Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Kazio Bitario bei nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) tvirkinimo) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2014-02-13 redakcija) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) tvirkinimo) 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. V. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu į 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. V. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu į 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje subendrintos visiško sudėjimo būdu, nustatant A. V. galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi iš dalies atidėtas A. V. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas, nustatant nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo atliktinos bausmės dalį – 9 mėnesius, o likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir 9 mėnesius nuo šio laikotarpio pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuspręsta Klaipėdos apygardos prokuratūros 2024-12-11 nutarimu A. V. paskirtą laikiną jo nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki skundžiamo nuosprendžio dalies dėl iš nuteistojo priteistos žalos, proceso ir advokatų pagalbos išlaidų atlyginimo visiško įvykdymo, o po to panaikinti.

Nuosprendžiu iš dalies tenkintas (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys ir priteista iš A. V. (duomenys neskelbtini) 205,95 Eur proceso išlaidų ir 300 Eur turtinės žalos, iš viso 505,95 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur neturtinės žalos, šių lėšų gavėja ir tvarkytoja iki jos pilnametystės paskiriant (duomenys neskelbtini). Likusi ieškinio dalis atmesta.

Priteista (duomenys neskelbtini) iš A. V. 1 464,10 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Priteista Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš A. V. 2 233,33 Eur šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Priteista valstybei iš A. V. 49,60 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas už tai, kad tvirkino jaunesnį negu 16 metų asmenį: jis laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2017-07-20, tiksli data ir laikas nenustatyti, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) močiutės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, A. V. sodo namelyje, esančiame sodininkų bendrijoje (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų per drabužius rankomis lietė jos sėdmenis, apkabindamas spausdavo prie savęs, būdamas erekcijos būsenoje, bučiavo (duomenys neskelbtini) į lūpas, kišdamas liežuvį jai į burną, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016 metų pradžios iki 2017-07-20, tikslios datos ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, būdamas Lietuvoje ir Airijoje, per interneto prieigą prisijungęs prie socialiniame tinklalapyje www.facebook.com esančios savo paskyros „A. V.“ elektroninėje erdvėje per žinučių rašymo programėlę „Messenger“ susirašinėdamas su (duomenys neskelbtini), turinčia www.facebook.com paskyrą rašė jai nepadoraus turinio žinutes seksualinio pasitenkinimo, lytiškumo ir lytinio gyvenimo temomis, provokavo (duomenys neskelbtini) pasisakyti tokio pobūdžio temomis, prašė nukentėjusiosios atsiųsti jam savo apsinuoginusios nuotraukų ar video, kuriuos (duomenys neskelbtini) jam siuntė, pats jai siuntė seksualinio turinio video ir nuotraukas su atliekamu masturbacijos vaizdu, apnuogintu vyrišku lytiniu organu. Tokiu būdu jaunesnės negu šešiolikos metų amžiaus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, galinčius sukelti lytinį susijaudinimą ir per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi.

2. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad tenkino savo lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu: laikotarpiu nuo 2016 metų pradžios iki 2016 m. spalio mėnesio pabaigos, tiksli data ir laikas nenustatyti, A. V., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, pasinaudodamas jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, A. V. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos rajone, kitaip tenkino savo lytinę aistrą su (duomenys neskelbtini) – paėmęs jos ranką vieną kartą kišo sau už kelnių prie lytinių organų ir (duomenys neskelbtini) ranka lietė, dirgino savo apnuogintą lytinį organą (masturbavo), bučiavo jos krūtis, lytinius organus bei su ja vieną kartą lytiškai santykiavo, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, automobilyje „Peugeot 406“, Klaipėdos rajone, tiksli vieta ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudodamas jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, paėmęs jos ranką kišo sau už kelnių prie lytinių organų ir (duomenys neskelbtini) ranka lietė, ja dirgino apnuogintą savo lytinį organą, masturbavo, tokiu būdu pažeisdamas jaunesnio negu šešiolikos metų amžiaus asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

3. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą: laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2017-07-20, tiksli data ir laikas nenustatyti, būnant įvairiose vietose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, A. V. namuose, esančiuose SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, A. V. automobilyje „Peugeot 406“, Klaipėdos rajone bei Airijoje (vieta nenustatyta) nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nenustatytą skaičių kartų atlikdamas tvirkinimo veiksmus bei ne mažiau kaip tris kartus tenkindamas savo lytinę aistrą, pažeidžiant jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens (duomenys neskelbtini) seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukėlė jai potrauminio streso sutrikimą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė (duomenys neskelbtini) sveikatą.

4. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad tvirkino jaunesnį nei 16 metų asmenį ir nežymiai sutrikdė mažametės sveikatą: laikotarpiu nuo 2022-07-30 iki 2022-08-02, tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, mažametė, poilsio ir sveikatingumo komplekse „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingos r., maudydamasis baseine kartu su (duomenys neskelbtini), ranka lietė jos sėdmenis, baseino patalpoje ją prisitraukė prie savęs uždėdamas ranką ant sėdmenų, būnant name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. per rūbus rankomis nenustatytą skaičių kartų lietė jos kojas, sėdmenis, kilnojo ant rankų, stebėdamas jos krūtinę, stipriai apkabino ir bučiavo į lūpas, kišdamas liežuvį mažametei (duomenys neskelbtini)į burną bei parvežęs ją prie jos namų Klaipėdos mieste bučiavo ją į lūpas, taip atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus jaunesnės negu šešiolikos metų (duomenys neskelbtini)atžvilgiu, galinčius sukelti lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir šiais tvirkinimo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai kitas reakcijas į stiprų stresą (duomenys neskelbtini), kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu A. V. tvirkino (duomenys neskelbtini) ir nežymiai sutrikdė šios mažametės sveikatą.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas K. Bitaris prašo: 1) A. V. priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (duomenys neskelbtini) epizodas); 2) A. V. „sušvelninti pirmos instancijos teismo skirtus nuosprendžius numatytus BK 153 str. l d., 151¹ str. l d., 138 str. l d.“ (duomenys neskelbtini) epizodas), įvertinus tai, kad nuteistasis su (duomenys neskelbtini) susitaikė, jai atlygino nuostolius, ji jam neturi pretenzijų; 3) atidėti visos bausmės vykdymą. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.

5.1. Nuteistasis A. V. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, kadangi dalis jo yra nepagrįsta, dėl to neteisėta. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, t. y. teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai bei remdamasis tik byloje kaltinimą pagrindžiančiomis prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios nebuvo neginčijamai patvirtintos byloje esančių duomenų visuma. Teismas interpretavo liudytojų ir psichiatrų išvadas, taip pat visas abejones byloje aiškino kaltinamojo nenaudai.

Dėl laikotarpio, kuriuo nuteistasis tvirkino (duomenys neskelbtini) ir nesunkiai sutrikdė jai sveikatą.

5.2. Visi liudytojai parodė, kad A. V. elgesys su nukentėjusiomis nekėlė jokių įtarimų, buvo įprastas, normalus, neturintis nieko neleistino, intymaus ar nepadoraus (duomenys neskelbtini), L. A., D. A. ir K. G. parodymai). Visi liudytojai nurodė, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtino, kad iki 2016 metų A. V. ir (duomenys neskelbtini) bendraudavo dažniausiai kartu dalyvaujant kitiems šeimos nariams ir tik nuo 2016 metų, kai A. V. 2015 metų pabaigoje išsiskyrė (išėjo gyventi skyriumi, o oficialiai santuoka nutraukta 2017 metų vasarą) su sutuoktine L. A., jo ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) bendravimas tapo artimesnis ir intymus. Aplinkybę, kad A. V. neva nuo 2008 metų galimai tvirkino (duomenys neskelbtini), dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, nurodė tik liudytoja E. S. (duomenys neskelbtini) draugė), kuri prisimena, kad pradinėse klasėse (duomenys neskelbtini) jai užsiminė, kad jos „kūminas“ ar dėdė A. prie jos „lenda“. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl to, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) buvo tvirkinama laikotarpiu nuo 2008 metų, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata, rėmėsi išskirtinai tik miglotais nukentėjusiosios draugės parodymais, tuo, ką ji prisimena iš pradinės klasės, apie tai, ką kalbėjo su drauge prieš 16-17 metų. Nuteistojo vertinimu, remtis miglotais prisiminimais iš vaikystės, draugės, kuri vargu ar gali atkurti realų pokalbį praėjus tiek laiko, teismui priimant sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimai nustatyti nuo 2018 metų ir yra tiesiogiai susiję su įtariamojo A. V. veiksmais“. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimas nustatytas po įvykių, vykusių 2016 m. pradžioje iki 2017-07-20. Byloje nepateikta duomenų, kad iki 2018 metų (duomenys neskelbtini) būtų tekę bent kartą lankytis pas psichologą ar psichiatrą, taip pat nėra jokios informacijos apie jos sveikatos sutrikimus ar neįprastą elgesį iki 2016 metų, tai dar kartą patvirtina aplinkybę, kad nuteistajam inkriminuojamos veikos pradžia yra 2016 metų pradžia.

5.3. Iš esmės byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) buvo tvirkinama nuo 2008 metų dėl ko negali kilti teisinės pasekmės ir atsakomybė nuteistajam. Viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2017-07-20 domėjosi (duomenys neskelbtini) kaip moterimi, tris kartus su ja lytiškai santykiavo, siuntė nukentėjusiajai nepadoraus turinio žinutes ir video, prašė iš nukentėjusiosios atsiųsti nepadoraus turinio žinutes ir video, dėl to prisiima atsakomybę, tačiau kategoriškai nesutinka su teismo inkriminuotu kaltinimu dėl to, kad jis tvirkino (duomenys neskelbtini), dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta pastarosios sveikata, laikotarpiu nuo 2008 metų. Byloje surinkti įrodymai (susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje) tik patvirtina nuteistojo žodžius, kad su (duomenys neskelbtini) intymus bendravimas prasidėjo tik nuo 2016 metų, nes iki to laiko nuteistasis gyveno šeiminį gyvenimą su sutuoktine L. A., (duomenys neskelbtini) visai nesidomėjo, ji buvo tiesiog šeimos narys, vaikas, su kuriuo A. V. ir elgdavosi kaip su vaiku. Be to, nuteistasis A. V. su (duomenys neskelbtini) susitaikė, jos atsiprašė ir atlygino visą jos įvertintą ir pageidaujamą gauti patirtą turtinę, neturtinę žalą. Šiuo metu ji nuteistajam jokių turtinių, neturtinių pretenzijų neturi, tai pati patvirtino teisme.

Dėl kaltinimų tvirkinus ir nežymiai sutrikdžius (duomenys neskelbtini) sveikatą

5.4. Viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis kategoriškai neigia atlikęs tvirkinamuosius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini). Šis nusikalstamos veikos epizodas iš esmės grindžiamas pačios nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) duotais parodymais ikiteisminio tyrimo institucijoje, teisme, pokalbiuose su psichologėmis, teismo medicinos ekspertėmis ar savo artimaisiais. Iš liudytojų, taip pat ir psichologės, pas kurią (duomenys neskelbtini) nuolatos lankosi konsultacijoms, parodymų, galima vienareikšmiškai teigti, kad nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pasakojimai apie tariamą jos tvirkinimą yra išsigalvoti siekiant pasipelnyti iš A. V., tai patvirtina toliau aptariamos aplinkybės.

5.5. Teisme apklausiant liudytoją psichologę I. G., ji patvirtino, kad pati pacientė (duomenys neskelbtini) yra melagė ir apie tai ji pasisakiusi psichologei. Ji yra linkusi meluoti ir tai gali daryti net be priežasties. Duodama parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, į advokato K. Bitario klausimą ar ji yra vartojusi psichiką veikiančias medžiagas, nukentėjusioji atsakė, kad nevartoja. Tačiau 2024-09-18/2024-10-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomojoje dalyje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) alkoholį ir narkotines medžiagas – ,,žolę“ pradėjo vartoti dar 2021 metais, tai yra būdama (duomenys neskelbtini) metų, dar iki įvykių su A. V., nagrinėjamų šioje baudžiamojoje byloje. Susipažinus su (duomenys neskelbtini) 2025-01-24 Medicininių dokumentų išrašu / siuntimu, kurį pateikė nukentėjusiosios atstovė prie patikslinto civilinio ieškinio, matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas, ligos kodas (duomenys neskelbtini). Be to, socialinė darbuotoja M. J. nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo motyvuota nevartoti sunkiųjų narkotikų, kaip ji pati teigusi, tačiau buvo stebimas epizodinis alkoholio ir marihuanos vartojamas. Tai iš esmės paneigė jos teiginius teisme, kad ji nevartoja psichiką veikiančių medžiagų. Tuose pačiuose bylos dokumentuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) medicinos specialistams teigė, jog nesutarimai su tėvais prasidėjo dar 2-oje klasėje, kai vienerius metus tėtis kas kelias savaites išvažiuodavo dirbti į užsienį, tada ji pradėjusi pyktis su mama, nes mama dažnai vartodavo alkoholį, dėl to tėtis buvo priverstas nutraukti darbus užsienyje, nors teismo posėdžiuose dalyvavusi (duomenys neskelbtini) mama visai nepanaši į moterį, nuolatos vartojančią alkoholį, ar juo piktnaudžiaujančią, todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) melavo ir apie mamos polinkį alkoholiui. Viena iš svarbių aplinkybių, įrodančių (duomenys neskelbtini) polinkį išsigalvoti ir meluoti – bylos nagrinėjimo metu paaiškėjęs tariamas (duomenys neskelbtini) įvykdytas (duomenys neskelbtini) išžaginimas 2022 metų spalio mėnesį. Dėl šio fakto šioje byloje yra pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Iš pradžių šiame ikiteisminiame tyrime buvo teigiama, kad (duomenys neskelbtini) tariamai išprievartavo V. R., nors ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo visiškai priešingos aplinkybės, paneigiančios (duomenys neskelbtini) versiją, ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Įvertinus šiuos nustatytus faktus apie (duomenys neskelbtini) elgesį, negalima jos duotų parodymų dėl tariamo tvirkinimo šioje baudžiamojoje byloje laikyti patikimais, atskleidžiančiais objektyvią tiesą dėl A. V..

5.6. Analizuojant kaltinime nurodomas įvykio aplinkybes pažymima, kad gyvenimiškai bendraujant su artimaisiais yra neišvengiami prisilietimai ar pabučiavimai tarp šeimos ar artimų žmonių. Šiuo atveju vyko buitinio pobūdžio atsitiktiniai prisilietimai, kurie nieko bendro neturi su tvirkinamaisiais veiksmais. A. V. (duomenys neskelbtini) pabučiavo siekdamas ją nuraminti, kai ji susijaudino žiūrėdama savo vaikystės nuotraukas. Čia buvo natūralus, „geram psichologiniam kontaktui palaikyti, trumpas laike veiksmas, nieko bendro neturinti su noru ją tvirkinti“. Taip pat ir pabučiavimas atsisveikinant yra natūralus ir įprastas veiksmas tarp artimai bendraujančių asmenų. A. V. „jokio liežuvio jai į burną nebruko“ ir ši aplinkybė yra aiškiai išgalvota pačios (duomenys neskelbtini) ar jos mamos. Dar iki tariamo (duomenys neskelbtini) tvirkinimo, jos pokalbiuose su artimaisiais, A. V., psichologe, daug dėmesio buvo skiriama pedofilijos reiškiniui aptarinėti. Kaip ji pati teigė, ji jų saugodavosi ir tam nešiodavosi peilį, kad esant reikalui galėtų apsiginti, sužaloti galimą pedofilą. Tai ji patvirtino ne tik A. V., bet ir psichologei I. G.. Nesuvokiama, kaip nuteistasis, žinodamas šią aplinkybę apie (duomenys neskelbtini) hiperbolizuotą požiūrį į pedofilijos reiškinį, galėtų bandyti ją tvirkinti ar kitaip ją lytiškai išnaudoti. Akivaizdu, kad kaltinime nurodomi A. V. neteisėti veiksmai prieš (duomenys neskelbtini) yra aiškiai išgalvoti pačios nukentėjusiosios, trokštant gauti dėmesio iš aplinkinių, siekiant pasipelnyti, galimai net padedant mamai ar seseriai ir nieko bendro neturintys su galimu jos tvirkinimu. Nuteistasis prieš ją nepadarė jokių neteisėtų veiksmų už kuriuos galėtų būti teisiamas.

Dėl teisinių argumentų

5.7. Plačiai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama teismų praktika, susijusi su nekaltumo prezumpcijos principo taikymu, apeliacinės instancijos teismo funkcijomis, taip pat BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Šioje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) „taikyto tvirkino jaunesniam nei 16 metų asmeniui“ ir dėl to nežymiai sutrikdytos mažametės sveikatos, laikytina, kad A. V. veiksmuose neįrodytas būtinas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 153 straipsnio l dalyje požymis – tvirkinimo veiksmai ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytas būtinasis požymis – fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiam asmeniui. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltu ir nuteisdamas A. V. pagal BK 153 straipsnio l dalį, 140 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK l straipsnio l dalies, 3 straipsnio l dalies l punkto, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Taip pat byloje nesurinkus neginčijamų įrodymų dėl laikotarpio, kuriuo buvo tvirkinama (duomenys neskelbtini), dėl to sutrikdyta (duomenys neskelbtini) sveikata, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, „pritaikė A. V. griežtesnes laisvės atėmimo bausmes, ilgesniems laikotarpiams, kuriuos, įvertinus nusikalstamos veikos trukmę, kuri buvo įrodyta (laikotarpiu nuo 2016 metų pradžios iki 2017-07-20)“, prašoma apeliacinės instancijos teismo sutrumpinti.

Dėl bausmės atlikimo

5.8. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis nė karto nebuvo teistas, turi nuolatinę darbo vietą Airijoje, gyvena kartu su sugyventine K. G. ir dviem jos nepilnamečiais vaikais, veda bendrą ūkį, prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taip pat A. V. kartu su K. G. Airijoje nuomojasi gyvenamąjį būstą, už kurį moka perpus lygiomis dalimis, todėl finansinių pajamų netekimas turėtų neigiamos įtakos ne tik nuteistajam, tačiau ir K. G. bei jos dviem nepilnamečiams vaikams. Todėl A. V. prašo leisti atidėti visos bausmės vykdymą, kad jis turėtų galimybę dirbti, užsidirbti ir prisidėti prie sugyventinės ir jos dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo.

6. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminė atstovė (duomenys neskelbtini) prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-30 ir padidinti nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) priteistinos neturtinės žalos dydį; 2) priteisti iš nuteistojo A. V. civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško sumokėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.

6.1. Apeliantė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos (duomenys neskelbtini) priteisimo. Apeliantė šioje baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino, kuriuo prašė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo A. V. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško sumokėjimo. Tačiau teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir nepriteisė 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą. Cituojami pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remdamasis jis nusprendė žymiai sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

6.2. Sprendžiant klausimą dėl padarytos neturtinės žalos dydžio yra atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Šiuo atveju nuteistasis yra pripažintas kaltu pagal BK 153 straipsnio l dalį dėl (duomenys neskelbtini) tvirkinimo ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, tai reiškia, jog nuteistojo veiksmai sukėlė pasekmes – dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kad nuteistojo veiksmai sukėlė labai skaudžias pasekmes pripažįsta ir teismas, nurodydamas, kad iki nuteistojo tvirkinamųjų veiksmų 2022-07-31 – 2022-08-02 dienomis atlikimo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ji seksualinio pobūdžio veiksmų nebuvo patyrusi, tad jų patyrimas, ir dar – iš mylimo bei artimo žmogaus, ir dar – sužinojus, kad jis taip pat elgėsi su jos seserimi, neabejotinai labai sutrikdė iki tol tik sudėtingesnę paauglystę išgyvenusios nepilnametės emocinę būseną ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių ją rinktis rizikingas bendravimo su kitais vyrais situacijas ir savidestrukciją, pasireiškusią savižala ir narkotinių medžiagų vartojimu. Tai, kad nusikalstama veika truko labai neilgą laiko tarpą, nesumenkina nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio ir kilusių pasekmių. Juo labiau, kad nusikalstama veika neilgą laiko tarpą truko greičiausiai ne dėl nuteistojo apsisprendimo jos netęsti, bet dėl nepilnametės nukentėjusiosios greito sureagavimo į tai, kas įvyko, nutraukiant su nuteistuoju iki tol buvusius draugiškus santykius ir susitikimus. Teismas taip pat pripažino aplinkybę, kad nukentėjusiosios išgyvenimams bei po to kilusioms pasekmėms įtakos turėjo ir tai, jog tokio pobūdžio nusikaltimą prieš mažametę nukentėjusiąją padarė vienas iš artimiausių jai žmonių – krikštatėvis, su kuriuo iki tol vyko labai artimas, atviras ir nuoširdus bendravimas. Šio ryšio nutrūkimas sukėlė didžiulius neigiamus vidinius išgyvenimus, sugriovė pasitikėjimą suaugusiais žmonėmis. Prie viso to prisidėjo apklausos policijoje, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ekspertizės atlikimas, kur vėl ir vėl turėjo pasakoti tas pačias aplinkybes, bei didžiulė baimė ir nerimas, kad ja niekas nepatikės, to ir buvo siekiama iš gynybos pusės viso proceso metu.

6.3. Nukentėjusiajai yra sutrikdyta psichinė sveikata, to pasekmės yra žymiai ilgiau išliekančios ir sunkiau išgydomos (arba lieka visam gyvenimui). Dvasiniai mažamečio išgyvenimai, sukrėtimai ir nepatogumai yra sunkiau nustatomi, tačiau tai nedaro jų mažiau reikšmingais sprendžiant dėl padarytos neturtinės žalos dydžio. Manytina, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista 1 000 Eur dydžio suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti pažeidžia nukentėjusiosios ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrą ir sukelia aiškiai neteisingas pasekmes: nukentėjusiosios psichinė sveikata yra sutrikdyta iki pat šiol, ji tebesilanko pas psichologę, tuo tarpu iš nuteistojo priteista 1 000 Eur dydžio suma, įvertinus jo gaunamas pajamas ir turimą turtą, yra visiškai nereikšminga, nesukelianti jam jokių finansinių nepatogumų ar nuostolių. Atsižvelgiant į dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kilusias pasekmes, manytina, kad teismo priteista l 000 Eur suma nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimui iš tiesų yra per maža ir todėl turėtų būti padidinta.

6.4. Nesutinkama su teismo išvada, kad priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Paanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apeliacinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pastebima, kad gana dažnai civiliniai ieškiniai dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo iš viso nėra pareiškiami. Tačiau tai atvejais, kai yra pareiškiamas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai priteisiama apie 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-86-788/2021, 2K-116-942/2016, 2K-356/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. lA-32-651/2025, lA-19-361/2024; Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-309/2023; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. lA-209-530/2022). Manytina, kad ir šiuo atveju priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti didinamas, įvertinus ne tik nukentėjusiajai sukeltus išgyvenimus bei kilusias pasekmes, bet ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

6.5. Skundžiamame nuosprendyje teismas neišsprendė nukentėjusiosios įstatyminės atstovės prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo, t. y. šiuo klausimu iš viso nepasisakė. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškinusi, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismo plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Apeliantės nuomone atsižvelgiant į šiuo metu aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiajai priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už jai priteistą sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7. Teismo posėdyje nuteistojo A. V. gynėjas advokatas K. Bitaris prašė tenkinti nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato K. Bitario apeliacinį skundą. Prokurorė D. Baltrūnaitė-Petkevičienė prašė nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato K. Bitario apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato K. Bitario apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

10. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visų nuteistajam A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, iš esmės tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pripažino, jog aptariamu atveju A. V. prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) padarė BK 153 straipsnio 1 dalyje, 151¹ straipsnio 1 dalyje (2014-02-13 redakcija), 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o prieš (duomenys neskelbtini) – BK 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį įvertino nuteistojo A. V. parodymus, taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, teismo psichiatrijos ir psichologijos eksperčių paaiškinimus, kitus įrodymus, ir pripažino, jog šių įrodymų visumos pakanka nuteistojo kaltumui nustatyti.

11. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų, eksperčių parodymų, paaiškinimų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė, ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip (palankiai nuteistajam) juos vertindami, nesudaro pagrindo abejoti dėl A. V. kaltės ir nesuteikia teisinio pagrindo tenkinti jų apeliacinio skundo prašymus nustatyti kitokį (jų pageidaujamą) A. V. nusikalstamų veiksmų prieš (duomenys neskelbtini) atlikimo laikotarpį ir (arba) išteisinti nuteistąjį dėl prieš (duomenys neskelbtini) padarytų nusikaltimų.

Dėl A. V. nusikaltimų prieš (duomenys neskelbtini)

12. BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (2014-02-13 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė pilnamečiam asmeniui, lytiškai santykiavusiam ar kitaip tenkinusiam lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

13. Šioje byloje A. V. nuteistas dėl prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) padarytų BK 153 straipsnio 1 dalyje, 151¹ straipsnio 1 dalyje (2014-02-13 redakcija), 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog baudžiamojo proceso metu nuteistojo parodymai dėl minėtų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo nenuoseklūs ir keitėsi. Apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo pradžioje A. V. ne kartą savo kaltę neigė, teigė, kad (duomenys neskelbtini) jį apkalba ir siekia iš jo pasipelnyti, tačiau 2024-03-27 papildomos įtariamojo apklausos metu jis jau nurodė, kad anksčiau jo duoti parodymai buvo neteisingi, visiškai pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prieš tuo metu mažametę ir vėliau nepilnametę (duomenys neskelbtini), parodė jam pateiktame įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku atlikęs įtarime išsamiai aprašytus nusikalstamus veiksmus, teigė, kad nuoširdžiai dėl jų gailisi, pateikė susitaikymą su (duomenys neskelbtini) pagrindžiančius duomenis (t. 5, b. l. 169–170). Tačiau teisiamajame posėdyje A. V. vėl pakeitė poziciją ir savo kaltę dėl šių nusikaltimų pripažino tik iš dalies – nebepripažino (duomenys neskelbtini) tvirkinimo veiksmų, atliktų nuo 2008 metų iki 2015 m. pabaigos, pripažindamas jų atlikimą tik nuo 2016 m. pradžios, kai jau buvo išsiskyręs ir nebegyveno su savo žmona, iki 2017-07-20. Iš esmės tokios pačios pozicijos laikomasi ir nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodant, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) buvo tvirkinama nuo 2008 metų. Teigiama, kad toks nusikalstamų veiksmų atlikimo laikotarpis teismo buvo nustatytas remiantis vien tik miglotais liudytojos E. S. parodymais (prisiminimais iš vaikystės), o sveikatos sutrikdymas (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas tik po įvykių, vykusių nuo 2016 m. pradžios iki 2017-07-20. Šie argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patikimai patvirtina, jog A. V. prieš (duomenys neskelbtini) padarė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas būtent jam pareikštuose kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis ir laikotarpiu. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 3–5, 12–14, 39–41, 47–49) ir teisiamajame posėdyje (t. 6, b. l. 170–172) nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) duotus parodymus matyti, jog ji nuosekliai ir išsamiai nurodė A. V. jai daryto seksualinio poveikio pradžią – nuo 2008 m., kai jai buvo 7 ar 8 metai, ir patvirtino, kad tokie nusikalstami veiksmai prieš ją truko iki 2015 m. pabaigos. Būtent tokias aplinkybes, susijusias su A. V. nusikalstamų veiksmų atlikimo laikotarpiu, nukentėjusioji nurodė ir teismo psichiatrijos bei teismo psichologijos ekspertėms, parengusioms 2023-10-12 – 2023-11-22 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nustatyta, kad nuteistojo seksualinio pobūdžio veiksmai prieš (duomenys neskelbtini) buvo pradėti jai būnant maždaug 7 metų amžiaus, taip pat yra padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) nustatytų psichikos sutrikimų pradžia siejasi su byloje nagrinėjamu laikotarpiu; praėjus keletui metų po byloje nagrinėjamų įvykių (duomenys neskelbtini) nustatytas potrauminio streso sutrikimas, vertintas kaip tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su A. V. veiksmais, o (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikdymo laipsnis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 4, b. l. 76–101). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti teiginius, kad (duomenys neskelbtini) parodymai yra melagingi. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų patikimumu, jais neabejotinai galima remtis darant išvadą, kad A. V. nusikalstami veiksmai prieš ją prasidėjo ne 2016 m., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o daug anksčiau, būtent nuteistajam pateiktuose kaltinimuose nurodomu laiku ir aplinkybėmis – maždaug 2008 m. ir truko iki 2017-07-20.

15. Teismų praktikoje neretai susiduriama su būtinumu vienaip ar kitaip įvertinti nepilnamečių ir mažamečių asmenų parodymus. Vertindami vaikų parodymus ir pripažindami juos įrodymais, teismai iš esmės remiasi dviem kriterijais: visų pirma, vertina, ar jie gauti esmingai nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, antra, sprendžia, ar jie gali būti pripažįstami patikimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539-976/2015). Nagrinėjamoje kasacinėje byloje aktualus yra klausimas dėl vaikų parodymų patikimumo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-370/2014, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017, 2K-244-788/2023 ir kt.).

16. Nors apeliaciniame skunde stengiamasi sukritikuoti liudytojos E. S. parodymus, įvardijant juos kaip jos miglotus prisiminimus iš vaikystės, tačiau tokie argumentai taip pat yra visiškai nepagrįsti. Išanalizavus šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 106–109) ir teisiamajame posėdyje (t. 7, b. l. 91) duotus parodymus apie (duomenys neskelbtini) liudytojai nurodytas A. V. prieš ją atliktų veiksmų aplinkybes matyti, jog E. S. parodymai yra nuoseklūs ir pakankamai išsamūs. Nors yra savaime suprantama, kad praėjus tiek daug laiko ši liudytoja negalėjo visiškai tiksliai atsiminti, kada būtent (duomenys neskelbtini) jai papasakojo apie A. V. seksualinio pobūdžio veiksmus („lindimą“ prie nukentėjusiosios), tačiau ji neabejodama patvirtino, kad tai galėjo būti labai seniai, joms abiem besimokant pradinėse klasėse (iki penktos klasės), kai jos dar buvo mažos, nors būdama tokio amžiaus liudytoja ne visai suprato, ką tai reiškia, bet suvokė, kad tai nebuvo tinkamas suaugusio vyro elgesys su mergaite. Nors šios bylos nagrinėjimo teisme metu E. S. jau buvo pilnametė, teisėjų kolegija, atsižvelgdama, be kita ko, į šio procesinio sprendimo 15 punkte aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su nepilnamečių ir mažamečių parodymų vertinimu, neturi pagrindo abejoti dėl liudytojos E. S. parodymų apie seniai (jos vaikystėje) įvykusius įvykius patikimumo. Darytina išvada, kad jos parodymais nagrinėjamu atveju galima remtis nustatant faktines šios bylos aplinkybes, t. y. tai, kad A. V. seksualinis poveikis (duomenys neskelbtini) prasidėjo gerokai anksčiau, nei jo nurodomais 2016 metais. Apeliaciniame skunde taip pat visiškai klaidingai nurodoma, jog A. V. prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) padarytų nusikaltimų darymo laikotarpis buvo nustatytas remiantis išskirtinai tik liudytojos E. S. parodymais, nes tai buvo padaryta remiantis bylos įrodymų visuma, nesuteikiant nė vieniems iš jų prioritetinės reikšmės, kaip to reikalauja BPK nuostatos.

17. Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad (duomenys neskelbtini) nesunkus sveikatos sutrikdymas 2018 m. buvo nustatytas tik po įvykių, vykusių nuo 2016 m. pradžios iki 2017-07-20, o tai patvirtina, kad nuteistajam inkriminuojamos veikos pradžia buvo 2016 metų pradžioje. Šie argumentai taip pat yra nepagrįsti, nurodyti selektyviai ir subjektyviai iškraipant bylos įrodymų turinį, todėl atmestini. 2024-02-21 specialisto paaiškinimų protokole yra užfiksuota, kad teismo psichiatrė ekspertė L. Š. aiškiai nurodė, jog jos parengtame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris objektyviai buvo nustatytas 2018 metais, yra susijęs su visais A. V. veiksmais visu tiriamuoju laikotarpiu, įskaitant ir laikotarpį iki 2015 metų, kai (duomenys neskelbtini) buvo mažametė (t. 2, b. l. 101–103). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nuteistojo nurodomų aplinkybių, kad jo intymus bendravimas su (duomenys neskelbtini) prasidėjo tik nuo 2016 metų, o iki tol jis su ja elgdavosi kaip su vaiku.

18. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. V. prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) padarytų nusikaltimų aplinkybes nustatė tinkamai ir visiškai pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį (2014-02-13 redakcija), 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. V. nusikaltimų prieš (duomenys neskelbtini)

19. Kaip jau minėta, BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

20. Šioje byloje A. V. yra nuteistas dėl prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) padarytų BK 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis neigia savo kaltę dėl minėtų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. kaltė yra grindžiama tik pačios nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) duotais parodymais, o iš liudytojų, taip pat psichologės, pas kurią nukentėjusioji lankosi, parodymų, galima vienareikšmiškai teigti, kad nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pasakojimai apie tariamą jos tvirkinimą yra išsigalvoti siekiant pasipelnyti iš A. V.. Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti, todėl atmestini.

21. A. V. kaltė padarius jam inkriminuotus BK 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini) yra patikimai įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 127–129, 162–164, t. 7, b. l. 34–35), ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sesers) parodymais (t. 2, b. l. 3–5, 12–14, 39–41, 47–49, t. 6, b. l. 170–172), ikiteisminio tyrimo metu ir (arba) teisiamajame posėdyje liudytojų (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1–3, 107–109, t. 6, b. l. 172–175), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92–93, t. 6, b. l. 175–176), apklaustų kaip liudytojų psichologių N. Z. (t. 2, b. l. 114–115, t. 7, b. l. 33) ir I. G. (t. 7, b. l. 31–33) duotais parodymais, iš dalies ir paties nuteistojo A. V. parodymais (t. 5, b. l. 108–111, 112–115, t. 6, b. l. 14–18, t. 7, b. l. 75–76), 2024-09-18 – 2024-10-17 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika (t. 4, b. l. 157–182), minėtą ekspertizės aktą parengusių teismo psichiatrijos ekspertės S. S. (t. 7, b. l. 55–57) ir teismo psichologės ekspertės T. G.-N. (t. 7, b. l. 57–58) paaiškinimais teisiamajame posėdyje, 2022-12-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuotas (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas su A. V. (t. 1, b. l. 127–131) ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių turinys iš esmės yra pirmosios instancijos teismo atskleistas ir motyvuotai įvertintas skundžiamo nuosprendžio 7–12 lapuose, todėl teisėjų kolegija papildomai jo nekartoja. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad A. V. kaltė dėl prieš (duomenys neskelbtini) padarytų nusikalstamų veikų yra įrodyta ne vien (duomenys neskelbtini) parodymais, o remiantis bylos įrodymų visuma, nesuteikiant nė vieniems iš jų prioritetinės reikšmės, kaip to reikalauja BPK nuostatos.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad svarbiausi įrodymų šaltiniai mažamečių (nepilnamečių) seksualinės prievartos bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu (nepilnamečiu) ir kuriems mažametis (nepilnametis) pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai. Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio (nepilnamečio) asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2013, 2K-294-648/2017, 2K-221-697/2021).

23. Nepilnametė nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2022 metų liepos pabaigoje jos krikšto tėvas A. V. grįžo į Lietuvą, jie kartu vyko į „(duomenys neskelbtini)“, ten jis sakė, kad jos pasiilgo, nuolat į ją žiūrėjo, baseine palietęs už užpakalio, pritraukė arčiau savęs, laikė ją ant rankų ir lietė sėdmenis, ji dėl to pasijuto labai nepatogiai. Po to kelias dienas buvo pas A. V. ir jo draugę (duomenys neskelbtini), ten jis kelis kartus stipriai apkabino, sakydavo, kad labai ją myli, pasiilgo, sakė jai daug komplimentų apie kūną, figūrą, paskutinę dieną A. V. ją pakėlęs šokinėjo, ji pastebėjo, kad jis žiūri į jos krūtinę. Vienu momentu jis ją stipriai apkabino ir pabučiavo, bandė įkišti liežuvį, bet ji nereagavo ir taip jį atstūmė. Tada jis bandė pabučiuoti ją pirmą sykį, bandymai buvo du, buvo apkabinęs ją žemiau krūtinės, niekas jų nematė. Kartą ji gulėjo ant sofutės užsiklojusi, A. V. paklausus, pasakė, kad jai šalta, todėl jis pradėjo jai masažuoti šlaunį ir sėdmenį, sakydamas, kad taip ją sušildys. Po to jis ją parvežė namo, vėl pabučiavo, lyg bandė kišti liežuvį (t. 1, b. l. 162–164). Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 22 punkte aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kuri yra aktuali šioje baudžiamojoje byloje, ir įvertinusi (duomenys neskelbtini) parodymus, kurie atitinka baudžiamosios bylos medžiagą ir kuriuose yra aiškiai ir išsamiai apibūdintas A. V. prieš ją atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdis bei aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šios nepilnametės nukentėjusiosios parodymus ir jais pagrįstai vadovavosi spręsdamas A. V. kaltės klausimą.

24. Pastebėtina, kad esminę dalį nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų sudaro keliami klausimai ir abejonės dėl nepilnametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų patikimumo, yra labai stipriai kritikuojama jos asmenybė, nurodant, kad ji išgalvojo nuteistojo prieš ją atliktus veiksmus siekdama gauti dėmesio iš aplinkinių ir pasipelnyti iš nuteistojo, akcentuojama, kad ji yra melagė, linkusi meluoti, dar iki šioje byloje nagrinėjamų A. V. nusikalstamų veikų ėmė vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas, mokydamasi mokykloje turėjo konfliktų su savo tėvais, kitoje baudžiamojoje byloje nutrauktame ikiteisminiame tyrime bandė melagingai apkaltinti asmenį jos išžaginimu ir pan. Teisėjų kolegija pastebi, kad visi šie argumentai jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, juos paneigdamas teismas dėl jų motyvuotai pasisakė skundžiamame nuosprendyje, su apylinkės teismo padarytomis išvadomis nesutikti pagrindo nėra.

25. Teisėjų kolegijos nuomone nuteistasis ir jo gynėjas akivaizdžiai pernelyg sureikšmina kai kuriuos (duomenys neskelbtini) asmenybę charakterizuojančius duomenis, o kitus duomenis tyčia iškraipo, vertina subjektyviai. Vien neigiamai (duomenys neskelbtini) asmenybę apibūdinantys duomenys negali turėti esminės įtakos automatiškai vertinant jos parodymus dėl šioje baudžiamojoje byloje prieš ją atliktų nusikalstamų seksualinio pobūdžio veiksmų kaip nepatikimus. Pažymėtina, jog toks nukentėjusiųjų asmenybės neigiamų aspektų sureikšminimas galėtų sukurti teisiniu pobūdžiu netoleruotiną situaciją, kai kaltininkų apskritai nebūtų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn už prieš laisvą (amoralų) gyvenimo būdą vedančius asmenis padarytas seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl esminių prieš nukentėjusiąją padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių jos parodymai viso baudžiamojo proceso metu yra nuoseklūs, neprieštaringi, ji logiškai ir aiškiai nurodė visas prieš ją atliktų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Prisiminti ir detaliai apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui pasakoti patirtų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veiksmų aplinkybes net ir suaugusiam žmogui neabejotinai nėra lengva. Nekyla abejonių, kad (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė remdamasi savo asmenine patirtimi ir išgyvenimais, jų turinys yra realistiškas, atitinka nukentėjusiosios asmenybės individualias charakteristikas, amžių, gebėjimus bei emocinę psichologinę būseną nagrinėjamų įvykių bei parodymų davimo metu.

26. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2023-01-18 buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl prieš (duomenys neskelbtini) galbūt padarytos seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos, o 2023-07-31 prokurorės nutarimu buvo nutrauktas (t. 6, b. l. 158–164), nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, net ir minėtame nutarime nėra nurodyta, kad būtų buvęs pateiktas akivaizdžiai melagingas pranešimas (skundas) dėl padaryto nusikaltimo, o tiesiog buvo padaryta išvada, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, jog seksualiniai veiksmai prieš (duomenys neskelbtini) buvo atlikti prieš jos valią. Priešingai nei yra įsitikinę apeliantai, vien rėmimasis minėtu procesiniu sprendimu, priimtu kitoje baudžiamojoje byloje, niekaip nesudaro teisinio pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) parodymų patikimumu dėl A. V. nusikalstamų veiksmų šioje baudžiamojoje byloje, nes kiekvienos bylos faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai.

27. Nuteistojo ir jo gynėjo skunde yra nurodomi selektyviai ir fragmentiškai atrinkti liudytojos psichologės I. G. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra „melagė“, nes ši liudytoja, be kita ko, nurodė ir tai, kad privačiai konsultuodama nukentėjusiąją, neužfiksavo, kad (duomenys neskelbtini) būtų jai melavusi, o jei ir melavo, tai irgi galėjo būti psichologinės traumos pasekmė, nes jai kylančios psichologinės problemos yra susijusios ir su dėdės (A. V.) veiksmais, o tai, kad yra linkusi meluoti, jai nurodė pati (duomenys neskelbtini). Liudytoja psichologė N. Z. parodė, kad apie 10 kartų konsultavo (duomenys neskelbtini), paskutinių konsultacijų metu ji nurodė, kad patyrė seksualinį priekabiavimą iš krikšto tėvo (A. V.), apie tai pasakojo labai emocionaliai, verkė, nebuvo panašu, kad ką nors išsigalvotų, ji ir iki tol nebuvo linkusi fantazuoti, todėl liudytoja apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) mamai. Pažymėtina, jog nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde yra tyčia ignoruojama aplinkybė, kad 2024-09-18 – 2024-10-17 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) parengusi teismo psichiatrijos ekspertė S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ekspertizės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) pasakojimas apie A. V. elgesį su ja buvo išsamus, detalus, atitiko ekspertėms pateiktą bylos informaciją, nukentėjusiosios kūno kalba ir elgesys bei emocijos buvo adekvačios, rodė mergaitės dvasinį skausmą, sutrikimą, nerimą, gėdą dėl to, kas atsitiko. Tai, kad mergaitė po šio įvykio daug verkė, jai kilo suicidinės mintys, miego sutrikimai ir t. t., yra adekvačios jos reakcijos į patirtą stresą, kitos jos seksualinės ar kitaip traumuojančios patirtys, įvykusios iki šio įvykio ar po jo iki ekspertizės atlikimo, turėjo įtakos formuojantis ir gilėjant jos patirtam depresijos epizodui, bet nepaneigia (duomenys neskelbtini) nurodytų konkrečiai A. V. veiksmų psichotraumuojančių pasekmių, įvardytų ekspertizės akte. Minėtą ekspertizės aktą taip pat rengusi teismo psichologė ekspertė T. G.-N. teisiamajame posėdyje akcentavo, kad padidėjęs polinkis fantazuoti (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytas, ji geba atskirti, kas yra tikra, o kas išgalvota, iš jos emocijų, pasakojimo detalių, išaugančios įtampos, buvo padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) pasakojimas atitiko jos suvoktą realią situaciją ir jai būdingus individualius ypatumus. (duomenys neskelbtini) neslėpė, kad mama jai pasiūlė parašyti A. V. žinučių, siekiant išgauti iš jo paties prisipažinimų / paaiškinimų apie tai, tačiau tai vertinama ne kaip mamos poveikis mergaitei, o kaip jos priimta pagalba renkant įrodymus, kad ja patikėtų. Aptartos aplinkybės paneigia nuteistojo ir jo gynėjo teiginius, kad (duomenys neskelbtini) yra linkusi meluoti, išsigalvoti, fantazuoti, trokšta dėmesio.

28. Apeliacinio skundo teiginiai, kad yra nesuvokiama, jog nuteistasis, žinodamas apie (duomenys neskelbtini) hiperbolizuotą požiūrį į pedofilijos reiškinį, galėtų bandyti ją tvirkinti ar kitaip ją lytiškai išnaudoti, yra laikytini menamo pobūdžio pamąstymais. Teiginiai apie tai, kad nukentėjusioji apkalba A. V. siekdama iš jo pasipelnyti taip pat yra deklaratyvūs, nes iš bylos medžiagos matyti, kad iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių A. V. ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo giminaičiai, santykiai buvo labai artimi, atviri, nukentėjusioji buvo emociškai prisirišusi prie nuteistojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad vien siekdama dėmesio ar pasipelnyti ji bandytų patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų prašiusi iš A. V. pinigų už aplinkybių apie jo prieš ją atliktus veiksmus neatskleidimą ar pan. Teisėjų kolegija pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo nurodęs, kad ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) jį apkalba siekdamos pasipelnyti, tačiau vėliau vis dėlto iš dalies pripažino savo kaltę dėl prieš (duomenys neskelbtini) padarytų panašaus pobūdžio nusikalstamų veiksmų, atlygino visą jos nurodyto (pageidaujamo) dydžio jai padarytą žalą. Darytina išvada, kad tokiame kontekste nuteistojo, kuris ilgą laiką vykdė nusikalstamus seksualinio pobūdžio veiksmus prieš vieną seserį (duomenys neskelbtini), kategoriškai nurodomos aplinkybės, kad jis neatliko visiškai jokių panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų prieš kitą seserį (duomenys neskelbtini), kelia pagrįstų abejonių.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, konstatuoja, kad šioje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina A. V. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prieš (duomenys neskelbtini) padarymo. Tai suteikia pagrindą išvadai, kad A. V. neteisėti veiksmai atitinka visus subjektyviuosius ir objektyviuosius jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Dėl A. V. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

30. Iš nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad jame nesutinkama ir su A. V. paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, manoma, kad jos per griežtos, prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti visos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šis prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

31. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

32. Už nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (2014-02-13 redakcija), baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės tinkamai laikėsi bausmės parinkimo taisyklių. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nurodė, kad jam inkriminuotus nusikaltimus A. V. padarė būdamas neteistas, skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pirmą kartą. Teismas A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino prieš (duomenys neskelbtini) padaręs BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (2014-02-13 redakcija), 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino jai padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė mažametėms mergaitėms (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų tęsimosi metu tapo nepilnamete), piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu ir savo autoritetu joms, o (duomenys neskelbtini) atžvilgiu jo nusikalstamos veikos tęsėsi ilgą laiką (kelis metus). Vis dėlto vertindamas A. V. asmenybę teismas pažymėjo ir tai, kad nuo 2016 m. iki šiol A. V. turi faktinę šeimą, kurioje su sugyventine augina du mažamečius vaikus, dirba, veda visais kitais atžvilgiais socialiai tinkamą gyvenimo būdą. Teismas padarė išvadą, kad A. V. padarytų nusikalstamų veikų kiekis, tęstinis pobūdis ir trukmė, nukentėjusiųjų skaičius ir aplinkybės, kaip jos tapo jo nusikalstamų kėslų aukomis, rodo, kad švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslų tinkamai nubausti nuteistąjį ir užkirsti jam kelią ateityje padaryti tokias nusikalstamas veikas kitiems vaikams neįmanoma.

34. Įvertinęs aptartas A. V. asmenybę charakterizuojančias ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam tokias bausmes: dėl nusikalstamų veikų prieš (duomenys neskelbtini) – pagal BK 153 straipsnio 1 dalį 6 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2014-02-13 redakcija) 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metus laisvės atėmimo; dėl nusikalstamų veikų prieš (duomenys neskelbtini) – pagal BK 153 straipsnio 1 dalį 3 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 140 straipsnio dalį 3 mėnesius laisvės atėmimo. Teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. V. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų) paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu į 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. V. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų) paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu į 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po to teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes tarpusavyje subendrino visiško sudėjimo būdu ir nustatė A. V. galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo. Po to teismas, padaręs išvadą, kad teisinga bausmė nuteistajam šiuo atveju bus bent iš dalies realus laisvės atėmimas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi iš dalies atidėjo A. V. paskirtos subendrintos bausmės vykdymą, nustatė nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo atliktinos bausmės dalį – 9 mėnesius, o likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėjo 2 metams, įpareigojant A. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir 9 mėnesius nuo šio laikotarpio pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje.

35. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam A. V. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad A. V. anksčiau nebuvo teistas, turi nuolatinę darbo vietą Airijoje, gyvena kartu su sugyventine K. G. ir dviem jos nepilnamečiais vaikais, veda bendrą ūkį, jau buvo pirmosios instancijos teismo įvertintos individualizuojant nuteistojo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo daryti išvados, kad jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo iš dalies atidėtas, būtų per griežtos, neatitiktų teisingumo principo. Juo labiau remiantis tomis pačiomis nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis nėra pagrindo švelninti baudžiamosios atsakomybės A. V..

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023, 2K-283-697/2024 ir kt.).

37. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje A. V. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 151¹ straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo iš dalies atidėtas nustatant nedelsiant po skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo atliktinos bausmės dalį – 9 mėnesius, o likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu aptariamu atveju toks BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra tinkamas, atitinkantis baudžiamosios bylos medžiagą. Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 36 punkte aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir įvertinusi šio procesinio sprendimo 33–35 punktuose aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. V. asmenybę ir visų jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (nuteistasis, nors ir anksčiau neteistas, dirba, tačiau pripažįsta savo kaltę tik dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, padarytų prieš mažametes (nepilnametes), dėl dalies nusikaltimų savo kaltę neigė ir ikiteisminio tyrimo metu, visaip stengėsi ir tebesistengia išvengti atsakomybės ir t. t.), teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadai, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atidėjus visos bausmės vykdymą), kadangi šiuo atveju yra būtina bent jau laikinai apriboti nuteistajam galimybę daryti tokio paties ar analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus. Darytina išvada, kad aptariamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bausmės tikslams pasiekti yra būtinas realus dalies A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

Dėl civilinio ieškinio

38. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos dydžiu, nurodoma, kad teismas įvertino ne visus žalos apskaičiavimui reikšmingus kriterijus, todėl priteisė per mažo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, dėl to prašoma jį padidinti. Taip pat apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai neišsprendė nukentėjusiosios įstatyminės atstovės prašymo dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, šiuo klausimu iš viso nepasisakė skundžiamame nuosprendyje, todėl prašoma jas priteisti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos dydžio nustatymo, tačiau pritaria argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė procesinių palūkanų priteisimo klausimo.

39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas neįtvirtino baigtinio neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašo, nenustatė ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-511/2024).

40. Šioje byloje nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminė atstovė (duomenys neskelbtini) 2024-12-17 pareiškė civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 43–60), kurį 2025-02-18 patikslino (t. 6, b. l. 128–132), kuriuo, be kita ko, prašė priteisti nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) iš A. V. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino šį civilinio ieškinio reikalavimą ir (duomenys neskelbtini) iš A. V. priteisė 1 000 Eur.

41. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, nustatydamas (duomenys neskelbtini) priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nepilnametei nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) A. V. nusikalstamais veiksmais neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismo ekspertėms patikslinus savo išvadą ir jos pagrindu sušvelninus kaltinimus dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikdymo masto (vietoje nesunkaus, nustačius, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), teismas pripažino, kad vien jau dėl to nukentėjusiajai padarytos žalos apimtis nebuvo tokia didelė, kaip nurodyta ieškinyje, todėl ir jai kompensuoti priteistina suma turi būti proporcingai mažesnė, tačiau žala nepilnametės psichinei ir emocinei būklei buvo padaryta, todėl nuteistasis turėtų ją atlyginti. A. V. nusikalstama veika prieš (duomenys neskelbtini) truko labai neilgai, tačiau greičiausiai ne dėl A. V. apsisprendimo jos netęsti, bet dėl nepilnametės nukentėjusiosios greito sureagavimo į tai, kas įvyko, nutraukiant su A. V. iki tol buvusius draugiškus santykius ir susitikimus. Teismas pripažino, kad neteisėti A. V. veiksmai prieš nukentėjusiąją, dėl to nutrūkęs jų iki tol buvęs labai artimas bendravimas, mergaitės patirti nemalonūs vidiniai išgyvenimai, atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir bendravimas apie tai su specialistais bei ekspertais, padarė jai neturtinę žalą, tačiau pripažino ir tai, kad šioje byloje paaiškėjo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasaros iki šios bylos nagrinėjimo teisme (duomenys neskelbtini) patyrė ir kitų sudėtingų psichologinių išgyvenimų bei su jais ir savo brendimo laikotarpiu susijusių psichologinių / emocinių sunkumų (galimą kito asmens (ne nuteistojo) seksualinį smurtą, asmenybės vystymosi sutrikimus, narkotinių medžiagų vartojimą, polinkį į savižalą). Išanalizavęs byloje esančius nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) apklausos protokolus, specialistų išvadose aprašytas ir teismo posėdžiuose nurodytas aplinkybe bei kitų byloje surinktų duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad iki A. V. tvirkinamųjų veiksmų 2022-07-31 – 2022-08-02 atlikimo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ji seksualinio pobūdžio veiksmų nebuvo patyrusi, todėl jų patyrimas iš mylimo ir artimo žmogaus, sužinojus, kad jis taip pat elgėsi su jos seserimi, neabejotinai labai sutrikdė iki tol tik sudėtingesnę paauglystę išgyvenusios nepilnametės emocinę būseną ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių ją rinktis rizikingas bendravimo su kitais vyrais situacijas ir savidestrukciją, pasireiškusią savižala ir narkotinių medžiagų vartojimu. Įvertinęs visų nurodytų aplinkybių visumą teismas nustatė dėl A. V. padarytų nusikalstamų veikų (duomenys neskelbtini) atlygintiną neturtinės žalos sumą – 1 000 Eur.

42. Teisėjų kolegija pastebi, kad nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde yra neteisingai nurodoma, kad A. V. prieš ją padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šioje byloje yra nustatyta, kad A. V. nusikalstami veiksmai sukėlė (duomenys neskelbtini) ne nesunkų, o nežymų sveikatos sutrikdymą. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė nustatydamas (duomenys neskelbtini) priteistinos neturtinės žalos dydį, atitinkamai jį sumažindamas. Apeliaciniame skunde cituojamuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų procesiniuose sprendimuose nagrinėtų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, kiekvienas neturtinės žalos dydžio nustatymo atvejis turi būti vertinamas individualiai. Nėra pagrindo byloje nustatytas aplinkybes, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, vertinti kitaip ir tuo pagrindu padidinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį. Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis, atitinkantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, nėra aiškiai per mažas. Pastebėtina, kad iš teismų praktikos matyti, jog baudžiamosiose bylose dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo neturtinės žalos dydžio ribos svyruoja nuo 750 Eur iki 4 000 Eur (apeliacinės instancijos teismų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-172-651/2020, 1A-215-843/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-697/2018), o bylose dėl fizinio skausmo ir (ar) nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistinų neturtinių žalų dydžiai nukentėjusiesiems svyruoja nuo 300 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, 2K-79-697/2020, 2K-178-511/2020, 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-275-354/2021, 1A-296-616/2021, 1A-265-875/2022 ir kt.). Nors šioje byloje buvo nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) buvo padaryta atliekant tvirkinimo veiksmus ir sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. prieš ją padarius dvi nusikalstamas veikas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) priteista 1 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nėra per maža, buvo nustatyta teismui atsižvelgus į visas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, ir yra laikytina pagrįsta, be to, neprieštarauja ir tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai, todėl jos didinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

43. Kaip teisingai nurodo apeliantė, iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) 2024-12-17 pareikšto civilinio ieškinio ir 2025-02-18 patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad juose buvo prašoma iš A. V. civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas (duomenys neskelbtini) turtinei žalai ir (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti, tačiau šio klausimo skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškinusi, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Dėl išdėstytų argumentų, ši Klaipėdos apylinkės teismo 2025-05-30 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – iš A. V. priteistinos: (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo jai priteistos 300 Eur turtinės žalos atlyginimo sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo; (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo jai priteistos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Kazio Bitario apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti.

Iš A. V. (duomenys neskelbtini) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo jai priteistos 300 Eur turtinės žalos atlyginimo sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo.

Iš A. V. (duomenys neskelbtini) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo jai priteistos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.