Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-276-881/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-13
Bylos Nr.: e2A-276-881/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00684-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: A. C.
Atsakovas: V. G.

Kategorijos

2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-276-881/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00684-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.) 188 050 Eur turtinės ir 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas (procesines) už prašomą priteisti sumą nuo žalos atsiradimo dienos (2015 m. gruodžio 28 d. varžytynių Nr. 112516) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. gegužės 17 d.), kurios sudaro 42 941 Eur (194 450 Eur x 0,05 x 53 / 12 mėn.).

2. Ieškovas nurodė, kad 188 050 Eur turtinę žalą sudaro: 157 910 Eur žala dėl atliktų investicijų į gyvenamąją patalpą (įrengtą butą), pagerinimų ir buto vertės padidėjimo; 140 Eur žala dėl elektros energijos tiekimo butui nutraukimo (nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 19 d., nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 29 d.); 30 000 Eur žala nuo žalos atsiradimo dienos (nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo iki 2022 m. balandžio 12 d.); po 1 500 Eur per mėnesį dydžio žala (negauta nauda ar nuoma) nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Neturtinę žalą susidaro: 5 000 Eur žala dėl atsakovo savavaldžiavimo veiksmų (nuo 2015 m. gruodžio 28 d. varžytynių Nr. 112516 iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo); 1 400 Eur žala dėl nutraukto elektros energijos tiekimo butui (nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 19 d., nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., siekimo tai padaryti ir 2020 m. kovo 19 d.).

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas turto varžytynių akto pagrindu nuosavybėn įgijo kitos būklės ir vertės butą ir automobilių stovėjimo aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai buto baigtumas sudarė 86 proc., ir nebuvo įvertintos visos ieškovo atliktos investicijos į ginčo butą. Nors varžytynių aktu parduotas ginčo butas atsakovui buvo 86 proc. baigtumo, tačiau faktiškai butas jau buvo 100 proc. baigtas statyti ir įrengti. Prašomą priteisti turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, perimant iš varžytynių įsigytą kitos būklės ir vertės įrengtą butą. Ieškovas, perduodamas 2015 metais dabartinio stovio, baigtumo bei vertės ginčo butą, patyrė 157 910 Eur turtinę žalą (34 391,23 Eur išlaidos; 99 111,60 Eur turto vertės padidėjimas; baldai už 24 407 Eur), nes nuo 2005 metų investavo į visišką buto pastatymą ir įrengimą 276 137 Lt (79 975 Eur), o buto vertė nuo 2005 metų iš esmės pasikeitė, t. y. buto rinkos vertė padidėjo 99 111,60 Eur (buto kaina padidėjo 48 proc.). Tai patvirtina valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 1998–2019 metų butų kainų Vilniuje grafikas.

4. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovas siekė tyčia padaryti ieškovui didelę turtinę žalą, kuri kilo vykdant 2020 m. kovo 6 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018. Atsakovas atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, nors suvokė, kad jo veikimas yra neteisėtas, nesąžiningas bei neprotingas ir padarys didelę turtinę ir neturtinę žalą ieškovui. Atsakovas atsisakė kompensuoti ieškovo atliktas investicijas į parduotą ginčo butą, atliktus pagerinimus, ginčo buto kainos skirtumą, taigi, atsakovas, įsigijęs nuosavybėn 86 proc. baigtumo butą, nors faktinis buto baigtumas buvo 100 proc., nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.

5. Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes atsakovas (nesulaukęs teismo sprendimo šioje ir kitoje byloje), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai įvykdė ginčijamą, bet dar nerealizuotą tariamą teisę, taip padarydamas didelę žalą ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovas savavališkai įgyvendindamas tariamą turtinę teisę, nors ginčo bylos dėl turto nėra pasibaigusios, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnyje. Atsakovo nuo 2015 metų atliekami neteisėti savavaldžiavimo veiksmai, ieškovui padarė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl jo ir šeimos sveikatos sutrikdymo, sukelto streso, patiriamo psichologinio smurto ir spaudimo. Atsakovo veiksmai turi būti įvertinti ne tik kaip grėsmė jo ir jo šeimos narių saugumui, sveikatai, bet ir gyvybei, nes ieškovas ir jo šeima liko be elektros energijos tiekimo. 2019 metais atsakovas ėmėsi neteisėtų psichologinio spaudimo veiksmų, nes pateikė komunalinių paslaugų teikėjams (šilumos, šilto ir šalto vandens, elektros) prašymus atjungti paslaugų teikimą ieškovui.

6. Be to, ieškovas teigė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo iš buto patyrė papildomą žalą, o atsakovas gavo papildomą naudą, kadangi atsakovas galėjo gauti po 1 500 Eur per mėnesį pajamas už buto nuomą. Pagal pateiktus aruodas.lt būsto nuomos skelbimus panašaus ploto įrengto buto nuomos kaina (duomenys neskelbtini) buvo nuo 1 100 Eur iki 3 000 Eur per mėnesį, todėl atsakovas galėjo vidutiniškai gauti už įrengto buto nuomą po 1 500 Eur per mėnesį dydžio pajamas arba naudą, kurią turi atlyginti atsakovas. Nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (iškeldinimo) ieškovas negalėjo papildomai gauti net 82 500 Eur (1 500 Eur x 55 mėn.) buto nuomos pajamų. Tai įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (grasinimų, persekiojimo, komunalinių paslaugų atjungimo ir pan.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio ieškovas yra pareiškęs ieškinį, teigdamas, jog šis turtas atsakovo yra įgytas netinkama verte, įgytas įvykus varžytynėms. 2018 m. vasario 21 d. antstolis V. M. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriame nurodė, kad antstolis 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusiose varžytynėse pardavė naujam turto savininkui V. G. turtą – butą ir automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalį už 148 596 Eur. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, ir esant byloje nustatytiems sutartiniams santykiams, pažeistas teises reikia ginti, remiantis sutarčių teisės normomis. Ieškovas savo pažeistas teises gynė kitais gynybos būdais, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 ginčydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą bei civilinėje byloje Nr. eA2-1348-340/2023 teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020.

9. Nors ir šioje byloje ieškovas įrodinėja atsakovo nepagrįstą praturtėjimą, tačiau iš esmės nesutinka ir ginčija išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 eksperto K. K. ekspertizės akte nustatytą ginčo turto rinkos vertę. Ieškovas remiasi naujai teikiamais įrodymais apie ekspertui K. K. paskirtą nuobaudą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-250-912/2023 dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartyje konstatavo, kad paskirta nuobauda neturėjo įtakos eksperto K. K. kvalifikacijai ar teisei verstis tokia veikla, ir nors ieškovas sužinojo naują aplinkybę, susijusią su teismo ekspertui paskirta ir ekspertizės atlikimo metu dar galiojusia nuobauda, ji nėra pagrindas atnaujinti bylos procesą, paskirta nuobauda nesuvaržė eksperto teisės verstis eksperto veikla, nepaneigė jo kvalifikacijos ir kompetencijos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės parduoti tik iš antrųjų varžytynių. Pirmosiose varžytynėse, kuriose nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 127 433 Eur (80 proc. turto vertės), nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl antstolis V. M. 2015 m. rugsėjo 7 d. paskelbė jas neįvykusiomis. Antrąsias varžytynes 2015 m. lapkričio 12 d. laimėjo A. P., pasiūlęs didžiausią kainą, bet jis tą pačią dieną paprašė atšaukti varžytynes ir grąžinti pareiškėjui varžytynių dalyvio mokestį, ir antstolis pardavė nurodytą turtą iš antrųjų pakartotinių varžytynių didžiausią kainą – 148 596 Eur – pasiūliusiam suinteresuotam asmeniui V. G. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-17191-433/2018). Minėtoje nutartyje konstatuota, kad eksperto J. U. konsultacinėje išvadoje nustatyta 173 197,76 Eur (esant 86 proc. baigtumui) turto vertė nepaneigia eksperto K. K. ekspertizės išvados, jog turto rinkos vertė 2015 m. lapkričio 24 d. buvo 162 000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta ginčo turto vertė, pasisakyta dėl eksperto K. K. atliktos ekspertizės, jam paskirtos nuobaudos teisinės reikšmės atliekant turto vertinimą, taip pat konstatuota, jog ekspertų nustatytas buto su automobilių stovėjimo aikštelės dalimi kainų skirtumas nėra esminis, o aplinkybės, kad ieškovas pakeitė buto išplanavimą, įrengė pertvaras, židinį, įstatė medinius langus, papildomai investavo, jau įvertintos byloje, kurią buvo prašoma atnaujinti, dėl to nebuvo laikytos naujomis, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.

10. Taip pat teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, jog jis iš varžytynių įsigijo kitos būklės ir vertės įrengtą butą, ir tokiu būdu ieškovui neatlygino nurodomų investicijų – 157 910 Eur į buto pagerinimą ir buto rinkos vertės padidėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 atmetė ieškovo ieškinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Swedbank“, antstoliui V. M. ir V. G. dėl 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo turto vertės pagrįstumo, parduodant jį iš varžytynių, ir konstatuota, kad vykdymo procese turto vertė buvo nustatyta tinkamai.

11. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovo teigimu, atsakovas siekė padaryti ieškovui turtinę žalą, kuri atsirado įvykdžius 2020 m. kovo 6 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018, ir ieškovas patyrė nuostolius dėl atliktų investicijų į ginčo butą, tačiau ir šiuo atveju, pasak teismo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, tuo labiau susijusių su ieškovo nurodomais patirtais nuostoliais dėl investicijų į ginčo turtą ar jo pabrangimą. Be to, nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo nurodomų pajamų netekimu dėl sutrikdytos darbinės veiklos (ieškovas dirbo namuose), teigiant, kad atsakovas galėjo gauti po 1 500 Eur per mėnesį pajamas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo iki 2022 m. balandžio 12 d. ir nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešingai, apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi konstatavo, kad V. G. yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčijamą turtą, yra šio turto savininkas, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto, nes atsakovai (A. C. ir J. C.) gyvena ir naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovo sutikimo. Pasak teismo, atsakovų neatlygintinas naudojimasis ieškovo turtu objektyviai trukdo ieškovui turtą valdyti, disponuoti juo daugiau nei pusantrų metų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančių patalpų ir tokiu būdu atkūrė V. G. pažeistas teises.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2VP-35473-937/2020) atmetė ieškovo V. G. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kuriuo buvo prašoma išaiškinti, ką daryti su atsakovų daiktais po iškeldinimo, nes jų saugojimo laikotarpis jau pasibaigė, o savininkai daiktų nepasiėmė. Iš antstolio A. B. 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokolo nustatyta, kad vykdant priverstinį iškeldinimą skolininkai A. C. ir J. C. iš patalpų geruoju neišsikėlė, todėl pradėtas priverstinis iškeldinimas, buto būklė ir jame esantis turtas buvo apžiūrėti ir nufotografuoti, 198 nuotraukos yra įrašytos į diską ir pridėtos prie protokolo, skolininkams priklausantis turtas perduotas saugoti ieškovui V. G., spynos pakeistos ir butas perduotas V. G.. Be to, kaip matyti iš iškeldinimo protokolo, A. C. atsisakė pasirašyti protokolą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi A. C. atskirąjį skundą atmetė ir minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo V. G. atsisakymą per antstolio nustatytą įpareigojimą 3 mėnesius saugoti turtą ar jį grąžinti A. C.. Negana to, pats atsakovas V. G. ėmėsi veiksmų, kreipėsi tiek į teismą, tiek ir į iškeldinimą vykdžiusį antstolį su prašymu paaiškinti, ką daryti su ieškovo A. C. bute paliktais daiktais praėjus antstolio nustatytam 3 mėnesių turto saugojimo terminui. Taigi, atsižvelgdamas į teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad ir šioje civilinėje byloje ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovo atsisakymą grąžinti bute paliktus daiktus, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo nurodomais baldais už 24 407 Eur, buvimo.

13. Tesimas, vadovaudamasis teismų priimtais procesiniais sprendimais ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su elektros energijos nutraukimu ginčo bute. Priešingai, pateikti įrodymai patvirtina atsakovo teisėtą veikimą, sprendžiant klausimus dėl elektros energijos nutraukimo ginčo butui, būtent jam, kaip buto savininkui, teikiant prašymus uždarajai akcinei bendrove (toliau – UAB) ,,Ignitis“ dėl sutarties sudarymo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Be to, ieškovas ir pats nurodė, kad atsakovas pateikė visų buto komunalinių paslaugų teikėjams – šilumos, šilto ir šalto vandens, elektros – prašymus atjungti paslaugų teikimą butui, o tai nėra draudžiama teisės aktais, tuo labiau ieškovui net neįrodinėjant, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas vien pateikdamas prašymus komunalinių paslaugų teikėjams.

14. Galiausiai, ieškovas nepateikė į bylą įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl atsakovo neva padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnyje ar kituose BK straipsniuose. Taip pat, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-218-937/2022, kuriuo atmetė ieškovo A. C. ieškinį atsakovei UAB ,,Vilniaus vandenys“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-760-1097/2023) minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir nustatė, kad V. G., būdamas buto savininku, pateikė atsakovei UAB ,,Vilniaus vandenys“ prašymą nutraukti šalto vandens tiekimą į ginčo butą, todėl gavusi savininko prašymą, atsakovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti vandens tiekimą ir tokie jos veiksmai nelaikytini neteisėtais veiksmais bei nesudaro pagrindo ieškovo prašomai atsakovės civilinei atsakomybei taikyti.

15. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei ieškovo argumentus, nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, buvimą. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėtų atsakovo veiksmų), teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų plačiau nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovas A. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma sudaryti trijų teisėjų kolegiją apeliaciniam skundui nagrinėti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pridėti prie bylos teismo atsisakytus priimti įrodymus, priimti atskirąją nutartį dėl nusikalstamos veikos padarymo, išreikalauti skunde nurodomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas sprendime netinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes. Teismas neįvertino ne tik ieškovo nurodytos naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, naujų argumentų ir motyvų, kurie paaiškėjo po kitų bylų išnagrinėjimo, bet ir naujų įrodymų, kurie turėjo būti pridėti prie bylos ir ištirti, t. y. ekspertų J. U. ir S. M. ekspertizių išvadų dėl Nekilnojamojo turto vertės nustatymo, įrodymų apie įrengto buto realią rinkos vertę, įrodymų apie eksperto K. K. nuobaudą bei kt.

16.2. Ieškovo patirti nepatogumai dėl paslaugų atjungimo, šantažo, spaudimo yra susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovo teiginiai yra melagingi ir neparemti įrodymais, be to, prieštarauja kitose bylose teismų konstatuotoms aplinkybėms, todėl teismas turėjo juos įvertinti kritiškai ir atmesti kaip nepagrįstus.

16.3. Teismas turėjo nuspręsti, kad antstolio nustatyta neįrengto ginčo turto rinkos vertė iš esmės neatitiko įrengto turto rinkos kainos. Antstoliui nustačius per mažą pradinę turto kainą ir paskelbus klaidingą turto aprašymą, potencialūs pirkėjai negalėjo tinkamai įvertinti parduodamo turto, kaip patrauklios investicijos, ir pasiūlyti varžytynėse realią turto kainą.

16.4. Byloje esančių naujų duomenų ir nurodytų naujų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad K. K. paskirta nuobauda turėjo įtaką eksperto kvalifikacijai ir teisei verstis turto vertinimo veikla. Nors paskirta nuobauda galimai nesuvaržė eksperto teisės verstis eksperto veikla, tačiau nuobauda ir naujos esminės aplinkybės apie jo padarytus pažeidimus (šioje ir kitose bylose) ir neteisėtą veikimą (dokumentų klastojimą, manipuliavimą duomenimis, vertės koeficientų neteisingą nustatymą) sukėlė dideles abejones dėl jo kvalifikacijos ir kompetencijos.

16.5. Atsakovui atsirado pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą (įrengtą butą), nes atsakovas turtą (įrengtą butą) įgijo be teisinio pagrindo, t. y. daikto (įrengto buto) ir pinigų (gautų pajamų už įrengto buto turėjimą) gavimas negalėjo būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Turto (įrengto buto) įgijimas negalėjo būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu, todėl teismas turėjo preziumuoti, kad toks turtas (įrengtas butas) įgytas neteisėtai ir gautas pajamas už įrengto buto naudojimą priteisti iš atsakovo.

16.6. Teismai neišnagrinėjo šios bylos dalyko ir pagrindo (skirtumo tarp įrengto ir neįrengto buto vertės), priešingai, nusprendė, kad tai buvo kitų bylų dalykas, todėl teismų priimti procesiniai sprendimai neturėjo šioje byloje prejudicinės galios.

16.7. Atsakovas, veikdamas neteisėtai ir nesąžiningai, pateikė buto komunalinių paslaugų teikėjams – šilumos, šilto ir šalto vandens, elektros – prašymus atjungti paslaugų teikimą butui. Tai nėra draudžiama teisės aktais tik tuomet, jeigu dėl buto pardavimo iš varžytynių teisėtumo nevyksta ginčai, ir jame nebėra registruoti ir nebegyvena žmonės. Ieškovui byloje tinkamai įrodžius, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, pateikęs prašymus komunalinių paslaugų teikėjams, kurių pagrindu buvo atjungtos paslaugos, atsirado pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Atsiliepimas

16.8. Atsakovas byloje ne kartą melagingai teigė, kad neteikė prašymų atjungti paslaugų tiekimą ginčo butui. Tai iš esmės paneigė teismų nutartys, kuriose buvo konstatuota priešingai, tačiau teismas ignoravo ieškovo prašymą įvertinti atsakovo melagingus parodymus ir kreiptis į prokurorą.

Šalies argumentai

16.9. Visi ieškinyje ir byloje nurodyti argumentai turėjo teisinę reikšmę, todėl dėl jų visų teismas privalėjo pasisakyti. Ieškovo pateikti argumentai ir prašymai nebuvo išspręsti, dėl jų teismas nepasisakė, todėl buvo pažeista ieškovo teisė į tinkamą teismo procesą.

16.10. Ankstesni teismų procesiniai sprendimai buvo priimti neįvertinus naujų esminių aplinkybių visumos (eksperto K. K. manipuliavimo duomenimis, neteisingu paklaidos koeficientų nustatymu, suklastotų pradinių duomenų (sandorių) panaudojimu, suklastotų dokumentų pateikimu) ir naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti į jau išnagrinėtas bylas, tačiau pateikti šioje byloje. Būtent šioje byloje turėjo būti nustatytas naujų aplinkybių visetas, todėl pirmesnėse bylose nustatyti faktai negalėjo būti pripažinti prejudiciniais, nes jie nebuvo įrodinėjimo dalyku jau išnagrinėtose bylose.

16.11. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad bylos nagrinėjimo, baigiamųjų kalbų ir replikų metu ieškovas buvo ne kartą teismo nepagrįstai ir neteisėtai pertrauktas. Be to, nebuvo tenkinami ieškovo pateikti prašymai, teisėja bendravo nemandagiai ir piktai.

16.12. Priverstinio vykdymo veiksmų atlikimas turėjo būti atidėtas (sustabdytas) ir iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Ieškovas negalėjo 2020 metais paimti baldų ir kitų daiktų, nes tuo metu situacija ginčo bylose bei antstolio skundų neišnagrinėjimas nesudarė sąlygų tai padaryti.

16.13. Ieškovas rėmėsi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota byloje, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos šios bylos (ginčo) aplinkybėms, o taip pat civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 nustatytomis aplinkybės, tačiau teismas nepaisė šių ieškovo argumentų.

16.14. Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. birželio 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo pakeitimus, kuriuose nustatyta, kad ekspertams turi būti taikomi aukšti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, ir reglamentuota privačių teismo ekspertų kvalifikacijos patikrinimo tvarka. Nors nauja redakcija įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d. dienos, tačiau naujos nuostatos dėl privačių ekspertų dalyvavimo buvo aktualios ir šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl apeliaciniame skunde reiškiamų prašymų

19. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą motyvuoja tuo, kad, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir (ar) tinkamai neįvertino naujų faktinių bylos aplinkybių, dėl kurių paaiškinimus gali duoti apeliantas ir (ar) kiti byloje dalyvaujantys asmenys ar jų atstovai. Be to, apeliaciniame skunde formuluojami prašymai išreikalauti įrodymus bei išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti, taip pat formuluojamas prašymas papildomai apklausti visus teismo ekspertus.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir panašiai), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar apskųstu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas J. U., 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdyje apklaustas ekspertas S. M.. Ieškovas aiškiai nenurodo, kokiu tikslu byloje yra būtina dar kartą apklausti jo nurodytus asmenis, ekspertus. Matyti, kad apeliantas iš esmės siekia, jog byla apeliacinės instancijos teisme būtų išnagrinėta iš naujo visa apimtimi, tačiau, kaip minėta, apeliacijos paskirtis nėra pakartotinis bylinėjimasis.

23. Be kita ko, apeliantas pateikia ir kitus prašymus: pridėti prie bylos visus ieškovo byloje pateiktus ir teismo atsisakytus priimti įrodymus; patenkinti visus ieškovo byloje pateiktus prašymus; atidėti teismo sprendimo priėmimą iki bus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2379-629/2023 (Nr. eI2-8903- 473/2023), teisminio proceso Nr. 3-61-3-05526-2023-8); atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms; pridėti prie bylos ieškovo pateiktus naujus argumentus, motyvus, paaiškinimus ir įrodymus; iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išreikalauti 2019 m. birželio 28 d. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo Nr. (9.17)D2-1783 dėl eksperto K. K. kopiją, arba išduoti teismo liudijimą ieškovui apie teisę gauti įrodymą; pridėti prie bylos ieškovo pateiktą 2023 m. gruodžio 31 d. baigiamąją kalbą ir 2024 m. sausio 11 d. baigiamosios kalbos replikas; atmesti teismo posėdyje atsakovo pasakytą baigiamąją kalbą dėl melo ir šmeižto, bei naujų argumentų ir motyvų, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje; patenkinti ieškovo prašymą CPK 300 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes paaiškėjo, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, ir pranešti apie tai prokurorui; pagal CPK 184 straipsnio nuostatas nelaikyti atsakovo pateiktų dokumentų, motyvų, argumentų įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą, remiantis kitais byloje esančiais įrodymais; padaryti išvadą, kad atsakovo pateikti dokumentai, motyvai, argumentai yra klaidinantys, melagingi, nelaikyti jų įrodymais ir apie tai pranešti prokurorui (BK 154 straipsnis, 294 straipsnio 1 ir 2 dalys).

24. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2023 m. spalio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu, prieš pradėdama klausyti baigiamąsias kalbas, teisėja šalims paaiškino, kad baigiamosios kalbos nėra prijungiamos prie bylos, tačiau šalis turi teisę kalbą pateikti raštu ir pagarsinti teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad baigiamoji kalba raštu nėra laikytina procesiniu dokumentu, kurį teismas gali priimti ar atsisakyti priimti. Teismas baigiamąsias šalių kalbas išklauso žodžiu, kai baigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 253 straipsnis), tačiau šalis turi teisę šią kalbą, kurią pagarsina teismo posėdžio metu, pateikti teismui ir raštu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas pasinaudojo tiek baigiamosios kalbos, tiek replikos teise 2023 m. spalio 16 d., 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. lapkričio 14 d., 2023 m. lapkričio 29 d.. 2024 m. sausio 3 d., 2024 m. sausio 18 d. vykusių teismo posėdžių metu. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo atmesti atsakovo pasakytą baigiamąją kalbą, kuri yra neatsiejama teismo posėdžio dalis.

25. Pažymėtina, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Bylos nagrinėjimas iš esmės byloje buvo baigtas 2023 m. spalio 2 d., tačiau ieškovas, nepaisydamas bylos nagrinėjimo stadijos (baigiamųjų kalbų), 2023 m. spalio 10 d., 2023 m. spalio 16 d., 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. lapkričio 13 d., 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. lapkričio 28 d., 2024 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 11 d. pirmosios instancijos teismui teikė įvairius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir panašiai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu informavo ieškovą, jog atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, jo prašymai nebus sprendžiami. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė spręsti ieškovo prašymus, kurie buvo reiškiami po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes tokias taisykles įtvirtina CPK. Ieškovas apeliaciniame skunde ir toliau, nepaisydamas civilinio proceso taisyklių, reiškia tuos pačius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir panašiai. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas jo prašymų būtų netenkinęs nepagrįstai, o ir apskritai nedetalizuoja pačių prašymų, apsiribodamas vien prašymu patenkinti visus prašymus, kurių nepatenkino pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apelianto prašymai yra nemotyvuoti, į bylos nagrinėjimo stadiją (apeliacinis procesas), nenustatė pagrindo pareikštus prašymus patenkinti.

26. Vadovaujantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-781-629/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05526-2023-8) pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-8903-473/2023 pagal A. C. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. kovo 23 d. raštą „Dėl teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 24 d. rašto Nr. (1.16E) 7R-898“ ir įpareigojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir suteikti jo prašomą administracinę paslaugą (informaciją). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2023 m. vasario 27 d. atsakovei pateiktas skundas nebuvo išnagrinėtas visa apimtimi, kadangi atsakovė nesuteikė visos pareiškėjo prašomos informacijos, pateikė nemotyvuotą ir neišsamų atsakymą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos administracinės bylos nagrinėjamo dalykas yra Teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumo patikrinimas, o šioje byloje yra sprendžiama dėl žalos atlyginimo iš atsakovo V. G., todėl šios bylos tinkamam išnagrinėjimui apelianto nurodyta administracinė byla neturi įtakos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atidėti procesinio sprendimo paskelbimą iki kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-781-629/2024.

27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo ir duomenų, vadovaudamasis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, pranešti prokurorui apie nusikalstamas veikas, numatytas BK 154, 235, 294, 300 straipsniuose. Tai neužkerta kelio pačiam ieškovui kreiptis į teisėsaugos institucijas, esant pagrindui ir turint pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų, ką ieškovas ir yra padaręs, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, (ne)egzistavimo

28. Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, o jų neįrodžius, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei ieškovo argumentus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kritikuodamas teismo atliktą įrodymų vertinimą, bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Taip pat, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kitose civilinėse bylose priimtais teismų sprendimais, kaip prejudiciniais.

30. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi, veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

31. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.

32. Ieškovas teigia, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas iš varžytynių įsigijo kitos būklės ir vertės įrengtą butą, ir ieškovui neatlygino į butą padarytų investicijų – 15 7910 Eur. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti žalos ieškovui atsiradimo, atsakovas teikė prašymus komunalinių paslaugų teikėjams atjungti paslaugų teikimą, savavaldžiavo (įgyvendino savo ginčijamas teises neteisėtais būdais ir priemonėmis savo pasirinktu būdu (grasindamas, šantažuodamas, naudodamas psichologinį smurtą, savavališkai norėdamas perimti butą ir atlikdamas kitus neteisėtus veiksmus). Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimus, turėjo nustatyti, ar šiuos ieškovo nurodytus veiksmus atsakovas iš tiesų atliko. Kaip minėta, įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovui, reiškiančiam reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

33. Apeliaciniame skunde ieškovas daugiausia dėmesio skiria varžytynėse parduoto nekilnojamo turto (buto ir stovėjimo aikštelės) kainai, teigdamas, kad ji buvo nustatyta netinkamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog atsakovas yra varžytynių laimėtojas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Atsakovas buvo tik varžytynių dalyvis, kuris nėra atsakingas už pradinės parduodamo turto kainos nustatymą ir, juo labiau jam nėra nustatyta pareiga vertinti, ar varžytynėse nustatyta parduodamo nekilnojamo turto kaina atitinka rinkos kainą. Be kita ko, varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir taip toliau. Kitaip tariant, galimybė varžytynėse parduoti daiktą už realią rinkos kainą priklauso nuo anksčiau įvardytų aplinkybių. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse, varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą.

34. Viso proceso metu ieškovas akcentavo jo pateiktas ekspertų J. U. ir S. M. ekspertizių išvadas – nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacines išvadas, taip pat kritikuoja eksperto K. K. ekspertizės išvadas, kuriomis vadovaujantis buvo nustatyta turto varžytynių pradinė kaina, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad, atliekant turto vertinimą, vykdant varžytynes, būtent atsakovas V. G. būtų atlikęs tam tikrus neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovas iš esmės siekia paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, kurios aptariamos toliau.

35. Kaip nurodo ir pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams AB ,,Swedbank“, antstoliui V. M. ir V. G. dėl minėto turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir teismas šioje civilinėje byloje 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas A. C. tvirtino, kad ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintinas, nes buvo įkeistas, areštuotas, įvertintas, parduodamas ir parduotas kitokios būklės ir vertės turtas. Taip pat teigė, kad ginčo turto vertinimo ekspertizę atlikęs ekspertas buvo šališkas, netinkamai atliko jam pavestas užduotis, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu. Ieškovas teigė, kad antstoliui nustačius per mažą pradinę turto kainą ir paskelbus klaidingą turto aprašymą, potencialūs pirkėjai negalėjo tinkamai įvertinti parduodamo buto kaip patrauklios investicijos ir pirkėjų konkurencija negalėjo nustatyti varžytynėse parduodamo turto realios kainos. Taigi, ieškovas nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo iš atsakovo V. G. vėl kelia tuos pačius klausimus dėl turto įkainojimo ir siekia paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.

36. Be to, byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17191-433/2018 atmetė ieškovo A. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, konstatuodamas, jog ginčo turtas (butas ir aikštelė) vykdomojoje byloje buvo įkainotas tinkamai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2068-590/2018 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl šioje byloje iš naujo kelti klausimą dėl ginčo turto įkainojimo teisėtumo bei pagrįstumo nėra pagrindo.

37. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad prieš tai išnagrinėtose bylose teismams nebuvo žinomos esminės bei naujai paaiškėjusios aplinkybės (jų visuma) dėl turto kainos nustatymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šias aplinkybes ieškovas jau nurodė, kai kreipėsi dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1348-340/2023 atmetė ieškovo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 (apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021) ir konstatavo, kad ieškovas, teikdamas prašymą ir kritikuodamas eksperto K. K. ekspertizės išvadą, iš esmės nesutinka su atliktu turto įvertinimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-250-912/2023 minėtą nutartį paliko nepakeistą ir nustatė, kad ieškovas nurodo tokias naujai paaiškėjusias aplinkybes: 1) ekspertizės turto vertei nustatyti metu galiojo teismo ekspertui K. K. paskirta nuobauda, todėl jis neturėjo teisės atlikti ekspertizę; 2) gautos ekspertų J. U. ir S. M. konsultacinės išvados; eksperto J. U. 2022 m. lapkričio 9 d. išvadoje nustatyta turto rinkos vertė 2015 m. lapkričio 24 d. – 173 197,76 Eur (esant 86 proc. baigtumui) ir 201 093,76 Eur (esant 100 proc. baigtumui); 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja D. B. (kolegijos pirmininkė) buvo šališka, todėl nebuvo priimtas apelianto kasacinis skundas; 4) ekspertas K. K. pateikė teismui suklastotą ekspertizės priedą – lentelę Nr. 1, kurioje nurodyti suklastoti nekilnojamojo turto pardavimo sandorių užsakymai; 5) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos galėtų pateikti duomenis apie K. K. paskirtą nuobaudą, jeigu apeliantui būtų išduotas teismo liudijimas. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartyje nurodė, kad pagal nustatytą reglamentavimą nuobaudos paskyrimas teismo ekspertui savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog jo kvalifikacija kelia abejonių ir jis dėl to negali atlikti eksperto funkcijų; teismo ekspertas negali vykdyti ekspertinės veiklos tik tuo atveju, jeigu jis išbrauktas ar laikinai išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, laikinai apribota teisė vertis turto vertintojo veikla ir paskirtas jo kvalifikacijos patikrinimas; byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, kad paskirta nuobauda neturėjo įtakos eksperto kvalifikacijai ar teisei verstis tokia veikla, ir nors apeliantas sužinojo naują aplinkybę, susijusią su teismo ekspertui paskirta ir ekspertizės atlikimo metu dar galiojusia nuobauda, ji nėra pagrindas atnaujinti bylos procesą, paskirta nuobauda nesuvaržė eksperto teisės verstis eksperto veikla, nepaneigė jo kvalifikacijos ir kompetencijos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės parduoti tik iš antrųjų varžytynių; pirmosiose varžytynėse, kuriose nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 127 433 Eur (80 proc. turto vertės), nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl antstolis V. M. 2015 m. rugsėjo 7 d. paskelbė jas neįvykusiomis (varžytynės vyko elektroniniu būdu interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt; antrąsias varžytynes 2015 m. lapkričio 12 d. laimėjo A. P., pasiūlęs didžiausią kainą, bet jis tą pačią dieną paprašė atšaukti varžytynes ir grąžinti pareiškėjui varžytynių dalyvio mokestį, ir antstolis pardavė nurodytą turtą iš antrųjų pakartotinių varžytynių didžiausią kainą – 148 596 Eur – pasiūliusiam suinteresuotam asmeniui V. G. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-17191-433/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

38. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmiau nurodytais teismų sprendimais negalima vadovautis, nes teismai nesprendė dėl šios bylos dalyko ir pagrindo (skirtumo tarp įrengto ir neįrengto buto), priešingai sprendė, jog šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtų bylų dalykas, todėl teismų priimti procesiniai sprendimai nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018). Be to, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019). Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės nesutinka su įsiteisėjusių teismų sprendimų turiniu ir vien tik tuo remdamasis teigia, kad teismas negalėjo tokiais sprendimais vadovautis. Apeliantas skunde nurodo, kad teismų sprendimai, kuriais vadovavosi teismas, ir jose nustatytos aplinkybės yra klaidingos, su esminiais trūkumais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 18 straipsnyje nustatytą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumą, nevertina tokių apelianto argumentų.

40. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

41. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021). Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013, 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).

42. Pirmiau nurodytose bylose dalyvavo tos pačios bylos šalys, ieškovas ieškiniuose, skunduose bei prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė tas pačias aplinkybes, susijusias su turto įkainojimu, todėl išnagrinėtose bylose nustatytos aplinkybės laikytos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimus, neturi teisinio pagrindo vertinti ir juo labiau konstatuoti aplinkybes, susijusius su turto įkainojimu ir varžytynių (ne)teisėtumu.

43. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimo, turėjo būti ir vertinama ir tai, jog atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo neteisėtus veiksmus, įsigyjant ginčo turtą, o pati aplinkybė, kad atsakovas buvo varžytynių dalyvis, niekaip neapgrindžia atsakovo nerūpestingo ar neatidaus elgesio, kurį būtų galima įvertinti kaip neteisėtus atsakovo veiksmus.

44. Be to, apeliantas tvirtina, kad atsakovas savavaldžiavo, t. y. teikė prašymus komunalinių paslaugų teikėjams atjungti paslaugų teikimą ginčo butui. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnyje ar kituose BK straipsniuose, padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo atsakovo veiksmų, susijusių su komunalinių paslaugų atjungimu, vertinti kaip neteisėtų.

45. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo galimai padarytos veikos nėra baigtas. Vadovaudamasi LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinių nusižengimų byloje Nr. II-1029-827/2023 grąžino bylą Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui nutarimų administracinių nusižengimų bylose ROIK 20113093536 ir ROIK 20121005415 tinkamam suformavimui. Iš nutarties matyti, kad dar Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo skundas dėl tyrėjo ir prokurorės nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartyje pažymėta, kad tyrimo medžiagoje yra duomenų apie galimai V. G. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, todėl tikslinga V. G. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas). Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 22 d. gavo Vilniaus apskrities VPK raštą, kuriame nurodyta, kad patikrinus medžiagą (atsisakymai pradėti ikiteisminius tyrimus), dėl V. G. veiksmų buvo pradėtos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, teisenos, kurios nutrauktos suėjus ANK numatytų administracinių nuobaudų skyrimo terminui. Kas atlikta po to, kai nutarta grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui nutarimų administracinių nusižengimų bylose tinkamam suformavimui, informacijos byloje nėra, tačiau tai patvirtina, kad dėl savavaldžiavimo atsakovas šiuo metu nėra nubaustas ir administracine tvarka, o ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad ieškovas nuo pat 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., kai priverstinai buvo įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas iškeldinti ieškovą iš buto, buvo užėmęs atsakovui priklausantį turtą, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su komunalinių paslaugų atjungimu butui (duomenys neskelbtini)bei nurodomu savavaldžiavimu.

46. Apeliantas pateiktame skunde taip pat teigia, kad atsakovas naudojo prieš ieškovą šantažą, spaudimą, šmeižtą, įžeidinėjo, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tokius atsakovo veiksmus (CPK 178 straipsnis).

47. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikė teismui naujus duomenis (įrodymus), patvirtinančius atsakovo atsisakymą grąžinti įrengtame bute paliktus daiktus, tačiau apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokie būtent jo pateikti įrodymai turėtų šias aplinkybes pagrįsti. Taip pat apeliantas priduria, kad atsakovas teisme patvirtino, jog nors visi įrengtame bute palikti daiktai jam nepriklauso, tačiau jis nesutinka jų atiduoti be antstolio dalyvavimo, o antstolis atsisakė dalyvauti, nesant teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir dėl kitų aplinkybių, taip ir dėl bute buvusių daiktų grąžinimo aplinkybių, yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2VP-35473-937/2020) atmetė V. G. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kuriuo buvo prašoma išaiškinti, ką daryti su atsakovų daiktais po iškeldinimo, nes jų saugojimo laikas pasibaigė, o savininkai daiktų nepasiėmė. Antstolio A. B. 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokoluose nurodyta, kad vykdant priverstinį iškeldinimą skolininkai A. C. ir J. C. iš patalpų geruoju neišsikeldino, todėl pradėtas priverstinis iškeldinimas; buto būklė ir jame esantis turtas buvo apžiūrėti ir nufotografuoti, 198 nuotraukos yra įrašytos į diską ir pridėtos prie protokolo; skolininkams priklausantis turtas perduotas saugoti V. G.; spynos pakeistos ir butas perduotas V. G.. Taip pat nurodyta, kad A. C. atsisakė pasirašyti protokolą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi A. C. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad iškeldinamo asmens turto apsaugą reglamentuoja CPK 766 straipsnis, kurio 8 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas CPK VI dalies XLIX skyriuje nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui. V. G. pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 15 d. prašė išaiškinti, ką daryti su atsakovų daiktais po iškeldinimo, nes jų saugojimo laikas pasibaigė, o savininkai daiktų nepasiėmė, tačiau teismas ieškovo prašymo netenkino, kadangi 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, o daiktų saugojimo tvarka numatyta antstolio 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokole. Taip pat apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nustatė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo A. C. prašymo dėl CPK 766 straipsnio 8 dalyje numatyto termino sustabdymo (atidėjimo) nenagrinėjo, ir šis prašymas negali būti sprendžiamas apeliacine tvarka, todėl perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti atsakovo A. C. 2020 m. spalio 19 d. atsiliepime pateiktą prašymą sustabdyti (atidėti) CPK 766 straipsnio 8 dalyje numatytą terminą turto saugojimui ir realizavimui iki civilinių bylų Nr. e2-1223-864/2020 ir Nr. e2-3262-467/2020 išnagrinėjimo pabaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-VP-35473-937/2020 minėtą A. C. prašymą dėl CPK 766 straipsnio 8 dalyje numatyto termino turto saugojimui ir realizavimui sustabdymo (atidėjimo) atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1396-967/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį paliko nepakeistą, ir taip pat konstatavo, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokole vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00239 padaryti įrašai, jog A. C. pasirašyti atsisakė, kitaip tariant, atsisakė pasirašyti 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokolą vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00239, taigi, ir pasirašytinai patvirtinti, jog jam yra žinoma, kad per 3 mėnesius nuo turto perdavimo turto saugotojui saugoti dienos jo neatsiėmus, jis bus realizuotas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 766 straipsnio 8 dalis). Taip pat konstatuota, kad šiuo atveju aplinkybė, jog A. C. atsisakė pasirašyti 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokolą vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00239 negali būti laikoma suponuojančia išvadą, kad jam nebuvo žinoma apie nustatytą 3 mėnesių terminą nuo turto perdavimo turto saugotojui dienos ieškovui – saugoti, o skolininkams – atsiimti perduotą turtą, 2020 m. rugpjūčio 12 d. vykusiame iškeldinime A. C. asmeniškai dalyvavus, be to, atskirajame skunde nurodžius, jog nuvykti ir išmontuoti, išvežti daiktus, baldus, įrengimus jis negalėjo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo V. G. atsisakymą per antstolio nustatytą (įpareigojimą, pavedimą) saugoti 3 mėnesių laikotarpį (ar net ir vėliau) ieškovui A. C. grąžinti bute likusį turtą. Be to, pats atsakovas ėmėsi veiksmų, o būtent kreipėsi tiek į teismą, tiek ir į iškeldinimą vykdžiusį antstolį su prašymu paaiškinti, ką daryti su ieškovo A. C. bute paliktais daiktais, praėjus antstolio nustatytam 3 mėnesių daiktų saugojimo terminui.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kaip minėta, deliktinės atsakomybės taikymui būtina konstatuoti visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus atvejus, kai įstatymas numato atsakomybę be kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, pagrįstai kitų civilinės atsakomybės sąlygų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų, jo paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų, taip pat įsiteisėjusių teismų sprendimų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

49. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, dėl to turėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos, atlikus investicijas į gyvenamąją patalpą (įrengtą butą), pagerinimus ir padidėjus buto vertei, atlyginimo. Jo teigimu, nagrinėjamu atveju nei sutarčių, nei deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrino teisingo pažeistų ieškovo teisių gynimo, todėl byloje taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas ir ieškinio reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo yra tinkamas pažeistų ieškovo teisių gynimo būdas, kadangi egzistavo nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

50. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas vertintinas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas ir taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021). Taigi tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau kartu teigia, kad atsakovas neteisėtai praturtėjo ieškovo sąskaita.

51. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką.

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Nekilnojamasis turtas, t. y. dėl kurio ieškovas yra pareiškęs ieškinį, teigdamas, jog turtas atsakovo yra įgytas netinkama verte, įgytas įvykus varžytynėms – 2018 m. vasario 21 d. Ieškovas savo teises dėl netinkamai nustatytos turto kainos jau gynė, ginčydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą, taip pat reikšdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovas nagrinėjamu atveju ne tik neįrodė, kad atsakovas turtą būtų įgijęs be teisinio pagrindo, bet neįrodė ir to, jog atsakovas būtų praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų, priežastinio ryšio tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

53. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl sprendimą priėmusio teismo šališkumo. Ieškovas teigia, kad teismas netenkino jo prašymo dėl ekspertizės, nepriėmė patikslinto ieškinio, taip pat jam buvo skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, ieškovui nebuvo suteikta galimybė parengti motyvuotą prašymą dėl teisėjos nušalinimo.

54. Viena tinkamo proceso garantijų – užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).

55. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumą patvirtina aplinkybė, jog nebuvo tenkinti ieškovo prašymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas teismui teikė daug įvairių prašymų (įrodymų išreikalavimo, teismo liudijimo išdavimo, vertėjo nušalinimo, ekspertizės skyrimo ir t. t.) net po to, kai bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas. Pažymėtina, kad bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Teismas neprivalo tenkinti kiekvieno šalies prašymo, o tik tokius, kurie yra reikšmingi nagrinėjamai bylai išspręsti, taip pat nepagrįstai nevilkintų bylos nagrinėjimo.

56. Pažymėtina, kad ieškovui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nušalinimo teise) buvo peržiūrėta ir apeliacinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-675-790/2023 nurodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. ieškovo pareikštas nušalinimas teisėjai buvo grindžiamas teisėjos procesinio veiksmo, t. y. atsisakymo atidėti ar sustabdyti bylos nagrinėjimą, netenkinančio ieškovo, galbūt netinkamu atlikimu. Ieškovas nušalinimą teisėjai pareiškė ne pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. ir 2022 m. spalio 11 d. nutartimis ieškovo pareikšti teisėjos nušalinimo pareiškimai taip pat buvo netenkinti, nustačius, kad ieškovas juos grindžia ne argumentais, patvirtinančiais teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, bet priimtais procesiniais sprendimais, netenkinančiais ieškovo, t. y. prašymų, susijusių su ekspertizės atlikimu, bylos nagrinėjimo atidėjimu, netenkinimu; atsisakymu apklausti liudytojus, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nušalinimą reiškiantis ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį. Ieškovo reiškiami teisėjos nušalinimai neigiamai paveikė ir sutrikdė normalią proceso eigą, kadangi ne vieną kartą turėjo būti atidedami teismo posėdžiai, buvo trukdomas teismo ir šalių laikas.

57. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su prielaidomis grindžiamomis ieškovo abejonėmis dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kurios, nesant konkrečių šią abejonę galinčių patvirtinti aplinkybių, negali paneigti preziumuojamo asmeninio teisėjo nešališkumo principo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad objektyviąja prasme teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas. Minėtą išvadą pagrindžia tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. spalio 11 d., 2023 m. gegužės 5 d., 2023 m. gegužės 10 d. nutartimis ieškovo prašymai dėl nušalinimo nebuvo tenkinti, o galiausiai ieškovui buvo skirta bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad nei ieškovo nurodyti argumentai, nei bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo pareigą (CPK 64–66 straipsniai).

58. Kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjam ginčui teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vilija MikuckienėLaima RibokaitėŽilvinas Terebeiza