Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. P. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-493-588/2014 pagal ieškovės K. F. ieškinį atsakovams S. P., V. R., valstybės įmonei Registrų centrui, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, notarė Alfreda Bluškienė, dėl teisinės registracijos panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė K. F. Palangos miesto apylinkės teismui 2013-11-18 pateikė ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, S. P., V. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, notarei A.Bluškienei dėl teisinės registracijos panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui, kad nepasunkėtų ar nepasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovei S. P. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip juo disponuoti ar jį apsunkinti.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-18 nutartimi prašymą tenkino. Nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei S. P. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip juo disponuoti ar jį apsunkinti. Nurodė, jog netaikius laikinosios apsaugos priemonės, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas gali tapti neįgyvendinamu arba gali pasunkėti sprendimo įvykdymas.

Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-18 nutarties dalį, kuria buvo uždrausta atsakovei turtą įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai, ar kitaip juo disponuoti, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundžiama nutartis pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taikytos plačiau, negu yra pateiktas ieškovės ieškinio turinys –ieškovė neprašo ginčo turtą prisiteisti.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro apylinkės teismo 2014-04-18 nutarties, kuria nutarta areštuoti atsakovės ginčo turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pabrėžtina, jog teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-20 nutartis Nr. 2-613/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčas yra dėl ginčo turto teisinės registracijos panaikinimo ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina, jog esant tokiam ginčo pobūdžiui, bylos nagrinėjimo metu ginčo turtą įkeitus, išnuomojus, suteikus panaudą, ar kitaip juo disponuojant, nuosavybės teisei iš atsakovės S. P. perėjus kitam asmeniui V. R. ir panaikinus turto teisinę registraciją, perleidimo, įkeitimo, nuomos, panaudos, ar kitu pagrindu sudarytų sutarčių vykdymas ar nutraukimas tretiesiems asmenims gali būti apsunkinti ir komplikuotas, galbūt neįmanomas. Taigi, ši aplinkybė leido apylinkės teismui daryti išvadą dėl egzistuojančios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės ieškinio tenkinimo atveju.

Apibendrinus išdėstytus argumentus ir nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į ieškovės reikalavimus ir skundžiamą teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darytina išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, ir kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, apibrėžiančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, dėl to pagrįstai jas pritaikė.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.