- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- e2-928-305/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00303-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- E. P., UAB „Eko elektrinės“, UAB „UMOSS“, K. M.
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis, Paulius Putrimas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovo A. G. atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, atsakovų E. P., UAB „Eko elektrinės“, UAB „UMOSS“, K. M. atstovui advokato padėjėjui Pauliui Putrimui, nedalyvaujant ieškovui A. G., atsakovams E. P., K. M., UAB „Eko elektrinės“ ir UAB „UMOSS“ atstovams (jie atstovaujami advokato ir advokato padėjėjo),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-928-305/2015 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams E. P., UAB „Eko elektrinės“, UAB „UMOSS“, K. M. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 43000,00 Eur dalies skolos, 5 % metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų E. P., UAB „Eko elektrinės“, UAB „UMOSS“, K. M.. Pagal ieškovo prašymą ieškinys buvo išnagrinėtas dokumentinio proceso tvarka ir 2015 m. balandžio 30 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai. 2015 m. gegužės 27 d. teisme buvo gauti atsakovo K. M. prieštaravimai dėl ieškovo reikalavimų ir priimto preliminaraus sprendimo.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai (jų santrauka).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas Vidmantas Ravinis ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. ieškovas ir UAB „Eko elektrinės“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 2014-09-19, kurios pagrindu ieškovas suteikė UAB „Eko elektrinės“ 1404000,00 Lt, t.y. 406626,50 Eur, paskolą. Paskola buvo suteikta sutartyje numatytais terminais ir tvarka: pagal Paskolos sutarties 2.1. p. 2014 m. rugsėjo 19 d. 104000,00 Lt buvo sumokėta grynais pinigais skolininkui UAB „Eko elektrinės“; pagal Paskolos sutarties 2.2 p. 1081045,49 Lt 2014 m. rugsėjo 19 d. per 2 kartus buvo pervesti į nurodytą UAB „GS Investicija“ sąskaitą; pagal Paskolos sutarties 2.3 p. 218955,86 Lt suma 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo pervesta paskolos gavėjui UAB „Eko elektrinės“. Pagal Paskolos sutartį paskolos gavėjas UAB „Eko elektrinės“ gautą paskolą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo paskolos suteikimo. Kadangi visa paskolos suma – 1404000,00 Lt – buvo sumokėta 2014 m. rugsėjo 19 d., paskolos gavėjas pareigą grąžinti gautą paskolą privalėjo tinkamai įvykdyti iki 2015 m. sausio 19 d. Paskolos grąžinimui užtikrinti su atsakovais E. P., K. M. ir UAB „UMOSS“ 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo sudarytos atskiros Laidavimo sutartys, kuriomis, kiekvienas iš nurodytų atsakovų, kaip laiduotojų, įsipareigojo visu savo turtu solidariai su skolininku UAB „Eko elektrinės“ atsakyti prieš Ieškovą, jeigu skolininkas UAB „Eko elektrinės“, už kurį atsakovai laidavo, neįvykdys visų savo prievolių ar bet kurios jų dalies (Laidavimo sutarčių 2.1 p.). Ieškinyje buvo nurodyta, kad 2015 m. sausio 16 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo buvo pakeistas Paskolos sutarties 5 punktas, bei šalys sutarė, kad paskola Ieškovui turi būti grąžinta per 5 mėnesius nuo paskolos suteikimo dienos. Tokiu atveju paskola privalėjo būti grąžinta iki 2015 m. vasario 19 d. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad šis susitarimas šalių buvo panaikintas, t.y. jo originalas šalių sutarimu buvo sunaikintas, todėl ieškovo atstovas prašo nesiremti šiuo įrodymu. Paskolos sutarties 11 punktas numato, kad paskolos gavėjui pradelsus paskolos grąžinimo terminą ilgiau kaip 2 mėnesiams, skaičiuojami delspinigiai po 0,1 proc. nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Kadangi paskolos grąžinimas buvo uždelstas ilgiau kaip 2 mėnesiais, paskolos gavėjui buvo skaičiuojami sutartiniai delspinigiai nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Pagal Laidavimo sutarties 3.1.5. punktą Laiduotojai, atsakovai E. P., K. M. ir UAB „UMOSS“, įsipareigojo laiku neįvykdžius bet kokių piniginių prievolių pagal laidavimo sutartį už kiekvieną pavėluotą prievolei įvykdyti dieną mokėti 0,08 proc. dydžio palūkanas, tad paskolos davėjui laiku negrąžinus paskolos ir laiduotojams turint pareigą pagal Laidavimo sutarties 3.1.2. punktą paskolą grąžinti ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino pasibaigimo, bei to nepadarius Laiduotojams teko pareiga mokėti sutartines palūkanas. Tad laiduotojams negrąžinus paskolos per nustatytą terminą buvo skaičiuojamos sutartinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeistos prievolės laiku grąžinti suteiktą paskolą, bei esant pareigai už prievolės neįvykdymą mokėti sutartines netesybas (delspinigius ir palūkanas), iš gautų sumų visų pirma buvo dengiamos palūkanos ir delspinigiai bei likusi sumokėta sumos dalis skiriama pagrindinės skolos dengimui. Toks įmokų paskirstymas buvo atliekamas remiantis CK 6.54 straipsniu, kuris numato, kad jeigu šalys nenumatė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skirstomos mokėti palūkanas pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skirstomos netesyboms mokėti ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Ginčo šalys nėra susitarę dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, todėl turi būti taikomos CK 6.54 straipsnio nuostatos. Ieškovo atstovas, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad vienašališkai keisti CK 6.54 straipsnyje nurodytą tvarką negalima, todėl nepaisant atsakovų mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirties, atsakovų per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. liepos 10 d. pervesta 406629,00 Eur suma buvo paskirstyta pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas. Ieškovo atstovas yra pateikęs skaičiuotę, pagal kurią iki 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo nesumokėtos šios sumos: 98247,74 Eur paskolos, 5501,87 Eur delspinigių ir 4401,50 Eur palūkanų. Ieškovo atstovas pažymi, kad šiuo ieškiniu yra prašoma solidariai iš atsakovų priteisti tik dalį pagrindinės skolos (suteiktos paskolos) sumoje 43 000 Eur. Kadangi likusi nepadengta paskolos suma yra didesnė nei ieškiniu reikalaujama suma, ieškinys ir jo pagrindu priimtas preliminarus sprendimas yra pagrįsti.
Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas su ieškiniu į teismą, reikalaudamas 43000,00 EUR skolos sumokėjimo, kreipėsi dar 2015 m. balandžio 8 d. Tačiau atsakovas K. M. po ieškovo kreipimosi – 2015 balandžio 21 d. įvykdė ieškovo reikalavimą ir pervedė į Ieškovo banko sąskaitą 105000,00 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas už UAB „Eko elektrinės“ pagal 2014-09-19 paskolos sutartį“. Kadangi K. M. įvykdė ieškovo ieškinyje nurodytus reikalavimus, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo pilnai patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus. Ieškovas pats pasirinko kreiptis į teismą ne dėl visos skolos sumos, o dėl dalies, todėl atsakovams įvykdžius reikalavimą, dėl kurio ieškovas kreipėsi į teismą, ieškovas į teismą turėtų kreiptis su nauju ieškiniu. Be to, net jei ir laikyti, kad preliminarus sprendimas priėmimo momentu buvo teisėtas, tai UAB „Eko elektrinės“ byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Eko elektrinės“ pilnai įvykdė visus įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį ir sumokėjo ieškovui 406626,51 EUR. Ieškovo į bylą pateiktas skolos apskaičiavimas, kuriuo teigiama, jog negrąžinta paskolos dalis sudaro 98247,74 EUR, delspinigiai sudaro 5501,87 EUR, palūkanos sudaro 4401,50 EUR, yra akivaizdžiai neteisingas jau vien dėl to, kad: i) skaičiuojant remiamasi prielaida, kad paskola turėjo būtų grąžinta po 4 mėnesių, tačiau pats ieškovas į bylą yra pateikęs Paskolos sutarties pakeitimą, kuris nustato, jog paskola turi būti pradėta grąžinti po 5 mėnesių; ieškovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad minėtas susitarimas nebegalioja, jokiais įrodymais nepatvirtina, atsakovai jos nepripažįsta; ii) palūkanos skaičiuojamos ir UAB „Eko elektrinėms“, nors UAB „Eko elektrinės“ nebuvo įsipareigojusios mokėti palūkanų. Tačiau esminiai argumentai, patvirtinantys, jog įsipareigojimai, kylantys iš Paskolos sutarties, yra pilnai įvykdyti, yra šie: i) delspinigiai pagal Paskolos sutartį nebuvo skaičiuojami, todėl buvo pilnai įvykdyti įsipareigojimai pagal Paskolos sutartį; ii) net jei ir būtų skaičiuojami delspinigiai pagal Paskolos sutartį, paskola turi būti laikoma pilnai grąžinta. Atsakovų atstovas pažymi, kad delspinigių skaičiavimui svarbūs yra du momentai – netesybų skaičiavimo pradžia ir jų skaičiavimo pabaiga, kurie gali būti apibrėžti tiek įstatymuose, tiek šalių sutartimi. Paskolos sutarties 11 punktu, kuriame nurodyta, kad „Paskolos gavėjui pradelsus Paskolos grąžinimo terminą ilgiau kaip 2 mėnesius, Paskolos davėjo reikalavimu, skaičiuojami 0,1 procento delspinigiai nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną“, UAB „Eko elektrinės“ ir ieškovas aiškiai susitarė, kad delspinigių skaičiavimo pradžios momentas yra ieškovo reikalavimas UAB „Eko elektrinės“ mokėti delspinigius. Atsakovų atstovas, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, skolininkui laiku neapmokėjus sąskaitos, o kreditoriui pareikalavus; pareiga mokėti netesybas atsiranda ne sutarties pažeidimo ar jos nutraukimo, o būtent pareikalavimo momentu. Tuo tarpu ieškovas niekada nesikreipė į atsakovus ir nereikalavo mokėti delspinigius. Todėl UAB „Eko elektrinės“ neturi jokios pareigos mokėti delspinigius dėl jau grąžintos paskolos. Taip pat atsakovų atstovas mano, kad ieškovo atstovas netinkamai aiškina CK 6.54 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.54 straipsnis yra vertinamas kaip dispozityvus, kuris reglamentuoja piniginių įmokų paskirstymą tuo atveju, kai šalys nėra susitariusios dėl įmokų paskirstymo ir kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Šio straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui ir skolininkui susitarti dėl įmokų paskirstymo, jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma minėto straipsnio 1-4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri vienašališkai negali būti keičiama. Šio straipsnio 5 dalyje kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, nei nustatyta CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse, įmokos paskirstymo eilės tvarką. Šiuo atveju paskola buvo grąžinama įmokomis į ieškovo sąskaitą, kurios buvo mokamos vykdant mokėjimo nurodymus, kurių mokėjimo paskirtyje buvo aiškiai nurodyta „Paskolos grąžinimas už UAB „Eko elektrinės“ pagal 2014-09-19 Paskolos sutartį“. Šiuos mokėjimus UAB „Eko elektrinės“ ir laiduotojai pagal Paskolos sutartį vykdė manydami, kad sąžiningai grąžina paskolą ir net neįtarė, kad turi būti mokami delspinigiai, nes ieškovas niekada nereikalavo delspinigių mokėti. Ieškovas, aiškiai matydamas mokėjimo nurodymuose numatytą mokėjimo paskirtį, turėjo galimybę kreiptis į UAB „Eko elektrinės“ su pretenzija dėl mokėjimų paskirstymo, juos ginčyti, tačiau to niekada neatliko. Todėl darytina išvada, kad ieškovas įmokas priėmė, jam UAB „Eko elektrinės“ mokėjimo tvarka buvo priimtina ir laikytina, kaip sutarta tarp šalių. Atsakovų atstovas taip pat mano, jog reikalaujamų delspinigių ir mokėtinų palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu taip pat iškėlė ir procesinio pobūdžio klausimą dėl bylos teismingumo: Paskolos sutarties 10 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma „Bet kuris ginčas, kylantis iš šios Sutarties, sprendžiamas derybomis tarp Šalių arba sprendžiamas teisme, esančiame Vilniaus mieste.“; kadangi ginčas yra kilęs iš Paskolos sutarties, atsakovų atstovas mano, kad remiantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ši byla turi būti perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Dėl teismingumo.
Kadangi atsakovų atstovas teismo posėdžio metu iškėlė klausimą dėl bylos teismingumo, teismas laiko būtina pirmiausia pasisakyti dėl to. Ieškovas ieškinį pareiškė keliems solidariems atsakovams, iš kurių vieno prievolė kildinama iš 2014 m. rugsėjo 19 d. Paskolos sutarties Nr. 2014-09-19, o kitų – iš laidavimo sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir atsakovų E. P., K. M. ir UAB „UMOSS“. 2014 m. rugsėjo 19 d. Paskolos sutarties Nr. 2014-09-19 10 punkte yra numatyta, kad bet kuris ginčas, kylantis iš šios Sutarties, sprendžiamas derybomis tarp Šalių arba sprendžiamas teisme, esančiame Vilniaus mieste. Laidavimo sutarčių 14.3 punkte nustatyta, kad [...] ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme pagal kreditoriaus registruotos buveinės adresą [...]. Esant tokioms sutartinėms nuostatoms susiklostė situacija, kai, esant keliems atsakovams, byla yra teisminga tiek Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismui. CPK 30 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko teikti ieškinį Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, todėl, teismo vertinimu, ieškinys buvo priimtas ir byla nagrinėjama nepažeidžiant teismingumo taisyklių.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.
Teismas, išklausęs ieškovo ir atsakovų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. ieškovas ir UAB „Eko elektrinės“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 2014-09-19, kurios pagrindu ieškovas suteikė UAB „Eko elektrinės“ 1404000,00 Lt, t.y. 406626,50 Eur, paskolą: minėta paskolos suma dalimis (grynais pinigais ir mokėjimo pavedimais) buvo perduota 2014 m. rugsėjo 19 d. laikantis Paskolos sutarties sąlygų (2.1, 2.2 ir 2.3 punktų). Šią aplinkybę patvirtina pati 2014 m. rugsėjo 19 d. Paskolos sutartis Nr. 2014-09-19, ieškovo pateikti 2014 m. rugsėjo 19 d. sąskaitos išrašai bei 2014 m. rugsėjo 19 d. kasos pajamų orderis. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovai.
2014 m. rugsėjo 19 d. Paskolos sutarties Nr. 2014-09-19 5 punkte šalys sutarė, kad paskola visiškai turi būti grąžinta per 4 mėnesius nuo paskolos suteikimo. Tačiau 2015 m. sausio 16 d. susitarimu prie Paskolos sutarties Nr. 2014-09-19 minėtas Paskolos sutarties 5 punktas buvo pakeistas ir nustatyta, kad paskola turi būti grąžinta per 5 mėnesius nuo paskolos suteikimo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad šis susitarimas nebegalioja, šalių buvo panaikintas. Pažymėtina, kad sutinkamai su CPK 178 straipsniu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Jokių įrodymų apie susitarimo panaikinimą ieškovas nėra pateikęs, tokios informacijos atsakovų atstovas taip pat nepatvirtino, todėl teismas laiko aplinkybę dėl susitarimo panaikinimo neįrodyta. Atitinkamai, konstatuotina, kad paskola turėjo būti grąžinta per 5 mėnesius nuo paskolos suteikimo, t.y. iki 2015 m. vasario 19 d.
Paskolos grąžinimui užtikrinti ieškovas su atsakovais E. P., K. M. ir UAB „UMOSS“ 2014 m. rugsėjo 19 d. sudarė atskiras Laidavimo sutartis, kuriomis, kiekvienas iš nurodytų atsakovų, kaip laiduotojų, įsipareigojo visu savo turtu solidariai su skolininku UAB „Eko elektrinės“ atsakyti prieš ieškovą, jeigu skolininkas UAB „Eko elektrinės“, už kurį atsakovai laidavo, neįvykdys visų savo prievolių ar bet kurios jų dalies (Laidavimo sutarčių 2.1 p.). Laidavimo sutarčių 2.2 p. Šalys susitarė, kad skolininkui UAB „Eko elektrinės“ neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir/arba juos įvykdžius netinkamai, Ieškovas, kaip kreditorius turės teisę reikalauti iš bet kurio iš Laiduotojo (atsakovo) ar skolininko (UAB „Eko elektrinės“), kad jie pilnai įvykdytų skolininko įsipareigojimus. Laiduotojai, remiantis Laidavimo sutarties 3.1.2. punktu, įsipareigojo, kad skolininkui neįvykdžius bet kokių prievolių, kylančių iš Paskolos sutarties, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo termino įvykdyti atitinkamą prievolę pasibaigimo, ją solidariai įvykdys atsakovai, kaip laiduotojai. Laidavimo terminas – iki visiško prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymo (Laidavimo sutarčių 7.1. p.). Atsakovai E. P., K. M. ir UAB „UMOSS“ savo solidarios prievolės ieškovui neginčija.
2014 m. rugsėjo 19 d. Paskolos sutarties Nr. 2014-09-19 11 punkte ieškovas ir atsakovas UAB „Eko elektrinės“ sutarė, kad Paskolos gavėjui pradelsus Paskolos grąžinimo terminą ilgiau kaip 2 mėnesius, Paskolos davėjo reikalavimu, skaičiuojami 0,1 procento delspinigiai nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
Laidavimo sutarčių 3.1.5 punkte ieškovas ir atsakovai E. P., K. M. ir UAB „UMOSS“ sutarė, kad laiku neįvykdžius bet kokių piniginių prievolių pagal laidavimo sutartį už kiekvieną pavėluotą prievolei įvykdyti dieną mokėti 0,08 proc. dydžio palūkanas.
2015 m. balandžio 21 d. atsakovas K. M. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui 105000,00 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „Paskolos grąžinimas už UAB Eko elektrinės pagal 2014-09-19 paskolos sutartį“. 2015 m. balandžio 22 d. atsakovas K. M. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui 10860,00 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „Paskolos grąžinimas už UAB Eko elektrinės pagal 2014-09-19 paskolos sutartį“. 2015 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu tretieji asmenys ieškovui pervedė 144800,00 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „Dalies UAB „Eko elektrinės“ paskolos pagal 2014-09-19 sutartį Nr. 2014-09-19 grąžinimas A. G. [...]“. 2015 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu trečiasis asmuo pervedė ieškovui 35969,00 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „Paskolos grąžinimas už UAB Eko elektrinės pagal 2014-09-19 paskolos sut.“. 2015 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu trečiasis asmuo pervedė ieškovui 110000,00 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „UAB Velstida paskolos išmokėjimas UAB Eko elektrinės skolos denimas pagal 2014-09-19 paskolos sutartį Nr. 2014-09-19“. Iš viso šiais mokėjimo pavedimais ieškovui pervesta 406629,00 Eur. Ieškovas šias įmokas priėmė, jokių pretenzijų dėl įmokų paskirties neišreiškė, informacijos, kad įmokos bus užskaitytos pirmiausia palūkanoms, delspinigiams ir tik po to – pagrindinei skolai dengti, atsakovams nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
Šalys faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, neginčija paskolos ir laidavimo santykių tarp šalių egzistavimą, neginčija suteiktos paskolos ir atsakovų (trečiųjų asmenų) sumokėtų įmokų dydžių.
Ginčas pagrinde yra kilęs dėl CK 6.54 straipsnio nuostatų taikymo, t.y. įmokų paskirstymo tvarkos. Kaip minėta, dengiant skolą pagal 2014 m. rugsėjo 19 d. Paskolos sutartį Nr. 2014-09-19, ieškovui yra pervesta iš viso 406629,00 Eur, t.y. šiek tiek didesnė suma nei suteikta paskola. Todėl atsakovai laiko, kad jie prievolę pagal Paskolos sutartį ieškovui yra visiškai įvykdę, o ieškovas su tokia pozicija nesutinka: kadangi prievolių įvykdymo terminai buvo praleisti, buvo paskaičiuoti delspinigiai bei palūkanos ir, sutinkamai su CK 6.54 straipsnio nuostatomis, atliktos įmokos paskirstytos pirmiausia dengti delspinigius bei palūkanas ir tik po to – pagrindinę skolą.
CK 6.54 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Tačiau iš CK 6.54 straipsnio 1 dalies nuostatos seka, kad CK 6.54 straipsnis yra dispozityvus, t.y. šalys sutartimi gali nustatyti ir kitokią įmokų paskirstymą tvarką, negu ji nustatyta šiame CK straipsnyje.
CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.
Nei 2014 m. rugsėjo 19 d. Paskolos sutartyje Nr. 2014-09-19, nei laidavimo sutartyse šalys įmokų paskirstymo tvarkos nėra aptarę, todėl šalys turi vadovautis CK 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri vienašališkai negali būti keičiama.
Kaip minėta, atsakovai ir tretieji asmenys visuose mokėjimo nurodymuose nurodė, kad jų įmokos skiriamos paskolos pagal 2014 m. rugsėjo 19 d. Paskolos sutartį Nr. 2014-09-19 grąžinimui (nei viename mokėjimo nurodyme nebuvo nurodyta, kad įmoka skiriama palūkanoms ar delspinigiams dengti). Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad įmokos buvo atliekamos tikslu grąžinti suteiktą paskolą. Taigi, atsakovai (tretieji asmenys), mokėjimo nurodymuose nurodydami, kad įmokos skiriamos paskolai grąžinti, nesilaikė CK 6.54 straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos. Toks atsakovų elgesys, teismo vertinimu, yra tolygus atsakovų siūlymui pakeisti įstatyme nustatytą įmokų paskirstymo tvarką. Tačiau, kaip minėta, atsakovai vienašališkai pakeisti CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką negali. Tam reikalingas priešingos šalies, šiuo atveju ieškovo, sutikimas, kuris gali būti išreikštas tiek žodžiu, tiek raštu, o taip pat ir konkliudentiniais veiksmais (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad ieškovas nepasinaudojo CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta teise atsisakyti įmokas priimti, jis atliktus mokėjimus priėmė (šios aplinkybės ieškovo atstovas neginčijo). Duomenų, kad ieškovas būtų ginčijęs, kreipęsis į atsakovus su pretenzijomis dėl mokėjimų paskirstymo arba kad būtų informavęs atsakovus apie tai, jog įmokos bus įskaitytos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, byloje taip pat nėra. Kadangi ieškovas tuo metu, kai gavo įmokas, skirtas pagrindinei skolai dengti, elgėsi pasyviai (įsiskolinimo paskaičiavimas, iš kurio matyti, kad sumokėtos įmokos vis dėl to buvo paskirstytos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo surašytas tik 2015 m. rugsėjo 4 d., o paskutinė įmoka atlikta dar 2015 m. liepos 10 d.), darytina išvada, kad ieškovui atsakovų pasiūlyta įmokų paskirstymo tvarka buvo priimtina, atitinkamai, teismas tokį ieškovo pasyvų elgesį vertina kaip konkliudentiniais veiksmais išreikštą sutikimą su atsakovų siūloma kitokia, nei įstatyme numatyta, įmokų paskirstymo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010). Taigi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įmokų paskirstymo tvarka buvo pakeista šalių elgesiu, sutariant, kad įmokos pirmiausia bus užskaitomos paskolai dengti. Tokios pozicijos analogiškose bylose laikėsi ir kiti teismai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje e2A-300-370/2015, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-163/2015).
Taigi, atsakovų ir trečiųjų asmenų per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. liepos 10 d. atlikti mokėjimai bendroje 406629,00 Eur sumoje turėjo būti užskaityti pagrindinei skolai – 406626,50 Eur paskolai, dengti. Atitinkamai, konstatuotina, kad atsakovai 406626,50 Eur paskolą ieškovui yra pilnai grąžinę. O kadangi ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti tik dalį pagrindinės skolos 43000,00 Eur, pripažintina, kad atsakovai šį reikalavimą yra pilnai įvykdę. Tai konstatavus, visi kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl papildomai neanalizuotini.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovų 43000,00 Eur skolą ir procesines palūkanas pripažintini nepagrįstais, todėl 2015 m. balandžio 30 d. preliminarus sprendimas naikintinas, ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokio reikalavimo jie nėra pareiškę ir įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų nėra pateikę, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos.
Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai – 19,95 EUR teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96, 260, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 430 straipsniu, teismas
nusprendė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo A. G. ieškinį atsakovams E. P., UAB „Eko elektrinės“, UAB „UMOSS“, K. M. dėl 43000,00 Eur skolos, 5 % procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 19,95 EUR (devyniolika eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.