Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Š., nuteistojo D. Š. ir jo gynėjos advokatės Zojos Kastėnienės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2 veikas) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

D. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2 veikas), 241 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuria subendrinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiai, paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., 2022 m. liepos 7 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę nutarta įskaityti D. Š. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. sausio 10 d. iki 2022 m. vasario 10 d., bei atliktą (taip pat įskaitytą) bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Priimtas nukentėjusiojo R. V. atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio dalies kaltinamosios A. Š. atžvilgiu dėl 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Patenkinta nukentėjusiojo R. V. likusi civilinio ieškinio dalis ir solidariai iš kaltinamųjų D. Š. ir A. R. nukentėjusiajam R. V. priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Patvirtintas 2021 m. lapkričio 10 d. susitarimas dėl susitaikymo tarp kaltinamojo T. L. ir nukentėjusiojo K. Z., kuriame užfiksuota, kad T. L. susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino 20 Eur turtinės ir 30 Eur neturtinės žalos, likusią dalį 150 Eur padarytą neturtinę žalą T. L. įsipareigojo atlyginti ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 31 d.

Priimtas nukentėjusiojo K. Z. atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio dalies dėl 20 Eur turtinei žalai ir 180 Eur neturtinei žalai atlyginti. Patenkinta nukentėjusiojo K. Z. likusi civilinio ieškinio dalis ir solidariai iš kaltinamųjų D. Š. ir A. Š. nukentėjusiajam K. Z. priteista 1820 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš kaltinamųjų A. Š., D. Š., A. R. ir T. L. po 288,15 Eur antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiesiems išlaidų valstybės naudai, įpareigojant priteistas proceso išlaidas sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Netenkinti prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1120,24 Eur dydžio advokato Algimanto Ruginio užmokestis, 1277,40 Eur dydžio advokatės Zojos Kastėnienės užmokestis, 1480,72 Eur dydžio advokatės J. Š. užmokestis, 1732,33 Eur dydžio advokato A. J. užmokestis) priteisimo.

Išspręstas daiktinių įrodymų klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Š., D. Š. ir A. R. smurtaudami sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. gruodžio 22 d. apie 1.20 val. (duomenys neskelbtini), buto tarpduryje, veikdami kartu, A. Š. sudavus vieną smūgį sulankstoma kėde R. V. į pakaušį, po ko, nukentėjusiajam rankomis užsidengus galvą, D. Š. veikdamas kartu su A. R. sudavė kojomis ir rankomis nukentėjusiajam R. V. ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais smurtaudami prieš R. V., sukėlė jam fizinį skausmą.

1.1. Be to, A. Š., D. Š. ir A. R. panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2020 m. gruodžio 29 d. apie 22.43 val. (duomenys neskelbtini), būdami N. J. bute, reikalavo jo pinigų, A. Š. lovoje sėdinčiam nukentėjusiajam kumščiu sudavė smūgį į veido sritį, D. Š. ne mažiau 2 kartų spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, A. R. pasikėsinus pagrobti N. J. priklausantį turtą – garso kolonėles, ir su A. Š. nuėjus į N. J. priklausančio buto virtuvę, tuo metu D. Š. buto kambaryje sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį nukentėjusiajam N. J., kambaryje buvusiu „pufu“ metė į N. J., pataikydamas jam į galvą, N. J. bandant iš buto išeiti, A. A. to padaryti neleido, po to nukentėjusiajam grįžus į kambarį ir sėdint lovoje, D. Š. kojomis ir rankomis sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po ko, A. R. ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam N. J. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, tai yra sužalojimą sukėlusį N. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, taip veikdami kartu, iš N. J. buto virtuvėje esančio šaldytuvo pagrobė įvairius maisto produktus: dešrą, žuvį, batoną, česnakus, uogienę, lašinius, kūčiukus, makaronus, žirnelius bendros 60 eurų vertės.

1.2. Be to, A. Š., D. Š. ir T. L., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2021 m. sausio 7 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), netoli N. A. „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos ir jos garažų, priėjus prie nukentėjusiojo K. Z. panaudojo fizinį smurtą, tai yra D. Š. sugriebus nukentėjusįjį K. Z. už striukės, spyrus jam per kojas ir parvertus ant žemės, veikdami kartu, suėmę nukentėjusįjį už rūbų nutempė atokiau į neapšviestą vietą, gulinčiam sudavė mažiausiai 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą tarpantakio srityje, dešinės akies vokų – dešinio skruosto – dešinio žando – nosies srityje, kairės akies vokų – kairio skruosto – nosies srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies srityje, krūtinės ląstos dešinėje, krūtinės ląstoje (vidurio linijos projekcijoje), nugaros dešinėje, nugaros kairėje, dešiniame rieše, dešinėje blauzdoje, nosikaulių lūžį, sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko aptikrinę nukentėjusiojo K. Z. rūbų kišenes, nuvilkę nuo nukentėjusiojo dvi striukes, iš nukentėjusiojo K. Z. pagrobė tamsiai mėlynos ir baltos spalvos juostomis striukę, 20 eurų vertės, taip bendrai pagrobė svetimą – nukentėjusiajam K. Z., priklausantį 20 eurų vertės turtą, tuo padarydami K. Z. 20 eurų turtinę žalą.

1.3. Be to, D. Š., būdamas sulaikytas, pabėgo iš laikymo vietos, o būtent: 2021 m. sausio 10 d. apie 23.38 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas 21.20 val. laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini), konvojavimo metu į Šiaulių miesto ir rajono areštinę, Telšių AVPK Akmenės r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnui M. M. atrakinus tarnybinio automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpos duris, staiga, panaudodamas jėgą, jas stūmė ir iššokęs iš laikino sulaikymo patalpos, pabėgo.

II. Apeliacinių skundų argumentai

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji A. Š. ir jos gynėjas advokatas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Akcentavo tai, kad nėra įrodyta jos kaltė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo D. Š. gynėja advokatė palaikė savo ir ginamojo apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. Š. nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu jos atžvilgiu ir prašo ją išteisinti, arba paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis D. Š. prašo jo veiksmus 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 7 d. epizoduose perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio l dalies į 140 straipsnio l dalį. Pakeisti nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių priteisimo ir jų nepriteisti arba sumažinti dydį. Pripažinti D. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - mažamečio vaiko turėjimą ir sušvelninti jam galutinę paskirtą bausmę.

9. Nuteistieji ir jų gynėjai kvestionuoja nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, jame įžvelgdami netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, tačiau šie argumentai, samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia apylinkės teismo išvadų. Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys rodo, kad teismo išvados pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Taigi, pripažindamas A. Š. ir D. Š. kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė. Visi duomenys, kuriais teismas grindė išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas tokį sprendimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo nenustatyta.

10. BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, jeigu skundas atmetamas, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3 dalis). Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, pavyzdžiui, gali būti nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą bei tinkamai motyvuoti apeliacinės instancijos teismo priimamą sprendimą apimtis gali keistis atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto prašymų pobūdį, konkretumą, tikslumą, priimamo sprendimo rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-148/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016, 2K-309-507/2016, 2K-177-942/2017).

11. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y., kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75/2010).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir motyvus, taip pat dar kartą įvertinęs byloje surinktus ir tiesiogiai pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo atveju D. Š. ir A. Š. buvo pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pagrįstai. Pagrindo perkvalifikuoti jų veikas į BK 140 straipsnio 1 dalį nėra. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir pripažįstant D. Š. ir A. Š. kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl 2020 m. gruodžio 29 d. epizodo (N. J.)

18. Byloje neginčijamai nustatyti nuteistųjų smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, tą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad N. J. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 191-192).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad plėšimo metu pavartotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš pavartojant smurtą, tiek smurto vartojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/20152K-272-648/2015). Pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje.

22. Analizuojant teismo pripažintas įrodytomis aplinkybėmis nustatyta, jog A. Š., D. Š. ir A. R. visiškai realizavo nusikalstamos veikos - plėšimo objektyviuosius požymius, t. y., naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. J., be kita ko, fizinį smurtą naudojant iki kol nukentėjusysis praras galimybę priešintis, ir pasisavino ekonominę vertę turintį svetimą nukentėjusiojo N. J. turtą - maistą. Byloje nepasitvirtinus nuteistojo D. Š. iškeltai versijai, jog pas nukentėjusįjį ėjo pasiimti A. Š. skolos, ir tai, kad prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas buvo naudojamas kitais tikslais (ginant A. Š..), nustačius, jog iki nagrinėjamo įvykio tarpusavio konfliktų nekilo, nuteistųjų veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nukreipti į turto užvaldymą neteisėtomis priemonėmis, siekiant savanaudiškų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta ir objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Be to, nors šioje byloje ir nenustatyta, kad nuteistieji buvo iš anksto suplanavę pavogti maisto produktus, tačiau jų susitarimas šiuo atveju pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, nuteistiesiems savo elgesiu išreiškiant savo sutikimą dėl daromo nusikaltimo, tiesiogiai sudarant sąlygas jų nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti, be kurių šios nusikalstamos veikos padarymas būtų negalimas, besipriešinant nukentėjusiajam N. J., tokiu būdu sustiprinant ir kiekvieno pasiryžimą veikti nusikalstamai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2021 m. sausio 7 d. epizodo (K. Z.)

27. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra iš kurio matyti, kad 19:47:59 asmuo sustoja ir prie jo prieina trys asmenys. 19:48:10 vienas iš asmenų yra pargriaunamas ant žemės, likę pargriautą asmenį muša, suduoda smūgius rankomis bei spardo kojomis. Vieno iš asmenų suduotų rankomis smūgių skaičius viso 8 kartai, kojomis 3–4 kartai. Toliau matyti kaip gulintį asmenį vienas iš įraše užfiksuotų žmonių galimai muša rankomis suduodant iki 12 smūgių. 19:51:40 toliau matomi trys asmenys iš kurių du yra priklaupę, o vienas stovi. 19:52:24 iki 19:52:57 matomi trys asmenys, kurie vaikšto ir atlieka kažkokius tai veiksmus prie gulinčio asmens. 19:54:22 trys asmenys paeiliui palieka gulintį žmogų ir eina link (duomenys neskelbtini) gimnazijos pusės. Vienas iš jų šiek tiek atsilieka, tačiau eina ta pačia kryptimi. Nustatyta, kad viena yra moteris ir du vyrai. 19:55:03 val. moteris pastebima apsijuosusi striuke (2 t. b. l.102-105).

28. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad K. Z. atpažino D. Š., kaip asmenį, kuris jį sužalojo (2 t. b. l. 40-44).

30. Kaip matyti, byloje neginčijamai nustatytas fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį, neginčijamai nustatyta, kad įvykyje dalyvavo visi trys nuteistieji ir nenuginčyta nukentėjusiojo K. Z. nurodyta aplinkybė, kad iš jo buvo reikalaujama pinigų, šiam atsakius, kad jų neturi, buvo panaudoti smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu, po ko, jis buvo mušamas, nurenginėjamas, bei paimta jam priklausanti striukė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pinigai, kurių iš K. Z. reikalavo nuteistieji, jiems jokia apimtimi nepriklausė, nenustatytas joks kitoks teisėtas nuteistųjų turtinis reikalavimas iš nukentėjusiojo. Konstatavus, kad nuteistieji A. Š., D. Š. ir T. L. neturėjo jokios teisės į nukentėjusiojo K. Z. turtą – pinigus ar striukę, smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, kurių metu nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis, teisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip plėšimas, BK 180 straipsnio 1 dalies prasme.

31. Aukštesniojo teismo vertinimu, nepaisant tam tikrų neatitikimų nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymuose, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina D. Š. ir A. Š. kaltę, tuo pačiu paneigia jų keliamą versiją, kad jie nukentėjusiojo nieko nereikalavo ir iš jo nieko nepaėmė. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl D. Š. ir A. Š. kaltės ir tėra nuteistųjų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pačių nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymus, kitus byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų kaltės pagrobus svetimą turtą plėšimo būdu –panaudojus fizinį smurtą ir atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų D. Š. ir A. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jų kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės

32. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

33. Kaltininkui bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nesureikšminant atskirų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, t. y., teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuodamas bausmę teismas įvertina BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

34. Nagrinėjamoje byloje D. Š. pripažintas kaltu padaręs du nesunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, kuri subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti, teismo buvo įvertinta tai, kad D. Š. anksčiau teistas, iš jų ir už BK 180 ir 138 straipsnius, teistas ir užsienyje, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t. b. l. 113-128, 154-161165, 166). Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. Š. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra atsitiktinis, paremta nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumos vertinimu, be kita ko, atsižvelgus ir į pastarojo atžvilgiu anksčiau taikytas valstybės prievartos priemones – D. Š. anksčiau buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai D. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir tik realiai ją atliekant.

35. Nuteistojo D. Š. gynėja advokatė Z. Kastėnienė apeliaciniu skundu prašo pripažinti D. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - mažamečio vaiko turėjimą ir sušvelninti jam galutinę paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažamečio vaiko turėjimą pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

36. Vertinant BK 62 straipsnio 2 dalies alternatyvias sąlygas, nagrinėjamu atveju yra svarbus 2 punktas – „kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti“. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata susideda iš dviejų būtinų sąlygų. Siekiant taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nepakanka, kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, būtina nustatyti ir kitą aplinkybę – kad dėl kaltininkui paskirtos bausmės nebus kam vaiko (-ų) prižiūrėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-696/2015). Šiuo atveju nėra nei vienos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Byloje nėra duomenų, kad D. Š. vienas išlaikytų ar augintų mažametį vaiką. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad D. Š. jau atlikinėja terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis nėra vienintelis tėvas, kuris augina ir išlaiko mažametį vaiką, todėl jo atžvilgiu nėra galimas BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymas.

37. A. Š. pripažinta kalta padarius vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Kaip matyti, A. Š. anksčiau teista, teistumas neišnykęs, iš jų ir už smurtinius nusikaltimus, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, veikos padarymo metu buvo nedirbanti, šiuo metu dirba (3 t. b. l. 78-83, 88-104, 107, 108). Nustatyta viena A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (savo noru atlygino dalį padarytos žalos) ir trys jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Pastarosios atžvilgiu jau buvo taikomos įvairios valstybės prievartos priemonės – laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jos elgesys, priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms, nepakito. Nuteistosios deklaruojami ryšiai su šeimos nariais neturi jokios realios įtakos kaltininkės apsisprendimui ir nesustabdo jos nuo nusikalstamų veikų darymo, kaip minėta, šiuo atveju nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė. Pabrėžtina ir tai, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pažymėtina ir tai, kad plėšimas yra pavojingas apysunkis nusikaltimas, galintis sukelti sunkių pasekmių tiek asmens sveikatai ir gyvybei, tiek jo turtui, todėl į tokius nusikalstamus asmenų veiksmus valstybė įstatymu yra įpareigojusi atsakingus subjektus reaguoti visais atvejais – vėlesnis kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymas nemažina atliktų veiksmų pavojingumo ir neturėtų turėti išimtinės įtakos surinktų įrodymų vertinimui bei baudžiamosios atsakomybės taikymui.

38. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkams paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, atitinka bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Byloje nustatytos nusikaltimų padarymo aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, tačiau iš savanaudiškų paskatų, atspindi nuteistųjų pasirinktą gyvenimo būdą. Neigiamai nuteistųjų asmenybes charakterizuojančios aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie didesnį šių asmenybės pavojingumą, šias teismo išvadas patvirtina ir ekonominių ryšių stoka, įvertinus legalaus pragyvenimo šaltinio nebuvimą, nuteistųjų nusikalstamoms veikoms būdingų savanaudiškų paskatų kontekste. Aptartos nuteistųjų atžvilgiu taikytos prievartos priemonės rodo tai, kad nuteistieji nėra linkę kritiškai vertinti savo elgesio, linkę daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, o alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, neizoliuojant nuteistųjų, jų elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems skyrė sankcijose numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurių dydžiai, nepaisant byloje nustatytų trijų jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nesiekia paskirtos bausmės vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, priešingai, aptartos aplinkybės rodo tai, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebus pasiekti nuteistiesiems paskiriant švelnesnę bausmę. Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmes pirmosios instancijos teismas BK 41, 50, 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė.

39. Dėl visų anksčiau nurodytų priežasčių taip pat nėra pagrindo D. Š. ir A. Š. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, nes akivaizdu, jog tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

40. Nuteistojo D. Š. gynėja advokatė Z. Kastėnienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio dėl 400 Eur neturtinės žalos solidariai su kaltinamuoju A. R. priteisimo nukentėjusiajam R. V. ir civilinio ieškinio likusiojoje dalyje netenkinti. Nurodo, kad nukentėjusiajam R. V. nepadaryta jokia neturtinė žala.

41. Kaip matyti, nukentėjusysis R. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. A. Š. atlygino nukentėjusiajam 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl priimtas nukentėjusiojo atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio dalies iš A. Š.. Likusioje dalyje nukentėjusiojo R. V. ieškinys tenkintas visiškai ir 400 Eur priteista solidariai D. Š. ir A. R..

42. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

43. Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta tai, kad nukentėjusysis R. V. po suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų, buvo padaryti galvos minkštųjų audinių trauminiai sužalojimai. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kuris nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nors nuteistojo gynėja mano, kad nukentėjusysis išvis nepatyrė jokios neturtinės žalos, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl panaudoto fizinio smurto, R. V. patyrė tiek fizinį skausmą tiek ir dvasinius išgyvenimus. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, jog dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl ko nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, jis užtikrina nuteistųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą ir atitinka susiformavusią teismų praktiką. Mažinti ar visai nepriteisti neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

44. Taip pat nuteistojo D. Š. gynėja advokatė Z. Kastėnienė apeliaciniu skundu prašo sumažinti nukentėjusiajam K. Z. priteistą 1820 Eur neturtinę žalą iš D. Š. ir A. Š.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio ir jo įrodymų net neanalizavo.

45. Kaip matyti, nukentėjusysis K. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Byloje patvirtintas nukentėjusiojo K. Z. 2021 m. lapkričio 10 d. susitarimas, kuriuo T. L. atlygino 20 Eur turtinės ir 30 Eur neturtinės žalos, o likusią dalį 150 Eur neturtinę žalą įsipareigojo atlyginti ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 31 d., todėl priimtas atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio dalies dėl 20 Eur sumos turtinei žalai ir 180 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje dėl 1820 neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš D. Š. ir A. Š.. Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta tai, kad nukentėjusiajam K. Z. dėl nuteistųjų nusikalstamų tyčinių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko teismui nekilo abejonių, jog nukentėjusiajam K. Z. padaryti sužalojimai sukėlė skausmą, neigiamas emocijas ir nepatogumus.

46. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį pažymi ir tai, kad nuteistųjų D. Š., A. Š. ir T. L. veiksmai buvo itin pavojingi bei agresyvūs, atlikti tamsiu metu, viešoje vietoje, kas iš dalies gali menkinti nukentėjusiojo savivertę bei mažinti saugumo jausmą viešose vietose. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis, kaip nuteistųjų jo atžvilgiu panaudoto plėšimo auka, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl nukentėjusiajam K. Z. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, laikėsi BPK 109, 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų. Nenustatyta, kad nagrinėjant nukentėjusiajam K. Z. atlygintinos neturtinės žalos dydį būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos. Nustatytas K. Z. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis (2 000 Eur) atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Dėl proceso išlaidų

47. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

48. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

49. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nuteistajam D. Š. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Z. Kastėnienė. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nuteistajai A. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. R.. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. spalio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajai A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 96,67 Eur išlaidų. 2022 m. spalio 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam D. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 295 Eur išlaidų.

50. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie yra atmetami kaip nepagrįsti, į suteiktų paslaugų apimtį, į nuteistųjų amžių ir tai, kad yra darbingi, sprendžiama, kad prašomos priteisti išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti sumos yra pagrįstos, nėra per didelės, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis. Nepaisant paskirtų laisvės atėmimo bausmių, tai neužkerta kelio dirbti pataisos įstaigoje ir gauti pajamų ar atlikus laisvės atėmimo bausmę įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas, t. y., jie turi realias galimybes atlyginti iš jų priteistinas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą.

51. Nuteistojo D. Š. gynėja advokatė Z. Kastėnienė apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas: psl. 20, 30 BK 214 straipsnio l dalį vietoje 241 straipsnio l dalies ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta data „2020-12-22“ nors turėjo būti „2020-12-29“. Akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, todėl turi būti ištaisytas šia nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistosios A. Š., nuteistojo D. Š. ir jo gynėjos advokatės Zojos Kastėnienės apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. Š. valstybės naudai 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš nuteistosios A. Š. valstybės naudai 96,67 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ištaisyti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį, ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą nusikalstamos veikos datą 2020 m. gruodžio 22 d. ištaisyti į 2020 m. gruodžio 29 d.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.