Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ND International“ atstovei advokato padėjėjai Ingai Šorševai,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apygardos prokuratūros, atstovui E. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ND International“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – M. Š., A. S., G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.10. 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje. Subendrinus bausmes apėmimo būdu paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant A. S. per 1 metus ir 3 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Minėtu nuosprendžiu buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir jos naudai iš A. S. priteista 17 444,77 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 604,38 EUR proceso išlaidų. Nurodytas nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. spalio 13 d.

1.11. Dėl teismo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos išieškojimo buvo gautas vykdomasis raštas ir pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau A. S. sumokėjo ieškovei tik 806,80 EUR, likusi skolos suma ieškovei nebuvo grąžinta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2017 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto aplinkės teismo nutartimi buvo panaikintas A. S. taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.

1.12. Trečiajam asmeniui pradėjus atlikti 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis neturi galimybių atlyginti ieškovei padarytą žalą, kadangi neturi realizuotino turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškotas turtinės žalos ieškovei atlyginimas.

1.13. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo prašo priteisti vadovaujantis civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; taip pat LR CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

1.14. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; kt.).

1.15. Ieškovė, ieškinyje pasisakydama dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nurodė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia prokuroro 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl LR BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, taip pat 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimu panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nesant tam jokio pagrindo, nusprendus, kad taikyti apribojimai nebėra reikalingi. Tai svarbu ne tik tuo aspektu, kad buvo prarastas ieškovo civilinio ieškinio užtikrinimas, bet ir tuo aspektu, kad toks prokuroro veiksmas prieštaravo ir logikai - pats prokuroras 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarime konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas bus tęsiamas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl paskolos sutarties suklastojimo, tačiau pats panaikino apribojimus pinigams, pervestiems į G. S. sąskaitą, kurie buvo pervesti minėto suklastoto dokumento pagrindu, t. y. šie pinigai buvo gauti neteisėtu pagrindu, bet prokuroras nusprendė leisti G. S. laisvai jais naudotis ir disponuoti. Taigi, neteisėti prokuroro veiksmai pasireiškė aukščiau nurodytų neteisėtų ir nelogiškų nutarimų priėmimu.

1.16. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirta turtinė žala sudaro 17 242,35 Eur, nurodant, kad tokia suma nuosprendžiu buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. A. S. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, tapo žinoma, kad ieškovė neteko galimybių realiai gauti iš šio asmens 17 242,35 Eur turtinės žalos atlyginimą.

1.17. Nurodo, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir 17 242,35 Eur turtinės žalos atsiradimo pasireiškė tuo, kad dėl prokuroro M. Š. neteisėtų nutarimų ieškovė neteko galimybių gauti turtinės žalos atlyginimą iš A. S. - jeigu prokuroras nebūtų priėmęs neteisėtų nutarimų, ir toliau būtų galioję apribojimai G. S. disponuoti iš ieškovės gautomis lėšomis, kurias A. S. pervedė į G. S. banko sąskaitą, ieškovei turtinė žala būtų atlyginta iš lėšų, buvusių G. S. banko sąskaitoje.

1.18. Pažymi, kad nurodytas aplinkybes patvirtina, kad egzistuoja visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti - nustatyti neteisėti prokuroro veiksmai, t. y. neteisėti nutarimai, kuriais neteisėtai nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir neteisėtai panaikinti apribojimai disponuoti į G. S. banko sąskaitą pervestomis iš ieškovės neteisėtu būdu gautomis lėšomis, nustatyta ieškovės patirta turtinė žala, kurią sudaro 17 242,35 Eur, kurių ieškovė neteko galimybės išieškoti dėl prokuroro neteisėtų veiksmų, bei priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėtų veiksmų ir patirtos turtinės žalos, t. y. ieškovei būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė žala, jeigu prokuroras nebūtų priėmęs neteisėtų nutarimų ir panaikinęs apribojimų disponuoti į G. S. sąskaitą pervestomis lėšomis.

2. Atsakovo, t. y. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinkama.

2.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės. Taigi ieškovė neatleidžiama nuo civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. ieškovei tenka pareiga ?rodyti tris šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Priešingai, turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta kitaip (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

2.2. Reikalavimas priteisti žalą grindžiamas prokuroro priimtu nutarimu, kuriuo buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas lėšoms G. S. banko sąskaitoje, dėl ko ieškovės teigimu, ji neteko galimybių gauti turtinės žalos atlyginimą turtinės žalos priteisimo atveju.

2.3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 151 straipsnio 8 dalis numato, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Teismų praktikoje, aiškinant šią nuostatą, pažymima, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-323-518/2018; 2018-08-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-221-487/2018).

2.4. Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas savo doktrinoje ne kartą konstatavo, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2009-12-11, 2013-12-11, 2014-04-14 nutarimus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-30 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

2.5. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai byloja, kad trečiasis asmuo G. S. sugrąžino skolintus pinigus trečiajam asmeniui A. S. dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios.

2.6. Ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas 2014 m. sausio 6 d. 2014 m. sausio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus trečiasis asmuo G. S. paaiškino, kad su A. S. susitarė, kad paskolą grąžins iki 2014 m. kovo 8 d., tačiau paskolą grąžinti galės ir anksčiau; paaiškėjus, kad nekilnojamojo turto G. S. įsigyti negalės, nusprendė grąžinti iš UAB „Visi meistrai“ paskolintus pinigus. Susiskambinus su A. S., pasakė, kad paskolos jam nereikia ir paklausė, kokiu būdu galėtų grąžinti pinigus. A. S. jam pasakė, kad jis sutinka ir jam skubiai pinigų nereikia, todėl sutarė, kad paskolą grąžins po 2014 m. sausio 1 d. grynaisiais pinigais. 2014 m. sausio 2 d. G. S. nuvyko pas A. S. į UAB „Visi meistrai“ ofisą, kadangi G. S. reikėjo oficialaus patvirtinimo, kad pinigus grąžino. Atvežus pinigus, A. paprašė išrašyti oficialų dokumentą. A. S. atspausdino UAB „Visi meistrai“ 2014 m. sausio 2 d. kasos pajamų orderio kvitą EURS14 Nr. 140102/01 (2014 m. sausio 17 d. apklausos protokolas). Šie liudytojo parodymai nesiskyrė nuo parodymų, duotų teismo posėdžio metu (nuosprendžio 6 l.).

2.7. G. S. 2014 m. rugpjūčio mėn. prokurorui pateikė prašymą panaikinti nuosavybės teisių apribojimą, prie kurio pridėjo 2014 m. sausio 2 d. kasos pajamų orderio kvitą EURS14 Nr. 140102/01 dėl grąžintų pinigų.

2.8. 2014 m. sausio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus A. S. patvirtino G. S. nurodytas aplinkybes, t. y. kad G. S. jam paskambino ir pasakė, kad jam paskolintų pinigų neprireikė ir jis nori juos grąžinti, paklausė, kokiu būdu geriausiai grąžinti pinigus, nes jis turi visą sumą grynaisiais ir banko sąskaitoje; A. S. pasakė, kad visą sumą grąžintų grynais pinigais, nes tuo metu A. J. jam nebuvo grąžinęs nei PIN kodų generatoriaus, nei čekių knygelės. Iki 2014 m. sausio 1 d. pinigus G. grąžino autoserviso patalpose. 2014 m. sausio 2 d. G. S. išrašė UAB „Visi meistrai“ kasos pajamų orderį serija EURS14 Nr. 140102/01 ir kvito kopiją atidavė jam. Iš G. S. perduotų pinigų dalies sumokėjo už patalpų nuomą UAB „Moderus“ ir UAB „Modemus LT“, už 14 000 Lt įsigijo automobilį, dalį pinigų sumokėjo už priemones ir įrangą, reikalingą dažymo cechui (2014 m. sausio 24 d. apklausos protokolas). Analogiškos aplinkybes buvo patvirtintos vėliau ikiteisminio tyrimo metu (2015 m. sausio 22 d. įtariamojo apklausos protokolas) ir teismo posėdžio metu (nuosprendžio 3 l.).

2.9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu buvo konstatuota, kad A. S. gautus į sąskaitą pinigus nedelsiant perkėlė -paskolino G. S., netgi siūlydamas nesudarinėti rašytinio sandorio ir prašydamas kurį laiką paskolos negrąžinti, o netrukus atgavęs paties prašymu grynaisiais pinigus (2014 m. sausio 2 d., 2 t., b. 1. 20), iš karto juos išleido (nuosprendžio 15 1.). Nustatyta aplinkybė buvo reikšminga konstatuojant A. S. kaltę dėl sukčiavimo. Kitoje nuosprendžio dalyje vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą teismas rėmėsi A. S. parodymais, kuriuose teigiama, jog A. S., atgavęs paskolintus pinigus, juos panaudojo automobiliui įsigyti (nuosprendžio 16 1.).

2.10. Aukščiau aptartomis aplinkybėmis atsakovės atstovas daro išvadą, kad įrodymai byloje pagrindžia, jog G. S. dar prieš ikiteisminio tyrimo pradžią buvo grąžinęs pinigus A. S.. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendyje konstatavo šią aplinkybę bei ja rėmėsi motyvuodamas A. S. kaltę ir civilinio ieškinio pagrįstumą. Dėl nurodyto prokuroro veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, nes laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo nukreiptas į banko sąskaitą asmens, kuris anksčiau buvo grąžinęs pinigus nuteistajam.

2.11. Tai patvirtina, kad prokuroras veikė pakankamai rūpestingai, vertino turimus duomenis, vadovavosi savo diskrecija priimti sprendimus ikiteisminio tyrimo metu ir priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, naikinti pritaikytą nuosavybės teisės apribojimą.

2.12. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008- 02-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2012-05-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 242/2012; 2016-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016). Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 55/2012; 2013-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013). Pateikta teismų praktika sąlygoja išvadą, kad aukštesniojo prokuroro nutarimas panaikinti 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą savaime nepagrindžia ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jam vadovavusio prokuroro neteisėtų veiksmų civilinės teisės prasme. Prokuroro neteisėtiems veiksmams nustatyti būtina vertinti visus turimus įrodymus ir žinomas aplinkybes civilinio proceso įrodinėjimo taisyklių apimtyje.

2.13. Aukščiau aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (A. S., G. S. apklausos protokolai, kasos pajamų orderio kvitas) buvo prokuroro įvertinti priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvertintas gautas UAB „Visi meistrai“ įsipareigojimas „Dėl įmonės debitorinio įsiskolinimo grąžinimo terminų“, kuriuo UAB „Visi meistrai“ prisipažino esanti ieškovės debitoriumi ir įsipareigojo nurodytą įsiskolinimą dalimis grąžinti per 4 mėnesius nuo įsipareigojimo akceptavimo dienos, o įsipareigojimas buvo papildytas ranka surašytu mokėjimo grafiku. Prokurorui pateikto 2014 m. rugsėjo 3 d. įsipareigojimo, skirtingai nei su ieškiniu pateikto, egzempliorius buvo patvirtintas paties ieškovės įgalioto atstovo D. R. parašu. Įsipareigojimo neginčijamumą patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi, kuria teismas atmetė ieškovės skundą dėl Vilniaus apygardos prokuroro 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis įsipareigojimas yra laikytinas susitarimu dėl nuostolių atlyginimo tarp ieškovės direktoriaus D. R. ir UAB „Visi meistrai“ direktoriaus A. S. ir dėl to prokuroro sprendimas atitinka reikalavimą dėl įtariamojo įsipareigojimo atlyginti žalą (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nuomone, prokuroras pagrįstai pateiktą įsipareigojimą vertino ir kaip duomenį, pagrindžiantį, kad tarp UAB „Visi meistrai“ ir ieškovės buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

2.14. Pažymėjo, kad prokuroro veiksmų teisėtumą pagrindžia ir 2017 m. spalio 17 d. vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės 2017 m. rugsėjo 27 d. pareiškimą dėl prokuroro piktnaudžiavimo savo pareigomis ir tarnybos pareigų neatlikimo, panaikinus laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. S. banko sąskaitai. Svarbu tai, kad 2017 m. spalio 17 d. vyriausiojo prokuroro nutarimą laikė pagrįstu ir ikiteisminio tyrimo teisėjas ir apeliacinės instancijos teismas. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės skundą, 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovė savo nuomonę dėl neva prokuroro nusikalstamų veiksmų/neveikimo grindžia tik subjektyvių faktų interpretavimu, kurių nepatvirtina objektyvūs duomenys; taip pat išvada, kad prokuroras atliko Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus teisėtus veiksmus ir vykdė savo profesines pareigas ir tokie jo veiksmai negali būti pripažįstami priešingi teisei. Prokuroro veiksmų teisėtumą pagrindžia ir tai, kad vėliau kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla perdavus nagrinėti į teismą, teismas nematė pagrindo savo iniciatyva skirti laikino nuosavybės teisių apribojimo G. S. banko sąskaitai.

Motyvuojamoji dalis

2.15. Ieškovei siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014-02-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas būtų elgęsi neteisėtai ir nerūpestingai. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų valstybės veiksmų esmingumą ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

2.16. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad A. S. yra registruotas dviejų įmonių akcininku, tačiau iš viešai prieinamos informacijos ieškovei yra žinoma, kad šios įmonės veiklos nevykdo, dėl ko ieškovės tvirtinimu, ji neturi kitų galimybių atgauti patirtos žalos atlyginimą.

2.17. Analizuojant prie ieškinio pridėtus rašytinius įrodymus - antstolio pateikto 2019 m. gegužės 10 d. informacinį raštą, matyti, kad A. S. yra ne dviejų, bet trijų įmonių akcininkas; jam priklauso 100 vienetų UAB „Geslita LT“ akcijų, 100 vienetų UAB „Visi meistrai“ akcijų ir 34 vienetai UAB „Priešgaisrinė sauga“ akcijų. UAB „Geslita“ buvo likviduota dėl bankroto ir dabar yra įsteigta nauja įmonė UAB „Geslita LT“. Pagal viešai pateikiamą informaciją UAB „Geslita LT“ buvo įregistruota 2013 m. gruodžio 11 d., kuri bent iki 2018 m. liepos 2 d. teikė paslaugas klientams, o tokią išvadą sąlygoja atsakovės atstovo pridedamos nuotraukos iš tinklapio www.rekvizitai.lt ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis atsisakyti iškelti bankrotą bylą įmonei. UAB „Visi meistrai“ 2015 m. liepos 10 d. buvo 3 darbuotojai, o 2016 m. liepos 13 d. buvo 2 darbuotojai (apdraustieji), o 2016 m. lapkričio 24 d. buvo 1 darbuotojas (apdraustasis). Tai leidžia teigti, kad UAB „Visi meistrai“ mažų mažiausiai iki 2016 m. lapkričio 24 d. vykdė savo veiklą ir teikė paslaugas klientams. UAB „Priešgaisrinė sauga“ buvo įregistruota 2017 m. gegužės 03 d., nuo 2018 m. vasario 7 d. įmonėje yra 1 darbuotojas (apdraustasis), be to, 2017 m. UAB „Priešgaisrinė sauga“ kaip tiekėjas laimėjo 1 viešąjį pirkimą, o 2018 m. - 3 viešuosius pirkimus.

2.18. Be to, 2019 m. gegužės 10 d. antstolio pateiktame informaciniame rašte nurodoma, kad vykdomasis dokumentas ieškovei buvo išduotas 2015 m. spalio 16 d. CPK 729 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, realizuojami varžytynėse bendra tvarka. Vertinant, kad UAB „Visi meistrai“ paslaugas mažų mažiausiai teikė iki 2016 m. pabaigos, UAB „Geslita LT“ paslaugas teikė dar 2018 m., o UAB „Priešgaisrinė sauga“ paslaugas teikia iki šiol, ieškovė nepagrindė, kodėl šių įmonių akcijos buvo neparduotos pradėjus išieškojimą, kai visos šios įmonės vykdė aktyvią veiklą ir kodėl jų akcijų nėra mėginama parduoti šiuo metu. Be to, į bylą nėra pateikiama jokios informacijos dėl buvusių A. S. gyvenamųjų vietų, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), apžiūros ir šiam asmeniui priklausančių kilnojamųjų daiktų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą.

2.19. Įvertinus vykdymo procese išieškotojo pareigą būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (CPK 644 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010), atsižvelgiant į tai, kad antstolis anksčiau nebuvo ir šiuo metu nėra ėmęsis visų teisėtų priemonių siekiant išieškoti, negalima teigti, kad ieškovė neturi galimybių išsiieškoti iš A. S.. Tai, kad antstolis veikia ieškovės interesais, o išieškotojas (ieškovė) turi pareigą veikti aktyviai vykdymo procese, leidžia teigti, kad dėl neefektyvaus išsiieškojimo yra kalta pati ieškovė. Dėl šios priežasties atsakovė prašo teismo ją visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl pačios ieškovės veiksmų (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

2.20. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo tenkintas, konstatavus A. S. neteisėtus veiksmus, ir priteista ieškovei 60 233,32 Lt (17 444,77 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Nors baudžiamojoje byloje išspręstas ieškovės civilinis ieškinys ir dabar nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatūs, svarbu suprasti, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažinta, kad ieškovei 60 233,32 Lt (17 444,77 Eur) turtinę žalą sukėlė neteisėti A. S. veiksmai, t. y. šiuo metu ieškinyje nurodoma žala jau anksčiau buvo susieta priežastiniu ryšiu su nurodyto asmens neteisėtais veiksmais. Be to, aplinkybės, jog ieškovei nepavyksta išsiieškoti priteistos sumos, savaime nesukelia naujų praradimų, kas būtų pagrindas kelti civilinės atsakomybės klausimą. Dėl to tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė būtų grąžinta ne į padėtį, kuri būtų buvusi nepatyrus žalos, o, priešingai, asmuo nepagrįstai praturtėtų. Kita vertus, priteisus žalą ieškovei, pagrindas tęsti išsiieškojimą pagal teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį neišnyktų. Taigi šiuo atveju ieškovė neįrodė nei priežastinio ryšio, nei žalos fakto.

2.21. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

2.22. Ieškovė nurodo, kad žalos atsiradimo momentas yra diena, kai A. S. buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis).

2.23. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai žalos atsiradimo momentą sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi A. S. pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes žalos neatlyginimo faktas susijęs su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu. Be to, ieškovė, nelaukdama kol sueis nuosprendžiu numatyto įpareigojimo atlyginti žalą terminas, iškart po nuosprendžio įsiteisėjimo kreipėsi į teismą, kuris 2015 m. spalio 16 d. išdavė vykdomąjį dokumentą ir ieškovė jį pateikė antstoliui vykdyti, kas patvirtina, kad ieškovė jau tuo momentu buvo įsitikinusi, kad nuteistas A. S. nesumokės teismo priteistos sumos ir dėl to būtina imtis kitų priemonių išsiieškoti. Šį ieškinio senaties skaičiavimo momentą pagrindžia ir tai, kad ieškovė yra verslo subjektas, kurio vadovui keliami reikalavimai turėti pakankamą profesinę patirtį ir pamatines teisines žinias, bei tai, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso metu buvo atstovaujama profesionalo teisininko. Dėl šių priežasčių atsakovė prašo teismo ieškinio senaties pradžia laikyti 2015 m. spalio 12d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis ir atmesti ieškinį dėl praleistos ieškinio senaties.

2.24. Teismui pripažinus nepagrįstu ieškinio senaties pradžios momentą 2015 m. rugsėjo 22 d., kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, atsakovė prašo teismo laikyti, kad ieškinio senaties pradžia yra 2016 m. vasario 11 d., kai pasibaigė Vilniaus apygardos probacijos tarnybos terminas įvykdyti nustatytą priežiūros priemonę.

2.25. Teismui pripažinus nepagrįstu ieškinio senaties pradžios momentą 2016 m. vasario 11 d., kai pasibaigė Vilniaus apygardos probacijos tarnybos terminas įvykdyti nustatytą priežiūros priemonę, atsakovė prašo teismo laikyti, kad ieškinio senaties pradžia yra 2016 m. gegužės 24 d., kai Trakų rajono apylinkės teismas nutartimi tenkino Vilniaus apygardos probacijos tarnybos prašymą mokėjimą išdėstyti dalimis. Ieškinį ieškovė teismui pateikė 2019 m. gegužės 29 d., kas patvirtina, kad ieškovė neveikė aktyviai, žinodama apie savo teisių pažeidimą, kreipėsi į teismą praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą, dėl ko ieškinys turi būti atmestas ir šiuo pagrindu.

3. Byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. S., pripažįstant, kad apie teismo posėdį asmuo informuotas tinkamai, CPK nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškiny prašo tenkinti jame nurodytais argumentais.

5. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

6. Trečiasis asmuo G. S. paaiškino, kad palaiko atsakovo pateiktus argumentus ir prašo ieškinį atmesti.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas

7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-987-961/2015, trečiasis asmuo A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu galutinę bausmę paskyrus laisvės atėmimą trejiems metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus dvejiems metams, įpareigojant A. S. per 1 metus ir 3 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 38-54). Nuosprendžiu civiliniam ieškovui UAB „ND International“ buvo priteista 17 444,77 Eur turtinė žala bei 604,38 Eur proceso išlaidų.

8. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro M. Š. 2014 m. sausio 7 d. nutarimu nutarta laikinai apriboti G. S. nuosavybės teises į 53 900 Lt, esančius SEB banko sąskaitoje, apribojimą paskiriant iki 2014 m. liepos 7 d. (e/b. l. 16-17). Šis nutarimas pasirašytinai G. S. įteiktas 2014 m. sausio 17 d. Vėliau, pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas dar trims mėnesiams (e/b. l. 30-31).

9. Trečiojo asmens G. S. 2014 m. sausio 17 d. apklausos protokole nurodytos aplinkybės dėl 53 900 Lt sumos pervedimo 2013 m. gruodžio 20 d. į jo sąskaitą iš UAB „Visi meistrai“ nurodytos sąskaitos, kuri buvo grąžinta UAB „Visi meistrai“ grynaisiais pinigais 2014 m. sausio 2 d. išdavus kasos pajamų orderio kvitą Nr. EURS14 Nr. 140102/01 (e/b.l. 89-90, 91), sutapo su A. S. 2014 m. sausio 24 d. duotais paaiškinimais ir šiomis aplinkybėmis kaip nustatytomis rėmėsi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (e/b.l. 92-97). Nei baudžiamojoje byloje, nei šioje byloje nebuvo ginčo dėl 2014 m. sausio 2 d. kasos pajamų orderio kvito, kuriuo iš G. S. buvo priimti grynieji pinigai, viso 54 000 Lt į UAB „Visi meistrai“ kasą.

10. 2014 m. rugpjūčio 20 d. prokuroro nutarimas patvirtina, kad G. S. pateikė prašymą panaikinti pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jo turtines teises 53 900 Lt sumai, tačiau prašymas nebuvo tenkintas nurodant, kad šiuo metu nėra ištirtos visos reikšmingos tyrimui aplinkybės, susijusios su piniginių lėšų gavimu (pervedimu) ir grąžinimu (e/b.l. 63).

11. Taip pat nustatyta, kad už ikiteisminį tyrimą atsakingam prokurorui buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 3 d. įsipareigojimas dėl įmonės debitorinio įsiskolinimo grąžinimo terminų, kurį pasirašė UAB „Visi meistrai“ direktorius A. S. ir UAB „ND International“ direktorius D. R. (e/b. t. 1, b. l. 11, 98-99). Šiame įsipareigojime nurodoma dėl 53 900 Lt sumos UAB „ND International“ sumokėjimo.

12. 2014 m. rugsėjo 9 d. prokuroro nutarimu, kuriuo buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nurodytame straipsnyje nusikaltimo požymių, buvo pasiremta 2014 m. rugsėjo 3 d. prokurorui pateiktu įsipareigojimu, aptartu šio sprendimo 11 punkte. 2014 m. rugsėjo 12 d. prokuroro nutarimu buvo panaikintas G. S. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 53 900 Lt sumą, esančią G. S. SEB banko sąskaitoje (e/b t. 1, b. l. 12).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Minėtos normos 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

14. CK 6.272 straipsnyje yra numatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, e3K-347-687/2018).

15. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); taip pat yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad ieškovė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia teiginiu dėl neteisėtų prokuroro, atsakingo už ikiteisminį tyrimą, veiksmų.

17. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.272 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, ar savalaikiai buvo sprendžiamas jų tęsimo / panaikinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

18. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, vertina ieškovės bei jos atstovo nurodytus argumentus, kad prokuroro veiksmai, t. y. nutarimas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pritaikytą G. S. sąskaitai, turi būti vertinami kaip neteisėti ir tiesiogiai sąlygoję ieškovės patirtą žalą 17 242,35 Eur sumai, nes prokurorui priėmus sprendimą panaikinti apribojimus G. S. sąskaitai, ieškovė neteko galimybės atgauti šią sumą pagal A. S. atžvilgiu teismo priimtą nuosprendį, kuriuo iš A. S. ieškovei buvo priteistas nurodyto dydžio žalos atlyginimas.

19. Analizuojant sprendime aukščiau nurodytas ieškovės išdėstytas aplinkybes dėl nurodomų prokuroro veiksmų kaip neteisėtų ir vertinant juos kitų nustatytų įrodymų kontekste konstatuotinos tokios aplinkybės – 2014 m. sausio 6 d. pagal UAB „ND International“ pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00017-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 2 dalyje (e/b t. 1, b. l. 16); 2014 m. sausio 7 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas G. S. atžvilgiu taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 53 900 Lt šiam asmeniui priklausančias sumas, esančias SEB banke, kurios šiam asmeniui buvo pervestos iš UAB „Visi meistrai“ (e/b t. 1, b. l. 16-17). Vėliau , ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas 2014 m. sausio 2 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. EURS14 Nr. 140102/01 dėl 54 000 Lt sumos įnešimo (priėmimo iš G. S.) į UAB „Visi meistrai“ kasą (e/b.l. 89-90, 91). G. S. pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo panaikintas 2014 m. rugsėjo 12 d. prokuroro nutarimu. Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu buvo konstatuota, kad G. S. jam skolintus pinigus grąžino UAB „Visi meistrai“ 2014 m. sausio 2 d. Tai sąlygoja išvadą, kad net ir nepanaikinus G. S. atžvilgiu taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo iki nuosprendžio priėmimo, nuosprendžiu priteistos žalos išieškojimo nebuvo ir nėra pagrindo nukreipti į šiam asmeniui priklausančias lėšas, laikytas nutarime nurodytoje banko sąskaitoje. Ginčo dėl to, kad šis asmuo grąžino jam pervestą 53 900 Lt sumą grynaisiais pinigais, įnešdamas ją į UAB „Visi meistrai“ kasą ir gaudamas kasos pajamų kvitą, nėra, nes ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (LR CPK 182 straipsnio 2 punktas).

20. Aukščiau nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras nepažeidė BPK 2 straipsnyje numatytos pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenims taikyti apribojimai būtų savalaikiai taikomi / keičiami / naikinami, o priimti procesiniai sprendimai laikytini teisėtais. Prokuroro veiksmų teisėtumą vertino ir pripažino teismine tvarka ieškovės skundus nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas (e/b t. 1, b. l. 108-111).

21. Sprendimo 14 punkte buvo pažymėta, kad valstybės civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Teismui konstatavus, kad prokuroro veiksmai buvo teisėti, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – pareigūno veiksmų neteisėtumo. Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų pasisakyti netikslinga, nes neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė negalima.

22. Teismas atskirai nepasisako dėl kitų tiek ieškovės, tiek atsakovės išdėstytų teiginių, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų, kad ginčo byloje prokuroro 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimas panaikinti G. S. atžvilgiu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 53 900 Lt sumą SEB banko sąskaitoje 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo pagrįstas ir teisėtas, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti pareigūno neteisėtų veiksmų. Be to, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, kad į šioje sąskaitoje esamas sumas ieškovė negalėjo ir negali reikalauti nukreipti išieškojimą vadovaujantis teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis dėl 53 900 Lt grąžinimo 2014 m. sausio 2 d. į bendrovės kasą.

23. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės reikalavimas jo nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas, dėl ko ieškinys atmetamas.

III. Bylinėjimosi išlaidos

24. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

25. Byloje patirta 11 Eur pašto išlaidų. Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 268-270, 430 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „ND International“, j. a. k. 300667185, 11 Eur teismo patirtų pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.