- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-65-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01876-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- E. P., K. M., uždarajai akcinei bendrovei „UMOSS“
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-565-633/2016 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams E. P., K. M., uždarajai akcinei bendrovei „UMOSS“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Eko elektrinės“ dėl kompensacinių palūkanų, praleidus piniginių prievolių pagal paskolos ir laidavimo sutartis įvykdymo terminus, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. G. 2015 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti jam solidariai iš atsakovų E. P., K. M. ir UAB „UMOSS“ : a) 38905,65 Eur sutartinių (po 0,08 proc. už kiekvieną pavėluotą įvykdyti prievolę dieną) kompensacinių palūkanų už naudojimąsi jo pinigais po 2014-09-19 paskolos sutarties Nr. 2014-09-19 su trečiuoju asmeniu bei tos pačios dienos laidavimo sutarčių su atsakovais vykdymo terminų pasibaigimo; b) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; c) bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-2173-633/2015 priimtu preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovams dėl ieškovo 2015 m. lapkričio 26 d. pareikšto ieškinio ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. preliminaraus sprendimo pateikus prieštaravimus ir ieškovui pateikus atsiliepimą į atsakovų pateiktus prieštaravimus, teismas bylą išnagrinėjo teismo posėdyje.
2. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, nurodė, kad jis 2014-09-19 su trečiuoju asmeniu UAB „Eko elektrinės“ sudarė paskolos sutartį Nr. 2014-09-19, kuria ieškovas įsipareigojo trečiajam asmeniui suteikti beprocentinę 1404000 Lt (406626,50 EUR) paskolą, o trečiasis asmuo – grąžinti paskolintą pinigų sumą ieškovui ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo paskolos dalyko (pinigų) trečiajam asmeniui perdavimo. Tą pačią paskolos sutarties sudarymo 2014-09-19 dieną ieškovas visą paskolintų pinigų sumą perdavė trečiajam asmeniui. Paskolos grąžinimo prievolės įvykdymo užtikrinimui ieškovas su kiekvienu iš trijų atsakovų 2014-09-19 sudarė atskiras laidavimo sutartis, kuriomis kiekvienas atsakovas identiškomis sąlygomis ir būdu įsipareigojo visu savo turtu solidariai su trečiuoju asmeniu (paskolos gavėju) atsakyti ieškovui, jeigu paskolos gavėjas neįvykdys paskolos sutartimi prisiimtos savo prievolės grąžinti ieškovui pasiskolintą pinigų sumą, t.y. solidariai įvykdyti šią paskolos gavėjo neįvykdytą paskolos sutartimi nustatytu terminu prievolę per 1 darbo dieną. Laidavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo per 1 darbo dieną nuo paskolos sutarties pasibaigimo ne tik solidariai grąžinti paskolą ieškovui, jei to nepadarys pats paskolos gavėjas, bet ir mokėti ieškovui 0,08 procento dydžio kompensacines palūkanas už kiekvieną pavėluotą tai padaryti dieną, t.y. už naudojimąsi ieškovo pinigais po to kai pasibaigs sutartinis terminas juos jam grąžinti. Pagal paskolos sutartį trečiasis asmuo paskolintą pinigų sumą turėjo pareigą ieškovui grąžinti iki 2015-01-19. Jam to nepadarius, iki 2015-01-20 tai privalėjo padaryti atsakovai, kaip solidarūs skolininkai. 2015-01-16 trečiojo asmens ir atsakovų iniciatyva, dokumentus parengus jų interesus atstovavusiam teisininkui, tarp ieškovo, trečiojo asmens UAB „Eko elektrinės“ ir atsakovų K. M. bei E. P. buvo sudarytas rašytinis susitarimas prie paskolos sutarties Nr. 2014-09-19, kuriuo buvo pakeistas ir naujai išdėstytas sutarties 5-asis punktas, numatantis, kad paskolos gavėjas įsipareigoja paskolą jos davėjui grąžinti ne vėliau kaip per 5 mėn. nuo jos suteikimo, t.y. trečiojo asmens ir atsakovų K. M. bei E. P. prašymu buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas iki 2015-02-19, tuo pačiu pratęstas ir laidavimo sutarčių galiojimas. Tačiau ir per pratęstą terminą nei paskolos gavėjas, nei laiduotojai jokia apimtimi paskolintų pinigų ieškovui negrąžino. Atsakovai siūlė sudaryti naują susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo dar ilgesniam laikui, bet ieškovas nesutiko. 2015 m. vasario pabaigoje įvyko ieškovo ir atsakovo K. M. susitikimas, kurio metu buvo sunaikinti abiejų šalių turimi 2015-01-16 susitarimo egzemplioriai. Ieškovas siekė panaikinti paskolos grąžinimo termino pratęsimą, nesvarstė naujo rašytinio susitarimo dėl pirmesnio (2015-01-16) susitarimo panaikinimo galimybės, nes manė, jog ir susitarimo dokumento sunaikinimas yra teisėtas ir sukels jiems tokias pačias teisines pasekmes, t. y. kad paskolos grąžinimo terminas bus skaičiuojamas 4 mėnesiai - iki 2015-01-19. Nei paskolos gavėjo UAB „Eko elektrinės“ vadovas, nei atsakovas K. M., dalyvavę 2015-02-19 susitikime, tam neprieštaravo, todėl ieškovas mano turįs reikalavimo teisę į atsakovus dėl kompensacinių palūkanų ir už laikotarpį nuo 2015-01-19 iki 2015-02-19. Paskolos suma jam, ieškovui, buvo grąžinta taip : 2015-04-21 – 105000 EUR, 2015-04-22 – 10860 EUR, 2015-04-23 – 144800 EUR, 2015-06-19 – 35969 EUR bei 2015-07-10 – 110000 U. T. paskola baigta grąžinti 2015-07-10. Nors laidavimo sutartys šią dieną taip pat pasibaigė, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovų nuo sutartinės civilinės atsakomybės ieškovui už sutartinių prievolių įvykdymo terminų pažeidimą. Ieškovas prašantis preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Jie pripažino aplinkybes, jog ikisutartiniuose santykiuose jų vardu veikė K. M., kad jie, atsakovai, laidavo ieškovui solidariai visu savo turtu už trečiąjį asmenį, jog šis grąžins pagal paskolos sutartį gautą iš ieškovo paskolą, o trečiajam asmeniui to nepadarius, per 1 darbo dieną patys grąžins ieškovui paskolą už jos gavėją. Atsakovai pripažino aplinkybę, kad nei per 4, nei per 5 mėn. paskola ieškovui nebuvo grąžinta, ji grąžinta ieškovo nurodytomis datomis ir sumomis, baigta grąžinti 2015-07-10. Atsakovai taip pat pripažino, kad dalyvaujant atsakovui K. M. ir trečiojo asmens (paskolos gavėjo) vadovui (direktoriui), jiems susitikus su ieškovu, pastarojo prašymu buvo sunaikinti 2015-01-16 susitarimo pratęsti paskolos grąžinimo terminą 1 mėn. originalūs egzemplioriai, atsakovai, nors E. P. asmeniškai susitikime nedalyvavo, dėl to pretenzijų nereiškę, tačiau jie nesutinkantys, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į juos dėl kompensacinių palūkanų už tą laikotarpį, kuriam pats buvo pratęsęs prievolės grąžinti paskolą terminą (nuo 2015-01-19 iki 2015-02-19). Atsakovai taip pat nurodė manantys, jog neturi atsakyti pagal nagrinėjamą ieškinį dėl aplinkybės, jog 2015-07-10 pasibaigus pagrindinei prievolei grąžinti paskolą jos įvykdymu, pasibaigė ir ją užtikrinę atsakovų prievolės ieškovui pagal laidavimo sutartis. Be to, atsakovai, jų nuomone, per klaidą buvo prisiėmę daugiau prievolių ieškovui, būdami laiduotojais, nei jų buvo prisiėmęs pagrindinės prievolės subjektas (skolininkas) – laidavimo sutartyse atsakovams nustatyta prievolė mokėti ieškovui reikalaujamas kompensacines palūkanas už vėlavimą grąžinti paskolą už jos gavėją, už kurį laiduota, viršija paskolos gavėjo (pagrindinio skolininko) prievolių apimtį, nes jam tokios prievolės paskolos sutartimi nustatyta nebuvo. Atsakovams, jų nuomone, kaip laiduotojams, šiuo atveju galėjo būti nustatytos ir taikomos tik paskolos sutartimi jos gavėjui numatytos netesybos – delspinigiai, tačiau tik po atskiro ieškovo, kaip kreditoriaus, pareiškimo (pranešimo) solidariesiems skolininkams, o tokio pareiškimo nebuvo iki pat sutarčių pasibaigimo 2015-07-10, o ir ieškiniu yra reikalaujama ne sutartinių netesybų, o kompensacinių palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu 2015 m. gruodžio 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2173-633/2015 pakeitė, ieškovo A. G. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė jam solidariai iš atsakovų E. P., UAB „UMOSS“ ir K. M. 28496,01 Eur kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 842,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Taip pat teismas solidariai iš visų atsakovų priteisė 7,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
5. Teismas sprendime nurodė, kad remdamasis byloje pateiktais įrodymais jis pripažįsta nustatytomis tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes. 2014 m. rugsėjį, tarpininkaujant liudytojui V. V., tarp ieškovo, iš vienos pusės, ir atsakovų, veikusių per K. M., iš kitos pusės, pastarųjų iniciatyva vyko derybos dėl paskolos trečiajam asmeniui suteikimo (ikisutartiniai santykiai). 2014 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovo A. G. ir trečiojo asmens „Eko elektrinės“ buvo sudaryta rašytinė trečiajam asmeniui teisines paslaugas teikusio teisininko parengta paskolos sutartis Nr. 2014-09-19, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui 1404000 Lt beprocentinę paskolą, o trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti ieškovui visą paskolos sumą ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo paskolos suteikimo. Sutartimi taip pat buvo nustatytos kaip galimos netesybos paskolos gavėjui, jam daugiau kaip 2 mėn. pradelsus paskolos grąžinimo terminą, paskolos davėjo pareikalavimu skaičiuojami 0,1 proc. delspinigiai nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. 2014-09-19 trečiojo asmens (paskolos gavėjo) prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos trys trišalės laidavimo sutartys tarp ieškovo, kaip kreditoriaus pagal paskolos sutartį, trečiojo asmens, kaip skolininko, ir kiekvieno iš atsakovų, kaip laiduotojų. Šiomis sutartimis kiekvienas atsakovas įsipareigojo besąlygiškai, visu savo turtu solidariai atsakyti už skolininko įsipareigojimus kreditoriui pagal paskolos sutartį (3.1.1 punktas); skolininkui neįvykdžius bet kokių prievolių, kylančių iš paskolos sutarties, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo termino įvykdyti atitinkamą prievolę pasibaigimo, solidariai įvykdyti skolininko įsipareigojimus kreditoriui (3.1.2 punktas); laiku neįvykdžius bet kokių savo, kaip laiduotojo, piniginių prievolių pagal laidavimo sutartį už kiekvieną pavėluotą prievolei įvykdyti dieną mokėti po 0,08 proc. dydžio palūkanas. 2014-09-19 trečiojo asmens skolinių prievolių ieškovui pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui tarp ieškovo ir įkaito davėjo UAB „Velstida“ buvo sudaryta maksimalios sutartinės hipotekos sutartis, notarinio registro Nr. DB-5746, kuria įkaito davėjas įkeitė 1656060 Lt vertės nekilnojamą turtą. Vykdydamas savąją sutartinę prievolę, ieškovas A. G. 2014-09-19 dieną per 3 kartus perdavė trečiajam asmeniui (paskolos gavėjui) jo pageidautu būdu visą 1404000 Lt (406626,50 Eur) paskolos sumą. Todėl paskolos sutarties 5-uoju punktu nustatytas paskolos grąžinimo 4 mėn. nuo jos suteikimo terminas paskolos gavėjui suėjo 2015-01-19, o atsakovams pagal laidavimo sutarčių 3.1.2 punktą – 2015-01-20. 2015 m. sausio 16 d. paskolos sutarties šalys, t.y. ieškovas ir trečiasis asmuo, paprasta rašytine forma sudarė susitarimą prie 2014-09-19 paskolos sutarties Nr. 2014-09-19, kuriuo abipusiu susitarimu pakeitė ir naujai išdėstė paskolos sutarties 5-ąjį punktą, nustatydamos (pratęsdamos) paskolos grąžinimo terminą iki 5 mėnesių nuo jos suteikimo. Susitarimas buvo sudarytas dviem originaliais egzemplioriais, po vieną paskolos davėjui ir gavėjui. Pagal šį susitarimą paskolos grąžinimo terminas paskolos gavėjui prasitęsė ir suėjo 2015-02-19, o atsakovams, - 2015-02-20. Nei paskolos gavėjui, nei laiduotojams ir per pratęstą paskolai grąžinti terminą jos nė kiek negrąžinus, ieškovas, kaip paskolos davėjas, nesutiko daugiau pratęsti paskolos grąžinimo termino bei jam pareikalavus susitarė su atsakovu K. M. panaikinti ir 2015-01-16 susitarimą dėl termino paskolai grąžinti termino pratęsimo iki 5 mėn., pasiūlė susitikti, atsivežti kiekvienas savus susitarimo dokumento egzempliorius ir juos sunaikinti. 2015 m. vasario pabaigoje-kovo pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Kauno prekybos ir pramogų komplekso „Mega“ patalpose, dalyvaujant ieškovui, atsakovui K. M. ir trečiojo asmens (paskolos gavėjo) atstovui - vadovui direktoriui I. K., abu susitarimo dokumento egzemplioriai buvo sunaikinti juos suplėšant. Nei susitarimo sunaikinimo metu, nei vėliau, nei paskolos gavėju buvęs trečiasis asmuo, nei atsakovai, kaip laiduotojai, neprieštaravo susitarimo panaikinimui ir nepareiškė galimo ginčo atveju reikalavimų nei ieškovui, nei teismui pripažinti 2015-01-16 susitarimą, kaip sandorį, galiojančiu, o jo panaikinimą, kaip naujesnį laiko požiūriu sandorį, atvirkščiai – negaliojančiu (liudytojo V. V. parodymai, ginčo šalių pripažinti faktai pagal Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 2 d. taisykles). Paskolos dalykas ieškovui buvo grąžintas dalimis per 5 kartus : 2015-04-21 – 105000 Eur, 2015-04-22 – 10860 Eur, 2015-04-23 – 144800 Eur, 2015-06-19 – 35969 Eur bei 2015-07-10 – 110000 Eur; prievolė grąžinti paskolos dalyką tiek jos gavėjui (trečiajam asmeniui), tiek atsakovams, kaip laiduotojams, pasibaigė 2015-07-10 jos įvykdymu (2015-10-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-928-305/2015 kartu su 2016-03-30 Kauno apygardos (apeliacinės instancijos) teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-221/2016, – prejudiciniai faktai pagal CPK 182 str. 2 punkto taisyklę). Atsakovams nesutikus sumokėti ieškovui kompensacines palūkanas už naudojimąsi jo pinigais po termino grąžinti jam paskolos dalyką už to nepadariusį paskolos gavėją (trečiąjį asmenį), 2015-11-27 ieškovas kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka. 2015-10-10 preliminariu sprendimu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino dalinai – ieškovui priteisė solidariai iš atsakovų 38580,35 EUR kompensacinių palūkanų, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo bei 594,96 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai dėl ieškovo 2015 m. lapkričio 26 d. pareikšto ieškinio ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, ieškovas – atsiliepimą į atsakovų pateiktus prieštaravimus.
6. Teismas, pasisakydamas dėl laidavimo sutarčių pabaigos, kaip faktinės aplinkybės, reikšmės ieškovo teisei į kompensacines palūkanas, nurodė, jog kiekvieno iš atsakovų laidavimas buvo šalutinė (akcesorinė) prievolė, todėl laidavimo sutartys pasibaigė tuo pačiu momentu, kai pasibaigė ir pagrindinė prievolė pagal paskolos sutartį grąžinti paskolos dalyką jos įvykdymu, t.y. 2015-07-10 (CK 6.87 str. 1 d., 6.123 str. 1 d.). Tačiau nėra ginčo dėl to, kad prievolė grąžinti paskolos dalyką ieškovui buvo įvykdyta praleidus paskolos ir laidavimo sutartimis nustatytus tam terminus, už ką yra solidariai atsakingi pagrindinis skolininkas ir laiduotojai. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog CK 6.189 str. 4 dalies imperatyvas lemia, kad kiekvienos laidavimo sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia jos šalių, šiuo atveju atsakovų, nuo sutartinės civilinės atsakomybės už sutarčių pažeidimą – termino įvykdyti piniginę prievolę grąžinti paskolos dalyką ieškovui už tai nepadariusį jam nustatytu terminu paskolos gavėją praleidimą (CK 6.205 str., 6.260 str. 1 ir 2 d. d.). Pastaroji prievolė, kuriai įvykdyti atsakovai praleido terminą, savo turiniu yra piniginė. Įstatymų leidėjas tame pačiame CK 6-os knygos XVII skyriuje, nustatydamas sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, imperatyviai yra pasakęs, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti sutarties nustatyto dydžiu metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleido terminą (CK 6.210 str. 1 d.). Dėl to teismas ir sprendžia, kad atsakovų laidavimo sutartimi prisiimtų piniginių prievolių įvykdymas praleidus terminą ir laidavimo sutarčių galiojimo termino pasibaigimas 2015-07-10, kaip aplinkybės, neatleidžia atsakovų nuo sutartinės civilinės atsakomybės, t. y. laidavimo sutarčių 3.1.5 punktuose jų pačių prisiimto įsipareigojimo sumokėti ieškovui kompensacines palūkanas už tą laiką, kiek jie pavėlavo įvykdyti savo laidavimais prisiimtą prievolę už paskolos gavėją grąžinti paskolos dalyką ieškovui.
7. Pasisakydamas dėl atsakovų prievolių ieškovui pagal laidavimo sutartis apimties, teismas sprendime nurodė, jog pagal CK 6.78 str. 2 d. nuostatas atsakovai išties negalėjo laiduoti ieškovui, kaip paskolos davėjui, už didesnę sumą negu skolininkas (trečiasis asmuo) tapo ieškovui skolingas, gaudamas iš jo paskolos dalyką, šios bylos atveju, kai paskola beprocentinė, - kokia buvo paskolinta pinigų suma. Ta pati norma nustato, jog tais atvejais, kai laiduojama suma viršija skolą, ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio. Vertindamas laidavimo sutarčių turinį, teismas nesutiko su atsakovų atsikirtimų į ieškinio reikalavimus argumentu, jog laidavimo sutarčių 3.1.5 punktais jie laidavo ieškovui didesne apimtimi (suma) nei buvo pagrindinė prievolė (paskolos suma), todėl pastarasis laidavimo sutarčių punktas turėtų būti laikomas negaliojančiu. Teismas vertino, kad laidavimo sutartimis atsakovai neįsipareigojo grąžinti ir sumokėti ieškovui natūra daugiau, nei paskolos sutartimi įsipareigojo tai padaryti paskolos gavėjas (trečiasis asmuo). Sutarčių 3.1.1 punktu aiškiai šalių buvo susitarta, kad laiduotojas kreditoriui už tai nepadariusį skolininką sumokės lygiai tiek, kiek šis skolingas. Šioje byloje atsakovai nepagrįstai sutapatina prievolės vykdymą natūra su sutartine civiline atsakomybe už vykdymo pažeidimą. Kartu teismas pripažino, jog paskolos ir laidavimo sutartyse nustatyta civilinė atsakomybė už jų pažeidimą paskolos gavėjui ir laiduotojams yra nustatyta skirtingai, t. y. paskolos gavėjui – 0,1 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną vėluojamą sumokėti dieną (sutarties 11-as punktas), o laiduotojams – 0,08 proc. kompensacinės palūkanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną vėluojamą sumokėti dieną (sutarčių 3.1.5 punktas), kas galėtų sukelti tam tikrų neaiškumų. Tačiau teismas, vertindamas, jog paskolos sutartimi nustatyti jos gavėjui delspinigiai per metus sudaro 36,5 procentų nuo vėluojamos sumokėti sumos, o laidavimo sutartimis nustatytos kompensacinės palūkanos – 29,2 procentų, pripažino, jog ieškovas nereikalauja civilinės atsakomybės (preziumuojamų nuostolių kompensavimo jam) iš atsakovų, kaip laiduotojų, daugiau nei už kiek jie laidavo sutartimis.
8. Nustatydamas kompensacinių palūkanų skaičiavimo laikotarpį teismas pripažino, jog jos skaičiuotinos nuo 2015 m. vasario 20 d. ir konkrečiai paskaičiuojamos tokio dydžio: 1) nuo 2015-02-20 iki 2015-04-20 – iki pirmos įmokos praleista 60 dienų, negrąžinta paskolos suma – 406626,50 Eur, todėl palūkanos sudaro 19518,07 Eur; 2) nuo 2015-04-21 iki 2015-04-22 – iki antros įmokos praleista 1 diena, negrąžinta paskolos suma – 301626,50 Eur, todėl palūkanos sudaro 241,30 Eur; 3) nuo 2015-04-22 iki 2015-04-23 – iki trečios įmokos praleista 1 diena, negrąžinta paskolos suma – 290766,50 Eur, todėl palūkanos sudaro 232,61 EUR; 4) nuo 2015-04-23 iki 2015-06-19 – iki ketvirtos įmokos praleista 57 dienos, negrąžinta paskolos suma – 145966,50 Eur, todėl palūkanos sudaro 6656,07 Eur; 5) nuo 2015-06-19 iki 2015-07-10 – iki penktos įmokos praleista 21 diena, negrąžinta paskolos suma – 109997,50 Eur, todėl palūkanos sudaro 1847,96 Eur, o iš viso palūkanų priteistina 28496,01 Eur (19518,07 + 241,30 + 232,61 + 6656,07 + 1847,96=28496,01).
9. Tenkindamas ieškovės prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, jog pagal bylos duomenis ieškovas iki 2015-12-10 preliminaraus sprendimo priėmimo byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovams pateikus prieštaravimus, papildomai patyrė byloje 550 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai ir atstovavimui teismo posėdyje apmokėti. Tokiu būdu viso išlaidų ieškovas patyrė – 1150 Eur. Ieškovo reikalavimus teismas tenkina 73,24 proc. dalimi (28496,01x100:38905,65), todėl į tokią dalį , t.y. 842,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi teisę ieškovas (CPK 93 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti 2016 m. gegužės 19 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-565-633/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šis teismo sprendimas yra priimtas akivaizdžiai netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymus, sprendime išdėstytų teiginių pagrindu išvados padarytos netinkamai išsiaiškinus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes ir neatsižvelgus į formuojamą teismų praktiką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Laidavimo sutartyse buvo nustatyta, kad atsakovai laiduoja už visų skolininko prievolių pagal Paskolos sutartį neįvykdymą (Laidavimo sutarčių 2.1 punktai), t.y. tiek už pagrindinę skolą, tiek už palūkanas, baudas, delspinigius ir kita, kas numatyta Paskolos sutartyje. Laidavimo sutarčių 4.2. punktuose taip pat nurodyta, jog už Skolininko prievolių įvykdymą Laiduotojai ieškovui atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas. Laidavimo sutarčių 3.1.5. punkte atsakovai, kaip laiduotojai, įsipareigojo laiku neįvykdžius bet kokių piniginių prievolių pagal Laidavimo sutartis už kiekvieną pavėluotą prievolei įvykdyti dieną papildomai mokėti 0.08 % dydžio palūkanas. Būtent šios palūkanos teismo sprendimu iš atsakovų buvo priteistos. Kadangi atsakovai pagal Laidavimo sutartis įsipareigojo atsakyti už visų skolininko prievolių įvykdymą, tai reiškia, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, atsakovai kaip ir skolininkas turėtų įvykdyti visas prievoles pagal Paskolos sutartį (pagrindinės skolos sumokėjimas, delspinigiai) ir dar atsakovams be paskolos sutartyje numatytos atsakomybės taikymo, papildomai būtų taikoma atsakomybė, nustatyta Laidavimo sutartyse – skaičiuojamos palūkanos, kurios numatytos tik Laidavimo sutartyse ir kurių nereikėtų mokėti pagal Paskolos sutartį pagrindiniam skolininkui. Tą nepagrįstai iš esmės pripažino pirmosios instancijos teismas.
10.2 Teismas sprendime padarė išvadą, kad Laidavimo sutartimi nebuvo nustatyta didesnė atsakomybė nei pagal Paskolos sutartį. Tačiau ši išvada yra pagrįsta nenuosekliu aiškinimu, t.y. vienur yra nurodoma, kad atsakovams yra taikoma tik atsakomybė numatyta Laidavimo sutartyse (tai akivaizdžiai neatitinka Laidavimo sutarčių nuostatų, nurodančių, kad laiduojama už visų skolininko įsipareigojimų įvykdymą pagal Paskolos sutartį ir kad laiduotojai atsako ta pačia apimtimi kaip skolininkas), kitur nurodoma, jog šiuo atveju ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl atsakomybės taikymo pagal Paskolos sutartį (nors tokią teisę turi ir ja galės pasinaudoti), todėl formaliai atsakovams nėra taikoma didesnė atsakomybė nei atsakovai įsipareigojo atsakyti pagal Laidavimo sutartis. Todėl akivaizdu, jog sprendime pateikiamas atsakomybės apimties pagal Laidavimo sutartis aiškinimas neatitinka nei teisės aktų nuostatų, nei pačių Laidavimo sutarčių ir Paskolos sutarties nuostatų. Šios aplinkybės patvirtina, kad Laidavimo sutartys atsakovams kaip laiduotojams įtvirtina didesnę atsakomybę nei numatyta pagrindinėje prievolėje ir tai akivaizdžiai prieštarauja laidavimo sutarties akcesoriškumo principui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pripažįstančiai, jog iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis (akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės); akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio; šie laidavimo požymiai apibrėžia laiduotojo teisių apsaugą; CK 6.78 straipsnyje nustatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas kreditoriui, jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2013). Kadangi teismo sprendimas yra priimtas iš esmės pažeidžiant nurodytas CK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, tai akivaizdu, jog sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
10.3. CK 6.87 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodoma, jog laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. Laidavimo sutarčių 7.1. punkte numatyta, kad laidavimas duodamas iki bus visiškai įvykdytos visos paskolos prievolės pagal Paskolos sutartį. Byloje yra patvirtintas Paskolos grąžinimo faktas, todėl remiantis CK 6.87 straipsnio 1 dalimi ir Laidavimo sutarčių 7.1. punktu Laidavimo sutartys baigėsi 2015 m. liepos 10 d., dar iki ieškovui pareiškiant ieškinį. Šiuos argumentus taip pat patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika : „Laidavimo prievolės akcesoriškumas pasireiškia ir tuo, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Taigi laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Kadangi ieškovas reikalavimus pareiškė, kai Laidavimo sutartys jau buvo pasibaigusios, tai ieškovo reikalavimai negalėjo būti tenkinami, dėl ko teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-565-633/2016 palikti nepakeistą ir iš apelianto ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai nustatė atsakovų atsakomybės apimtį. Remiantis Laidavimo sutarties 3.1.5. punktu atsakovai, kaip laiduotojai įsipareigojo laiku neįvykdžius bet kokių piniginių prievolių pagal laidavimo sutartį už kiekvieną pavėluotą prievolei įvykdyti dieną, mokėti 0,08 procento dydžio palūkanas. Paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos bei atsakovams, kaip laiduotojams turint bendrą solidarią pareigą pagal Laidavimo sutarties 3.1.2. punktą paskolą grąžinti ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino pasibaigimo, bei šios savarankiškos prievolės neįvykdžius, atsakovams ir teko pareiga už savo prisiimtos savarankiškos prievolės (grąžinti paskolą per 1 darbo dieną, nuo termino pabaigos) pažeidimą mokėti kompensacines palūkanas po 0,08 procento už kiekvieną pavėluotą prievolei įvykdyti dieną. Taigi laiduotojams pareiga mokėti kompensacines palūkanas atsirado už jų pačių savarankiškai prisiimtos prievolės neįvykdymą. Prievolė laiduotojams mokėti sutartas kompensacines palūkanas atsirado būtent už savo pačių prisiimtų prievolių neįvykdymą. Šiuo atveju šalių sutartos netesybos yra savarankiška laiduotojo prisiimta prievolė už jo paties veiksmų neatlikimą ar netinkamą atlikimą.
11.2.Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad laidavimo sutartys ieškinio pareiškimo dienai buvo pasibaigusios, dėl ko ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už pažeidimo laikotarpį nuo 2015-01-20 iki 2015-07-10. Jokio ginčo dėl to, kad minėtu laikotarpiu galiojo tiek paskolos sutartis, tiek ir laidavimo sutartis nėra, tad negalima teigti, kad ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti palūkanas už pažeidimo laikotarpį, kuomet galiojo tiek paskolos sutartis, tiek ir laidavimo sutartis. Sutarčių pabaiga neturi jokios įtakos prievolėms kurios atsirado, galiojant sutarčiai ir tos prievolės, kurios yra atsiradę galiojant sutarčiai privalo būti įvykdytos, nes sutarčių pabaiga neatleidžia ir negali atleisti nuo atsakomybės už prievolių pažeidimus, atsiradusius galiojant sutarčiai. Pažymėtina, kad prievolės įvykdymas po nustatyto termino, neatleidžia šalies nuo pareigos sumokėti netesybas ar atlyginti nuostolius. Būtent CK 6.189 str. 4 d. numato, kad sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimus. Palūkanų sumokėjimo ieškovas turi teisę reikalauti per penkerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 9 d.). Toks terminas ieškinio pareiškimo dienai nebuvo suėjęs, senaties taikyti atsakovai taip pat neprašė, dėl ko ieškovo reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo buvo patenkintas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
13. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti jam laidavimo sutartimi nustatyto dydžio palūkanas už piniginių prievolių pagal laidavimo sutartį savalaikį neįvykdymą.
14. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl ko Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas negali būti laikomas nepagrįstu ir neteisėtu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo byloje priimtas galutinis sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomų argumentų.
16. Nepagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovų atsakomybės apimtį ir pripažino, jog atsakovų atsakomybė didesnė nei pagal paskolos sutartį, už kurios įvykdymą atsakovai laidavo. Teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovo reikalavimą priteisti jam palūkanas už nesavalaikį prievolių įvykdymą pagal 2014 m. rugsėjo 14 d. sudarytas su atsakovais laidavimo sutartis, šiuo pagrindu pareikštą reikalavimą patenkino. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, taip pat ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-236/2013 ir kt.). Ieškovui prašant priteisti kompensacines sutartyje numatytas palūkanas, teismas neturėjo pagrindo tokio reikalavimo netenkinti. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskolos sutartyje ir laidavimo sutartyse yra šalių nustatytos skirtingo dydžio netesybos, tačiau laidavimo sutartyse nustatytosios yra mažesnės, todėl jas ieškovo reikalavimu ir priteisia iš atsakovų. CK 6.78 str. nuostatos leidžia susitarti, kad laiduotojas ir skolininkas atsako prieš kreditorių ne tokiu pačiu mastu, tik negali būti laiduojama už didesnę sumą nei skolininkas skolingas.
17. Negalima sutikti ir su apelianto argumentu, kad laidavimo sutartys ieškinio pareiškimo dienai buvo pasibaigusios, dėl ko ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015-01-20 iki 2015-07-10, t. y. už laikotarpį, kurį skolininkas ir laiduotojai nevykdė pareigos grąžinti ieškovui paskolintus pinigus – pažeidimų laikotarpį, kada galiojo tiek paskolos sutartis, tiek ir laidavimo sutartys. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems pagrįstiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog CK 6.189 straipsnio 4 dalies imperatyvios nuostatos lemia, kad kiekvienos laidavimo sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia jos šalių, šiuo atveju atsakovų, nuo sutartinės civilinės atsakomybės už sutarčių pažeidimą, šiuo atveju termino įvykdyti piniginę prievolę grąžinti paskolos dalyką ieškovui už tai nepadariusį jam nustatytu terminu paskolos gavėją praleidimą (CK 6.205 str., 6.260 str. 1 ir 2 d. d.). Pastaroji prievolė, kuriai įvykdyti atsakovai praleido terminą, savo turiniu yra piniginė, sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, įstatymų leidėjas imperatyviai yra pasakęs, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti sutarties nustatyto dydžiu metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleido terminą (CK 6.210 str. 1 d.).
18. Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama atsakovo E. P. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis yra pagrindas iš šio atsakovo priteisti ieškovui nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas. Tokį prašymą atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pareiškė. Tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kokias bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas patyrė ieškovas, todėl jam tokių išlaidų teisėjų kolegija nepriteisia.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.