Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų I. M., I. M. ir T. M. atstovei pagal įstatymą A. M., nukentėjusiosios I. M. įgaliotajai atstovei advokatei Lionei Musteikienei, nukentėjusiųjų T. M. ir I. M. įgaliotajai atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. laikotarpiu nuo 2021 metų vasaros pabaigos iki 2022 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), tvirkino jaunesnius negu šešiolikos metų asmenis, t. y. 2021 metų vasaros pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, garaže, ištraukęs iš sportinių kelnių savo lytinį organą jį rodė mažametėms nukentėjusiosioms I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), be to, 2022 metų žiemą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo virtuvėje, rodė mažamečiams nukentėjusiesiems I. M. ir T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), savo lytinį organą prašydamas jį apkirpti su kirpimo mašinėle, be to, laikotarpiu nuo 2022 metų sausio mėnesio iki 2022 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo virtuvėje, už 2 eurų atlygį siūlė mažamečiui T. M. pasimatuoti lytinius organus, o mažamečiui T. M. parodžius savo lytinį organą, jis taip pat išsitraukė savo lytinį organą ir jį rodė mažamečiams T. M. ir I. M., bei nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip vieną kartą ranka glostė mažametės I. M. koją šlaunies srityje. 2022 metų balandžio 18 d., apie 17.20 val., savo gyvenamojo namo virtuvėje, liepė nukentėjusiajai I. M. suptis ant durų rankenų, po to apkabinęs per liemenį pabučiavo po vieną kartą į apsinuoginusius nukentėjusiosios nugarą ir užpakaliuką bei iš nugaros pusės užkišęs kairę ranką po kelnaitėmis pirštais perbraukė per nukentėjusiosios lytinius organus, tokiais savo veiksmais tvirkino jaunesnius negu šešiolikos metų nukentėjusiuosius I. M., I. M. ir T. M..

A. M. kaltinamas tuo, kad 2022 m. balandžio 18 d., apie 17.20 val., savo gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, pasinaudodamas nukentėjusiosios I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir išgąsčio, liepė nukentėjusiajai I. M. suptis ant durų rankenų, po to apkabinęs per liemenį nukėlęs ją nuo durų ant kėdės ir grindų, pabučiavo po vieną kartą į apsinuoginusius nukentėjusiosios nugarą ir užpakaliuką bei iš nugaros pusės užkišęs kairę ranką po kelnaitėmis pirštais perbraukė per nukentėjusiosios lytinius organus, po to kambaryje paguldęs į lovą I. M., numovęs jai timpas ir kelnaites, lietė ir laižė jos lytinius organus, kišo pirštą į išeinamąją angą, tokiais veiksmais tenkino savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja I. M. prieš jos valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, dėl ko I. M. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8) kilusios dėl sąsajoje su byloje tiriamais nusikalstamais veiksmais ir vertinama, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

5. I. M. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8); šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamais nusikalstamais veiksmais ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

5. Šiuo metu T. M. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika, nekonstatuojamas.

Dėl įrodymų vertinimo, 153 straipsnio 1 dalies ir BK 150 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021, 2K-257-697/2022).‏‏‎

Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-72-511/2021).

Kitas svarbus reikalavimas nustatant tikrąsias bylos aplinkybes yra įrodymų vertinimas vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Tiek apkaltinamajame, tiek išteisinamajame nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-34-303/2015, 2K-216-489/2020, 2K-117-697/2021). Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių faktinių bylos aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154-1073/2020, 2K-15-976/2021).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) priimti. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-114-495/2020).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Baudžiamajame įstatyme tvirkinamieji veiksmai nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio šio nusikaltimo subjektui – jaunesniam negu 16 metų asmeniui. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-252/2013, 2K-116-942/2016, 2K-46-387/2022).‏‏‎

Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Šiuo atveju būtina nustatyti ir kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su mažamečiu prieš jo valią, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nes šis dėl savo amžiaus nesupranta su juo daromų veiksmų esmės ir kaltininkas nori tokių lytinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-489/2016).

Šio nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2014, 2K-116-942/2016).

Faktiniais bylos duomenimis, liudytojų A. M. ir I. M. parodymais, nustatyta, kad nukentėjusioji I. M. 2022 m. balandžio 18 d. iš namų išėjo apie 16–17 valandą ir ėjo pas kaimyno vaikus. Po kiek laiko vienas iš vaikų grįžo į namus, o kadangi nukentėjusioji I. M. negrįžo į namus, jos vyresnioji sesuo I. M. buvo išsiųsta jos ieškoti. Nukentėjusioji I. M. dviračiu nuvažiuoja iki kaltinamojo A. M. namų, tačiau iki gyvenamojo namo vidų nepatenka, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad namo durys buvo užrakintos. Nukentėjusioji I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad kaltinamasis A. M. buvo užrakinęs duris. Nukentėjusioji I. M. liepia I. eiti į namus, nes priešingu atveju mama iškvies policiją. Nukentėjusios I. ir I. M. išeina į namus. Nukentėjusiųjų tėvai iškviečia policiją, praneša apie įvykį medikams. Teismas atmeta kaltinamojo A. M. parodymus, kad nukentėjusio I. M. balandžio 18 d. atėjo 18 valandą 30 minučių, laiką atsimena, nes tokiu laiku turėjo eiti pas brolį. Policijos registruojamų įvykių registro (PRŠR) užregistruotame pranešime (1 t., b. l. 73) užfiksuota, kad informacija apie įvykį gauta 2022-04-18 17.27 valandą. 2022-04-18 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje (2 t., b. l.152–153) užfiksuota, kad mergaitė gatve ėjo pas pusbrolį. Pro langą pakvietė tėvo dėdė atsigerti kavos. Mergaitė užėjo į vidų, kavos gerti atsisakė, tuomet liepė suptis ant rankenos ir nusimauti kelnaites, mergaitė atsisakė tai daryti, gąsdino, kad iškvies policiją, išsigandusi nusimovė kelnaites, vyriškis laižė lytinius organus, po to kišo pirštą nežino ar į lytinius organus ar į užpakaliuką, sako labai skaudėjo. Mergaitė sujaudinta, verkia. Kortelę užpildė V. Y.. Pranešimo laikas 2022-04-18 17.32 valandą. Išraše iš alkotesterio registracijos žurnalo bei alkotesterio patikros sertifikato (1 t., b. l. 76-77) užfiksuota, kad 2022-04-18 18.21 valandą A. M. nustatytas 1,71 promilės girtumas.

Teismas atmeta kaltinamojo A. M. parodymus, kad 2022-04-18, apie 17 valandą, nukentėjusioji I. M. savo iniciatyva atėjo pas kaltinamąjį į namus, iš karto, pasiėmusi kėdę, pasistatė prie kambario durų, užlipo ant durų rankenų ir imitavo seksualinio pobūdžio judesius ir tai darė jau ne pirmą kartą.

Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji I. M. viena, apie tai iš anksto nepasakiusi tėvams, savo iniciatyva eitų pas kaltinamąjį A. M. į namus. Tai patvirtina ir jos tėvų elgesys įvykio dieną, sužinoję, kad nukentėjusioji I. M. nenuėjo pas kitus vaikus nors išeidama sakė kur eina, tėvai iš karto pasiuntė vyresniąja dukrą – nukentėjusiąją I. M. ieškoti nukentėjusios I. M.. Nukentėjusioji I. M. pas kaltinamąjį A. M. eidavo kartu su nukentėjusiaisiais I. M. ar T. M.. 2022-04-19 apklaustas įtariamuoju A. M. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Vakar, 2022-04-18, apie 15 valandą, jam būnant virtuvėje atėjo I. M., paprašė kavos. Išgėrusi kavą, I. pasiėmė virtuvinę taburetę ir nusinešė prie kambario durų į svetainę. Nuo kėdės ji kojomis apsižergė duris, pėdomis atsistojo ant durų rankenų, rankomis laikėsi už durų viršaus ir lingavo į šonus, suposi apie 10 minučių, o po to paprašė, kad jis ją nukeltų. Kai tik nukėlė I. nuo durų rankenų į virtuvę įėjo I. s sesuo Ie.. Ie. liepė I. eiti į namus ir abi išėjo. I. ant durų rankenų suposi pirmą kartą, jis jai leido. Pati nulipti nebegalėjo, todėl ją nukėlė. 2022-04-22 apklaustas įtariamuoju A. M. parodė, kad I. M. buvo be kelnaičių, nes kai jis ją nukėlė pasisupusią nuo durų rankenų, matė, kad jos timpos buvo nusmukę ir matė, kad ji be kelnaičių. Jis jos paklausė kodėl ji be kelnaičių, I. pasakė, kad jai taip patogiau. Kai ją kėlė, rankomis prisilietė prie krūtinės per džemperį. I. jam pasakė: „Pažiūrėk, kokia didelė krūtinė“. Jis jai pabučiavo į nuogą nugarą ir pabučiavo į užpakaliuką, įkišo kairę ranką po kelnėmis ir perbraukė per „putytę“, perbraukė su smiliumi pirštu per „putytės“ vidury. I. jam pasakė, kad taip nedarytų, kad skaudės ir jis daugiau nieko nedarė. I. s sesuo atėjo po kokių 5 minučių, tuo metu I. jau gėrė kavą. Ie. kai atėjo durys buvo atrakintos. I. lietė pirmą kartą. 2021 metų vasaros pabaigoje, I. ir Ie. pasisiūlė jam parodyti „putytes“, tuo pačiu jo paprašė parodyti savo lytinį organą. Jis sutiko, tai buvo garaže. Jis sėdėjo, o jos stovėjo tarpduryje ir abi nusimovė kelnaites ir jam parodė „putytes“ atsistojusios, o jis sėdėdamas patempė sportines kelnes ir ištraukė savo lytinį organą. Mažiukė, tai I. , iškarto užsidengė akis, o Ie. pasakė: „Fui, koks negražus“. 2022 metų žiemą, tiksliau pasakyti negali, pas jį namuose buvo T. ir I. . T. jam pasiūlė pasimatuoti savo lytinius organus. T. išsitraukė savo lytinį organą ir jis išsitraukė. T. pasakė, kad jo didesnis tik susitraukęs, o apie save pasakė, kad jis tuoj pasmaukys ir jo bus didelis. I. kai jie išsitraukė lytinius organus užsidengė akis. Balandžio 18 d. pabučiavo I. į nugarą ir ranka ir pirštu perbraukė per „putytę“ ir dėl to labai gailisi. Žinojo, kad taip elgtis su mažais vaikais negalima. Yra buvę daug kartų, kad ant durų supdavosi I. ir jis ją nukeldavo nuo durų, tačiau neimdavo tyčia už krūtinės, imdavo ties šonkauliais. 2022-04-18 kai atėjo I. buvo įsipylęs stilinę alaus ir išgėrė. Kai I. išėjo, išgėrė daugiau alaus ir degtinės stikliuką. 2022-04-25 įtariamojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. M. sutiko pagal jo duotus 2022-04-22 parodymus, dėl I. M. seksualinio prievartavimo, parodyti kur, kaip ir ką jis atliko I. M. atžvilgiu. Įtariamasis A. M. virtuvėje, kairėje pusėje, už kriauklės, parodė kambario duris, nurodydamas, kad ant šitų kambario durų supdavosi I. M. ir ji suposi 2022-04-18 d. Įtariamasis A. M. parodė, kad prie atidarytų kambario durų I. M. 2022-04-18, paėmusi prie kriauklės stovėjusią medinę dažytą kėdę, pastatė prie durų ir užlipo ant kėdės. Manekeno pagalba parodė ir nurodė, kad I. buvo priekiu į duris ir suposi, nurodė, kad trynėsi priekiu aukštyn, žemyn. Taip darė apie 3 minutes. Tokius veiksmus aukštyn ir žemyn atliko apie 4–5 kartus. Manekeno pagalba parodė ir nurodė, kad nuo to veiksmo I. pasikėlė bliuzonas ir truputi apsinuogino nugarytė ir pasislinko žemyn kelnės, matėsi užpakaliukas, kelnaičių I. neturėjo. Ant manekeno parodė ir nurodė, kad toje nugaros vietoje jis pabučiavo vieną kartą I. į nugarytę ir parodė vietą kur pabučiavo I. į užpakaliuką vieną kartą. Manekeno pagalba parodė ir nurodė, kad jis būdamas I. už nugaros užkišo savo kairę ranką jai po kelnėmis ir vieną kartą perbraukė per „putytę“, tai yra kairės rankos pirštais perbraukė per I. s lytinių organų kairį šoną ir ranką ištraukė. Nurodė, kad tada išgirdo lauke šaukiant I. M. sesę Ie., ir nurodė, kad girdėjo, kaip Ie. šaukė, kad I. eitų į namus, nes mama policiją iškvies. Girdėjo, kad kažkas tampo lauko duris, todėl nuėjo ir atidarė lauko duris ir išleido I. . Nurodė, kad lauko durys buvo atrakintos, nes jis jų niekada nerakina. Po to įtariamasis A. M. parodė, lauke prie įėjimo į namo prieangį, prie laiptų vietą ir nurodė, kad jam ir I. išėjus, toje vietoje ant dviračio sėdėjo Ie., o dviračio priekinis ratas buvo atsirėmęs į laiptus ir, kad abi išėjo iš jo kiemo. Po to įtariamasis A. M. parodė vietą prie krosnies ir nurodė, kad 2022 metų žiemą, tiksliau laiko nepasakys, jis sėdėjo toje vietoje ir kūreno krosnį, po to parodė kur sėdėjo T. M. ant kėdės priešais stalą ir parodė vietą kur sėdėjo I. M. iš stalo galo, jo vietoje ir nurodė, kad T. M. atsistojo ir nusismaukęs kelnes, manekeno pagalba parodė iki kur buvo nusismaukęs T. kelnes, išsitraukė savo lytinį organą ir pasakė, kad jis, A. M., išsitrauktų savo, kad pasimatuotų savo lytinius organus. Nurodė, kad jis sėdėdamas nusimovė savo sporines kelnes ir ištraukė savo lytinį organą. Po to įtariamasis A. M. nurodė eiti į garažą. Nurodė, kad tai buvo 2021 metų vasarą, apie 16 valandą, buvo šviesu, tikslesnio laiko nežino, buvo šilta. T. M. nebuvo. Garaže tarp durų manekeno pagalba parodė vietą ir nurodė, kad čia stovėjo I., parodė garaže kėdę prie spintelių ir nurodė, kad ten sėdėjo jis, parodė vietą prie garažo durų ir nurodė, kad čia stovėjo atsirėmusi į durų staktą I. M., ir jos abi – I. ir Ie. stovėdamos veidu į jį tarpduryje, savo noru nusimovė kelnes ir parodė jam savo „putytes“, ir tada I. paprašė jo parodyti savo lytinį organą ir jis sėdėdamas ant kėdės iš kelnių ištraukė savo lytinį organą ir joms parodė, po ko jos abi susijuokė ir išbėgo namo. Kaltinamasis A. M. 2022-12-21 teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad I. (M. ) balandžio 18 d. atėjo 18 valandą 30 minučių, laiką atsimena, nes tokiu laiku turėjo eiti pas brolį. Atėjo viena, įėjusi į kambarį, iškarto atsistojo ant kėdės, nuo kėdės ant spintelės, nuo spintelės ant durų, pasakė, kad nori pasisupti, jis dar pasakė: „Nelipk, sulaužysi rankenas“. Tai buvo pirmas kartas kai ji tai darė. Pasakė: „Supkis, o aš valgysiu“. I. suposi, į vieną pusę, į kitą pusę, aukštyn, žemyn. Su rankomis prisitraukia, su kojomis nusileidžia ant rankenos, įsiremia į duris ir keliasi aukštyn. Nežino, ką tie jos judesiai imitavo. Suposi 10–15 minučių, gal ir trumpiau. Pavargusi suptis, paprašė ją nukelti ir jis ją nukėlė, paėmęs per liemenį, pastatė prie tų pačių durų, o I. atsisėdo prie stalo gerti arbatos, valgė sausainius. Durys nebuvo užrakintos, užuolaidos neužtrauktos. Atėjusi I. sesuo Ie., varė ją namo, o I. nenorėjo eiti namo. Ie. pasakė, kad mama pakvies policiją, tada I. verkdama išbėgo. Gali būti, kad nukentėjusieji jį apkalba, nes pasakė, kad jie pavogė iš jo 20 eurų. Negali paaiškinti kodėl, pradėjus jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, save apkalbėjo, sakė netiesą, vėliau suprato, kad pasakojo tai, ko nebuvo. 2023-01-23 teismo posėdyje kaltinamasis A. M., pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad po laikinojo sulaikymo savo kaltės nepripažino, papasakojo taip, kaip viskas vyko. Sekančioje apklausoje, dalyvaujant advokatui, parodė, kad neginčija fakto, jog mergaitė suposi ant durų. Nežino iš kur atsirado parodymai, kad mergaitė buvo be kelnaičių, kad jai taip patogiau, kad jai už krūtinės paėmė. Pats nežino, nepagalvojo, nesusigaudė. Galvoja, kad blogai padarė, kad taip pasakė. Nežino kodėl taip sakė ir kodėl save apkalbėjo. Po kiek laiko tik pagalvojo, kodėl pats sau kenkia. Po aprodymų patikrinimo vietoje protokolo pagarsinimo 2023-01-23 teismo posėdyje kaltinamasis A. M., pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad su T. lytiniais organais matavosi. Tai buvo virtuvėje. Nerodė savo lytinio organo garaže, bet iš po kelnių buvo išlindęs lytinio organo galiukas ir mergaitės žiūrėjo, tai netruko nei dviejų minučių. Virtuvėj su T. nesimatavo, tiesiog buvo atsistoję. T. nusimovė pirmas ir išsitraukė savo lytinį organą, siūlė pasimatuoti. Jis (A. M.) nebuvo kelnių nusimovęs, o tik truputį jas nuleidęs, todėl lytinis organas tik truputį iš po kelnių buvo išlindęs. 2022-05-17 nukentėjusioji I. M. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad dėdė A. per langą pakvietė ją kavos. Jis sakė: „Ateik, duos kavos“. Ji pasakė, kad negeria kavos, nes gali sprogti širdelė. Atėjo, jis liepė pasisupti ant durų, ir pradėjo laižyti užpakalį. Liepė užsikabinti ant durų ir suptis. Suposi, nes jis liepė. Jis jai pirštą įkišo į užpakalį. Apatinius rūbus turėjo. Kai suposi ant durų, tada dėdė įkišo jai pirštą į užpakalį. Kai buvo pas dėdę, jis atėmė jos „triusikėlius“. Kai jis atėmė, atėjo sesė, liepė atiduoti. Jis jai atidavė „triusikėlius“, ir ji pabėgo namo. Jis pats atėmė „triusikėlius“ ir jų nebeatidavė. Jis jai kelnes numovė ir paėmė „triusikėlius“. Daugiau jis nieko nedarė. Du kartus palaikė pirštą užpakaliuke. Tada pradėjo verkti ir pabėgo, blogai jautėsi. Daugiau prie kitų vietų neprisilietė. Daugiau kartų nebuvo, kad dėdė darytų dar ką nors. Ji nebeatsimena, kas buvo, kai sesė atėjo. Sesė I. pati atvažiavo. Dėdė buvo su rūbais. Namuose tamsu buvo, nes buvo užtrauktos užuolaidos. Užuolaidas užtraukė dėdė A. Kai atėjo, užuolaidos nebuvo užtrauktos. Durys nebuvo užrakintos. Kai ji atėjo, jis liepė pasisupti. Jis pasiėmė raktą ir užrakino duris. Kai suposi ant durų rankenos, jis jau buvo paėmęs jos „triusikėlius“. Timpos buvo pas ją ant kojų. Kai dėdė paėmė „triusikėlius“, pradėjo verkti ir pabėgo. Kai jis atėmė „triusikėlius“, tai apsirengė timpas ir pabėgo. Nebuvo taip, kad anksčiau suptųsi ant durų rankenos. Matė pro langą, kad atėjo sesė. Kai atėjo Ie., pradėjo verkti ir nubėgo pas ją. Dėdė A. atrakino duris, kai atėjo sesė. Sesė nebuvo atėjusi į kambarį. Ji stovėjo prie Ie., o ji stovėjo prie kitų durų viduje. Jos kelnės buvo ant kojų, kai atėjo Ie.. Timpos buvo apvilktos. Kai ėjo atgal, sesei nieko nepasakojo. Kambaryje buvo, kai dėdė laižė. Neatsimena, kuriame kambaryje. Kai dėdė jai laižė, tai sakė, kad buvo ant durų. Kitur kažkur nelaižė. Nežino, kiek laiko tai truko. Nebuvo taip, kad būtų pas tą dėdę ir gulėtų. Sesė nešaukė, nekvietė jos, į langus nebeldė. Tikrai negulėjo, kai dėdė laižė, taigi ant durų buvo. Ji ant durų buvo. Du kartus kišo pirštą į užpakaliuką. Tą vietą, kur dėdė jai kišo pirštą, jai labai sunku pasakyti. Ta vieta nėra susijusi su tuo, kai vaikas eina į tualetą. Ji pati nulipo nuo durų. Nebuvo apsimovusi „triusikėlių“, kai suposi ant durų, nes jis juos atėmė iš jos. Jis „triusikėlius“ paslėpė. Ji nematė, kur jis paslėpė „triusikėlius“. Nežino , kodėl paslėpė juos. Prašė dėdės, kad jis atiduotų „triusikėlius“, bet jis neatidavė. Sakė, kad atiduotų. Dėdė buvo išgėręs, kai buvo pas jį, nes jis buvo įsipylęs alaus. Daugiau su tuo dėde nėra taip buvę. Nėra taip buvę, kad dėdė A. ir brolis rodytų vienas kitam nuogus kūnus. Mamai drąsu buvo pasakoti. Mamai papasakojo tiesą. Globos namų „U“Vaiko galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje užfiksuota, kad pasak I. atlydėjusios motinos, dukra jai papasakojo, jog kaimynystėje gyvenantis vyras ją pasikvietė į savo namus, ten liepė suptis ant durų jas apsižergus ir laikantis už jų rankenos, numovęs kelnes ir paguldęs ant lovos „laižė putytę“, „kišo pirštus į užpakalį“. I. M. Teismo psichiatrijos Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 13MS-157/2022 užfiksuota, kad nukentėjusioji I. M., pasakodama apie įvykį, pasakė: „A. pasikvietė mane pro langą, sakė – ateik duosiu bulkutę, saldainių, kavos; aš sakau – aš negeriu kavos, nes širdelė sprogs; pasikvietė, paskui sako, – pasisupk ant durų, aš pasisupau“, parodo, kaip suposi, įsikibusi į durų rankeną: „paskui jis man numovė kelnes ir pradėjo mano užpakalį laižyt“: „pikta buvau; ir jis man pirštą įkišo man į užpakalį ir man labai skaudėjo; ir tada Ie. atėjo ir sako,- išleisk sesę; ir daugiau nebeprisimenu; neprisimenu“. „Tik vieną kartą taip buvo“. Ekspertizės akte konstatuota, kad 1. I. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), vėliau jas atgaminti ir duoti apie tai parodymus. I. M. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. 2. I. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (iš dalies supranta pobūdį, tačiau nesupranta reikšmės). Atsižvelgiant į tai, I. M. negalėjo aktyviau priešintis tiems veiksniams. 5. I. M. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8); šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamais nusikalstamais veiksmais ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdyje perskaičius nukentėjusios I. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis A. M. parodė, kad jis I. M. nekvietė ateiti pas jį į namus. Ji pati įėjo į jo namus, jis gėrė kavą ir jai pasiūlė. I. pasakė, kad nenori kavos, nori arbatos, tada jis jai padarė arbatos, davė sausainį. I. pati suposi ant durų, jis jai to daryti neliepė. I. kojos buvo ant rankenos, rankomis įsikabino už viršaus. „Triusikėlių“ neatėmė. I. nenurenginėjo pirštų niekur nekišo. Užuolaidos nebuvo užtrauktos. Durys nebuvo užrakintos. I. nieko nelaižė, sėdėjo prie stalo ir valgė. Jis I. nukėlė nuo durų Didesnė mergaitė atvažiavo su dviračiu. Ji pasakė mažesnei mergaitei: „Eik namo, nes mama iškvies policiją“. Kai pasakė, kad iškvies pareigūnus, I. išlėkė rėkdama iš jo namų. 2022-05-17 nukentėjusioji I. M. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad I. jai pasakė, kad eina pas brolį, o ji nuėjo namo. Jos sesė nuėjo pas kaimyną (duomenys neskelbtini) , kur buvo jos brolis, bet ten jau jų nebebuvo, nes jie jau buvo parėję. Jai I. pasakojo, kad A. ją pakvietė, sakė duos „bulkutę“. Po to ji (Ie.) su dviračiu nuvažiavo pas A , norėjo atidaryti duris, bet jos buvo užrakintos, beldė į langą, beldė du kartus į virtuvės langą, ir A. atrakino duris. Nuėjo pas kambarį, kai A. atrakino duris, I. už jo stovėjo be „triusikų“ Atėjo pas jį į virtuvę, ir jos sesė I. stovėjo be „triusikų“. Ji pasakė I. , kad ateitų ir pasakytų, kas buvo. Ji atėjo, atsisėdo ant suoliuko. Sesė pasakė, kad jis jai liepė suptis ant durų, numovė „triusikus“, kad kišo pirštus. Nieko nekalbėjo, kol ėjo namo. I. pasakojo, kad jis ją pasiguldė kambaryje ant savo lovos ir pasiguldęs kišo pirštą, o daugiau pasakojo mamai. I. sakė, kad „triusikėlius" atėmė, sakė, kad, kai ji ant durų suposi, jis tada jai numovė „triusikėlius“ ir kažkur kišo pirštą. Kai ji įėjo pro duris, I. stovėjo be „triusikų“, timpos buvo iki kelių, bet nebuvo „triusikėlių“. A. pasiimdavo kirpimo mašinėlę ir sakydavo, kad nuskustų plikai jo lytinį organą. Kai taip sakė, tai jis rodė lytinį organą, ir jos iš karto išėjo. Ji ir T. yra matę jo lytinį organą. Tai buvo prieš 2-3 mėnesius. Kai paprašė su ta mašinėle nuskusti, tai jos iškarto pabėgo, bet sesės tada nebuvo. A. ir anksčiau prašydavo I. s, kad parodytų, kad palaižytų. Ji nėra rodžiusi savo lytinių organų (duomenys neskelbtini) I. sakė, kad, kai ją pasiguldė ant lovos, numovė kelnes. Brolis nėra rodęs (duomenys neskelbtini) savo lytinių organų. Vieną kartą jos brolis rodė (duomenys neskelbtini) i savo lytinį organą. A. sakė: „Parodyk, ar tavo didelis“, ir jei T. parodys savo lytinį organą, tai tada duos jam 2 eurus. A. tada nerodė savo lytinio organo.

Teismo posėdyje perskaičius nukentėjusios I. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis A. M. parodė, kad durys nebuvo užrakintos. Ie. į langą nebeldė tik sušuko: „Eik namo, nes mama iškvies pareigūnus“. I. išėjo, jis toliau prie stalo sėdėjo. Ie. nebuvo į namus įėjusi. Jam, kai kojos būna ištinę, nes jam podagra yra, vaikai ateidavo, prinešdavo malkų ir vandens. Jis jiems sumokėdavo, pavalgyti duodavo, pavaišindavo. Sėdėjo T. prie krosnies, ant kedės. T. išsitraukė savo lytinį organą, sako „pasimatuojam“, tačiau nesimatavo, nebuvo net kelnių nusimovęs. Neprašė savo lytinio organo apkirpti. Vaikai patys atsinešdavo cigarečių, pavogdavo iš namų, iš tėvo, tai buvo kontrabandinės cigaretės ir jie jas rūkydavo. I. M. Teismo psichiatrijos Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-156/2022 užfiksuota, kad, pasakodama apie įvykį, nurodo, jog „Nuvažiavau pas A. ; durys buvo užrakintos, pabaladojau į duris, buvo užtrauktos užuolaidos; pabaladojau į langą, jis išgirdo, atrakino duris ir sako – kas čia užrakino tas duris? I. sako – tu užrakinai; pastūmė koja ir išėjo verkdama; be triusikų; A. nenorėjo jos išleisti; aš sakau – mama iškvietė policiją; bet aš nežinojau, kad mama iškvietė buvo iškvietusi policiją; ir mes nuėjome namo; man ji nieko nesakė“. „Ai va, dar prisiminiau, kad prašydavo T. matuotis už 2 eurus; lytinius organus matuotis“. „Tik A. visą laiką kojas čiupino, kai prie stalo sėdėdavome“. I. mamai pasakojo: „Ai, dar sakė, kad laižė jai ar kažką kitaip“. 2022-05-17 nukentėjusysis T. M. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nėra buvę intymių temų su (duomenys neskelbtini) . A. neprašydavo jo parodyti intymių nuotraukų arba nuogą kūną, nėra prašęs, kad parodytų savo lytinius organus. Dėdė A. yra prašęs, kad parodytų intymių vaizdų per telefoną kito vaiko, t. y. A. N.. A. N. yra prašęs, kad parodytų kažkokį vaizdo įrašą, bet nežino kokį. A. jam ir sesei nėra rodęs savo lytinio organo, nėra prašęs savo lytinio organo nuskusti skutimosi mašinėle. Dėdė A. nėra prašęs jo parodyti savo lytinį organą, kad palygintų, kurio didesnis. Nematė, kad sesės (duomenys neskelbtini) i rodytų savo lytinius organus. T. M. Teismo psichiatrijos Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-155/2022 užfiksuota, kad T. M. negalėjo ir negali duoti parodymų apie reikšmingas bylai aplinkybes. Liudytoja A. M. teismo posėdyje parodė, kad iki 2022 m. balandžio 18 d. vaikai su kaltinamuoju A. M. bendraudavo gražiai, elgėsi kaip su dėde, dažnokai pas jį lankydavosi, eidavo jam padėti, malkų atnešdavo, nes kaltinamajam podagra, sunku jam vaikščioti. Vaikai nesiskųsdavo kaltinamojo A. M. elgesiu, nesakė, kad jis prie jų kabinėtųsi, atlikinėtų kokius nors negražius veiksmus, tačiau yra sakę, kad duodavo rūkyti, vieną kartą siūlė T. alaus. Balandžio 18 d., apie 16 valandą, I. pasakė, kad eina, pas kaimyno, kuris gyvena 50-100 metrų nuo jos namų, anūką, nes jos brolis, jos vyriausiasis sūnus M. , buvo ten nuėjęs. Po gero pusvalandžio M. parėjo, sakė, kad I. s nematė. Ji pasakė, kad reikia ieškoti I. s, nes tai buvo pirmas kartas kai I. buvo viena negrįžusi į namus, anksčiau visą laiką būdavo kartu su Ie. ar M. būdavo. Ie. pasakė, kad I. gali būti pas kaltinamąjį A. M. ir nuėjo jos ieškoti. Ie. grįžusi buvo išsigandusi, iš karto pasakė: „Paklausk I., kas buvo, kur buvo“. I. parėjusi verkė, kaip jai atrodė iš baimės, pasakojo, kad kaltinamasis A. M. liepė suptis ant durų, kad kišo pirštą į užpakalį, ar kažkur. Kad pasiguldęs ant žemės jai laižė „putytę“, glostė „papukus“. Vėliau I. sakė, kad M. nerado, išėjo ant kelio ir ėjo link namų. Kaltinamasis A. M. ją pamatė pro langą ir pasišaukė pas save. Sūnus T. pasakojo, kad garaže, kuris priklauso kaltinamajam A. M., kaltinamasis, juokais ar ne juokais, sakė: „Nusimauk kelnes, pasimatuosime kieno didesnis ir ant cigarečių duosiu du eurus“. Sūnus pasakė, kad, kad nesimatavo, nesakė, ar buvo abu nusimovę kelnes ir matė lytinius organus. T. ir Ie. sakė, kad yra matę kaltinamojo A. M. lytinį organą, kada kaltinamasis buvo nusimovęs kelnes, išsitraukė savo lytinį organą ir prašė, kad nuskustų su kirpimo mašinėle. Liudytojas I. M. teismo posėdyje parodė, kad per Velykas, apie 16–17 valandą, I. išėjo pas drauges, kurios iš (duomenys neskelbtini) atvažiuoja pas močiutę. Jos pasakojimu, kaltinamasis A. M. ją pasišaukė ir su kaltinamuoju nuėjo pas jį į namus. Kadangi visi vaikai buvo namie, o I. s nebuvo, tai vyresnę dukrą Ie. pasiuntė iki kaltinamojo A. M. namų. Vėliau dukra Ie. pasakojo, kad langų užuolaidos buvo užtrauktos, durys užrakintos. Jai pasibeldus, duris atidarė kaltinamasis A. M. ir paklausė ko ji nori. Ie. pasakė, kad ieško sesės, o kaltinamasis A. M. atsakė, kad jos čia nėra, bet tuo metu prasivėrė virtuvės durys ir Ie. pamatė, kad I. stovi be kelnių. I. parėjo verkdama, drebėdama. Paprašius pasakyti kas atsitiko, ji verkdama pasakė: „Jūs mane mušite“. Pasakius, kad niekas jos nemuš, I. pasakojo, kad kaltinamasis A. M. pasiūlė paimti už durų rankenų ir pasisupti ant durų, vėliau pasiguldė ją į lovą, numovė kelnaites, glostė ir bučiavo papukus ir „putytę“, po to pavertė ją ant pilvo ir su kažkuo dūrė ir jai labai skaudėjo. Ant pilvo kai paguldė, nežino kur dūrė, ar į užpakaliuką ir su kuo dūrė. Iš vaikų tik yra girdėjęs, kad garaže kaltinamasis A. M. yra siūlęs T. : „Pasimieruokime“ kieno ilgesnis lytinis organas, jeigu tavo ilgesnis duosiu eurą“, apie tai pasakojo T. ir Ie.. Namuose durys išimtos, todėl I. niekada ant durų rankenų nesisupdavo. Liudytoja G. S. teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesį, prieš Velykas, gal Velykų dieną, to negali tiksliai pasakyti, važiavo namo iš darbo kai išgirdo šaukiantį D. N.: „A. M. „pyšo“, „piso“ I. “. D. N. kaimo gyventojas, kuriam nustatyta psichinė negalia. 2022-04-18 specialisto išvadoje Nr. G 465/2022(04) konstatuota, kad I. M. lytiniuose organuose ir jų aplinkoje, išangėje ir jos aplinkoje sužalojimų nėra.

Teismas, vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai, lygindamas juos tarpusavyje ir įrodymų visetą, konstatuoja, kad kaltinamasis A. M. žinojo nukentėjusiųjų I., Ie., T. M. amžių, t. y., kad jie yra mažamečiai, nes vaikai gyveno šalia jo, dažnai tarpusavyje bendravo. Tai patvirtina ir byloje esančios nukentėjusiųjų gimimo liudijimų kopijos. Kaltinamasis A. M. laikotarpiu nuo 2021 metų vasaros pabaigos iki 2022 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), 2021 metų vasaros pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, garaže, ištraukęs iš sportinių kelnių savo lytinį organą jį rodė mažametėms nukentėjusiosioms I. M. ir I. M., be to, 2022 metų žiemą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo virtuvėje, rodė nukentėjusiesiems I. M. ir T. M. savo lytinį organą, prašydamas jį apkirpti su kirpimo mašinėle, be to, laikotarpiu nuo 2022 metų sausio mėnesio iki 2022 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo virtuvėje, už 2 eurų atlygį siūlė nukentėjusiajam T. M. pasimatuoti lytinius organus, o nukentėjusiajam T. M. parodžius savo lytinį organą, jis taip pat išsitraukė savo lytinį organą ir jį rodė nukentėjusiems T. M. ir I. M., bei nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau vieną kartą, per rūbus, ranka glostė nukentėjusiosios I. M. koją šlaunies srityje. Tai patvirtinama daliniu kaltinamojo A. M. prisipažinimu, jo parodymais parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusiųjų I. s ir I. M., liudytojos A. M., I. M. parodymais.

2022 metų balandžio 18 d. savo namuose, (duomenys neskelbtini), dienos metu A. M. vartoja alkoholį. Teismas atmeta kaltinamojo A. M. parodymus, kad jis iki nukentėjusios I. M. atėjimo buvo išgėręs stiklinę alaus, o vėliau išgėrė stikliuką degtinės, nes išraše iš alkotesterio registracijos žurnalo bei alkotesterio patikros sertifikato užfiksuota, kad 2022-04-18 18.21 valandą A. M. nustatytas 1,71 promilės girtumas, o tai yra sunkus girtumo laipsnis ir jam pasiekti reikia išgerti didelį kiekį alkoholio. Apie 17 valandą, pamatęs pro šalį einančią nukentėjusiąją I. M., pakviečia užeiti, žada pavaišinti kava. Nukentėjusiajai I. M. atėjus pas kaltinamąjį A. M., pastarasis nukentėjusiajai nurodė užlipti ant durų rankenų, o jai tai padarius pabučiavo po vieną kartą į apsinuoginusius nukentėjusiosios nugarą ir užpakaliuką bei iš nugaros pusės užkišęs kairę ranką po kelnaitėmis pirštais perbraukė per nukentėjusiosios lytinius organus. Tai patvirtina dalinis kaltinamojo A. M. prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai parodymų patikrinimo vietoje metu, nuoseklūs nukentėjusios I. M. parodymai, liudytojų A. M., I. M. parodymai. Teismas jau pasisakė kodėl atmeta kaltinamojo A. M. parodymus, kad nukentėjusioji I. M. pas jį atėjo savo iniciatyva. Teismas taip pat atmeta kaltinamojo A. M. parodymus, kad nukentėjusioji I. M. tik atėjusi, savo iniciatyva, pasiėmusi taburetę, atsistojo ant durų rankenų ir imitavo seksualinio pobūdžio veiksmus ir tai darė ne pirmą kartą. Pats kaltinamasis duoda nenuoseklius parodymus – vieną kartą nurodo, kad tai buvo pirmas kartas, kitą kartą, kad tai nukentėjusioji tai darė ne pirmą kartą. Tokius kaltinamojo A. M. parodymus paneigia nukentėjusios I. M., liudytojų A. M., I. M. parodymai.

Kadangi kaltinamasis A. M. mažamečiams nukentėjusiems I. M., I. M. ir T. M. rodė lytinį organą, mažametei I. M. glostė kojas, mažametei I. M. bučiavo į nuogą nugarą ir nuogą užpakalį, užkišęs kairę ranką po kelnaitėmis pirštais perbraukė per nukentėjusiosios lytinius organus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nes tokie veiksmai mažamečiams asmenims pateikiami tarsi normalus tarpusavio bendravimas ir tokie veiksmai gali sukelti mažamečiams lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveiką, negatyvų ir iškreiptą lytinio gyvenimo bei santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaikų fizinį ir psichologinį vystymąsi.

A. M. kaltinamas tuo, kad 2022 metų balandžio 18 d., apie 17.20 val., savo gyvenamojo namo, virtuvėje, pasinaudodamas nukentėjusiosios I. M. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir išgąsčio, liepė nukentėjusiajai I. M. suptis ant durų rankenų, po to apkabinęs per liemenį nukėlęs ją nuo durų ant kėdės ir grindų, pabučiavo po vieną kartą į apsinuoginusius nukentėjusiosios nugarą ir užpakaliuką bei iš nugaros pusės užkišęs kairę ranką po kelnaitėmis pirštais perbraukė per nukentėjusiosios lytinius organus, po to kambaryje paguldęs į lovą I. M., numovęs jai timpas ir kelnaites, lietė ir laižė jos lytinius organus, kišo pirštą į išeinamąją angą, tokiais veiksmais tenkino savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja I. M. prieš jos valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, dėl ko I. M. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8) kilusios dėl sąsajoje su byloje tiriamais nusikalstamais veiksmais ir vertinama, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-69-719/2019).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98/2015). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kiti).

Teismų praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami vaikų parodymus ir pripažindami juos įrodymais, iš esmės remiasi dviem kriterijais: visų pirma, vertina, ar jie gauti esmingai nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, antra, sprendžia, ar jie gali būti pripažįstami patikimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539-976/2015, 2K-43-648/2017). Kartu kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, kad teismai turi išsamiai ištirti ir įvertinti kitus bylos duomenis, juos gretindami su nepilnamečio nukentėjusiojo (liudytojo) parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, siekiant nustatyti, ar jie patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013, 2K-494-677/2015). Vien mažametystė nėra aplinkybė, trukdanti tokius duomenis vertinti kaip įrodymus BPK 20 straipsnio prasme.

Teismas jau pasisakė, kad kaltinamojo A. M. veiksmai – pabučiavimas mažametei nukentėjusiajai I. M. į apnuogintą nugarą ir apnuogintą užpakalį, bei iš nugaros pusės užkišus kairę ranką po kelnaitėmis pirštais perbraukiant per nukentėjusiosios lytinius organus, kvalifikuojami kaip tvirkinamieji veiksmai.

2022-04-18 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje užfiksuota, kad mergaitė gatve ėjo pas pusbrolį. Pro langą pakvietė tėvo dėdė atsigerti kavos. Mergaitė užėjo į vidų, kavos gerti atsisakė, tuomet A. M. liepė suptis ant rankenos ir nusimauti kelnaites, mergaitė atsisakė tai daryti, gąsdino, kad iškvies policiją, išsigandusi nusimovė kelnaites, vyriškis laižė lytinius organus, po to kišo pirštą, nežino, ar į lytinius organus ar į užpakaliuką, sako, kad labai skaudėjo. Mergaitė sujaudinta, verkia. Pranešimo laikas 2022-04-18 17.32 val. Tai reiškia, kad nukentėjusioji I. M. apie įvykio aplinkybes parodo tuoj po įvykio. Globos namų „U“ Vaiko galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje (tyrimo data 2022-04-25-2020-04-28) užfiksuota, kad pasak I. atlydėjusios motinos, dukra jai papasakojo, jog kaimynystėje gyvenantis vyras ją pasikvietė į savo namus, ten liepė suptis ant durų jas apsižergus ir laikantis už jų rankenos, numovęs kelnes ir paguldęs ant lovos „laižė putytę“, „kišo pirštus į užpakalį“. Taigi tai jau ne nukentėjusiosios, bet jos mamos pasakymas. 2022-05-17 nukentėjusioji I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad kaltinamasis A. M. liepė jai suptis ant durų rankenų, numovė timpas ir apatines kelnaites, kišo pirštus į užpakalį, tačiau jai sunku pasakyti tą vietą, kur buvo kišami pirštai, dėdė nebuvo niekur jos pasiguldęs. Sesė nebuvo užėjusi į kambarį. I. M. Teismo psichiatrijos Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 13MS-157/2022 užfiksuota, kad pasakodama apie įvykį, pasakė: „sako, – pasisupk ant durų, aš pasisupau“, parodo, kaip suposi, įsikibusi į durų rankeną: „paskui jis man numovė kelnes ir pradėjo mano užpakalį laižyt“: „pikta buvau; ir jis man pirštą įkišo man į užpakalį ir man labai skaudėjo; ir tada Ie. atėjo ir sako, – išleisk sesę; ir daugiau nebeprisimenu; neprisimenu“. „Tik vieną kartą taip buvo“. Nukentėjusioji I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad buvo užėjusi į kaltinamojo namų vidų, matė kad I. buvo be apatinių kelnaičių, I. pasakojo, kad kaltinamasis ją buvo pasiguldęs ant lovos, kišo pirštus. I. M. Teismo psichiatrijos Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-156/2022 užfiksuota, kad, pasakodama apie įvykį, nurodo, jog „Nuvažiavau pas A. ; durys buvo užrakintos, pabaladojau į duris, buvo užtrauktos užuolaidos; pabaladojau į langą, jis išgirdo, atrakino duris ir sako – kas čia užrakino tas duris? I. sako – tu užrakinai; pastūmė koja ir išėjo verkdama; be triusikų“. Liudytoja A. M. teismo posėdyje parodė, kad I. parėjusi verkė, kaip jai atrodė iš baimės, pasakojo, kad kaltinamasis A. M. liepė suptis ant durų, kad kišo pirštą į užpakalį, ar kažkur. Kad pasiguldęs ant žemės jai laižė „putytę“, glostė „papukus“. Liudytojas I. M. teismo posėdyje parodė, kad I. pasakojo, kad kaltinamasis A. M. pasiūlė paimti už durų rankenų ir pasisupti ant durų, vėliau pasiguldė ją į lovą, numovė kelnaites, glostė ir bučiavo papukus ir „putytę“, po to pavertė ją ant pilvo ir su kažkuo dūrė ir jai labai skaudėjo. Ant pilvo kai paguldė, nežino, kur dūrė, ar į užpakaliuką, ir su kuo dūrė.

Taigi yra tik vieni kitiems prieštaraujantys parodymai. Jeigu nukentėjusioji I. M., jos parodymais, nebuvo paguldyta ant lovos ir jos atžvilgiu visi veiksmai buvo atlikti jai būnant ant durų rankenų, tada nebuvo jokių galimybių numauti jai apatinių kelnaičių, nenumovus timpų, ir laižyti jos lytinius organus. Po to yra tik nukentėjusios I. M. pasakojimus, kad jai kaltinamasis kišo pirštus į užpakalį ar kažkur, parvertė ant pilvo ir su kažkuo dūrė ir jai labai skaudėjo, nežino, kur dūrė, ar į užpakaliuką, ir su kuo dūrė. Nukentėjusioji I. M. po kelių valandų po įvykio buvo pažiūrėta specialistų, tačiau jos lytiniuose organuose ir jų aplinkoje, išangėje ir jos aplinkoje sužalojimų nebuvo rasta, todėl mažai tikėtina, kad jeigu į jos, mažametės mergaitės, išangę būtų kišami suaugusio žmogaus pirštai, nebūtų likę jokių pėdsakų, nes, pagal jos parodymus, ji jautė didelį skausmą. Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai neigė, kad jis buvo nukentėjusiąją I. M. pasiguldęs ant lovos, numovęs jai timpas ir kelnaites, bučiavęs jos lytinius organus, kišęs pirštus į nukentėjusios išeinamąją angą, nors pripažino dalį kaltės dėl savo neteisėtų veiksmų, kad nukentėjusiems rodė lytinį organą, nukentėjusiajai I. M. bučiavo į nugarą ir užpakalį, pirštu braukė nukentėjusiajai per lytinius organus, o tai nukentėjusiajai galėjo pasirodyti kaip piršto kišimas į lytinius organus ar išangę. Teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio vien tik prielaidomis, kad kaltinamasis A. M. galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, nesant paneigtiems prieštaravimams parodymuose, kurių paneigti neįmanoma, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo to padaryta, buvo surašyta kaltinamajame akte proceso dalyvių parodymai, tačiau nebuvo imtasi priemonių prieštaravimus pašalinti, o teismo posėdžio metu to padaryti nepavyko. Po nukentėjusios I. M. parodymų nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje nors tarp jos ir kaltinamojo A. M. parodymų buvo prieštaravimai, o vėliau ir pačios nukentėjusios parodymuose buvo prieštaravimai (Globos namų „U“ Vaiko galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, ekspertizės aktas). Norint pašalinti prieštaravimus, reikėtų atlikti parodymų patikrinimą vietoje, atlikti mažamečių nukentėjusiųjų akistatas su kaltinamuoju, o teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės aktuose neberekomenduojama su nukentėjusiais atlikti procesinių veiksmų.

Kaltinamasis A. M. išteisintinas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje priskiriamas labai apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šio nusikaltimo sankcijoje nustatytos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis A. M. administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 53–54), neteistas; pensininkas, nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nusikalstamos veikos padarymu nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. yra garbaus amžiaus, ligotas, jam neskirtina intensyvi priežiūra.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

Nagrinėjamoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai A. M. dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo I. M., po 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo I. M. ir T. M..

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad prašomos atlyginti neturtinės žalos sumos nėra aiškiai per didelės, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: viršutinis antklodės užvalkalas, apatinis antklodės užvalkalas, timpos, maikutė, bliuzonas, vokai su A. M., I. M. seilių pavyzdžiais, I. M. tepinėliai, perduoti saugojimui į Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklą (3 t., b. l. 27, 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Skaitmeninė laikmena su BPC garso įrašu bei su poligrafo atlikimo eiga ir potestiniu pokalbiu, skaitmeninė laikmena su Body kamerų įrašais, pridėtos prie ikiteisminio tyrimo bylos 4 tomo galinio viršelio, paliekami prie bylos.

Proceso išlaidos: nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams, įpareigojan t per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant bendrauti su I. M., I. M., T. M..

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022-04-18 iki 2022-05-18, prilyginant vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – namų areštą.

Išteisinti A. M. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš A. M. 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo I. M. naudai; 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo I. M. naudai; 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo T. M. naudai.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus: viršutinį antklodės užvalkalą, apatinį antklodės užvalkalą, timpas, maikutę, bliuzoną, vokus su A. M., I. M. seilių pavyzdžiais, I. M. tepinėlius, perduotus saugojimui į Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklą (3 t., b. l. 27, 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Skaitmeninę laikmeną su BPC garso įrašu ir su poligrafo atlikimo eiga ir potestiniu pokalbiu, skaitmeninę laikmeną su Body kamerų įrašais, pridėtos prie ikiteisminio tyrimo bylos 4 tomo galinio viršelio, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.