Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. I., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo ir 80 MGL (3012,05 Eur) dydžio baudos bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistasis nurodo, kad Probacijos tarnyba teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pasiūlė jam skirti papildomą įpareigojimą – dalyvauti elgesį keičiančiose programose, motyvuodama tuo, kad jis teikia skundus dėl Probacijos tarnybos veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis nesutinka dalyvauti elgesį keičiančiose programose, kadangi neketina dažnai grįžti į Lietuvą. Tačiau, nuteistojo teigimu, jis paaiškino, jog neprieštarautų tam, kad būtų paskirtas kitas įpareigojimas, jei tik jis būtų suderintas su jau galiojančiu įpareigojimu tęsti darbą. Probacijos tarnyba teismo posėdyje nepaaiškino, kaip būtų galima suderinti šiuos du įpareigojimus – atsižvelgiant į tai, kad jis vykdydamas įpareigojimą tęsti darbą dirba Norvegijoje (2 savaites dirba, 1 savaitę būna Lietuvoje). Be to, nuteistojo nuomone, jam paskirti papildomą įpareigojimą (dalyvauti elgesį keičiančiose programose) nėra pagrindo. Įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose paprastai skiriamas, kai asmens tam tikras netoleruotinas elgesys kartojasi (jis piktnaudžiauja alkoholiu, kartojasi smurtavimo atvejai ir pan.). Jis nusikalstamą veiką padarė 2008 metais, nuo to laiko nepadarė jokių teisės pažeidimų, administracine tvarka nebaustas, jam nėra pareikšti jokie įtarimai, jis vykdo teismo jam paskirtą įpareigojimą tęsti darbą, nuo pat nuosprendžio įsiteisėjimo dienos aktyviai bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, teikia jai visą būtiną informaciją, jau dviejų pakartotinio nusikalstamumo rizikos pagal OAS metodiką vertinimų metu nustatyta, kad rizika nusikalsti išliko žema (29 balai). Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai yra pasiekti ir tomis priemonėmis, kurios jau taikytos. Byloje nėra jokių duomenų apie jo netinkamą elgesį, o tai, kad jis aktyviai naudojasi savo teisėmis, kurios numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, ir aktyviai dalyvauju probacijos procese, negali būti pagrindu skirti jam papildomus įpareigojimus, nes jokie teisės aktai nenumato galimybės bausti asmens, kuris skundžia Probacijos tarnybos veiksmus. Kartu nuteistasis pažymi, kad jis neprieštarauja, kad jam būtų paskirti kiti įpareigojimų, kurie būtų suderinami su įpareigojimu dirbti, ir jei tokių įpareigojimų skyrimui yra teisinis pagrindas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nesant Probacijos tarnybos teikimo, teismas savo iniciatyva negali svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų keitimo. Tačiau, nors formaliai Probacijos įstatymas ir BPK numato, kad kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų keitimo gali tik Probacijos tarnyba, bet teismų praktikoje nurodoma, kad tokį prašymą gali pateikti ir pats nuteistasis (Kauno apylinkės teismo nutartis byloje Nr. T-1185-928/2015, Kauno miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. T-251-667/2014, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-1944-238/2015). Atsižvelgdamas į šią teismų praktiką, kai paties nuteistojo prašymu, nesant Probacijos tarnybos teikimo, teismai ne tik svarstė nuteistojo prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų keitimo, bet ir tenkino tokius prašymus, vadovaudamasis teisingumo, operatyvumo, ekonomiškumo principais, nuteistojo teigimu, jis prašė teismo ne tik panaikinti Probacijos tarnybos sprendimą, bet ir pateikė prašymą – klausimą išspręsti iš esmės, t. y. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą „neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo ir 80 MGL (3012,05 Eur) dydžio baudos bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistasis R. I. kreipėsi į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, paskirtą įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, motyvuodamas tuo, kad nuosprendžio priėmimo metu 2016 m. spalio 7 d. jis jau gyveno ir dirbo Norvegijoje, todėl teismo jam paskirti įpareigojimai – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo yra nesuderinami tarpusavyje.

Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2017 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 1K-2630 netenkino nuteistojo R. I. prašymo, motyvuodama tuo, kad Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė tik pakeisti probacijos sąlygas, tačiau Probacijos tarnyba gali, bet neprivalo kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Be to, vadovaudamasi Probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nurodė, jog probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą, o tai, pagal galiojančius teisės aktus, gali atlikti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), jos metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Nors nuteistasis R. I. prašyme Probacijos tarnybai dėl kreipimosi į teismą, vėliau skunduose teismams prašė ne pakeisti kitu, bet panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau iš jo skundų argumentų aiškiai matyti, kad nuteistasis prašė panaikinti jam paskirtą įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo tam, kad nebūtų atimta galimybė dirbti Norvegijos Karalystėje, kur jis jau dirbo priimant Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį, juolab kad, minėtu teismo nuosprendžiu jam buvo paskirtas ir kitas įpareigojimas – tęsti darbą, tačiau šie abu įpareigojimai nesuderinami tarpusavyje, kartu nuteistasis pažymėjo, kad jis sutinka, kad jam būtų teismo nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – pakeistas kitu, kuris būtų suderinamas su teismo nuosprendžiu paskirtu įpareigojimu – tęsti darbą.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje jau buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad tuo metu, t. y. 2016 m. balandžio 1 d., kai nuteistasis R. I. įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jo jokie apribojimai dėl darbo kitoje šalyje nesaistė. Nuteistojo teigimu, jis nepateikė duomenų apie tai, kad dirba Norvegijoje, nes nemanė, jog tokie duomenys bus svarbūs, nagrinėjant jo bylą apeliacine tvarka. Tačiau tai, jog nuteistasis R. I. nepateikė Klaipėdos apygardos teismui duomenų apie jo darbo vietą Norvegijoje, savaime nepaneigia fakto, kad kai jam nuosprendžiu buvo paskirtas vienas iš įpareigojimų – tęsti darbą, jis jau dirbo Norvegijos Karalystėje. Ilgalaikis leidimas išvykti iš gyvenamosios vietos nenumatytas nei Probacijos įstatyme, nei kituose bausmių vykdymo klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose, tačiau apygardos teismas pažymėjo, kad nuteistajam turi būti sudaromos sąlygos vykdyti visus teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, kai įpareigojimai negali būti suderinami tarpusavyje, įstatyme ir numatyta teisė Probacijos tarnybai teikimu kreiptis į teismą dėl įpareigojimų pakeitimo.

BPK 358 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniais, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Atsižvelgdamas į minėtas įstatymų nuostatas, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje pažymėjo, kad dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo, teismas sprendžia pagal nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą. Akcentuotina, kad skunde apygardos teismui, kurio pagrindu buvo priimta 2017 m. gegužės 9 d. nutartis, nuteistasis R. I. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. 1-623, kuriuo jam nebuvo suteiktas ilgalaikis leidimas išvykti į jo nurodytą gyvenamąją ir darbo vietas Norvegijos Karalystėje, ir neišduotas daugkartinis leidimas, pagal kurį jis turėtų teisę, prieš tai SMS žinute informavęs Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą, atvykti iš Klaipėdos į (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini), ir išvykti iš (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo R. I. skundo argumentus ir prašymą, t. y. kad prašymas Probacijos tarnybai ir sprendimas dėl prašymo nebuvo susijęs su prašymu Probacijos tarnybai kreiptis į teismą su teikimu dėl teismo paskirtų įpareigojimų pakeitimo, 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje akcentavo, jog Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nustačiusi, kad paskyrus kitus įpareigojimus, būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, teismas savo iniciatyva negali svarstyti minėtų sąlygų keitimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės teismui, atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, bet nesant Probacijos tarnybos teikimo, pakeisti probacijos sąlygas, taip pat nenumatyta galimybė teismui įpareigoti Probacijos tarnybą kreiptis į teismą su teikimu dėl probacijos sąlygų keitimo, nes taip būtų paneigiama Probacijos tarnybai suteikta prerogatyva, kontroliuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų poveikį nuteistojo elgesiui, jų laikymąsi. Šiuo atveju akcentuotina, kad nuteistasis R. I. kreipėsi į Probacijos tarnybą su prašymu būtent dėl to, kad Probacijos tarnyba kreiptųsi į teismą su teikimu dėl jam teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo panaikinimo ar pakeitimo kitu. Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2017 m. birželio 5 d. sprendimu nuteistojo R. I. prašymo netenkino, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2017 m. birželio 5 d. sprendimą paliko galioti. Kadangi šiuo atveju nuteistasis R. I. skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį, kuria Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2017 m. birželio 5 d. sprendimas paliktas galioti, kuriuo Probacijos tarnyba nusprendė nesikreipti į teismą su teikimu dėl nuteistajam teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo pakeitimo, todėl akivaizdu, kad pagal nuteistojo skundą, apygardos teismas privalo išnagrinėti klausimą, ar pagrįstai Probacijos tarnyba nesikreipė į teismą su teikimu dėl nuteistajam paskirto įpareigojimo pakeitimo kitu, o nustatęs, kad šiuo atveju Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2017 m. birželio 5 d. sprendimas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis yra nepagrįsti, t. y. kad buvo pagrindas Probacijos tarnybai kreiptis į teismą su teikimu, ir kaip jau minėta, įstatyme nesant numatytos galimybės teismui įpareigoti Probacijos tarnybą kreiptis į teismą su teikimu, kartu privalo išspręsti ir klausimą dėl nuteistajam teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo pakeitimo, kadangi Probacijos tarnybos teikimas teismui nebereikalingas, nes teikimas teismui iš esmės ir yra tik formalumas minėto klausimo sprendimui inicijuoti, kai Probacijos tarnyba padaro išvadą, jog tikslinga nuteistajam pakeisti probacijos sąlygas, kadangi būtent teismas ir sprendžia klausimą dėl nuteistajam teismo paskirtų įpareigojimų pakeitimo.

Iš nuteistojo asmens bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis R. I. buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą 2016 m. spalio 18 d. Nuteistasis R. I. Probacijos tarnybos pareigūnų charakterizuojamas kaip siekiantis tikslų, neimpulsyvus, išlaikantis savitvardą, palaikantis gerus santykius su šeima, neturintis priklausomybių. Kaip jau buvo aptarta, nuteistasis R. I. įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), dar prieš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendį, todėl kai jis įsidarbino Norvegijoje, jo jokie apribojimai dėl darbo kitoje šalyje nesaistė. Pažymėtina, kad nuteistojo R. I. nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas vykdomu nuosprendžiu, padarytos daugiau kaip prieš aštuonerius metus. Byloje duomenų, kad nuteistasis nesilaikė įstatymų po šių nusikalstamų veikų padarymo, ir po to, kai buvo nuteistas, nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. sausio 15 d. nuosprendį, atsižvelgęs į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, jog, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas gali būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Tai, kad nuteistasis pats kreipėsi į Probacijos skyrių, prašydamas leisti išvykti į užsienio valstybę dirbti, kad siekia, jog jam paskirti teismo įpareigojimai būtų suderinti tarpusavyje, rodo, kad nuteistasis elgiasi atsakingai, suvokia jam paskirtos bausmės paskirtį ir jos nevykdymo pasekmes, siekia teisėtais veiksmais neapleisti savo darbinės veiklos. Iš nuteistojo R. I. asmens bylos duomenų nustatyta, kad jam atvykti į Probacijos tarnybą individualiam darbui su Probacijos tarnybos pareigūnu privaloma vieną kartą per mėnesį. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistajam R. I. nėra paskirta įpareigojimų, susijusių su nuteistojo kontrole kiekvieną dieną, kaip pavyzdžiui, atitinkamu metu būti namuose, arba tokių įpareigojimų, kuriuos jis privalėtų vykdyti tik Lietuvoje, kaip pavyzdžiui, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir panašiai, todėl iš esmės nėra pagrindo drausti vykdyti nuteistajam teismo paskirtą įpareigojimą – tęsti darbą ten, kur jis ir dirbo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio priėmimo metu, tačiau šis teismo paskirtas įpareigojimas neabejotinai nesuderinamas su jam pakirtu įpareigojimu – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymėtina, kad nuteistasis R. I. dirba „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jau daugiau kaip metus laiko. Kaip jau buvo minėta, Probacijos tarnyba jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis nesilaiko įstatymų, nepateikė. Todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nuteistąjį R. I. teigiamai charakterizuojančius duomenis, tam, kad teismo paskirti įpareigojimai būtų suderinami tarpusavyje, yra pagrindas nuteistajam teismo paskirtą įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo –pakeisti kitu įpareigojimu teismo nuožiūra (BK 75 straipsnio 3 dalis), t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš Lietuvos, jei tai nesusiję su darbu, apie išvykimą iš Lietuvos dirbti ir grįžimą į Lietuvą informuoti nuteistojo priežiūrą vykdančią instituciją. Toks įpareigojimas netrukdytų nuteistajam tęsti darbą, o kartu ir Probacijos tarnybai netrukdytų planuoti ir vykdyti nuteistojo priežiūrą ir tai iš esmės nepažeistų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, kadangi Probacijos tarnyba bus informuota apie tai, kada nuteistasis bus Lietuvoje, kada – užsienyje dirbs. Akcentuotina, kad Probacijos tarnyba turėtų sudaryti asmeniui kuo palankesnį probacijos programos įgyvendinimą, remiantis Probacijos įstatyme numatytais reguliavimais, skatinti, kad probuojamasis asmuo tinkamai vykdytų numatytus įpareigojimus ir sėkmingai integruotųsi į visuomenę. Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis dirba Norvegijoje, tačiau ne nepertraukiamai, jis kiekvieną mėnesį grįžta į Lietuvą, todėl akivaizdu, kad tai iš esmės visiškai suderinama ir su Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytomis bendrosiomis probuojamojo pareigomis, t. y. kad nuteistasis privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad Probacijos tarnybai, kuri privalo kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdo teismo paskirtus įpareigojimus (o jei jų nevykdo – imtis atitinkamų priemonių), būtų užkirstas kelias vykdyti probuojamojo priežiūrą, nes kaip jau buvo aptarta, nuteistajam nėra paskirtas įpareigojimas, kuris būtų susijęs su nuteistojo kontrole kiekvieną dieną ir panašiai, todėl tiek dirbant jam Lietuvoje, tiek ir užsienyje, jo kontrolė iš esmės nesikeičia, svarbu, kad nuteistasis tęstų darbą, o jo išvykimas iš Lietuvos yra tiesiogiai susijęs su teismo paskirto įpareigojimo vykdymu.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis, kuria paliktas galioti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2017 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 1K-2630, ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2017 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 1K-2630 naikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl R. I. naują sprendimą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Prevencijos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 1K-2630, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą su teikimu dėl nuteistajam R. I. paskirto teismo įpareigojimo pakeitimo, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, R. I. paskirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – kitu įpareigojimu – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš Lietuvos, jei tai nesusiję su darbu, apie išvykimą iš Lietuvos dirbti ir grįžimą į Lietuvą informuoti nuteistojo priežiūrą vykdančią instituciją.

Nutartis neskundžiama.