Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria paskirta bauda, ir 2023 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

15. Įrodymais konkrečioje byloje laikytina ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

16. Pagal ieškovo atskirąjį skundą nagrinėjamos civilinės bylos dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepanaikino ar nesumažino už piktnaudžiavimą procesine teise ieškovui paskirtos baudos, be kita ko, atsižvelgiant ir į ieškovo turtinę padėtį. Todėl įrodymų sąsajumo taisyklę tenkina ieškovo pateikti įrodymai, kurie patvirtina ieškovo turtinę padėtį, t. y. 2023 m. birželio 16 d. sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir ankstesnio VGTPT sprendimo pakeitimo, VGTPT 2023 m. liepos 26 d. sprendimas dėl ankstesnio VGTPT sprendimo pakeitimo. Nenustatęs, kad pateikdamas šiuos įrodymus ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčą, šiuos įrodymus priima.

Dėl apeliacinio proceso dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties nutraukimo

18. Ieškovas padavė, o Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. rezoliucija priėmė, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių, priimtų 2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi, atmetęs ieškovo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, paskyrė ieškovui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, taip pat išaiškino procesinę teisę prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas pateikė prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. priėmė kitą nutartį, kuria šį prašymą atmetė.

19. Įstatymas numato, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti (jau paskirtą) baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 107 straipsnis). Tačiau CPK neįtvirtina galimybės atskiruoju skundu apskusti nutartį, kuria tokia bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skiriama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-656-553/2022). Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria ieškovui buvo paskirta bauda, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas dėl šios teismo nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl civilinės bylos nagrinėjimo ribų

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos dalis dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties nutrauktina (žr. šios nutarties 19 punktą), šios apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise panaikinimo arba sumažinimo

23. Ieškovo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo panaikinti ar sumažinti 200 Eur baudą, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas ieškovui baudą paskyrė remdamasis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, numatančia baudos skyrimą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, tačiau nušalinimo pareiškimo jis nebuvo pareiškęs. Net jei ieškovas ir būtų pareiškęs nušalinimo pareiškimą, jis tiek šį, tiek ankstesnius pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo reiškė pagrįstai. Ieškovo teigimu, poreikį panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą pagrindžia ir jo sunki finansinė padėtis.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atskirajame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai netenkino ieškovo prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo.

25. Ieškovo teiginį, kad jis nepareiškė prašymo dėl civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo paneigia 2023 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas. Šis įrašas patvirtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu teisėjai pareiškė nušalinimą, teigdamas, kad teisėjos šališkumas pasireiškė tuo, jog ji atsisakė patenkinti ieškovo 2023 m. balandžio 28 d. teismui pateiktą prašymą atidėti arba sustabdyti bylos nagrinėjimą. Reaguodama į pareikštą nušalinimą, teisėja pranešė bylos nagrinėjimą atidedanti ir pareikštą pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo perduodanti spręsti CPK nustatyta tvarka. Taigi, teismo posėdžio metu ieškovas išreiškė abejones dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo, jas pagrindė tam tikromis aplinkybėmis, todėl teismas proceso įstatyme nustatyta tvarka privalėjo šį nušalinimo pareiškimą išnagrinėti. Pagal civilinio proceso normas teisėjo nušalinimo klausimas, nepriklausomai nuo nušalinimo pareiškimo formos – žodinės ar rašytinės, privalo būti išnagrinėtas per tris darbo dienas (CPK 69 straipsnio 1 dalis), todėl 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu pareikštas nušalinimas buvo išnagrinėtas laikantis CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis teisėjos prašė jam leisti vėliau pateikti rašytinį pareiškimą, savaime nereiškia, jog nušalinimo klausimas neturėjo būti nagrinėjamas ar tai, kad nušalinimas apskritai nebuvo pareikštas. Civilinio proceso teisės normos nenumato galimybės atidėti nušalinimo pareiškimo motyvų suformulavimo ar nušalinimo klausimo išsprendimo, priešingai, abejonės dėl teismo nešališkumo turi būti išnagrinėtos nedelsiant, siekiant operatyviai pašalinti kliūtis tolesnei proceso eigai.

26. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. nutartys yra priimtos dėl to paties ieškovo pareikšto nušalinimo teisėjai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas pirmąją nutartį priėmė dėl teismo posėdžio metu ieškovo žodžiu pareikšto nušalinimo, o antrąja nutartimi išsprendė ieškovo 2023 m. gegužės 5 d. raštu pareikštą nušalinimą, kurį ieškovas pareiškė jau po to, kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis dėl žodžiu pareikšto nušalinimo.

27. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad bauda negalėjo būti skiriama, kadangi jo veiksmai neprieštaravo sąžiningo proceso, koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Nagrinėjamu atveju bauda ieškovui paskirta, remiantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, numatančia baudos skyrimą už specifinį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, t. y. piktnaudžiavimą nušalinimo teise; taip pat bendromis nuostatomis, reglamentuojančiomis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (CPK 95 straipsnis).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

29. Pažymėtina, kad nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, pavyzdžiui, CPK nustatytais atvejais pateikti atskiruosius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-167-943/2019).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. gegužės 2 d. ieškovo pareikštas nušalinimas teisėjai buvo grindžiamas teisėjos procesinio veiksmo, t. y. atsisakymo atidėti ar sustabdyti bylos nagrinėjimą, netenkinančio ieškovo, galbūt netinkamu atlikimu. Kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškovas nušalinimą teisėjai pareiškė ne pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. ir 2022 m. spalio 11 d. nutartimis ieškovo pareikšti teisėjos nušalinimo pareiškimai taip pat buvo netenkinti, nustačius, kad ieškovas juos grindžia ne argumentais, patvirtinančiais teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, bet priimtais procesiniais sprendimais, netenkinančiais ieškovo, t. y. prašymų, susijusių su ekspertizės atlikimu, bylos nagrinėjimo atidėjimu, netenkinimu; atsisakymu apklausti liudytojus, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

32. Taigi, ieškovas, pakartotinai prašydamas nušalinti teisėją nuo civilinės bylos išnagrinėjimo, nenurodė jokių realių faktų, paneigiančių teisėjos objektyvias galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, nepateikė duomenų, kad teisėja turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai, o pakartotinai reiškiamą nušalinimą dar vieną kartą grindė teismo priimtais procesiniais sprendimais, netenkinančiais ieškovo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad jokio objektyvaus pagrindo reikšti nušalinimą šiuo atveju ieškovas neturėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo nušalinimai teisėjai buvo reiškiami kryptingai, t. y. teismui netenkinus ieškovo teismui pateiktų prašymų. Nors ieškovas jau buvo įspėtas apie galimas nepagrįsto nušalinimo pareiškimo pasekmes, jis ir toliau reiškė nepagrįstus teisėjos nušalinimo pareiškimus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nušalinimą reiškiantis ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį. Ieškovo reiškiami teisėjos nušalinimai neigiamai paveikė ir sutrikdė normalią proceso eigą, kadangi ne vieną kartą turėjo būti atidedami teismo posėdžiai, buvo trukdomas teismo ir šalių laikas. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo procesinį elgesį įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise ir pagrįstai paskyrė baudą.

33. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti arba neskirti baudos, įvertinęs sunkią ieškovo turtinę padėtį. Ieškovas į bylą pateikė jo finansinės padėties būklę patvirtinančius dokumentus, t. y. antrinės valstybės garantuojamos pagalbos teikimo įrodymus, nurodė, kad jo butas buvo parduotas iš varžytynių, jis yra įsiskolinęs bankui, jo sąskaitos areštuotos, jis negali susirasti darbo dėl teisme nagrinėjamų ginčų gausos. Tačiau šie ieškovo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo turtinę padėtį ir paskyrė artimą minimaliai baudą, nors pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas ji gali siekti ir 5 000 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudos skyrimas CPK 95 straipsnyje, be kita ko, nustatytas ir tam, kad atgrasančiai veiktų prieš piktnaudžiavimą, atlygintų dėl piktnaudžiavimo atsiradusią žalą, kuri gali pasireikšti ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad mažesnės baudos ar baudos nepaskyrimas šiuo atveju neatitiktų teismo nuobaudos paskirties, t. y. užkirsti kelią proceso vilkinimui ieškovui reiškiant nepagrįstus nušalinimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad siekis sudrausminti ieškovą svarbus ir viešojo intereso aspektu, kadangi ieškovas naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, kurią finansuoja valstybė. Pažymėtina, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis, be kita ko, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principu (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo sąlygas, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria ieškovui A. C. paskirta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti teisėjo nušalinimą.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.