- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-888-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00955-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- S. P., V. R., VĮ Registrų centro, valstybės įmonei Registrų centrui
- Ieškovas
- K. F.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, notarei Alfredai Bluškienei
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-888-123/2015
2015 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Erinija Kazlauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų S. P., V. R. ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės K. F. ieškinį atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, S. P., V. R., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, notarei Alfredai Bluškienei dėl daikto teisinės registracijos panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo panaikinti objekto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyto adresu (duomenys neskelbtini). duomenis Nekilojamojo turto registre, panaikinant šio objekto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažinti negaliojančia 2013-09-03 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. R. ir S. P., dėl pastato – poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuo sutarties sudarymo momento; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė K. F. yra pretendentė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas negali būti užbaigtas, nes ant planuojamos grąžinti nuosavybės stovi atsakovei S. P. priklausantis statinys – namelis. Mano, kad šio namelio teisinė registracija yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta, pripažįstant negaliojančiu atsakovų V. R. ir S. P. dovanojimo sandorį, kurio pagrindu atlikta daikto teisinė registracija. Mano, kad 1969 m. statybos poilsio pastatas – namelis, negalėjo būti įregistruotas, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Namelis įgytas pagal 1999 m. turto pardavimo iš varžytynių aktą, aktu įgytas poilsio namelis nebuvo laiku ir tinkamai įregistruotas viešajame registre. Namelis turi kilnojamojo daikto požymių, todėl negalėjo būti viešojo registro objektu. Be to, namelis stovi ant žemės be teisinio ir faktinio pagrindo, todėl notaras negalėjo tvirtinti šio daikto dovanojimo sandorio tarp atsakovų V. R. ir S. P., o viešojo registro administratorius negalėjo atlikti daikto teisinės registracijos, kai jam nepriskirtas žemės sklypas ar jo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-02-11 sprendimu ieškinį tenkino – panaikino objekto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrašyto adresu (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilojamojo turto registre, panaikinant šio objekto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažino negaliojančia 2013-09-03 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. R. ir S. P. dėl pastato – poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuo sutarties sudarymo momento; priteisė iš atsakovų VĮ Registrų centro 20,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad varžytynių aktas gali būti nekilnojamojo turto įregistravimo teisinis pagrindas, tačiau nekilnojamojo, o ne kitos rūšies turto. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nesant duomenų apie varžytynių objektui priskirtą konkretų žemės sklypą ar jo dalį, varžytynių akto objektas nėra nekilnojamasis daiktas. Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras nevykdė pareigos išsiaiškinti prašomo įregistruoti viešajame registre daikto požymius ir rūšį, kad tinkamai nuspręstų dėl daikto rūšies ir jo teisinės registracijos būtinumo, todėl VĮ Registrų centras neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo varžytynių akto objekto – karkasinio namelio registruoti kaip teisėtos statybos nekilnojamojo daikto. Tikėtina, kad antstolis pardavė karkasinį namelį, turintį kilnojamojo daikto požymių. Šiuo atveju, registruojant ginčo objektą buvo būtinas žemės sklypo, ant kurio stovi poilsio namelis, žemės savininko – valstybės (per jos įgaliotą instituciją) sutikimas, kaip tai numato CK 6.394 straipsnio 3 dalis. Konstatavo, kad varžytynių aktu atsakovo VĮ Registrų centro poilsio namelio teisinė registracija atlikta neteisėtai, todėl ji naikintina. Iš ginčijamos dovanojimo sutarties turinio nustatė, kad joje nėra jokių duomenų apie dovanojamo pastato – poilsio namelio, viešajame registre registruoto, kaip nekilnojamojo daikto, žemės sklypo naudojimo teisę, todėl dovanojimo sutartį, kaip niekinę, panaikino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. R. ir S. P. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės K. F. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pagal esamą teisinę situaciją teritorija, kurioje yra atsakovų poilsio pastatas, yra užstatyta, todėl pagal įstatymus šioje teritorijoje negali būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Atsakovų 2013-09-03 dovanojimo sutarties neatskiriama dalis yra teismui patektas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-08-23 raštas Nr. l6ST-(14.16.5.)-271, kuriame valstybės įgaliota institucija davė rašytinį sutikimą perleisti kitam asmeniui poilsio pastatą, taip pat ši institucija nurodė, kuriame konkrečiai žemės sklype randasi ginčo poilsio pastatas, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti CK 6.394 straipsnio ir 6.396 straipsnio nuostatas bei teigti, kad nebuvo valstybės įgaliotos institucijos sutikimo, nes toks sutikimas buvo. Teismas nepagrįstai kritikuoja 1999-03-15 turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuris yra galiojantis ir nustatyta tvarka buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog ginčo pastatas yra kilnojamasis daiktas, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas byloje. Atsakovų poilsio pastatas buvo įregistruotas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos rašytiniu 2013-05-07 sprendimu Nr. 119, tačiau ieškovė šio sprendimo teismui neskundė, sprendimas yra administracinis aktas, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl teismui nebuvo pagrindo naikinti sandorį ir pastato teisinę registraciją. Nurodė, kad ieškovės skundas VĮ Registrų centrui 2013-10-15 sprendimu buvo atmestas, sprendimas, kuriuo registratorius atsisakė išregistruoti atsakovų pastatą iš nekilnojamojo turto registro ieškovo skundo pagrindais, administraciniam teismui neapskųstas, yra galiojantis. Ieškovė, kaip fizinis asmuo, kuri neturi jokių teisių nei į atsakovų pastatą, nei į valstybinę žemę, kurioje stovi atsakovų statinys, neturi reikalavimo teisės ginčyti svetimą sandorį ir / ar svetimo nekilnojamojo daikto teisinę registraciją. Atsakovai sudarydami 2013-09-03 dovanojimo sutartį turėjo valstybinės žemės administratoriaus 2013-08-23 rašytinį sutikimą, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino.
Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės K. F. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad V. R. pateiktas 1999-03-26 turto pardavimo iš varžytynių aktas atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą kadastro duomenų įrašymo pagrindą ir yra daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinis pagrindas. VĮ Registrų centras nenustatė pagrindų atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises į jį nekilnojamojo turto registre. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė, prieš nuspręsdama dėl daikto teisinės registracijos, kaip viešojo registro objekto, neišsiaiškino prašomo įregistruoti viešajame registre daikto požymių ir rūšies, nes registro tvarkytojui buvo pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje nustatyti šio pastato kadastro duomenys, taip pat šio statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Palangos miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas VĮ Registrų centras turėjo reikalauti žemės sklypo, ant kurio stovi poilsio namelis, savininko sutikimo, nes tokios pareigos jam įstatymai nenumato. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įsigaliojo 2001-07-01, nes pastato turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 2-249 sudarytas ir patvirtintas 1999-03-26, t. y. iki naujojo CPK įsigaliojimo. CK 6.394 straipsnio 3 dalis nustato reikalavimus pirkimo-pardavimo sutarčiai, o teismas šią nuostatą neteisingai pritaikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (VĮ Registrų centrui), ir tai yra grubus materialinės teisės normų pažeidimas. 2013-09-03 dovanojimo sutarties Nr. 2-2657 2.4. punkte nurodyta, kad gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-08-23 raštas dėl sutikimo perleisti pastatą – poilsio pastatą, esantį, (duomenys neskelbtini)., todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog duomenų apie dovanojamo pastato žemės sklypo naudojimo teisę nebuvimas yra pagrindas dovanojimo sutarčiai panaikinti. Be to, reikalavimus, skirtus pirkimo-pardavimo sutarčiai, turi vykdyti notaras, o ne nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nesutinka, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos tik iš atsakovės VĮ Registrų centro.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų V. R. ir S. P. ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo apeliacinius skundus ieškovė K. F. prašo priimtą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas V. R. būtų nusipirkęs nekilnojamąjį daiktą arba kad varžytynių aktu įsigyto daikto statyba apskritai buvo teisėta tuo metu, kai šis daiktas buvo statomas. Pagal 1999-03-26 varžytynių aktą apskritai joks nekilnojamasis daiktas negalėjo būti parduotas, kadangi pats objektas, kurį pagal varžytynių aktą nusipirko atsakovas V. R., kaip nekilnojamas daiktas, nekilnojamojo turto registre buvo suformuotas ir užregistruotas tik nuo 2013-05-30. Objektas apskritai nėra laikomas nekilnojamuoju daiktu, todėl jis iš viso negalėjo būti įregistruotas registre kaip nekilnojamas daiktas. Mano, kad atsakovė S. P. negali būti pripažinta sąžininga objekto įgijėja, nes jai buvo žinomos aplinkybės, susijusios su neteisėtu objekto įregistravimu nekilnojamojo turto registre. Konstatavus, kad objekto kadastro duomenų nustatymas ir jo, kaip statinio, suformavimas ir registravimas nekilnojamojo turto registre yra neteisėtas, objekto nuosavybės perleidimas atsakovei S. P. dovanojimo sutarties pagrindu taip pat yra neteisėtas.
Atsiliepimu į atsakovų V. R. ir S. P. apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės K. F. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sutinka su atsakovų apeliaciniu skundu ir jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimu į atsakovų V. R. ir S. P. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų V. R. ir S. P. apeliacinį skundą atmesti. Ginčo objekto pastato – poilsio pastato, unikalus Nr. 2596-9003-5185, Palangos m. sav. Palangos m. Jūros g. 55, savininkas nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių dėl sutikimo gavimo įregistruoti minėtą statinį nekilnojamojo turto registre. Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Byloje nagrinėjamas teismo sprendimo, kuriuo panaikinta objekto – pastato–poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre ir pripažinta negaliojančia 2013-09-03 dovanojimo sutartis, sudaryta atsakovų V. R. ir S. P., dėl pastato – poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, nuo sutarties sudarymo momento, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Nustatyta, kad ieškovė K. F. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, ant kurio stovi ginčo objektas – pastatas – poilsio namelis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pastato – poilsio namelio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija atlikta 2013-05-31 pagal atsakovo, buvusio poilsio namelio savininko prašymą, 2012-05-02 nustatyti jo kadastriniai duomenys. Pastato įregistravimo pagrindas – 1999-03-15 turto pardavimo iš varžytynių aktas. Nuo 2013-09-03 ginčo objekto pastato – poilsio namelio savininkė yra atsakovė S. P., įgijusi daiktą pagal dovanojimo sutartį su atsakovu V. R..
Ginčas kilo dėl pastato – poilsio namelio teisinės registracijos ir to paties daikto dovanojimo sutarties tarp atsakovų V. R. ir S. P. teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog turto pardavimo iš varžytynių akte nėra nurodyti atsakovo V. R. įgyjamo daikto požymiai, aktas viešajame registre neįregistruotas. Iš akto nustatyta, kad parduodamas karkasinis namelis Jūros 61, Palanga, akte nėra įrašyta duomenų apie žemės sklypo, ant kurio stovi parduodamas daiktas, naudojimosi teisę.
CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos nustato, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ar sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. CK 4.40 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Apeliantė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įsigaliojo 2001-07-01, nes pastato turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 2-249 sudarytas ir patvirtintas 1999-03-26, t. y. iki naujojo CK įsigaliojimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo turto teisinė registracija atlikta Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos rašytiniu 2013-05-07 sprendimu Nr. 119, t. y. galiojant naujajam Civiliniam kodeksui, todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes priešingu atveju būtų įtvirtinta situacija, kad nekilnojamuoju daiktu būtų nepagrįstai įregistruotas daiktas, turintis kilnojamojo daikto požymių. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-04-12 raštu nurodė, kad E. F. nurodyti du objektai (mediniai nameliai), esantys valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, šie objektai yra kilnojamieji daiktai, neatitinkantys Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 13, 15 d. pateiktų statinio, statybos ir statybos darbų sąvokų apibrėžčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas V. R. įgijo varžytynių aktu karkasinį namelį, tačiau nesant duomenų apie šiam daiktui priskirtą konkretų žemės sklypą ar jo dalį ir, įvertinus varžytynių akto objekto požymius, bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomonę dėl šio daikto požymių ir rūšies, darė pagrįstą išvadą, kad varžytynių akto objektas nėra nekilnojamasis daiktas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius nurodo, kad ginčo objekto pastato – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių dėl sutikimo gavimo įregistruoti minėtą statinį nekilnojamojo turto registre. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo varžytynių akto objekto – karkasinio namelio registruoti kaip teisėtos statybos nekilnojamojo daikto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino objekto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrašyto adresu (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilojamojo turto registre, panaikinant šio objekto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš ginčijamos dovanojimo sutarties turinio nustatė, kad joje nėra jokių duomenų apie dovanojamo pastato – poilsio namelio, viešajame registre registruoto kaip nekilnojamojo daikto, žemės sklypo naudojimo teisę, todėl sutartį, kaip niekinę, panaikino CK 1.78 straipsnio 1, 3 d., 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pripažinus, kad objekto teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta nepagrįstai, neturi esminės reikšmės ir nelaikytina kaip pažeidžianti ieškovės teises 2013-09-03 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų V. R. ir S. P., dėl pastato – poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo. CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutarties dalyku yra civilinės teisės objektai, galintys būti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, t. y. daiktai (tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji), pinigai, turtinės teisės, vertybiniai popieriai ir pan. Taigi šalys turi teisę dovanojimo sutartimi perleisti tiek kilnojamuosius, tiek nekilnojamuosius daiktus, todėl teismas nepagrįstai dovanojimo sutarčiai kėlė reikalavimus, taikytinus perleidžiant nekilnojamąjį daiktą, ir tokiu būdu pripažino, jog sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė K. F. neturi reikalavimo teisės dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, nes ji yra pretendentė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra užbaigtas, todėl ji neturi teisės ginčyti atsakovų sudaryto dovanojimo sandorio. Be to, 2013-09-03 dovanojimo sutarties dalimi yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-08-23 raštas Nr. l6ST-(14.16.5.)-271 (t. 2, b. l. 58), kuriame valstybės įgaliota institucija davė rašytinį sutikimą perleisti kitam asmeniui poilsio pastatą, taip pat ši institucija nurodė, kuriame konkrečiai žemės sklype yra ginčo poilsio pastatas, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 1.78, 180 straipsnių nuostatas.
Esant nurodytoms aplinkybėms Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) – naikintina sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančia 2013-09-03 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų V. R. ir S. P. dėl pastato – poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuo sutarties sudarymo momento. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Iš dalies tenkinus apeliacinius skundus, pakeistina teismo sprendimo dalis, kuria iš VĮ Registrų centro priteista 20,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, priteisiant iš ieškovės K. F., atsakovų VĮ Registrų centro, V. R. ir S. P. po 5,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 92, 96 str.).
Iš dalies patenkinus apeliantų V. R. ir S. P. apeliacinį skundą atsakovams iš ieškovės K. F. priteistina po 14,30 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 2 d., t. 2, b. l. 118–119).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2013-09-03 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų V. R. ir S. P., dėl pastato – poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuo sutarties sudarymo momento, ir šią ieškinio dalį atmesti.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei priteisimo ir priteisti iš ieškovės K. F., atsakovų VĮ Registrų centro, V. R. ir S. P. po 5,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams V. R. ir S. P. iš ieškovės K. F. po 14,30 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.