Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. I., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2017 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 1K-2630, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl nuteistajam paskirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nuosprendžiu, R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 80 MGL (3012,05 Eur) dydžio baudos bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistasis R. I. 2017-05-26 kreipėsi į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą su prašymu kreiptis teikimu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl jam paskirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo panaikinimo.

Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2017-06-05 sprendimu Nr. 1K-2630 nuteistojo prašymo netenkino, nurodydama, kad panaikinus nuteistajam minėtą įpareigojimą ir tokiu būdu nuteistajam R. I. išvykus į Norvegijos Karalystę, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pareigūnai neturės galimybės kontroliuoti nuteistojo elgesio. Pažymi, kad probuojamieji asmenys gali išvykti į kitas užsienio šalis tuo atveju, kai atitinka 2014-11-13 įstatyme Nr. XII-1322 „Dėl Europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos, numatytas sąlygas. Tačiau Norvegijos Karalystė, kur planuoja išvykti ir dirba nuteistasis, nėra ES šalis ir nepriima vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimų dėl probacijos.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-06-28 gautas nuteistojo R. I. skundas dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2017-06-05 sprendimo Nr. 1K-2630. Skundu R. I. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos sprendimą, panaikinti jam paskirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo panaikinimo. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nuosprendžio priėmimo metu jis, nuteistasis, jau gyveno ir dirbo Norvegijos Karalystėje. Pagal 2016-03-31 darbo sutartį Nr. 563 jis dirba IT specialistu įmonėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Darbdavys yra suteikęs jam gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Norvegijos Karalystės teisės aktų reikalavimus Norvegijoje deklaravo šią gyvenamąją vietą. Daug kartų teikė prašymus Probacijos skyriui, prašydamas išduoti daugkartinį leidimą, pagal kurį turėtų teisę išvykti iš Klaipėdos į Jessheim miestą, apie tai SMS žinute informavęs Probacijos skyrių, tačiau Probacijos skyrius prašymų netenkino, motyvuodama tuo, kad negalėtų vykdyti jo priežiūros Norvegijoje. Nurodo, kad jam paskirti įpareigojimai nėra susiję su jo kontrole kiekvieną dieną, jam nėra paskirti įpareigojimai, kuriuos jis privalėtų vykdyti tik Lietuvoje, todėl mano, kad Probacijos tarnybai iš esmės nėra pagrindo drausti vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą – tęsti darbą ten, kur jis, nuteistasis, ir dirbo Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nuosprendžio priėmimo metu. Mano, kad jam paskirti įpareigojimai yra tarpusavyje nesuderinami. Vykdydamas teismo skirtą įpareigojimą tęsti darbą ir vykdamas į savo darbo vietą Norvegijoje, jis, R. I., pažeidžia kitą jam skirtą įpareigojimą- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes Probacijos tarnyba atsisako jam išduoti leidimą išvykti. Jeigu jis vykdytų įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, prarastų darbą ir tokiu būdu pažeistų kitą teismo jam skirtą įpareigojimą. Esant tokiai situacijai, mano, kad būtina spręsti jam skirtų įpareigojimų suderinamumo klausimą ir panaikinti įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaip nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartyje IS-81-606/2017. Nurodo, kad probacijos laikotarpiu jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, administracine tvarka nebaustas, jam nėra pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, jis vykdo įpareigojimą tęsti darbą, jo pakartotino nusikalstamumo rizika žema.

Teismo posėdžio metu nuteistasis palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, parodė, kad teismo skirti įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo yra tarpusavyje nesuderinami. Dirba Norvegijos Karalystėje, dirba Norvegijoje tam tikrais trumpais laikotarpiais. Jo, R. I., sutuoktinė su vaikais gyvena Lietuvos Respublikoje. Apie išvykimus iš Lietuvos Respublikos visada praneša Probacijos tarnybai. Probacijos tarnyba jam išvykti neleidžia, o jo išvykimą fiksuoja kaip probacijos sąlygų pažeidimą, teikimu siūlė teismui panaikinti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Probacijos tarnybos pareigūnas siūlo jam išeiti iš darbo, tačiau su tuo nesutinka, jo darbo sąlygos labai geros, turi ateities karjeros perspektyvas. Į Lietuvą grįžta kelis kartus per mėnesį. Kartą per mėnesį turi atvykti į probacijos tarnybą individualiam darbui. Prašo panaikinti įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Dalyvauti elgesį keičiančioje programoje ir į Probacijos tarnybą atvykti kartą per savaitę nesutiktų, galėtų į Probacijos tarnybą atvykti tik kartą per mėnesį.

Teismo posėdžio metu Probacijos skyriaus atstovė prašė nuteistojo skundo netenkinti, nurodė, kad perduoti R. I. priimtą nuosprendį vykdyti Norvegijos Karalystei nėra galimybės, nes Norvegija nėra ta šalis, kuri priima vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimus dėl probacijos. Be to, nuteistasis gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, duomenų apie savo darbovietę Norvegijoje nepateikė. Vykdyti nuteistojo priežiūrą Probacijos tarnyba Norvegijos Karalystėje negalės. Priešingai nei teigia nuteistasis, R. I. su Probacijos tarnyba nebendradarbiauja, tik praneša apie savo išvykimus iš Lietuvos Respublikos.

Prokurorė taip pat prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad nuosprendis turi būti vykdomas Lietuvoje. Norvegijos Karalystėje Probacijos tarnyba neturi galimybių kontroliuoti nuteistojo R. I. elgesio.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – PĮ) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – PĮ). PĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. PĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Nuteistajam R. I. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nuosprendžiu, paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismas nuteistajam paskyrė du įpareigojimus – tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistasis R. I. nurodo, kad dirba IT specialistu įmonėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Darbdavys yra suteikęs jam gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Dažnai vyksta į Norvegijos Karalystę, tačiau nuosprendžio vykdymą kontroliuojanti Probacijos tarnyba iš Lietuvos Respublikos jam išvykti neleidžia. Jam negalint išvykti, jis gali prarasti darbą Norvegijoje, todėl negalės vykdyti jam skirto įpareigojimo tęsti darbą. Mano, kad jam skirti teismo įpareigojimai yra tarpusavyje nesuderinami, todėl prašo įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo panaikinti. Be to, prašo neskirti įpareigojimo dalyvauti elgesio keičiančiose programose, kadangi negali dažnai grįžti į Lietuvos Respubliką.

PĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacija vykdoma pagal jos vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Kaip teisingai nurodo Probacijos tarnybos pareigūnai, šiuo metu savo nacionalinėje teisėje Lietuvos Respublika vadovaujasi 2014-11-13 įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos. Norvegijos Karalystė nėra ES šalis, minėta valstybė nepriima vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimų dėl probacijos, Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba negali kreiptis į teismą su teikimu dėl nuosprendžio vykdymo perdavimo Norvegijos Karalystei.

Probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Taigi probuotojui įsakmiai yra pavesta užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą, tokias pareigas pagal galiojančius įstatymus probuotojas gali atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, nuteistajam išvykus į užsienį, konkrečiu atveju į Norvegiją, Probacijos tarnybos specialistai nebetenka galimybės prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip nuteistasis R. I. vykdys jam skirtą bausmę. Nuteistajam R. I. išvykus į užsienį, teismo nuomone, nebus pasiekta paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina ir tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo elgesys nėra kontroliuojamas, nes tai nėra atleidimas nuo bausmės. Teismo nuomone, nuteistasis R. I. lengvabūdiškai vertina jam parodytą pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje, siekia išvengti jam teismo paskirtų įpareigojimų, kadangi išvykus į Norvegiją nebūtų galimybės kontroliuoti nuteistojo elgesio. Pažymėtina, kad nuteistasis nesutinka, kad jam būtų paskirtas kitas įpareigojimas, tai yra įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose, kadangi neketina dažnai grįžti į Lietuvą.

Kaip minėta anksčiau, Probacijos įstatymo 29 str. 2 d. nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 str. 2 ar 3 d. numatytomis pareigomis arba BK 82 str. numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas sprendžia tik pagal nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą. Nesant institucijos teikimo, kuriuo probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nustačiusi, kad paskyrus kitus įpareigojimus, būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, teismas savo iniciatyva negali svarstyti minėtų sąlygų keitimo. Įstatymas nenumato galimybės teismui, atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, bet nesant probacijos tarnybos teikimo, pakeisti probacijos sąlygas, taip pat nenumatyta galimybė teismui įpareigoti probacijos tarnybą kreiptis į teismą su teikimu dėl probacijos sąlygų keitimo, nes taip būtų paneigiama probacijos tarnybai suteikta prerogatyva, kontroliuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų poveikį nuteistojo elgesiui, jų laikymąsi.

Tokiu būdu negali būti tenkinamas ir nuteistojo R. I. prašymas dėl probacijos sąlygų pakeitimo, tai yra dėl įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo panaikinimo, nes taip būtų paneigiama probacijos tarnybai suteikta prerogatyva kontroliuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Kita vertus, Klaipėdos apygardos teismas, 2016-10-07 nuosprendžiu atidėdamas R. I. paskirtos bausmės vykdymą, jam nustatė du įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir nuteistajam kyla pareiga laikytis jų abiejų. Nuteistasis R. I. teigia, kad Norvegijos įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2016-01-31. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Taigi, priimant 2016-10-07 nuosprendį, teismui buvo žinoma, kad R. I. dirba Norvegijos įmonėje, skyrė jam įpareigojimą tęsti darbą, t. y. laikė, kad abu paskirti įpareigojimai yra suderinami ir jų gali būti laikomasi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Kadangi panaikinus nuteitajam R. I. įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei leidus jam išvykti į Norvegijos Karalystę, Probacijos tarnyba negalėtų tinkamai vykdyti jo priežiūros, teismas mano, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2017-06-05 sprendimas Nr. 1K-2630 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 33 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. I. skundo dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2017 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 1K-2630 panaikinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.