Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Rimai Sankauskaitei, Sandrai Jotautei, dalyvaujant ieškovės UAB „Redanas“ atstovams G. Z., advokatui E. K., atsakovės UAB „Dream City“ atstovams S. K., advokatui R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Redanas“ ieškinį atsakovei UAB „Dream City“, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-19 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės reikalavimus ir nurodė atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo atsakovei dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.

Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas advokatas E. K. prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistu. Paaiškino, kad atsakovei laiku nesumokant skolos buvo skaičiuojami sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai. Gavusi atsakovės mokėjimus ieškovė, visų pirma, juos skirdavo delspinigiams padengti, o po to - pagrindinei skolai padengti. Ieškovės atstovas G. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skolų suderinimo aktą parengė įmonės buhalterė, o jis apie šį aktą nežinojo. Nurodė, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti bei įskaityti kreipimosi į teismą dieną, iki tol ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei reikalavimo sumokėti delspinigius.

Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas advokatas R. N. prašė preliminarų sprendimą pakeisti, nurodydamas, kad sutinka, jog ieškovei būtų priteisti 327,55 Eur (1130,96 Lt) delspinigiai, skaičiuojami nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2015-05-19, iki 2015-08-27, bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovės atliekami mokėjimai ieškovei buvo skirti pagrindinei skolai dengti. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad mokėjimo paskirtyje buvo nurodomas konkrečios sąskaitos faktūros, pagal kurią atliekamas mokėjimas, numeris. Be to, ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo pateikusi atsakovei reikalavimo sumokėti delspinigius, jų paskaičiavimo, neinformavo atsakovės, kad jos atliekami mokėjimai pirmiausia yra naudojami delspinigiams padengti ir tik po to pagrindinei skolai padengti, ieškovės parengtame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte taip pat nenurodoma ieškovės paskaičiuoti delspinigiai bei jų dydis. Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė 2014-06-02 sumokėjo 1179,84 Eur (4073,76 Lt) ir 2015-08-27 sumokėjo 3185,82 Eur (11000,00 Lt), todėl pagrindinė skola ieškovei yra sumokėta. Paaiškino, kad sutinka sumokėti atsakovei 327,55 Eur (1130,97 Lt) dydžio delspinigius, skaičiuotinus nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2015-05-19, iki 2015-08-27. Atsakovės atstovas nurodė, kad tuo atveju, jei teismas tenkins ieškovės reikalavimą, prašo mažinti šalių sutartyje nustatytų delspinigių dydį iki 0,02 procento dydžio delspinigių bei ieškovės reikalavimui priteisti delspinigius taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.

Preliminarus sprendimas pakeistinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 8137,75 Eur (28098,04 Lt) skolą, 65,10 Eur (224,78 Lt) delspinigius, nurodydama, kad atsakovė šalių sudarytoje sutartyje nustatytais terminais bei tvarka neatsiskaitė už jai suteiktas paslaugas. Atsakovė su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, nurodydama, kad neginčija, jog ji vėluodavo atlikti mokėjimus ieškovei, tačiau pastaroji jos neinformavo, apie įmokų paskirstymo tvarką, t.y. kad buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie jai atlikus mokėjimus buvo įskaitomi pirmiausiai, ir tik po to dengiama pagrindinė atsakovės skola. Atsakovė pažymėjo, kad atlikdama mokėjimus nurodydavo, kad moka už konkrečią sąskaitą – faktūrą, ieškovė šiuos mokėjimus priimdavo, apie kitokį mokėjimų paskirstymą negu nurodyta mokėjimo paskirtyje jai nepranešė, apie atitinkamą įmokų paskirstymo tvarką ji sužinojo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl manytina, kad ieškovės nurodytas įmokų paskirstymas pažeidžia įstatymų numatytas nuostatas, o delspinigiai skaičiuotini nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki paskutinės atsakovės įmokos ieškovei sumokėjimo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013-05-05 sudarė sutartį Nr. 20130505, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka už suteiktus darbus atsiskaityti. Šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.681 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė atliko statybos rangos darbus, atsakovė šiuos darbus priėmė, tačiau už juos nesumokėjo visos susitartos kainos, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalys sutinka, kad atsakovė sutartyje nustatyta tvarka bei terminais neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atliktų mokėjimų ieškovei paskirstymo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo. Tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, nei nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnio 1-4 dalyse, įmokos paskirstymo eilės tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, nepasikeitė šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3460/2010). Taikant CK 6.54 straipsnyje reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką (taip pat ir šalių susitarimu nustatytą kitokią įmokų paskirstymo tvarką), būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, byla Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, byla Nr. 3K-7-409/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013-05-05 sutarties 7 punkte nustatė, kad nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus užsakovas moka rangovui delspinigius 0,1 procentą nuo atliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, ją sudarydamos derėjosi ir kiekviena šalis galėjo siūlyti tam tikras sąlygas. Tai reiškia, kad sutarties nuostatos, susijusios su teisinėmis pasekmėmis už netinkamą sutarties vykdymą, atitiko šalių valią. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šalys įmokų paskirstymo tvarkos sutartyje nenumatė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei tinkamai ir laiku neatsiskaitant su ieškove už suteiktas paslaugas, vadovaujantis sutarties 7 punktu, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovės sumokėti delspinigius, o iš atsakovės gautus mokėjimus paskirstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Vertinant, ar ieškovė tinkamai paskirstė atsakovės mokėjimus yra svarbu atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už atliktus darbus atsakovei 2013-06-28 pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Serija R20 Nr. 130628/15 18791,31 Eur (64882,62 Lt) sumai, 2013-08-13 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija R20 Nr. 130813/1 11797,57 Eur (40734,65 Lt) sumai, nurodytas apmokėjimo terminas iki 2013-08-31, 2013-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą Serija R20 Nr. 130831/8 3786,42 Eur (13073,76 Lt) sumai, nurodytas apmokėjimo terminas iki 2013-09-05. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė nurodytas sąskaitas – faktūras apmokėjo dalimis, praleisdama nurodytus mokėjimo terminus. Atlikdama mokėjimus atsakovė mokėjimo paskirtyje nurodydavo, apmokamos sąskaitos – faktūros numerį bei sumą, tenkančią atitinkamai sąskaitai - faktūrai. 2014-02-06 ji kreipėsi į ieškovę bei kitus savo kreditorius, nurodydama, kad dėl susiklosčiusios finansinės padėties negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, ir prašė patvirtinti jos sudarytą skolų mokėjimo planą. Rašte nurodoma, kad ieškovė laikotarpiui nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31 išrašė atsakovei sąskaitų 34375,30 Eur (118691,03 Lt) sumai, neapmokėta suma 2014-02-01 dienai yra 8130,72 Eur (28073,76 Lt). Plane atsakovė nurodė konkrečias datas bei sumas, kurios nurodytomis datomis bus pervedamos ieškovei, paskutinio apmokėjimo data 2014-09-01. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas G. Z. patvirtino, kad su šiuo raštu buvo susipažinęs, telefonu susiklosčiusią padėtį aptarė su atsakovės vadovu S. K.. Ieškovės atstovas paaiškino, kad iš atsakovės pateiktų paaiškinimų tikėjosi, kad skola ieškovei bus sumokėta iki 2014-04-01. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2014-04-01 parengė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame nurodoma, kad atsakovės debetas yra 15583,99 Eur (53808,41 Lt), kreditas – 8611,75 Eur (29734,65 Lt), skola iš viso sudaro – 6972,24 Eur (24073,76 Lt), aktą pasirašė abi šalys. Akte nurodoma, kad negavus nustatytu laiku iš atsakovės patvirtinto ir pasirašyto vieno tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto egzemplioriaus, ieškovė savo likutį laikys teisingu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas G. Z. paaiškino, kad apie akto parengimą ir išsiuntimą atsakovei nežinojo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas E. K. nurodė, kad atsakovė šio akto nustatytu terminu nepasirašė ir nepateikė ieškovei. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas S. K. nurodė, kad nurodytą aktą pasirašė ir vieną jo egzempliorių atidavė ieškovės darbuotojams. Pažymėtina, kad atliekant įrodymų vertinimą teismo pareiga yra įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į tai, kad atsakovė 2014-02-06 rašte nurodė, kad jos skola ieškovei yra 8130,72 Eur (28073,76 Lt), ieškovė 2014-04-01 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nurodė, kad atsakovės skola yra 6972,24 Eur (24073,76 Lt), t.y. abi šalys derindamos atsakovės skolos likutį, pateikė viena kitai skaičiavimus, susijusius su skola pagal išrašytas sąskaitas - faktūras, tačiau nesprendė delspinigių klausimo, bei tai, kad teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad jos tarpusavyje bendraudavo, vykdė derybas, aptarė klausimus, susijusius su susidariusiomis skolomis, tačiau ieškovė nepranešė atsakovei apie skaičiuojamus delspinigius ir tai, kokia tvarka yra paskirstomi jos mokėjimai ieškovei, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai manė, kad jos mokėjimai yra paskirstomi pagrindinei skolai, o ne delspinigiams, dengti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, nei šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, įmokos paskirstymo eilės tvarką. Nagrinėjamu atveju atsakovė atlikdama mokėjimus nurodydavo, kokia sąskaita – faktūra yra apmokama, o jei mokama už kelias sąskaitas – faktūras, kokia konkrečiai suma yra skirtina kiekvienai iš jų apmokėti. Ieškovė atsakovės mokėjimus priėmė, neginčijo, nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis dėl mokėjimų paskirstymo. Teismas pažymi, kad vertinant tai, ar ieškovė iš tiesų suprato, jog atsakovė atlikdama mokėjimus siekia, kad šie mokėjimai būtų skirti padengti būtent pagrindinę skolą, reikia atsižvelgti ne tik į tai, kokia mokėjimo paskirtis buvo nurodoma atliekant mokėjimus, tačiau ir kitus byloje esančius duomenis, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai bei atsižvelgti į jų visumą. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju svarbią aplinkybę sudaro ir tai, kad ieškovei gavus atsakovės 2014-02-09 raštą, kuriuo ji siekė suderinti skolų grąžinimo klausimą, ieškovė turėjo suprasti, kad atsakovė apskaičiuodama savo skolą neįtraukia mokėtinų delspinigių, bei mano, kad jos mokėjimai yra paskirstomi pagrindinei skolai dengti, ir bendradarbiaujama su atsakove ją informuoti apie jos faktinę skolą, t.y. pagrindinę skolą bei delspinigius, kuriuos ji yra paskaičiavusi. Be to, svarbu pažymėti, kad ieškovė delspinigių neįtraukė ir į pačios parengtą 2014-04-01 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo suprasti, jog atsakovė savo mokėjimus skiria būtent pagrindinei skolai dengti, ir nesutikdama su tokia mokėjimų paskirstymo tvarka turėjo apie tai pranešti atsakovei. Atsižvelgus į tai, kad delspinigių klausimas nebuvo aptariamas šalių susirašinėjimo bei derybų dėl skolos apmokėjimo metu, atsakovė apie apskaičiuotus delspinigius nebuvo informuota, tačiau ieškovė galėjo bei turėjo suprasti, kad atsakovė savo mokėjimus skiria pagrindinei skolai dengti, darytina išvada, kad savo veiksmais ieškovė patvirtino, kad sutinka su tokia mokėjimo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-460/2010). Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimui ir registravimui. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus. Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad ūkio subjektų apskaitos informacija turi būti tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tai ne kartą patvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-485/2008). Įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. priimta nutartis Nr.2A-628/2011). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas G. Z. paaiškino, kad delspinigius ieškovė atsakovei paskaičiavo kreipimosi į teismą su ieškiniu atsakovei metu. Tuomet atitinkamai buvo paskirstyti atlikti atsakovės mokėjimai, t.y. nustatyta tvarka pirmiausia padengti delspinigiai, o po to – pagrindinė skola, ir tokiu būdu buvo apskaičiuota ieškinyje pašoma priteisti suma. Ieškovės atstovas nurodė, kad reikalavimą sumokėti delspinigius bei apie įmokų paskirstymo tvarką atsakovei pirmą kartą pranešė 2014-04-14 pranešimu, vėliau – 2014-05-13 pranešimu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė teikė sąskaitas atsakovei apie priskaičiuotus delspinigius ir delspinigius įtraukė į ieškovės įmonės buhalterinės apskaitos registrus nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė 2014-04-01 parengė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame nurodoma, kad atsakovės skola yra 6972,24 Eur (24073,76 Lt), jame nėra nurodyti delspinigiai, darytina išvada, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2014-04-01 gautus atsakovės mokėjimus skirdavo pagrindinei skolai padengti, o kreipimosi į teismą metu paskaičiavo delspinigius ir perskaičiavo atsakovės skolą iš naujo paskirstant gautus mokėjimus, t.y. pirmiausia jais padengiant delspinigius, o po to – pagrindinę skolą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas, konstatuoja, kad atsakovės mokėjimai ieškovei, atlikti iki tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto parengimo dienos, t.y. iki 2014-04-01, yra vertintini kaip įmokos, skirtos pagrindinei skolai padengti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-01 atsakovės skola ieškovei sudarė 6972,24 Eur (24073,76 Lt), 2014-04-07 atsakovė sumokėjo ieškovei 1448,10 Eur (5000,00 Lt), 2014-05-05 - 1158,48 Eur (4000,00 Lt), 2014-06-02 - 1179,84 Eur (4073,76 Lt), 2014-08-27- 3185,82 Eur (11000,00 Lt), iš viso - 6972,24 Eur (24073,76 Lt), šiuos mokėjimus atsakovė skyrė pagrindinei skolai padengti, todėl laikytina, kad atsakovė įvykdė savo prievolę ieškovei atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o ieškovės reikalavimas priteisti skolą atmestinas.

Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės 65,10 Eur (224,78 Lt) delspinigius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013-05-06 sutarties 7 punkte numatė, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus užsakovas moka rangovui delspinigius 0,1 procentą nuo atliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. 2014-04-01 parengė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame nurodoma, kad atsakovės skola yra 6972,24 Eur (24073,76 Lt). Nurodytame akte ieškovė nenurodė atsakovei priskaičiuotų delspinigių, todėl laikytina, kad atsakovė įgijo teisę reikalauti sumokėti delspinigius po akto parengimo dienos, t.y. nuo 2014-04-02, iki ieškinio priėmimo teisme dienos. 2014-04-02 atsakovė buvo skolinga ieškovei 6972,24 Eur (24073,76 Lt), todėl už laikotarpį nuo 2014-04-02 iki 2014-04-06 ieškovei priteistina 34,86 Eur delspinigių (120,37 Lt)(6972,24 Eur (24073,76 Lt) x 0,1 proc. x 5 d.); 2014-04-07 ji sumokėjo ieškovei 1448,10 Eur (5000,00 Lt), jos skola ieškovei 2014-04-07 buvo 5524,14 Eur (19073,76 Lt), todėl už laikotarpį nuo 2014-04-07 iki 2014-05-04 ieškovei priteistina 160,20 Eur (553,14 Lt) delspinigių (5524,14 Eur (19073,76 Lt) x 0,1 proc. x 29 d.); 2014-05-05 ji sumokėjo ieškovei 1158,48 Eur (4000,00 Lt), jos skola ieškovei 2014-05-05 buvo 4365,66 Eur (15073,76 Lt), todėl už laikotarpį nuo 2014-05-05 iki 2014-05-18 ieškovei priteistina 61,12 Eur delspinigių (211,03 Lt)(4365,66 Eur (15073,76 Lt) x 0,1 proc. x 14 d.), iš viso 256,18 Eur delspinigių. Ieškovei iš atsakovės priteistina 256,18 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2014-06-01 nuo 4621,84 Eur sumos (4365,66 Eur (15073,76 Lt) skolos ir 256,18 Eur delspinigių), laikotarpiu nuo 2014-06-02 iki 2014-08-26 nuo 3442,00 Eur sumos (3185,82 Eur (11000,00 Lt) skolos ir 256,18 Eur delspinigių), nuo 2014-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 256,18 Eur sumos (256,18 Eur delspinigių) (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Priteista iš atsakovės ieškovei delspinigių ir palūkanų suma pripažintina maža, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Atsižvelgus į patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų dalį, įvertinus šalių elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu, vadovaujantis teisingumo protingumo bei sąžiningumo principais, šalims priteistina po ½ dalį jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė patyrė 671,63 Eur (2319,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 579,24 Eur (2000,00 Lt) atstovavimo išlaidų, 92,39 Eur (319,00 Lt) už žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 289,62 Eur atstovavimo išlaidų, 46,20 Eur žyminio mokesčio, iš viso 335,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys)

Atsakovei iš ieškovės priteistina 217,21 Eur bylinėjimosi išlaidų (93 straipsnio 2, 4 dalys).

Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 118,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dream City“ 256,18 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2014-06-01 nuo 4621,84 Eur sumos, laikotarpiu nuo 2014-06-02 iki 2014-08-26 nuo 3442,00 Eur sumos, nuo 2014-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 256,18 Eur sumos ir 118,61 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Redanas“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.