Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Pocienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį ir paskirtos jam bausmės: dėl V. B. epizodo – 20 MGL (1 000,00 Eur) dydžio bauda; dėl A. P. epizodo – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos baudos subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės baudos pridėta dalis švelnesnės bausmės, t. y. 2 MGL, ir kaltinamajam A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 22 MGL (1 100,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikinas sulaikymas nuo 2019 m. sausio 23 d. 14.25 val. iki 2019 m. sausio 24 d. 15.29 val. (1 para), kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto, a papunktyje įtvirtinta bausmių sudėjimo ir keitimo taisykle, atitinka 2 MGL dydžio baudą ir nustatė, kad neatlikta bausmė yra 1 000,00 Eur, kurią turi būti sumokėta per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (11 mėn. sumokant po 90,00 Eur (11 įmokų) ir 1 mėn. 100,00 Eur, mokėjimo kvitą (-us) pateikiant teismo baudžiamųjų bylų raštinei), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 dalimi.

A. P. pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 153 straipsnį, 139 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant nusikalstamų veikų požymių.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios V. B. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad pagamino pornografinio turinio vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamas vaikas: jis, 2019 m. sausio 22 d., apie 16.30 val., bute, adresas (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonu „Samsung GSM SM-A530F“, IMEI (duomenys neskelbtini), filmuodamas savo atliekamą lytinį aktą su nepilnamete V. B., gim. 2003 m. spalio 22 d., tokiu būdu pagamino pornografinio turinio vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas vaikas – V. B., ir šį vaizdo įrašą laikė savo mobilaus ryšio telefono „Samsung GSM SM-A530F“, IMEI (duomenys neskelbtini), atmintyje iki 2019 m. sausio 23 d. kol minėtas telefonas buvo paimtas policijos pareigūnų. Be to, A. P. 2017 m. rugsėjo 11 d., tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, bute, adresas (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu „Samsung GSM SM-A510F, IMEI (duomenys neskelbtini), filmuodamas savo lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu su nepilnamete A. P., gim. 2000 m. spalio 21 d., tokiu būdu pagamino tris pornografinio turinio vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamas vaikas – nepilnametė A. P., ir šiuos vaizdo įrašus laikė savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung GSM SM-A530F“, IMEI (duomenys neskelbtini), atmintyje iki 2019 m. sausio 23 d. kol telefonas buvo paimtas policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jūratė Pocienė prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. P. išteisintas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį panaikinti ir dėl šių nuosprendžio dalių priimti naują nuosprendį – A. P. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Nuosprendžio dalį dėl A. P. paskirtos bausmės pagal BK 309 straipsnio 2 dalį: pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl V. B. epizodo) paskirti 100 MGL (5 000,00 Eur) baudą; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl A. P. epizodo) paskirti 100 MGL (5 000,00 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, siūlomas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir 139 straipsnio 1 dalyje, esant šių nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą ar pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią siūlomą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, siūlomomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje (už 2 veikos epizodus) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000,00 Eur) baudą ir 1 metų ir 6 mėn. laisvės apribojimą, įpareigojant A. P. apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą ar pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Vadovaujantis BK 65 – 66 straipsniais į laisvės apribojimo bausmę įskaityti A. P. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. sausio 24 d. Nukentėjusiosios V. B. pareikštą 3 000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 327,40 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. P. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstas išvadas, jog jo veikoje nėra minėtų nusikalstamų veikų sudėčių.

2.1.1. A. P. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo med. ekspertas Rimantas Petras Pečkus 2019 m. liepos 1 d. nurodė, jog V. B. neturėjo lytinių organų patologijos, dėl ko būtų įvykęs makšties skliauto plyšimas, todėl šis sužalojimas galėjo įvykti tik nuo grubaus mechaninio poveikio į pilnai neišsivysčiusius nepilnametės vidinius lytinius organus. Tokie sužalojimai pasitaiko retai, tačiau įvyksta bendraujant su lytiškai nesubrendusiu asmeniu. A. P. nukentėjusiosios V. B. tikrąjį amžių žinojo, tačiau nepaisant to, lytiškai santykiavo su socialiai ir lytiškai nebrandžia paaugle. Jis galėjo ir turėjo numatyti galimas savo veikos pasekmes.

2.1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. P. pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiosios V. B. ir A. P. amžiaus, fizinės ir dvasinės brandos skirtumas nėra didelis. Įstatymų leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą su jaunesniu negu šešiolikos metų amžiaus asmeniu. Šiuo atveju beveik 3 m. skirtumas tarp nukentėjusiosios ir išteisintojo yra pakankama riba, kad patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Byloje nėra jokių duomenų, jog pilnametis A. P. pagal savo socialinę ir dvasinę brandą prilygtų nepilnamečiui, kad jam būtų nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo dvasinė branda neatitiktų jo amžiaus. Taip pat byloje nėra ir duomenų, jog nukentėjusiosios V. B. dvasinė branda atitiktų vyresnio amžiaus nepilnamečio asmens duomenis ir brandą. Nukentėjusioji turėjo ankstyvas traumuojančias tarpasmeninių santykių patirtis – motinos netektis, tėvo piktnaudžiavimas alkoholiu. Dėl nuoseklaus, prieraišaus ir stabilaus santykio su suaugusiuoju patirties nebuvimo nukentėjusioji linkusi pasitikėti, sunkiai geba numatyti ir įvertinti galimas savo elgesio pasekmes. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos ekspertas Rimantas P. P. 2019 m. liepos 1 d. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo lytiškai subrendusi, t. y. V. B. makšties užpakalinis skliautas lytinių santykių metu galėjo plyšti nuo mechaninio poveikio į nepilnai išsivysčiusius nepilnametės vidinius lytinius organu.

2.1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. P. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, jog jo veikoje nebuvo tyčios. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, nes rėmėsi tik išteisintojo pateikta versija – seksualinio pobūdžio žinutes jaunesnei negu šešiolikos metų amžiaus nukentėjusiajai siuntė siekdamas išsiaiškinti, ar ji yra turėjusi lytinius santykius ir kokia jos patirtis šioje srityje. Šie parodymai nebuvo vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais. Remiantis 2019 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu bei jo priedais, pačios nukentėjusiosios V. B., kaltinamojo parodymais, nustatyta, kad A. P. pirmasis elektroninėje erdvėje užkalbino penkiolikmetę paauglę V. B., išsiaiškinęs jos tikrąjį amžių, slėpdamas savo tikrą amžių, nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 22 d., intensyviai rašė bei siuntė nukentėjusiai SMS žinutes, kurios buvo nepadoraus ir vulgaraus pobūdžio apie jo lytinės aistros patenkinimą oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu. SMS žinučių turinys suformuluotas klausimo formoje, siekiant sukelti nukentėjusiajai per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais ir pan. Aplinkybės, kad nukentėjusioji anksčiau galimai siuntė savo nuogos nuotraukas kitiems vyrams, turėjo lytinius santykius su vyrais, įtakos vertinant A. P. veiką neturi, nes nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

2.2.1. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 309 straipsnio 2 dalyje (2 epizodų), padarymą, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę bei buvusį amžių nusikaltimų metu, skyrė mažesnio dydžio baudą nei numatyta sankcijoje minimali (vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi kaltinamajam dėl V. B. epizodo skyrė 20 MGL dydžio baudą; epizode dėl A. P. kaltinamasis buvo nepilnametis, todėl jam skyrė minimalų dydį vadovaujantis BK 90 straipsnio 3 dalimi, t. y. 5 MGL (taikė nusikalstamos veikos metu galiojusį bazinį bausmės ir nuobaudos dydį). Epizode dėl A. P. kaltinamasis atliko tęstinio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. pornografinio turinio vaizdo įrašą pagaminimo 2017 m. rugsėjo 11 d. ir laikė iki 2019 m. sausio 23 d. Paimant pareigūnams pornografinio turinio vaizdo įrašą A. P. buvo pilnametis, todėl jam negali būti taikomi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Be to, teismas skirdamas bausmę už šį veikos epizodą taikė ir netinkamą BK 47 straipsnio redakciją bei neteisingą bazinį bausmės ir nuobaudos dydį – 37, 66 Eur (MGL).

2.2.2. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog kaltinamasis A. P. praeityje neteistas, mokosi, nusikalstamą veiką padarė vos būdamas 18 m., davė išsamius parodymus, iš esmės savo kaltę pripažino ir apgailestavo dėl savo elgesio ir išgyveno dėl įvykių pasekmių, atsiprašė, nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę. Paskirta galutinė subendrinta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties. A. P. domėjimasis pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai, yra padidintas, todėl ir jo, kaip asmens, pavojingumas yra didesnis nei nurodo teismas. Mobilaus ryšio telefono perdavimas nukentėjusiajai, kad ši ateityje jam siųstų nuotraukas, kuriose būtų fiksuotas jos nuogas kūnas, tai duomenys, liudijantys apie tai, jog A. P. ateityje galimai ketino penkiolikmetę paauglę išnaudoti pornografijai.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtus civilinius ieškinius, todėl nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Civiliniai ieškiniai pagrįsti, todėl tenkinami visiškai.

3. A. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad buvo pagrindas jį nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Neturėjo pagrindo numatyti, jog atliekant natūralų lytinį aktą su V. B., jai gali būti padaryti kokie nors sužalojimai. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji pati sutiko lytiškai santykiauti, lytinio akto metu nebuvo jokių požymių, rodančių, kad nukentėjusioji būtų jautusi skausmą ar kažką panašaus. V. B. iki jo lytinių santykių su kitais vyrais buvo turėjusi.

3.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad yra pagrindas jį nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Amžiaus skirtumas yra vertinamasis kriterijus. Šiuo atveju A. P. vyresnis tik 2 metais ir 8 mėn. Veikos padarymo metu pilnametystės buvo sulaukęs tik prieš mėnesį, todėl vertinti jo elgesį, brandą kaip pilnai suaugusio žmogaus, taikant suaugusio žmogaus kriterijus, būtų neteisinga ir neadekvatu. Nukentėjusioji V. B. susirašinėjo tikslingai ir suvokė susitikimo tikslą. Duomenų, kad ji turėtų psichikos sutrikimų, nesuprastų savo veiksmų esmės, nėra. Prokurorės nurodyti argumentai, kad nukentėjusioji patyrė ankstyvas traumuojančias tarpasmenines patirtis – motinos netektį, tėvas vartoja alkoholį, nekritiškas santykių su nepažįstamais vaikinais mezgimas, negali būti objektyvus pagrindas teigti, kad V. B. buvo dvasiškai nebrandi, negebėjo vertinti savo elgesio ir pan.

3.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad buvo pagrindas jį nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Prokurorė nesutinka su įrodymų vertinimu, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog teismas juos turėjo vertinti kitaip. Aplinkybė, kad jis pirmas užkalbino nukentėjusią nepatvirtina, jog jis siekė ją tvirkinti. V. B. sutiko susirašinėti su juo seksualinėmis temomis, toleravo jo rašytas vulgarias seksualinio pobūdžio žinutes, atsakydavo į šias žinutes, nepriklausomai nuo atsakymo turinio, apimties ir neverčiama sutiko susitikti konkrečiam tikslui, t. y. atlikti lytinius santykius. Nors jai tebuvo 15 m., tačiau ji seksualiai jau buvo subrendusi, tai patvirtina individualios aplinkybės – ji atrašinėjo į visas jo SMS žinutes, praeityje turėjo lytinius santykius, siuntė savo nuotraukas su apnuogintais lytiniais organais kitiems vyrams. Pripažįsta, kad siųstos SMS žinutės yra lytinių santykių temomis, tačiau jų buvo ne daug, jos buvo klausimo formos. Jo kaltė gali būti tik netiesioginė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį išteisino.

3.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad nebuvo pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę. Analizuojamų įvykių metu A. P. (epizode su A. P.) pilnamečiu buvo vos vieną mėnesį. Didžiąją nusikalstamos veikos dalį jis buvo nepilnametis. Socialinė branda suėjus pilnametystei per mėnesį nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti, jis staiga nepradėjo kitaip mąstyti, vertinti tam tikras aplinkybes kitaip ir pan. Sulaukus 18 m. jis tebebuvo tos pačios socialinės brandos lygmenyje kaip ir prieš mėnesį, iki pilnametystės. Jis niekam įrašo neplatino ir laikė pas save.

3.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje buvo numatyta minimali. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos aiškios ir konkrečios sąlygos, kurioms esant gali būti skiriama švelnesnė bausmė. Ši baudžiamojo įstatymo norma yra sąlyginė, įpareigojanti nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų, norint paskirti asmeniui švelnesnę, nei įstatymo nustatytą bausmę. A. P. yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, tik vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų nusižengimą, neturi jokių žalingų įpročių, pripažino savo kaltę bei apgailestavo dėl savo veiksmų, todėl bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus švelnesnę bausmę. Didelių baudų paskyrimas jaunam, besimokančiam asmeniui, apsunkintų jo galimybes siekti gyvenimo tikslų, užsidirbti ir normaliai gyventi.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Pocienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jūratė Pocienė apeliaciniu skundu skundžia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. P. išteisintas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, BK 151¹ straipsnio 1 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį, civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, dėl bausmės skyrimo. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo ribas, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neatliko išsamios visų bylos duomenų lyginamosios analizės, nevisapusiškai, atsietai vienas nuo kito vertino byloje esančius įrodymus, nevertino jų viseto, kas sąlygojo, jog iš dalies buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas nuosprendis ir dėl to A. P. buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Skundžiamas nuosprendis naikinamas iš dalies ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl BK 151¹ straipsnio 1 dalies

7. Remiantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Čia įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta pareiga tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teismo baigiamąjį aktą priimti tik išsamiai nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes kyla iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis byloje negali būti priimamas ar paliekamas galioti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020).

8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad V. B. ir A. P. amžiaus, fizinės ir dvasinės brandos skirtumus nėra didelis, todėl baudžiamoji atsakomybė nekyla. Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

9. Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis, kuris lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Objektyviai BK 151¹ straipsnyje numatyta veika pasireiškia lytiniu santykiavimu ar kitokiu lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu negu 16 metų asmeniu (BK 151¹ straipsnio 1 dalis), nukentėjusiajam sutinkant. Lytiniu santykiavimu suprantamas natūralus lytinis aktas, o kitoks lytinės aistros tenkinimas – oralinis, analinis aktas arba kitokio fizinio sąlyčio veiksmai, sukeliantys kaltininkui seksualinį pasitenkinimą. Nepilnamečiu pripažįstamas asmuo, vyresnis nei 14 metų ir jaunesnis nei 18 metų.

10. Šioje byloje įrodyta, kad A. P., pats būdamas pilnametis, 2019 m. sausio 22 d., apie 16.30 val., bute, adresas (duomenys neskelbtini), tikrai žinodamas, jog V. B. yra jaunesnė nei 16 m. amžiaus, pačiai nepilnametei sutinkant, lytiškai su ja santykiavo vaginaliniu būdu ir taip pažeidė jaunesnės negu 16 m. amžiaus V. B. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Šių faktinių aplinkybių A. P. neginčijo. Jas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymais: 2019 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2019 m. sausio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2019 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas bei jo priedai, 2019 m. liepos 4 d. apžiūros protokolas, 2019 m. sausio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 158/2019 (03), Klaipėdos apskr. VPK KP KTT specialisto 2019 m. vasario 25 d. išvada Nr. 30-(69)-IS1-153 ir kt.

11. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios dvasinė branda įvykio metu buvo panašaus lygio, todėl pagal BK 151¹ straipsnio 5 dalį A. P. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis teismo išvadomis. Asmens dvasinę ir socialinę brandą atskleidžia to asmens turimų žinių kiekis, jo požiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms ir žinoti savo vietą jį supančioje aplinkoje, gebėjimas numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti, kritikuoti ir būti savikritiškam, atkaklus užsibrėžtų tikslų siekis, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse situacijose bei kt.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios ir A. P. socialiniai brandai vertinti ekspertinio vertinimo neatliko, o tik rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie V. B., A. P. gyvenimą, išsilavinimą.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susipažino socialiniame tinkle „Facebook“, A. P. iniciatyva, t. y. jis pirmas ją užkalbino. Susirašinėjimo metu V. B. nurodė kaltinamajam savo amžių, t. y. 15 metų, ir tai, jog gyvena globos namuose. Tuo tarpu A. P. savo amžių sumelavo, t. y. parašė per socialinį tinklą „Facebook“, jog jam 17 m. Melavimo priežastį nurodė – bijojo, kad vaikinas, kuris jį sumušė, kai jam buvo 14 m., gyvena (duomenys neskelbtini) kaip ir nukentėjusioji. Teisėjų kolegija mano, jog pagrindo tikėti nuteistojo motyvais nėra pagrindo, nes sumeluodamas savo tikrą amžių, A. P. bandė prisijaukinti nukentėjusiąją. Jis susirašinėdamas nurodė „Nu tai gali daryt ir nepilnameciai jei niekam nesako“; „nėra turėjęs lytinių santykių“; „Niekam nesakai apie tai“ (1 t., b. l. 161-162). Toks susirašinėjimo turinys patvirtina, jog A. P. slėpė savo tikrą amžių, savo seksualinę patirtį, siekdamas lytiškai santykiauti su V. B.

14. Vertinant A. P. ir nukentėjusios brandos lygį atsižvelgtina į tai, kad nors jie abu nebuvo sukūrę savarankiškų gyvenimų, abu mokosi, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu A. P. buvo pilnametis, gyveno su motina. Byloje nėra duomenų, jog pilnametis A. P. pagal savo socialinę ir dvasinę brandą prilygtų nepilnamečiui, kad jam būtų nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo dvasinė branda neatitiktų jo amžiaus. Tuo tarpu nukentėjusioji V. B. dėl savo trauminių patirčių, t. y. motinos netekties, tėvo priklausomybės alkoholiui, gyvenimo vaikų globos namuose, vertintina kaip socialiai labai pažeidžiama asmenybė. Tai atsispindi ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nurodytas nukentėjusiosios vardas „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji V. B. turėjo ir anksčiau lytinius santykius, tik patvirtina tai, kad ji linkusi pasitikėti, sunkiai geba numatyti ir įvertinti galimas savo elgesio neigiamas pasekmes. Įvertinus visas aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios V. B. ir išteisintojo A. P. amžiaus skirtumas yra beveik 3 metai, tačiau šis skirtumas ir jų dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažinti nedideliais, todėl remiantis BK 151¹ straipsnio 5 dalimi, šių asmenų lytiniai santykiai laikomi nusikaltimu. Todėl skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikintinas, pripažįstant, kad A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 139 straipsnio 1 dalies

15. A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis 2019 m. sausio 22 d., apie 16:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikrai žinodamas, kad V. B. yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, lytiškai santykiavo su ja, įvesdamas savo lytinį organą į jos makštį, ir lytinio akto metu elgdamasis neatsargiai su fiziologiškai lytiškai nesubrendusia V. B. padarė jai gilų užpakalinio makšties skliauto plyšimą per visą makšties plotį, lydimą gausaus kraujavimo iš makšties, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė šios nukentėjusiosios sveikatą dėl neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas išteisino jį motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis, atlikdamas lytinį aktą su V. B., negalėjo numatyti ir nenumatė, jog lytinio akto metu jis galėtų sužaloti nukentėjusiąją. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad V. B. sužalojimas buvo dėsningas A. P. veiksmų rezultatas. Tokie sužalojimai pasitaiko retai, tačiau įvyksta bendraujant su lytiškai nesubrendusiu asmeniu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

16. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

17. Pagal BK bendrosios dalies 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. sausio 23 d. išvadoje Nr. G 158/2019 (03) nurodyta, kad V. B. operacijos metu nustatytas gilus užpakalinio makšties skliauto plyšimas per visą makšties plotį, lydimas gausaus kraujavimo iš makšties, galėjo būti padarytas lytinių santykių metu. Operacijos metu nustatytas makšties sužalojimas šviežias, padarytas keleto valandų laikotarpyje iki 2019 m. sausio 22 d. 18.28 val. (GMP iškvietimo data ir laikas). Dėl gilaus makšties užpakalinio skliauto plyšimo V. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ginčo dėl sveikatos sutrikdymo masto byloje nėra.

19. A. P. parodė, kad V. suvaitojo iš malonumo, o ne iš skausmo. Ji jau po to kraujavo, bet jai neskaudėjo. Nukentėjusioji parodė, jog kai A. nuo jos nulipo (atsitraukė), ji pamatė, kad iš jos moteriškų organų bėga kraujas. A. paklausė: „Čia iš tavęs?“. Ji pasakė, kad: „O tai iš kur daugiau“. Šie nukentėjusiosios ir A. P. paaiškinimai patvirtina, jog V. B. gilaus makšties užpakalinio skliauto plyšimas įvyko per lytinius santykius su A. P.. Liudytoja, operavusi nukentėjusiąją, V. P. parodė, kad mergaitė buvo lytiškai subrendusi, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistas Rimantas Petras Pečkus, atlikęs tyrimą, paaiškinimuose nurodė, kad V. B. makšties užpakalinis skliautas galėjo plyšti nuo grubaus mechaninio poveikio į nepilnai išsivysčiusius nepilnametės vidinius lytinius organus. Tokia specialisto išvada patvirtina, kad tokie sužalojimai pasitaiko retai, tačiau įvyksta bendraujant su lytiškai nesubrendusiu asmeniu. A. P. nukentėjusiosios V. B. tikrąjį amžių žinojo, tačiau nepaisant to, lytiškai santykiavo su lytiškai nebrandžia paaugle. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. P. šį nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti V. B. makšties užpakalinio skliauto plyšimas, tačiau būdamas pilnamečiu ir bendraudamas lytiškai su 15 m. asmenybe galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikintinas, pripažįstant, kad A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

20. Kolegija laiko įrodyta, kad A. P., 2019 m. sausio 22 d., apie 16:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikrai žinodamas, kad V. B. yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, lytiškai santykiavo su ja, įvesdamas savo lytinį organą į jos makštį, ir lytinio akto metu elgdamasis neatsargiai su fiziologiškai lytiškai nesubrendusia V. B. padarė jai gilų užpakalinio makšties skliauto plyšimą per visą makšties plotį, lydimą gausaus kraujavimo iš makšties, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė šios nukentėjusiosios sveikatą dėl neatsargumo bei pažeidė jaunesnės negu šešiolikos metų amžiaus V. B. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamybę. Nusikalstamos veikos padarytos idealiąją sutaptimi, kvalifikuojamos pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 153 straipsnio 1 dalies

21. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. P. išteisino pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nes buvo remtasi tik išteisintojo pateikta versija – seksualinio pobūdžio žinutes jaunesnei negu šešiolikos metų amžiaus nukentėjusiajai siuntė siekdamas išsiaiškinti, ar ji yra turėjusi lytinius santykius ir kokia jos patirtis šioje srityje. Šie parodymai nebuvo vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

22. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kuris atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius. Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2013, Nr. 2K-116-642/2016). Aptariama nusikalstama veika laikoma baigta nuo tvirkinimo veiksmų atlikimo ir nepriklauso nuo jų poveikio.

23. Šiuo atveju A. P. neneigė, kad su nukentėjusiąja V. B., pradėjęs susirašinėti per „Facebook“, žinodamas, jog jai 15 m., kalbėjo aktyviai apie lytinius santykius, t. y. jis pirmas pradėjo rašinėti „Ar nori tai daryti?“, ar ji yra „tai“ bandžiusi“ ir pan. Iš A. P. ir V. B. susirašinėjimo turinio matyti, kad jie derina lytinių veiksmų detales, t. y. kokios lytinių santykių formos nukentėjusiajai yra priimtinos, ką ji norėtų pabandyti atlikti ir ko nenorėtų ir pan. Šiomis temomis pasisakė ir nukentėjusioji V. B.: „kur pats nori vyras ten ir kisa“, „ciulpti cj“, „nu noriu bet neciulspiu“ ir kt. Bylos medžiaga ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimais nustatyta, kad V. B. turėjo patirties seksualiniame gyvenime. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. P. tyčia nebuvo nukreipta į siekį sukelti per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais, o į V. B. viliojimą atlikti lytinius santykius, todėl pagrįstai jį išteisino pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

24. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskyrė per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog neginčijama kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio 2 dalyje, nesutinkama su paskirta bausme.

26. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu A. P. pripažino kaltu, padarius BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2 epizodai). Atsižvelgęs į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę bei buvusį amžių nusikaltimų metu, teismas padarė išvadą, kad net ir švelniausios bausmės rūšies, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje, t. y. baudos minimaliausias dydis (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), šiuo konkrečiu atveju prieštarauja teisingumo ir protingumo principui, nes, teismo vertinimu, bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus mažesnio dydžio baudą, todėl vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam dėl V. B. epizodo paskyrė 20 MGL dydžio baudą, o epizode dėl A. P. kaltinamasis buvo nepilnametis, todėl jam skyrė baudos minimalų dydį, vadovaujantis BK 90 straipsnio 3 dalimi, t. y. 5 MGL (taikant nusikalstamos veikos metu galiojusį bazinį bausmės ir nuobaudos dydį). Skirtinos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių.

27. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

28. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamojo asmenybę – A. P. neteistas, baustas administracine tvarka už smulkų nusižengimą vieną kartą, mokosi, teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, iš esmės kaltę pripažino, apgailestavo dėl savo elgesio ir išgyveno dėl šių įvykių pasekmių, atsiprašė, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamą veiką epizode dėl V. B. padarė vos būdamas sulaukęs 18 metų. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad nusikalstamos veikos padaryme epizode dėl A. P. nuteistasis laikomas nepilnamečiu, t. y. 16 metų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. P., būdamas 16 metų, 2017 m. rugsėjo 11 d., tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu „Samsung GSM SM-A510F, IMEI (duomenys neskelbtini), filmuodamas savo lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu su nepilnamete A. P., tokiu būdu pagamino tris pornografinio turinio vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamas vaikas – nepilnametė A. P., ir šiuos vaizdo įrašus laikė savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung GSM SM-A530F“, IMEI (duomenys neskelbtini), atmintyje iki 2019 m. sausio 23 d., kol telefonas buvo paimtas policijos pareigūnų. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, jog šią nusikalstamą veiką A. P. pradėjo būdamas nepilnamečiu ir ji truko ilgiau jam būnant nepilnamečiu nei pilnamečiu (keli mėnesiai). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. pripažino nepilnamečiu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje epizode dėl A. P. Tai atitinka teisingumo ir protingumo principus.

29. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę už šį veikos epizodą taikė ir netinkamą BK 47 straipsnio redakciją bei neteisingą bazinį bausmės ir nuobaudos dydį – 37,66 Eur (MGL). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, epizode su A. P. nuteistasis A. P. atliko 2017 m. rugsėjo 11 d. Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2008 m. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur (MGL).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, paskyrė bausmę, proporcingą padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinkančią bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, teisingą ir tinkamai individualizuotą, neprieštaraujančią teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

31. Pripažinus, kad A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 139 straipsnio 1 dalyje, BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtinos bausmės. Šio nuosprendžio 27 punkte aptartos aplinkybės, į kurias atsižvelgus skiriama bausmė, todėl teisėjų kolegija iš naujo jų neaptarinėja. Atsižvelgus į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimu laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

32. BK 139 straipsnio 1 dalyje ir BK 151¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiąja sutaptimi, todėl jos bendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir A. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimu laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

33. Naujai paskyrus bausmes pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir BK 151¹ straipsnio 1 dalį, nuteistajam A. P. paskirtos bausmės bendrintinos iš naujo su nepakeista nuosprendžio dalimi, kuria A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje (dėl V. B. epizodo – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą; dėl A. P. epizodo – 5 MGL (188,3 Eur) dydžio baudą), paskirta subendrinta dalinio sudėjimo būdu galutinė bausmė – 22 MGL (1 100 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta galutinė bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje – 22 MGL (1 100 Eur ) bauda, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su galutine bausme, skirta už nusikalstamas veikas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, BK 151¹ straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, su įpareigojimu laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 22 MGL (1 100 Eur) dydžio baudą ir 1 metų laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimu laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Dėl civilinių ieškinių

34. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtus civilinius ieškinius, todėl nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis A. P. išteisintas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 139 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas spręsti civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusios V. B. civilinių ieškinių pagrįstumą.

35. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

36. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. 327,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro V. B. sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktos paslaugos, kurios buvo sumokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų.

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

38. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. liepos 2 d. matyti, kad gydant V. B. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo patirta 327,40 Eur išlaidų. Dėl nukentėjusiosios V. B. sveikatos sutrikdymo šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu A. P. Atsižvelgiant į tai, A. P. turi dėl padarytos nusikalstamos veikos atlyginti Klaipėdos teritorinės ligonių kasai padarytą žalą, kurios dydis yra 327,40 Eur.

39. Nukentėjusioji V. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš A. P. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką.

40. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis A. P. pajamų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Visgi, nukentėjusiosios patirti išgyvenimai, gali turėti neigiamos įtakos jos elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje. Teismų praktikoje nepilnamečiams nukentėjusiems paprastai priteisiama nuo 3 000 Eur iki 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-539-976/2015, 2K-141-489/2016, 2K-392-489/2016, 2K-469-303/2016). Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus ir nuteistojo finansinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių, vertinama nustatant konkretų iš nuteistojo priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, 3 000 Eur iš nuteistojo priteisimas nukentėjusiajai V. B., įvertinus šios bylos specifiką bei kitus jos ypatumus, laikytinas pagrįstu ir būtinu padarytos neturtinės žalos ekvivalentu, tokia suma laikytina teisinga ir protinga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį, 139 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų sudėties požymių, ir dalį, kuria civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios V. B. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti, ir dėl šių dalių priimti naują nuosprendį:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. P. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir BK 151¹ straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 22 MGL (1 100 Eur) dydžio baudą ir 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. sausio 24 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 dalimi, nustatyti, kad paskirta 22 MGL (1 100 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai), nurodant įmokos kodą 6801.

Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš nuteistojo A. P. priteisti jai 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš nuteistojo A. P. priteisti jai 327,40 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 40 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.