Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-945-163/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-08-17
Bylos Nr.: e2A-945-163/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05778-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė
Ieškovas: UAB „Redanas“
Atsakovas: UAB „Dream City“

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-945-163/2015

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-05778-2014-5)

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 121.21. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Redanas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Redanas“ ieškinį atsakovei UAB „Dream City“, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteiti iš atsakovės 8137,75 Eur (28098,04 Lt) skolą, 65,10 Eur (224,78 Lt) delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-05-06 šalys sudarė sutartį Nr. 20130505, pagal kurią ji suteikė atsakovei paslaugas, t.y. atliko statybos darbus. Už atliktus darbus atsakovei buvo pateiktos: PVM sąskaita – faktūra Nr. R20130628/15, kuri turėjo būti apmokėta iki 2013-06-28, PVM sąskaita – faktūra Nr. R20130813/1, kuri turėjo būti apmokėta iki 2013-09-13, PVM sąskaita – faktūra Nr. R20130831/8, kuri turėjo būti apmokėta iki 2013-09-05, tačiau už atliktus darbus atsakovė atsiskaitė tik iš dalies: 2013-05-28 sumokėjo 1448,10 Eur (5000,00 Lt), 2013-07-29 – 2896,20 Eur (10000,00 Lt), 2013-08-12 - 2896,20 Eur (10000,00 Lt), 2013-08-21 – 2862,20 Eur (9882,62 Lt), 2013-08-27 – 4344,30 Eur (15000,00 Lt), 2013-09-25 – 868,86 Eur (3000,00 Lt), 2013-11-11 - 2896,20 Eur (10000,00 Lt), 2013-12-11 – 3108,97 Eur (10734,65 Lt), 2013-12-31 - 1448,10 Eur (5000,00 Lt), 2014-01-29 – 2027,34 Eur (7000,00 Lt), 2014-02-05 - 1448,10 Eur (5000,00 Lt), 2014-03-03 – 1158,48 Eur (4000,00 Lt), 2014-04-07 - 1448,10 Eur (5000,00 Lt), 2014-05-05 - 1158,48 Eur (4000,00 Lt). Tarp šalių sudarytos sutarties 7 punkte numatyta, kad nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus užsakovas moka rangovui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, atsakovės skola sudaro 8202,86 Eur (28322,82 Lt), iš kurių 8137,75 Eur (28098,04 Lt) yra pagrindinė skola, 65,10 Eur (224,78 Lt) – delspinigiai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-19 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės reikalavimus ir nurodė atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo atsakovei dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2014-05-19 preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė preliminarų teismo sprendimą pakeisti, nurodydama, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka, kad jos skola ieškovei yra 3185,82 Eur (11000,00 Lt). Nurodė, kad 2014-02-01 jos skola ieškovei sudarė 8130,72 Eur (28073,76 Lt). 2014-02-12 ji visiems savo kreditoriams, tame tarpe ir ieškovei, išsiuntė laišką su pasiūlymu suderinti skolos grąžinimo grafiką. Pagal nurodytą grafiką atsakovė ieškovei iki 2014-03-01 sumokėjo 1158,48 Eur (4000,00 Lt), o 2014-04-01 šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, pagal kurį atsakovės skola ieškovei sudarė 6972,24 Eur (24073,76 Lt). 2014-04-07 ji sumokėjo ieškovei 1448,10 Eur (5000,00 Lt), 2014-05-05 - 1158,48 Eur (4000,00 Lt), 2014-06-02 – 1179,84 Eur (4073,76 Lt), todėl jos skola ieškovei sudaro 3185,82 Eur (11000,00 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismas 2015-02-24 sprendimu preliminarųjį sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Dream City“ 256,18 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2014-06-01 nuo 4621,84 Eur sumos, laikotarpiu nuo 2014-06-02 iki 2014-08-26 nuo 3442,00 Eur sumos, nuo 2014-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 256,18 Eur sumos ir 118,61 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Redanas“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimo dalį dėl skolos priteisimo motyvavo tuo, kad ieškovei gavus atsakovės 2014-02-09 raštą, kuriuo ji siekė suderinti skolų grąžinimo klausimą, ieškovė turėjo suprasti, kad atsakovė apskaičiuodama savo skolą neįtraukia mokėtinų delspinigių, bei mano, kad jos mokėjimai yra paskirstomi pagrindinei skolai dengti, ir bendradarbiaujama su atsakove ją informuoti apie jos faktinę skolą, t.y. pagrindinę skolą bei delspinigius, kuriuos ji yra paskaičiavusi. Be to, svarbu pažymėti, kad ieškovė delspinigių neįtraukė ir į pačios parengtą 2014-04-01 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo suprasti, jog atsakovė savo mokėjimus skiria būtent pagrindinei skolai dengti, ir nesutikdama su tokia mokėjimų paskirstymo tvarka turėjo apie tai pranešti atsakovei. Atsižvelgus į tai, kad delspinigių klausimas nebuvo aptariamas šalių susirašinėjimo bei derybų dėl skolos apmokėjimo metu, atsakovė apie apskaičiuotus delspinigius nebuvo informuota, tačiau ieškovė galėjo bei turėjo suprasti, kad atsakovė savo mokėjimus skiria pagrindinei skolai dengti, darytina išvada, kad savo veiksmais ieškovė patvirtino, kad sutinka su tokia mokėjimo tvarka. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė teikė sąskaitas atsakovei apie priskaičiuotus delspinigius ir delspinigius įtraukė į ieškovės įmonės buhalterinės apskaitos registrus nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė 2014-04-01 parengė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame nurodoma, kad atsakovės skola yra 6972,24 Eur (24073,76 Lt), jame nėra nurodyti delspinigiai, darytina išvada, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2014-04-01 gautus atsakovės mokėjimus skirdavo pagrindinei skolai padengti, o kreipimosi į teismą metu paskaičiavo delspinigius ir perskaičiavo atsakovės skolą iš naujo paskirstant gautus mokėjimus, t.y. pirmiausia jais padengiant delspinigius, o po to – pagrindinę skolą, todėl laikytina, kad atsakovė įvykdė savo prievolę ieškovei atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o ieškovės reikalavimas priteisti skolą atmestinas. Sprendimo dalyje dėl priteistų delspinigių, teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013-05-06 sutarties 7 punkte numatė, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus užsakovas moka rangovui delspinigius 0,1 procentą nuo atliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. 2014-04-01 parengė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame nurodoma, kad atsakovės skola yra 6972,24 Eur (24073,76 Lt). Nurodytame akte ieškovė nenurodė atsakovei priskaičiuotų delspinigių, todėl laikytina, kad atsakovė įgijo teisę reikalauti sumokėti delspinigius po akto parengimo dienos, t.y. nuo 2014-04-02, iki ieškinio priėmimo teisme dienos.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 preliminarųjį sprendimą palikti nepakeistą, pripažįstant, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, o atsakovę nepagrįstai laikė silpnesniąja sutarties šalimi, nors būtent atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir turėjo žinoti dėl to jai kilsiančias teisines pasekmes. Teismas netinkamai aiškino įstatymo nustatytą įmokų paskirstymo tvarką ir nepagrįstai pripažino, kad įmokų paskirstymo tvarka skaičiuojant atsakovės skolą ieškovei netaikytina. Taip pat ieškovė nurodo, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nesant pareikšto atsakovo reikalavimo dėl netesybų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, tokį klausimą iš esmės išsprendė. Šalys sutartyje Rangos sutartyje Nr. 20130505 (7 p.) numatė, kad nepagrįstai uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus, užsakovas moka rangovui delspinigius 0,1 proc. nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė jai kylančias teisines pasekmes žinojo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Rangos sutarties 7 p. numatyta atsakomybė atsakovei kyla ir delspinigiai atsakovei skaičiuotini tik nuo reikalavimo juos sumokėti pareiškimo dienos, o teismo išvada apie tai, kad nuo pranešimo apie delspinigių paskaičiavimo atsiranda pareiga mokėti netesybas yra neteisėta ir nepagrįsta. Nepaisant to, kad teismas teisingai nustatė, kad šalys nesusitarė, kaip bus paskirstomi atsakovės ieškovei atliekami mokėjimai ir šie skirstomi vadovaujantis LR CK 6.54 straipsniu, tačiau teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepranešė atsakovei apie skaičiuojamus delspinigius ir tai, kokia tvarka jie paskirstomi jos mokėjimai ieškovei, atsakovė neva pagrįstai manė, kad jos mokėjimai paskirstomi pagrindinei skolai, o ne delspinigiams dengti. Tačiau aplinkybė, kad atsakovei galimai buvo nežinomos įstatymo nustatytos įmokų paskirstymo taisyklės, nesuteikė teismui teisinio pagrindo atsisakyti jas taikyti bei tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės teisėtai, įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą skolą. Priešingai, atsakovė turėjo ir galėjo žinoti apie įstatymo nustatytus reikalavimus ir atitinkamai galėjo pasiūlyti kitokią skolos mokėjimo tvarką, pateikti prašymą ieškovei pirmiausia įskaityti pagrindinę skolą, o paskui delspinigius, o pateiktas atsakovės mokėjimas pagal konkrečią ieškovės pateiktą PVM-sąskaitą faktūrą, nereiškia, kad tokiu būdu buvo išreikštas pasiūlymas kreditoriui taikyti kitokią įmokų paskirstymo tvarką pirmiausia apmokant pagrindinę skolą, o paskui delspinigius. Taip pat atsižvelgus į tai, kad buvo taikoma įstatymo nustatyta tvarka įmokų paskirstymo tvarka, yra aišku, kad šalims nesusitarus kitaip, ieškovė skaičiuos delspinigius atsakovei ir iš atsakovės pervedamų piniginių lėšų pirmiausia bus dengiamos netesybos, o atsižvelgiant į tai, kad delspinigių skaičiavimas buvo nustatytas sutartyje, ieškovei nekilo pareiga atskirai pranešti atsakovei apie taikomas netesybas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo ir delspinigių apskaičiavimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu priteiti iš atsakovės 8137,75 Eur (28098,04 Lt) skolą, 65,10 Eur (224,78 Lt) delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Buvo priimtas preliminarusis sprendimas. Atsakovė pateikė prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl skolos atmetė, priteisė 256,18 Eur delspinigius, priteisto 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl mokėjimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 8137,75 Eur (28098,04 Lt) skolą, 65,10 Eur (224,78 Lt) delspinigius, nurodydama, kad atsakovė šalių sudarytoje sutartyje nustatytais terminais bei tvarka neatsiskaitė už jai suteiktas paslaugas. Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas. Šioje byloje matyti, kad šalys 2013-05-05 sutarties 7 punkte nustatė, kad nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus užsakovas moka rangovui delspinigius 0,1 procentą nuo atliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. 2014-02-06 ji kreipėsi į ieškovę bei kitus savo kreditorius, nurodydama, kad dėl susiklosčiusios finansinės padėties negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, ir prašė patvirtinti jos sudarytą skolų mokėjimo planą. Plane atsakovė nurodė konkrečias datas bei sumas, kurios nurodytomis datomis bus pervedamos ieškovei, paskutinio apmokėjimo data 2014-09-01. Ieškovė 2014-04-01 parengė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame nurodoma, kad atsakovės debetas yra 15583,99 Eur (53808,41 Lt), kreditas – 8611,75 Eur (29734,65 Lt), skola iš viso sudaro – 6972,24 Eur (24073,76 Lt), aktą pasirašė abi šalys. Akte nurodoma, kad negavus nustatytu laiku iš atsakovės patvirtinto ir pasirašyto vieno tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto egzemplioriaus, ieškovė savo likutį laikys teisingu. Kaip matyti, šalys įmokų mokėjimo tvarkos neaptarė nei sutartyje nei tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte, todėl šalys turi vadovautis įstatymo nustatyta įmokų mokėjimo tvarka. CK 6.54 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Taigi pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį šalys sutartimi gali nustatyt nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Todėl to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. 6 dalyje, kad kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), bet svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas, kaip susitarta tarp šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stramina“ v. UAB „Komeksimas“, bylos Nr. 3K-3-143/2006)m tačiau taikant CK 6.54 straipsnyje reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką (taip pat ir šalių susitarimu nustatytą kitokią įmokų paskirstymo tvarką), būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, byla Nr. 3K-3-1070/2003).

Nagrinėjamu atveju, analizuojant tarp šalių susiklosčiusiu santykius, matyti, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie įmokų paskirstymo tvarką, t.y. kad buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie jai atlikus mokėjimus buvo įskaitomi pirmiausiai, ir tik po to dengiama pagrindinė atsakovės skola. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad abi šalys derindamos atsakovės skolos likutį, atsakovei pateiktus mokėjimų planą dėl jos sunkios finansinės padėties, pateikė viena kitai skaičiavimus, susijusius su skola pagal išrašytas sąskaitas - faktūras, tačiau nesprendė delspinigių klausimo ir tai, kokia tvarka yra paskirstomi jos mokėjimai ieškovei. Taip pat iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovė atlikdama mokėjimus nurodydavo, kokia sąskaita – faktūra yra apmokama, o jei mokama už kelias sąskaitas – faktūras, kokia konkrečiai suma yra skirtina kiekvienai iš jų apmokėti. Ieškovė atsakovės mokėjimus priėmė, neginčijo, nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis dėl mokėjimų paskirstymo. Vadovaujantis LR CK 6.54 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, nei šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, įmokos paskirstymo eilės tvarką, todėl nagrinėjamu atveju atsakovei atliekant mokėjimus, nurodant, kokia sąskaita – faktūra yra apmokama, o jei mokama už kelias sąskaitas – faktūras, kokia konkrečiai suma yra skirtina kiekvienai iš jų apmokėti, darytina išvada, kad ieškovė atsakovės mokėjimus priėmė, neginčijo, nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis dėl mokėjimų paskirstymo, todėl konstatuotina, kad ieškovei ši mokėjimo tvarka buvo priimtina ir laikytina, kaip sutarta tarp šalių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės mokėjimai ieškovei, atlikti iki tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto parengimo dienos, t.y. iki 2014-04-01, yra vertintini kaip įmokos, skirtos pagrindinei skolai padengti, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-01 atsakovės skola ieškovei sudarė 6972,24 Eur, 2014-04-07 atsakovė sumokėjo ieškovei 1448,10 Eur, 2014-05-05 - 1158,48 Eur, 2014-06-02 - 1179,84 Eur, 2014-08-27- 3185,82 Eur, iš viso - 6972,24 Eur, šiuos mokėjimus atsakovė skyrė pagrindinei skolai padengti, todėl laikytina, kad atsakovė įvykdė savo prievolę ieškovei atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o ieškovės reikalavimas priteisti skolą atmestinas.

Dėl delspinigių.

Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės 65,10 Eur delspinigius. Šalys 2013-05-06 sutarties 7 punkte numatė, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus užsakovas moka rangovui delspinigius 0,1 procentą nuo atliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. 2014-04-01 parengė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, juo sutarė, kad atsakovės skola yra 6972,24 Eur. Byloje konstatavus, kad nurodytame akte ieškovė nenurodė atsakovei priskaičiuotų delspinigių, laikytina, kad atsakovė įgijo teisę reikalauti sumokėti delspinigius po akto parengimo dienos, t.y. nuo 2014-04-02, iki ieškinio priėmimo teisme dienos. 2014-04-02 atsakovė buvo skolinga ieškovei 6972,24 Eur, todėl už laikotarpį nuo 2014-04-02 iki 2014-04-06 ieškovei priteistina 34,86 Eur delspinigių (6972,24 Eur x 0,1 proc. x 5 d.); 2014-04-07 ji sumokėjo ieškovei 1448,10 Eur, jos skola ieškovei 2014-04-07 buvo 5524,14 Eur, todėl už laikotarpį nuo 2014-04-07 iki 2014-05-04 ieškovei priteistina 160,20 Eur delspinigių (5524,14 Eur x 0,1 proc. x 29 d.); 2014-05-05 ji sumokėjo ieškovei 1158,48 Eur, jos skola ieškovei 2014-05-05 buvo 4365,66 Eur, todėl už laikotarpį nuo 2014-05-05 iki 2014-05-18 ieškovei priteistina 61,12 Eur delspinigių (4365,66 Eur x 0,1 proc. x 14 d.), iš viso 256,18 Eur delspinigių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, ir konstatuoja, kad vadovaujantis LR CK CK 6.71 straipsnio 1 dalimi ir 6.256 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas priteisti delspinigius ieškovei iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė ieškinio, kurio reikalavimo suma 8 137,75 Eur. Priėmus preliminarų sprendimą, atsakovė sumokėjo 4 365,66 Eur ir taip patenkino 53,65 procentų ieškovės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismui priteisus 256,18 Eur delspinigių, t.y. iš viso atsakovei sumokant 4 621,84 Eur (4 365,66+256,18), yra patenkinta 56,80 procentų ieškovės reikalavimų. Todėl ieškovei yra priteistina 56,80 procentų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 671,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 579,24 Eur atstovavimo išlaidų, 92,39 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 329 Eur atstovavimo išlaidų, 52,47 Eur žyminio mokesčio, iš viso 381,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenimis matyti, kad atsakovė patyrė 434,42 Eur. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Iš pareikštų pažymų apie atstovavimo išlaidas matyti, kad atsakovės atstovas nerengė prieštaravimo dėl preliminaraus sprendimo, o analizavo tik byloje esančius dokumentus bei teismų praktiką. Tokios atstovo teikiamos paslaugos yra laikytinos atstovavimu teismo posėdyje. Pagal minėtų Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 2014-10-23 Klaipėdos miesto apylinkės teisme parengiamasis posėdis vyko 5 minutes 40 sek., 2014-11-28 posėdis vyko 7 minutes 30 sek., 2015-02-04 posėdis vyko 54 minutes, iš viso posėdžiai truko 1 valandą. Susipažinimas su dokumentais truko 6 val., teismų praktikos paieška 4 val., iš viso susipažinimas su byla truko 10 val. Pagal minėtų Rekomendacijų 8.18 p., 9 p., atstovavimo didžiausia suma sudaro 0,15 MMA, t. y. 0,15 × 289,62 Eur = 43,44 Eur. Iš viso pagal rekomendaciją galima didžiausia suma už ieškovės patirtas teisines paslaugas yra 472,92 Eur (0,15 x 289,62 Eur x 11 val.). Atsakovei iš ieškovės priteistina 204 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 177,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 200 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra numatytas koeficientas 1,3, taigi maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 910 Eur, todėl ieškovei yra priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m vasario 24 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Redanas“, į.k. (duomenys neskelbtini), 177,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės UAB „Dream city“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei UAB „Dream city“, į.k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės UAB „Redanas“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėRaimonda Andrulienė