Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 puntu jam paskirta subendrinta bausmė – 180 MGL dydžio bauda. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendis ir R. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 80 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi R. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 7 d. Bausmės pabaiga 2018 m. spalio 7 d.

2017 m. vasario 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistajam R. I. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nes probuojamasis du kartus pažeidė teismo skirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, t. y. išvyko iš Klaipėdos į Norvegijos Karalystę, žinodamas, kad jam pateiktas neigiamas atsakymas dėl leidimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu siūlo R. I. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. I. nurodė, kad jo pagrindinė darbo ir gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje, ten jis gyveno ir dirbo baudžiamosios bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme metu. Norvegijoje jis dirba nuo 2015 metų, dirba ir Lietuvoje, čia vykdo individualią veiklą. Mano, kad jis vykdo jam paskirtą įpareigojimą – dirbti, nes teismo sprendime nėra nurodyta kur konkrečiai jis turi dirbti. Iš Lietuvos Respublikos nedeklaravo išvykimo, nes pagal Norvegijos įstatymus jis turi būti ten deklaravęs gyvenamąją vietą, nes dirba, be to, Klaipėdoje, jis turi automobilius, o jei išsideklaruotų iš dabartinės gyvenamosios vietos - negalėtų gauti lengvatinio leidimo laikyti automobilį. Nurodė, kad jis sutartu laiku - vieną kartą per mėnesį visada atvyksta į probacijos skyrių, o kovo mėnesį nebuvo atvykęs, nes kovo 31 d., jis bendravo su probacijos atstove ir manė, kad papildomai atvykti į skyrių nebereikia, atvyko į skyrių kitą darbo dieną –balandžio 3 dieną. Paaiškino, kad su juo visada probacijos skyriaus darbuotojai susisiekia, jis niekur nesislapsto.

Teismo posėdžio metu Probacijos skyriaus atstovė patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti.

Prokurorė prašė teikimą tenkinti.

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus nuteistojo priežiūrą vykdo nuo 2016 m. spalio 18 d. R. I. 2016 m. spalio 31 d. buvo išsamiai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis. Įvertinus R. I. nusikalstamo elgesio riziką pagal OAS‘ys metodika, nustatyta, kad R. I. priklauso žemos rizikos grupei (29 balai). Nustatyta, kad 2016 m. spalio 28 d. Sodros duomenimis R. I. nedirba. R. I. 2016 m. spalio 31 d. pateikė darbo sutartis, kuriose nurodoma, kad R. I. dirba „(duomenys neskelbtini)“ informacinių technologijų specialistu nuo 2016 m. balandžio 1 d., darbo sutarčių galiojimo terminas nenurodytas, darbo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystė. R. I. pateikė neterminuotą individualios veiklos pažymą, kuri galioja nuo 2014 m. birželio 11 d. bei 2017 m. vasario 6 d. pateikė prašymą darbo reikalais išvykti už Klaipėdos ribų, informavęs trumpąja žinute ir nurodęs miestą, į kurį vykstą. Leidimas R. I. buvo duotas. R. I. 2016 m. spalio 31 nd. pateikė rašytinį prašymą išvykti į darbą ir deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystėje. R. I. 2016 m. lapkričio 29 d. pateiktas raštas, kad įstatymai nenumato galimybės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą atlikti Norvegijos Karalystėje, be to, Probacijos tarnybos veiklos teritorija yra tik Lietuvos Respublikoje, todėl R. I. nesuteiktas leidimas išvykti, nes Probacijos tarnyba neturi įgaliojimų leisti probuojamajam išvykti iš Lietuvos Respublikos. R. I. 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. sausio 24 d. atvykęs į Probacijos skyrių vėl pateikė rašytinius prašymus leisti išvykti į darbo vietą Norvegijos Karalystėje. Probacijos tarnybos 2016 m. lakpričio 30 d., 2017 m. sausio 24 d. raštais R. I. prašymai palikti nenagrinėti, atsižvelgiant į tai, kad R. I. prašymuose nepateikta naujų aplinkybių, pažymima, kad į analogišką R. I. prašymą buvo atsakyta Probacijos tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. rašte. R. I. nerastas namuose 2017 m. sausio 18 d. R. I. telefonu informavo, kad yra išvykęs į Norvegijos Karalystę, 2017 m. sausio 24 d. paaiškinime nurodė, kad laiku negavęs atsakymo į 2016 m. lapkričio 29 d. prašymą, priėmė sprendimą vykdyti teismo skirtą įpareigojimą – tęsti darbą, todėl išvyko už Lietuvos Respublikos ribų. Dėl to R. I. buvo įspėtas. R. I. nerastas namuose 2017 m. vasario 21 d. R. I. telefonu nurodė, kad yra darbe Norvegijos Karalystėje, 2017 m. vasario 23 d. paaiškinime nurodė, kad darbo reikalais buvo išvykęs į Norvegijos Karalystę vykdyti teismo skirtą įpareigojimą – tęsti darbą. 2017 m. vasario 22 d. duomenimis R. I. administracine tvarka nebaustas, neįtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu. 2017 m. vasario 23 d. pervertinus R. I. pakartotinio nusikalstamumo riziką pagal OAS‘ys metodiką, rizika nusikalsti išliko žema (29 balai).

Teismas, įvertinęs byloje visas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis R. I. išvykdamas už Lietuvos Respublikos ribų pažeidė teismo įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau iš bylos medžiagos ir pateiktų dokumentų matyti, kad tai padarė ne piktybiškai, o siekdamas vykdyti jam teismo paskirtą kitą įpareigojimą – dirbti. Pažeidimai iš esmės susiję su objektyviomis aplinkybėmis, t. y. su siekiu dirbti. Nuteistojo elgesys nepateisinamas dėl to, kad išvyko už Lietuvos Respublikos ribų negavęs probacijos tarnybos leidimo, tačiau pažymėtina, kad R. I. prašė leidimo, bet Probacijos tarnyba šio leidimo jam neišdavė, nurodydama, kad neturi tokio įgaliojimo. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių R. I. išvyko iš Lietuvos Respublikos, laikytina, kad pažeidimas nėra itin piktybiškas. Be to, pažymėtina, kad R. I. neišvyksta ilgam, iš jo pateiktų paaiškinimų, matyti, kad netrukus po to, kai jis nebūna randamas namuose, Probacijos skyrius su juo susisiekia telefonu, jis atvyksta į Probacijos skyrių, pateikia paaiškinimą, kodėl nebuvo namuose nustatytu laiku, tai rodo, kad R. I. elgiasi atsakingai, pareigingai ir sąžiningai, neslepia savi gyvenimo aplinkybių, pateikia paaiškinimus, t. y. siekia bendradarbiauti ir bendradarbiauja su Probacijos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad kitą jam paskirtą teismo įpareigojimą – dirbti, R. I. vykdo tinkami – nuo 2016 m. balandžio 1 d. dirba pagal neterminuotą darbo sutartį „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystė, informacinių technologijų specialistu, be to, nuo 2014 m. birželio 11 d. vykdo individualią veiklą Lietuvos Respublikoje. Be to, per visą probacijos laikotarpį R. I. nepadarė jokių kitų teisės pažeidimų, jis nėra įtariamas ar kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu. Be to, jis vykdo bendrąsias pareigas, t. y. bendradarbiauja su Probacijos skyriumi, atvyksta individualiam darbui į Probacijos skyrių. 2017 m. vasario 23 d. atlikus nuteistojo keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad R. I. priklauso žemos pakartotinio teistumo rizikos grupei, rizika nusikalsti išliko žema (29 balai).

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, sprendžia, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog pažeidimą R. I. padarė itin piktybiškai. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. I. į užsienį būtų buvęs išvykęs kokiais nors kitais, o ne darbo tikslais. Sėkmingas nuteistajam skirto įpareigojimo dirbti vykdymas iš esmės vertinamas teigiamai. Taip pat nėra duomenų, jog nuteistojo pateikta darbo sutartis būtų fiktyvi, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo R. I. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, todėl Probacijos tarnybos teikimas dėl R. I. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-549/2014, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2016, paskirtos trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.