F., ir dėl to, apeliantų nuomone, pretendentams nėra grąžinama žemė ir tokiu būdu pažeidžiamos apeliantų teisės ir teisėti lūkesčiai, o teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos, apeliantų, kaip būsimų savininkų, teisėms ir pareigoms administracinėje procedūroje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusią buvusio savininko N. F. žemę. Pažymi, kad E. F. motinos K. F. ieškinio pagrindu buvo priimtas sprendimas panaikinti objekto, kuris yra šios bylos dalykas, teisinę registraciją, kas įrodo glaudų teisinį ryšį su apeliantų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

8. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštarauja apeliantų įtraukimui trečiaisiais asmenimis. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo, kad neprieštarauja, jog pretendentai susigrąžinti ginčo žemę natūra į bylą būtų įtraukti trečiaisiais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pareiškėjus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Apeliantai iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas bylos faktines aplinkybes, taikydamas proceso teisės normas, nepagrįstai atmetė apeliantų prašymą įtraukti juos į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Nurodo, kad nors žemės sklypas priklauso valstybei, jis anksčiau priklausė N. F. ir apeliantai yra realūs pretendentai į žemės sklypą, dėl ko ieškovė, esant žemės grąžinimo procedūroms, yra pareiškusi ieškinį.

12. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytus argumentus (11 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl apeliantų įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.

13. Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

14. Esminė subjektų dalyvavimo bylos procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (toliau – ir tretieji asmenys), sąlyga – galima bylos išsprendimo tiesioginė įtaka jų materialiosioms teisėms ir / arba pareigoms. Tokia įtaka gali pasireikšti tiesioginiu teisių ir / ar pareigų nustatymu, pripažinimu, pakeitimu, nutraukimu asmeniui, įtraukiamam į bylą trečiuoju asmeniu. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti nepageidaujamos tiesioginės įtakos savo materialinėms teisėms. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).

15. Be to, kasacinio teismo praktika byloja, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

16. Nustatyta, kad ieškovė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)) savavališkai įrengtus ir jo faktiškai valdomus tris poilsio namelius, vagonėlį, tualetą ir prausyklą bei sutvarkyti žemę tinkančioje naudoti būklėje. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo savavališkai pastatyti statiniai stovi valstybės žemėje, jie yra neįteisinti ir neįregistruoti, todėl turi būti pašalinti. Atsakovas atsiliepimu su ieškove nesutinka, atsiliepime nurodo, kad įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, kad atsakovas yra teisėtas žemės naudotojas, nuosavybės teise valdo tris pastatus, o ieškovė siekia perduoti žemę tretiesiems asmenims, atkuriant nuosavybės teises ir ignoruojant atsakovo teisę į statinius. Pažymėjo, kad ginčo su trečiaisiais asmenimis dėl ginčo pastatų nėra, o ir be to, tretieji asmenys galimai turi teisę į žemės sklypą, bet ne į statinius.

17. Byloje įtraukti apeliantus trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų prašo atsakovas (pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 12 d. posėdžio garso įrašo 6.30-8.40 min.), trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė administracija (2020 m. spalio 19 d. atsiliepimas į ieškinį, atskirasis skundas (nutarties 8 punktas)). Ieškovė sutikimo ar prieštaravimo dėl apeliantų prašymo neišreiškė (pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 12 d. posėdžio garso įrašo 03.10-06.30 min.). Ginčo, jog apeliantai pretenduoja į žemės sklypo nuosavybės atkūrimą, byloje nėra.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apeliantų nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju galimai patenkinus ieškinio reikalavimus, tai yra įpareigoti atsakovą atlaisvinti valstybinę žemę ir pašalinti savavališkai įrengtus statinius, tai yra tris poilsio namelius, vagonėlį, tualetą ir prausyklą bei sutvarkyti žemę tinkančioje naudoti būklėje, toks sprendimas apeliantams nei teisių, nei pareigų nesukurs, toks sprendimas neapribos nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę proceso. Aplinkybes dėl inicijuoto proceso patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teikiamame ieškinyje (nutarties 16 punktas). Taigi, patenkinus šiuos ieškinio reikalavimus, apeliantams, kaip galimiems pretendentams, atsirastų galimybė, bet nebūtų nustatyta ar pripažinta jų teisė, atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę.

19. Kita vertus, galimai atmetus ieškinį, atkreipiant dėmesį į tai, kad atsakovas su ieškinio reikalavimais visiškai nesutinka, mano, kad tiek sklypą, tiek pastatus valdo teisėtai, pirmosios instancijos teismui galimai pripažinus, jog atsakovui priklausantys objektai yra pastatyti teisėtai, toks galimas teismo sprendimas galėtų netiesiogiai paveikti apeliantų subjektines teises. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).

20. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas atsakovui palankus teismo sprendimas, gali turėti tam tikrų neigiamų teisinių pasekmių apeliantų subjektinėms teisėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantai ir nepretenduoja į ginčo statinius, tačiau siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, o teismo sprendimo rezultatas gali turėti įtakos apeliantų teisėms žemės nuosavybės atkūrimo procese. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, nepagrįstai nurodė, kad sprendimas dėl ieškovo reikalavimų neturės įtakos apeliantų teisėms ir pareigoms, todėl skundžiama nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dalyvaujančių asmenų įtraukimas į bylą ir su šiuo veiksmu susiję procesiniai veiksmai - bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl apeliantų įtraukimo į bylą klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Esant nustatytoms nutarties 11-20 punktuose nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl A. A. S. ir E. F. įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.