Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. I., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo ir 80 MGL (3012,05 Eur) dydžio baudos bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistasis R. I. atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2008 metais, bylos tyrimas ir nagrinėjimas ne dėl jo kaltės tęsėsi 6 metus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas tik 2014 m. sausio 15 d., o apeliacine tvarka byla išnagrinėta tik 2016 m. spalio 7 d. Per šį laikotarpį jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, susirado papildomą darbą Norvegijoje, jis leidžia jam gauti pajamas, būtinas skirtos baudos sumokėjimui, nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo padengimui. Dėl Probacijos tarnybos taikomų apribojimų jis bus priverstas prarasti darbą Norvegijoje, o tai ekonomiškai nenaudinga valstybei. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nesiaiškino, ar iš tiesų neįmanoma vykdyti probacijos, leidžiant jam periodiškai – dviem savaitėms vykti į darbo vietą (duomenys neskelbtini). Pagal Probacijos įstatymą jis papildomai turi atvykti 1 kartą per mėnesį į Probacijos tarnybą, tačiau šią savo pareigą jis vykdo ir ją galima derinti su darbu (duomenys neskelbtini), nes jis 2 savaites dirba (duomenys neskelbtini), po to 1 savaitę būna Lietuvoje. Nuteistojo tvirtinimu, jam išvykstant dviem savaitėms dirbti į (duomenys neskelbtini), neatsiranda jokių kliūčių probacijai vykdyti, todėl Probacijos tarnybos sprendimas neišduoti ilgalaikio leidimo yra priimtas visiškai formaliu pagrindu, nesigilinant į visus svarbius situacijai faktus, pažeidžiant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, taikomus bausmės vykdymo laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo ir 80 MGL (3012,05 Eur) dydžio baudos bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), jos metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

BPK 358 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniais, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas pažymėtina, kad dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas sprendžia tik pagal nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą. Nesant institucijos teikimo, kuriuo probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nustačiusi, kad paskyrus kitus įpareigojimus, būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, teismas savo iniciatyva negali svarstyti minėtų sąlygų keitimo. Įstatymas nenumato galimybės teismui, atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, bet nesant probacijos tarnybos teikimo, pakeisti probacijos sąlygas, taip pat nenumatyta galimybė teismui įpareigoti probacijos tarnybą kreiptis į teismą su teikimu dėl probacijos sąlygų keitimo, nes taip būtų paneigiama probacijos tarnybai suteikta prerogatyva, kontroliuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų poveikį nuteistojo elgesiui, jų laikymąsi.

Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad probuojamasis privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Šiuo atveju pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu R. I. buvo nuteistas galutine subendrinta bausme – bauda, o Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendį ir nuteisė R. I. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant bei paskyrė jam du įpareigojimus: tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kartu pažymėtina, kad Probacijos tarnyba taip pat yra nustačiusi nuteistajam R. I. sąlygą – privalomai vieną kartą per mėnesį apsilankyti Probacijos tarnyboje individualiam darbui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu, t. y. 2016 m. balandžio 1 d., kai nuteistasis R. I. įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jo jokie apribojimai dėl darbo kitoje šalyje nesaistė. Nuteistojo teigimu, jis nepateikė duomenų apie tai, kad dirba (duomenys neskelbtini), nes nemanė, jog tokie duomenys bus svarbūs, nagrinėjant jo bylą apeliacine tvarka. Tačiau tai, jog nuteistasis R. I. nepateikė Klaipėdos apygardos teismui duomenų apie jo darbo vietą (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia fakto, kad kai jam nuosprendžiu buvo paskirtas vienas iš įpareigojimų – tęsti darbą, jis jau dirbo (duomenys neskelbtini). Ilgalaikis leidimas išvykti iš gyvenamosios vietos nenumatytas nei Probacijos įstatyme, nei kituose bausmių vykdymo klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Tačiau aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad nuteistajam turi būti sudaromos sąlygos vykdyti visus teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, kai įpareigojimai negali būti suderinami tarpusavyje, įstatyme ir numatyta teisė Probacijos tarnybai teikimu kreiptis į teismą dėl įpareigojimų pakeitimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistajam R. I. nėra paskirta įpareigojimų, susijusių su nuteistojo kontrole kiekvieną dieną, kaip pavyzdžiui, atitinkamu metu būti namuose, arba tokių įpareigojimų, kuriuos jis privalėtų vykdyti tik Lietuvoje, kaip pavyzdžiui, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir panašiai, todėl Probacijos tarnybai iš esmės nėra pagrindo drausti vykdyti nuteistajam teismo paskirtą įpareigojimą – tęsti darbą ten, kur jis ir dirbo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio priėmimo metu. Pažymėtina, kad nuteistasis R. I. dirba „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jau daugiau kaip metus laiko. Probacijos tarnyba jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis nesilaiko įstatymų, nepateikė. Esant tokiai situacijai, kai teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtas įpareigojimas – tęsti darbą, o nuteistasis dirba, kaip šiuo atveju (duomenys neskelbtini), vien formaliai aiškinant Baudžiamojo proceso kodekso bei Probacijos įstatymo nuostatas ir nuteistojo išvykimą į užsienį dirbti vertinti kaip įpareigojimo nesilaikymą, būtų neteisinga, nes kartu būtų ne tik užkertamas kelias nuteistajam laikytis teismo paskirto įpareigojimo tęsti darbą, tačiau ir nepasiekiamas probacijos tikslas užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis) bei užkertamas kelias laikytis probacijos principų – aprobuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas), bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo principo (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Akcentuotina, kad teismas negali išduoti nuolatinio leidimo nuteistajam išvykti į užsienį dirbti, taip pat, kaip jau buvo aptarta, savo iniciatyva negali spręsti klausimo dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo bei nenumatyta galimybė teismui įpareigoti Probacijos tarnybą kreiptis į teismą su teikimu dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo, tačiau atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesniosios instancijos teismas daro išvadą, jog Probacijos tarnyba neturėtų uždrausti nuteistajam R. I. išvažiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini), žinoma prieš tai nuteistajam tiesiog tik pranešus apie išvykimą Probacijos tarnybai. Juolab, šiuo konkrečiu atveju nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini), tačiau ne nepertraukiamai, bet dvi savaites dirba, o vieną savaitę grįžta į Lietuvą, todėl akivaizdu, kad tai iš esmės visiškai suderinama ir su Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytomis bendrosiomis probuojamojo pareigomis, t. y. kad nuteistasis privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad Probacijos tarnybai, kuri privalo kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdo teismo paskirtus įpareigojimus (o jei jų nevykdo – imtis atitinkamų priemonių), būtų užkirstas kelias vykdyti probuojamojo priežiūrą, nes kaip jau buvo aptarta, nuteistajam nėra paskirtas įpareigojimas, kuris būtų susijęs su nuteistojo kontrole kiekvieną dieną ir panašiai, todėl tiek dirbant jam Lietuvoje, tiek ir užsienyje, jo kontrolė iš esmės nesikeičia, svarbu, kad nuteistasis tęstų darbą, o jo išvykimas iš Lietuvos yra tiesiogiai susijęs su teismo paskirto įpareigojimo vykdymu. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 1-623 netenkino nuteistojo R. I. prašymo sumažinti apsilankymų skaičių pas probuotoją individualiam darbui iki vieno karto per du mėnesius, vadovaudamasi Kalėjimų departamento „dėl probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinių rekomendacijų patvirtinimo 7 punktu, kur rekomenduojama pirmus tris mėnesius taikyti 1 lygmeniu aukštesnį intensyvumą, nei nustatyta pagal lentelę, tačiau akcentuotina, jog nuteistasis R. I. probuojamas jau daug ilgiau kaip tris mėnesius, todėl iš minėto Probacijos tarnybos sprendimo galima daryti išvadą, jog yra galimybė sumažinti ir apsilankymų skaičių pas probuotoją, jei tai trukdytų nuteistajam tęsti darbą. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsižvelgiant į paskirtų įpareigojimų pobūdį, Probacijos tarnyba turi pakankamai priemonių kontroliuoti nuteistojo elgesį bei prižiūrėti kaip jis vykdo teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, todėl nuteistojo išvykimą į užsienį dirbti, kai jo darbas gali būti visiškai suderinamas ir su probacijos sąlygų vykdymu, vertinti kaip probacijos sąlygų ir teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikymą, būtų visiškai neteisinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo R. I. skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.