Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-15-361/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-10-07
Bylos Nr.: 1A-15-361/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-02009-2010-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis: R. I., M. U.
Advokatai: Mindaugas Kepenis

Kategorijos

1.2.14.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-361/2016

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02009-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2; (S) 1.2.14.6.1; 1.2.18.10; 1.1.4.4; 2.4.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, Karolinai Gaubaitei, Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjams advokatams Mindaugui Kepeniui ir Alvydui Kvaščevičiui,nuteistiesiems R. I., M. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Pužauskienės, nuteistojo R. I. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio ir nuteistojo M. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 90 MGL dydžio, t. y. 3 388,55 Eur, bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 35 MGL dydžio, t. y. 1 317,77 Eur, bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 150 MGL dydžio, t. y. 5 647,59 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta 150 MGL dydžio, t. y. 5 647,59 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 180 MGL dydžio, t. y. 6 777,11 Eur, bauda.

M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 35 MGL dydžio, t. y. 1 317,77 Eur, bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi, 2008 m. rugpjūčio 1 d. su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė paskolos sutartį Nr. S07, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. I. suteikė 60 000 Lt paskolą, o 2008 m. gruodžio 30 d. su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė paskolos sutartį Nr. S07, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. I. suteikė 40 000 Lt paskolą. R. I., siekdamas išvengti paskolų grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 100 000 Lt, ir apgaulės būdu siekdamas įgyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 42 000 Lt, Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, žinodamas, kad jokių autorinių kūrinių bendrovei nesukurs, su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašydamas autorines sutartis apie tariamai suteiktas paslaugas ir šių tariamų paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, bei šias paslaugas įtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, apgaulės būdu įgijo didelės vertės turtinę teisę į 42 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę, t. y.:

R. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2009 m. sausio 6 d. su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A1 dėl programinės įrangos paketo, skirto duomenų kaupimui, rinkimui ir analizei „Inverus Finansai“ už 48 000 Lt. Žinodamas, kad jokie darbai pagal šią sutartį atlikti nebuvo, R. I. 2009 m. liepos 7 d. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir fizinis asmuo „Kūrinio priėmimo-perdavimo aktą“ apie tariamai sukurtą ir užsakovui perduotą autorinį kūrinį;

R. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2009 m. sausio 14 d. su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A2 dėl autorinio kūrinio „Inverus Darbo užmokesčio apskaita“ už 39 000 Lt. Žinodamas, kad jokie darbai pagal šią sutartį atlikti nebuvo, R. I. 2009 m. gegužės 14 d. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir fizinis asmuo „Kūrinio priėmimo-perdavimo aktą“ apie tariamai sukurtą ir užsakovui perduotą autorinį kūrinį;

R. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2009 m. kovo 26 d. su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A3 dėl programinės įrangos paketo „Inverus atsargų apskaita ir valdymas“ už 55 000 Lt. Žinodamas, kad jokie darbai pagal šią sutartį atlikti nebuvo, R. I. 2009 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir fizinis asmuo „Kūrinio priėmimo-perdavimo aktą“ apie tariamai sukurtą ir užsakovui perduotą autorinį kūrinį.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, R. I. 2010 m. balandžio 16 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą apie tai, kad pagal autorines sutartis bendrovė jam skolinga 142 000 Lt, o jis pagal paskolos sutartis bendrovei skolingas 100 000 Lt, todėl reikalauja įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.

Tokiais veiksmais R. I. apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės 42 000 Lt svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei panaikino didelės vertės turtinę prievolę – paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimo – 100 000 Lt.

Be to, R. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esantį turtą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pinigines lėšas, iš anksto susitarė, kad M. U. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pasirašys sutartį apie tai, kad M. U. suteiks tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas. R. I., veikdamas pagal susitarimą, 2009 m. birželio 15 d. Klaipėdos mieste su M. U. pasirašė paslaugos sutartį Nr. MU0007 apie tai, kad M. U. suteiks UAB ,,(duomenys neskelbtini)” tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas: internetinės svetainės, internetinės parduotuvės, įmonės tinklalapių – namų valdos, smakas info ir video mokomoji medžiaga; inverus ir video mokomoji medžiaga; inverus PSPC; sport. inverus; slauga. inverus; auto. inverus –sukūrimo paslaugas, o bendrovė už jas sumokės 20 229 Lt.

R. I., padedant M. U., t. y. pastarajam pagal susitarimą su R. I. padedant vykdyti nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 14 d. Klaipėdos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, užpildžius 2009 m. birželio 15 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152486 6 700 Lt sumos, 2009 m. birželio 26 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152487 3 080 Lt sumos, 2009 m. birželio 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152488 2 600 Lt sumai, 2009 m. liepos 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152489 7 849 Lt sumos, juos perdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. I., kuris, žinodamas, kad M. U. jokių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė, šiuos prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei V. I., nurodydamas juos įtraukti į buhalterinę apskaitą.

Tokiais veiksmais R. I., veikdamas per padėjėją M. U., imituojant šiam išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tariamų paslaugų apmokėjimą M. U. už 20229 Lt, bendrai su M. U. pasisavino R. I. žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 20229 Lt.

Be to, R. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: ,,už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies: ,,Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto: ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ reikalavimus, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę V. I., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, būtent:

laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus dokumentus: 2009 m. birželio 15 d. paslaugos sutartį Nr. MU0007 dėl išorinių informacinių priemonių sukūrimo 2009 m. birželio 15 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152486 6700 Lt sumos, 2009 m. birželio 26 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152487 3080 Lt sumos, 2009 m. birželio 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152488 2600 Lt sumos, 2009 m. liepos 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152489 7849 Lt sumos ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė tariamų paslaugų įsigijimą iš M. U. iš viso už 20229 Lt, nors faktiškai M. U. paslaugų pagal minėtus dokumentus nesuteikė;

laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus dokumentus: 2009 m. sausio 6 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A1, 2009 m. sausio 14 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A2, 2009 m. kovo 26 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A1 ir 2009 m. liepos 7 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. rugpjūčio 26 d. kūrinio priėmimo–perdavimo aktus ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė paslaugų įsigijimą iš R. I. iš viso už 142 000 Lt, nors faktiškai R. I. paslaugų pagal minėtus dokumentus nesuteikė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų iš jo nepirko.

Taip bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos apie paslaugų įsigijimą už 162 229 Lt. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

M. U. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pasisavinti R. I. žinioje esantį turtą – UAB ,, (duomenys neskelbtini)” pinigines lėšas, iš anksto susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi R. I., kad M. U. suteiks tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas. R. I., vykdydamas susitarimą, 2009 m. birželio 15 d. Klaipėdos mieste su M. U. pasirašė paslaugos sutartį Nr. MU0007 apie tai, kad M. U. suteiks UAB ,, (duomenys neskelbtini)” tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas: internetinės svetainės, internetinės parduotuvės, įmonės tinklalapių – namų valdos, smakas info ir video mokomoji medžiaga; inverus ir video mokomoji medžiaga; inverus PSPC; sport. inverus; slauga. inverus; auto. Inverus – sukūrimo paslaugas, o bendrovė už jas sumokės 20 229 Lt.

M. U. pagal išankstinį susitarimą su R. I. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 14 d. Klaipėdos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, užpildė 2009 m. birželio 15 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152486 6 700 Lt sumos, 2009 m. birželio 26 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152487 3 080 Lt sumos, 2009 m. birželio 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152488 2 600 Lt sumos, 2009 m. liepos 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą serija A Nr. 0152489 7 849 Lt sumos ir juos perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. I., kuris, žinodamas, kad M. U. jokių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė, šiuos prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei V. I., nurodydamas juos įtraukti į buhalterinę apskaitą. Tokiais veiksmais M. U. pagal išankstinį susitarimą padėdamas R. I., imitavęs išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tariamų paslaugų apmokėjimą už 20229 Lt, kartu su R. I. pasisavino R. I. žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 20229 Lt.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pripažino juos įrodymais, teisingai kvalifikavo R. I. padarytas nusikalstamas veikas, tačiau skirdamas bausmę netinkamai pritaikė BK 54 str. ir 42 str. nuostatas, dėl to R. I. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendį pakeisti ir R. I. pagal BK 182 str. 2 d. skirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; pagal BK 222 str. 1 d. bei 183 str. 1 d. paskirtas bausmes palikti nepakeistas, ir, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2 d. ir 183 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, o vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 222 str. 1 d., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 80 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus 100 000 Lt. Nurodo, kad BK 54 str. 3 d. teismas taiko išimtiniais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių teismas nenurodė. Mano, kad tai, jog R. I. dirba ir augina du nepilnamečius vaikus, nėra išimtinės aplinkybės. Pažymi, kad R. I. išsituokęs, santuokiniai ryšiai nutrūkę, turi daug skolų fiziniams asmenims, jas siekdamas padengti perdavė turėtos įmonės didžiąją dalį akcijų, bet jų visų nepadengė. Prokurorės manymu, baudos kaip bausmės paskyrimas būtų neteisingas ir dar labiau apsunkintų nuteistojo materialinę padėtį. Pažymi, kad teisme parodymus davę jo kolegos, buvęs viršininkas neigiamai apibūdino R. I., jį teigiamai charakterizuojančių duomenų teisminio nagrinėjimo metu negauta. Nurodo, kad R. I. kaltės neprisipažino, savo nusikalstamų veiksmų neigiamai nevertino, gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad 182 str. 2 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų. Mano, kad kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo būdas, nusikalstamos veikos pobūdis, t. y. kad padaryti turtiniai savanaudiški nusikaltimai, rodo, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti tik paskiriant R. I. BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir tai atitiktų BK 41 str. 2 d. 1 p. reikalavimus, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Prokurorė mano, kad teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d. ir R. I. skirdamas švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 182 str. 2 d. sankcijoje, nepagrįstai nurodė, jog jo padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Prokurorės manymu, yra priešingai, kadangi jo veika buvo gerai apgalvota, suplanuota, siekiant įgyvendinti sumatytą tikslą, išvengti skolos įmonei grąžinimo, o siekiant tai nuslėpti buvo daromas ir kitas nusikaltimas – organizuojamas apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Mano, kad R. I., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, turėtų būti paskirta bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. R. I. panaikino turtinę prievolę į 100 000 Lt dydžio sumą, šie pinigai užvaldyti vykdant nusikalstamą veiką, ir tapo nusikalstamos veikos rezultatu, todėl vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., turi būti konfiskuoti.

Apeliaciniu skundu nuteistojo R. I. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-15 apkaltinamąjį nuosprendį ir R. I. išteisinti, nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, išvadas grindė prielaidomis. Teismas pažeidė procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu, nemotyvuotai atmetė gynybos poziciją, dėl to padarė neteisingas išvadas, turėjusias esminės reikšmės neteisingo nuosprendžio priėmimui. Mano, kad R. I. kaltė iš esmės grindžiama liudytojų, kurie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ programuotojais, ir liudytojo A. M., t. y. naujojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, parodymais. Šie liudytojai turėjo motyvus nepalankiai atsiliepti apie R. I. ir jų parodymai turėjo būti atmesti kaip nepatikimi. Mano, kad specialisto išvadą Nr. 5-5/41 byloje surašiusi specialistė pateikė teisinį duomenų įvertinimą, nurodydama, kad kaltinime paminėtos sutartys buvo sukurtos vėlesniu laikotarpiu nei nurodyta sutartyse, bei nurodydama, kad sutartyje su M. U. nurodyti darbai buvo fiktyvūs. Advokato manymu, specialistas atlieka tik tokių objektų tyrimą, kuris susijęs su jo turimomis žiniomis, ir privalo teikti atsakymus į klausimus tik neperžengdamas savo kompetencijos ribų, kadangi bylos duomenų teisinis vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Mano, kad duomenys byloje buvo renkami neobjektyviai, nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurta programinė įranga buvo dedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ centriniame serveryje (CVS serveris), kuris, prasidėjus bankroto procedūroms, buvo paimtas bankroto administratorės V. L. ir šis serveris į tyrimą paimtas nebuvo, o jame esantys duomenys neištirti ir neužfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. B. savo nuožiūrą teikė tyrimui duomenis iš minėto serverio, be to, šį serverį ji buvo net parsigabenusi namo, tai leidžia daryti prielaidą, kad jame buvę tikrieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys buvo prarasti negrįžtamai. Nors šios aplinkybės buvo nurodytos bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir apskritai dėl jų nepasisakė. Be to, šioje byloje buvo būtina ištirti duomenis, reikalaujančius specialių informacinių technologijų žinių, t. y. duomenis iš kratos metu paimto R. I. asmeninio kompiuterio. Tačiau šių duomenų išsamus tyrimas atliktas nebuvo. Buvo apsiribota elementaria šio kompiuterio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad kaltinime paminėtos sutartys buvo sukurtos vėlesniu laikotarpiu nei nurodyta sutartyse. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai šiuos duomenis pripažino įrodymais, kadangi nevertino ir neatsižvelgė, kad šios sutartys buvo perkeltos į asmeninį R. I. kompiuterį iš serverio, kuris turėjo savybę (ypatybę), kad failo (bylos) sukūrimo data yra lygi failo išsaugojimo vartotojo kompiuteryje operacijos datai, t. y. data neatitinka faktinės failo (bylos) sukūrimo datos. Teisiamojo posėdžio metu aplinkybes dėl paminėtų serverio ypatybių patvirtino šios programinės įrangos kūrėjas V. D.. Mano, kad sutarties, sudarytos su M. U., tyrimas ir specialus vertinimas taip pat turėjo būti atliekamas pasitelkiant šios srities specialistus, kurie pateiktų išvadą apie sutartyje numatytų darbų pobūdį bei šios sutarties pagrindu M. U. sukurtą rezultatą. Toks tyrimas atliktas nebuvo, tai lėmė internetinės svetainės dizaino kūrimo ir svetainės taikomosios programinės įrangos kūrimo darbų sutapatinimą bei nepagrįstą nuteisimą. Pažymi, kad internetines svetainės dizainas ir taikomoji programinė įranga yra du skirtingi dalykai. Internetinės svetainės dizainas gali būti keičiamas bet kada (kasdien, kas savaitę, kas mėnesį). Dizainą su variacijomis ir kūrė M. U.. Kūrimo proceso metu buvo intensyviai bendraujama elektroniniu paštu, tačiau kaip ir dėl kitų kaltinimų, visi R. I. teisinantys duomenys buvo prarasti A. M., tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi asmens, kuris šių duomenų neišsaugojo ir tyrimui nepateikė. M. U. pagal kaltinime nurodytą sutartį atlikti darbai taip pat buvo įkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ serverį, kurio kaupiami duomenys, kaip minėta, taip ir nebuvo ištirti ir užfiksuoti, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas. M. U., kaip fizinis asmuo, pagal verslo liudijimą teikia būtent dizaino paslaugas, tuo tarpu specialistės išvadoje terminas „dizaino paslaugos“ neminimas, tai akivaizdžiai parodo, kad vertinami visiškai skirtingi dalykai. Neginčija, jog internetinės svetainės www.inverus.lt, www.sport.inverus.lt ir kt. buvo sukurtos programuotojų, tačiau tai nepaneigia M. U. pagal sutartį atliktų dizaino darbų, kadangi internetinės svetainės dizainas gali būti keičiamas kasdien, nekuriant naujos internetinės svetainės. Mano, kad specialisto išvada Nr. 5-5/41 turėjo atsakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau ją atlikusi specialistė, tirdama jai pateiktus duomenis, peržengė savo kompetencijos ribas ir pateikė teisinį bei informacinių technologijų žinių reikalaujantį įvertinimą. Mano, kad specialisto išvadą pateikusi specialistė, nebūdama informacinių technologijų srities žinove, klaidingai tapatino sąvokas „programinė įranga“ ir „dizaino paslauga“, dėl to buvo padaryta neteisėta ir nepagrįsta išvada apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iškreipiant turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, kartu patiriant 20 229 Lt nuostolį. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su 2009-06-15 sutartimi Nr. MU0007, buvo fiksuoti laiku, laikantis teisės aktų reikalavimų, šie duomenys fiksuoti įmonės apskaitos registruose ir patvirtinti juos sudariusio asmens parašu. Pagal 2009-06-15 paslaugų sutartį Nr. MU0007 M. U. sukurti dizainai buvo įvesti į eksploataciją kaip ilgalaikis nematerialus turtas. Minėta ilgalaikio turto apskaitos tvarka numatyta įmonės apskaitos politikoje, tačiau specialistė, pateikusi išvadą, įmonės apskaitos politika nesivadovavo. Visus ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktus pasirašė įmonės sudaryta komisija, tai iš esmės patvirtina realų paslaugų suteikimą pagal sutartį, sudarytą su M. U.. Specialistė atmetė ir nesivadovavo tyrimui pateiktais objektyviais buhalterinės apskaitos duomenimis – netyrė tyrimui pateikto ir jį sudariusio asmens parašu patvirtinto suvestinio dokumento „Didžioji knyga“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie į bylą buvo pridėti tik teisiamojo posėdžio metu R. I. iniciatyva. 2009 m. metinė finansinė atskaitomybė buvo sudaryta, į bylą yra pateiktas balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, patvirtinti įmonės vadovo, sudaryti laiku. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse esančių duomenų akivaizdu, kad visos anksčiau minėtos ūkinės finansinės operacijos buvo registruotos apskaitoje, parodytos apyvartos žiniaraščiuose ir pateko į suvestinį buhalterinį dokumentą „Didžioji knyga“, tačiau teismas šių duomenų nevertino, todėl buvo padarytos bylos duomenų neatitinkančios išvados dėl R. I. kaltės. Bankroto administratorė V. L. patvirtino, kad bankroto byloje buvo gautas R. I. 2010-04-16 pareiškimas dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo (142 000 Lt) įskaitymo. Šis įskaitymas apskaitoje buvo atliktas, pripažįstant, kad tokios ūkinės finansinės operacijos buvo įvykusios ir apskaitoje laiku registruotos. Sandoriai, dėl kurių buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla, civiline tvarka nei vadovo, nei bankroto administratoriaus ginčijami nebuvo, nors bankroto administratorius turi įstatymų numatytą pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos įmonės nemokumui, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Kadangi tokie ieškiniai nebuvo reiškiami, laikytina, kad kaltinime nurodyti sandoriai buvo realūs ir tinkamai atspindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje. R. I. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima vienareikšmiškai pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. U. prašo panaikinti 2014-01-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad sprendžiant klausimą, ar jis prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. I. neteisėto disponavimo bendrovės turtu ir jį pasisavindamas padarė BK 183 str. numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo jis, M. U., kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. I., t. y. R. I. neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudojo bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Atkreipia teismo dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas apie jo, M. U., veikų atitiktį BK 183 str. 1 d. sprendė vien pagal objektyviuosius veikų požymius, t. y. neva iš anksto buvo susitarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. I., kad jis, M. U., suteiks tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas ir R. I., žinodamas, kad jokių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva jis nesuteiks, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei, nurodydamas juos įtraukti į buhalterinę apskaitą. Tačiau dėl M. U. tyčios, padarius nusikaltimą, teismas konkrečių argumentų nepateikė. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog jis pagal paslaugų sutartį Nr. MU0007 faktiškai kūrė tik dizainus, o ne internetinius puslapius, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pati atlikti programavimo paslaugas, programų aptarnavimo darbus. Šią aplinkybę patvirtino ir visi liudytojai, anksčiau dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydami, kad M. U. žino kaip internetinių puslapių dizaino kūrėją. Apie jo atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai galėjo net nežinoti, išskyrus bendrovės direktorių ir buhalterę, kadangi su įmone buvo susitarta, kad jis jokiais būdais negali būti matomas kaip prie įmonės prisidėjęs asmuo. Teismo argumentai, kad nei R. I., nei jis minėtų darbų nesukūrė, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų įvertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų jo veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu. Jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, jam neteisėtai ir nepagrįstai inkriminuoti nusikaltimai, todėl jis turi būti išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d., 183 str. 1 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl R. I. apeliacinio skundo

Apeliantas kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažįsta ir teigia, jog kaltė nustatyta remiantis nepatikimais, šališkais liudytojų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių programuotojų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M., parodymais. Šie liudytojai, apelianto teigimu, turėjo motyvus nepalankiai apie jį atsiliepti.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus. Jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog byloje liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę asmenys bei jos vadovas A. M. siekė pakenkti apeliantui ar davė nepatikimus, išgalvotus ar prieštaringus ir pan. parodymus, nėra. Priešingai, apylinkės teisme apklausti liudytojai J. B., M. J., V. D., D. K., A. M. parodė, kad R. I. jokių naujų programų ar darbų nesukūrė, netikėti net kelių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo.

Apylinkės teismo atlikta parodymų analizė, juos lyginant ir vertinant kompleksiškai su kitais byloje surinktais įrodymais – 2012-04-27 specialisto išvada Nr. 5-5/41 Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos (t. 1, b. l. 128–198, t. 2, b. l. 1–123) ir šio dokumento išvadas iš esmės patvirtinančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-05-05 Ekspertizės akto Nr. 11-1353(14) (t. 7, b. l. 50–72) išvadomis, leidžia apygardos teismui konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. I. bei M. U. kaltės buvimo jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėtyse bei šių nusikaltimų kvalifikavimo yra pagrįstos, teisėtos ir teisingos.

Apeliantas kritikuoja netinkamą jo manymu įrodymų ir aplinkybių vertinimą pirmosios instancijos teisme (dėl neva neištirtų ir neužfiksuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurtos programinės įrangos duomenų, jų saugojimo, galimo praradimo; dėl jo neva sukurtų naujų programų (autorinių kūrinių pagal sutartis (t. 2, b. l. 55–58, 60–63, 65–68) perkėlimo metu į asmeninį R. I. kompiuterį iš įmonės serverio, sukūrimo datos neatitikimo dėl serverio ypatybių; dėl sutarties su M. U. kvalifikuoto ištyrimo nebuvimo, neįvertinimo, jog internetinės svetainės dizainas gali būti keičiamas kasdien, nekuriant naujos internetinės svetainės; dėl minėtos specialisto išvados teiginių prieštaringumo, t. y. sąvokų „programinė įranga“ ir „dizaino paslauga“ sutapatinimo; dėl Autorinių kūrinio užsakymo sutarčių teisėtumo neįvertinimo – sutarčių administratorė neginčijo; dėl apelianto 2010-04-16 pareiškimo įskaityti kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (142 000 Lt sumai) reikšmės) atmetami kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo objektyviai nustatytų, ištirtų ir įvertintų, R. I. bei M. U. padarytas veikas kvalifikuojančių įrodymų.

Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-15 nutartimi, siekdamas atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, nutarė baudžiamojoje byloje paskirti kompiuterinių technologijų ekspertizę, pavedant ją padaryti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriui. Gautame 2016-05-05 Ekspertizės akte Nr. 11-1353(14) yra atsakyta į pateiktus klausimus (t. 7, b. l. 50-72).

Eksperto išvadose teigiama, jog Autorinių kūrinių užsakymo sutarčių Nr. 2009/A1, Nr. 2009/A2 ir Nr. 2009/A3 ruošiniai buvo sukurti 2010-01-08, koreguoti 2010-01-10; perkeliant failus iš vienos laikmenos į kitą, failų sukūrimo data (skirtingoje laikmenoje) gali pasikeisti, tačiau dokumento ruošinio turinio (failo teksto) sukūrimo data, šiuo atveju – 2010-01-08, išlieka ta pati; kompiuterio sisteminio bloko Nr. (duomenys neskelbtini) standžiajame diske Maxtor (duomenys neskelbtini) (t. y. iš R. I. kratos metu paimtas ir ekspertui tyrimui pateiktas nešiojamasis kompiuteris „ASMOBILE“, modelis Z37S, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra duomenų, susijusių su M. U. paslaugos sutartyje Nr. MU0007 išvardyta vaizdo mokomąja medžiaga, internetinėmis svetainėmis, tinklalapiais. Vadinasi, galima teigti, kad R. I. minėtų sutarčių realiai nevykdė ir neįvykdė, naujų autorinių kūrinių (programų) faktiškai nesukūrė, o R. I. nurodytos kaip jo sukurtos – yra fiktyvios; M. U. pagal 2006-06-15 paslaugos sutartį Nr. MU0007 internetinės svetainės, internetinės parduotuvės, įmonės tinklalapių – namų valdos, smakas info – ir vaizdo mokomoji medžiaga; inverus ir vaizdo mokomoji medžiaga; inverus PSPC; sport.inverus; slauga.inverus; auto.inverus, sukūrimo paslaugų nesuteikė.

Apeliantas neginčijo ir neginčija, jog įmonei pagal paskolos sutartis liko negrąžinęs 100 000 Lt, tačiau teigia, jog bankroto administratorė patvirtino, kad gavo R. I. 2010-04-16 pareiškimą dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo – 142 000 Lt dydžio pinigų sumos – įskaitymo ir toks įskaitymas įmonės apskaitoje atliktas. Tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia išsami ir motyvuota 2012-04-27 Specialisto išvada Nr. 5-5/41 Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos, kurioje pagrįstai konstatuota, kad:

R. I. minėtomis trimis sutartimis padidino bendrovės turtą ir įsipareigojimus 142 000 Lt (sutartyje Nr. 2009/A1 numatyta R. I. sumokėti – 48 000 Lt, sutartyje Nr. 2009/A2 – 39 000 Lt, sutartyje Nr. 2009/A3 – 55 000 Lt), tačiau 2009 m. šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. I. už neva atliktus darbus nesumokėjo bei 2009 m. pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2009-06-15 paslaugos sutartį Nr. MU0007, 4 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, kuriuose nurodyta, kad įmonė M. U. neva sumokėjo 20 229 Lt, į įmonės apskaitos registrą įrašė 7 neįvykusias ūkines operacijas, iš viso – 162 229 Lt, bei pelno mokesčio deklaracijos už 2009 m. Mokesčių inspekcijai nepateikė, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

pagal apskaitos dokumentus R. I. liko skolingas įmonei 100 000 Lt (t. 1, b. l. 128–198, t. 2, b. l. 1–123).

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas kaip pagrįstus vertina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, jog R. I., siekdamas išvengti paskolos įmonei grąžinimo (100 000 Lt), apgaulės būdu, siekdamas įgyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas 42 000 Lt), veikdamas tyčia, t. y. žinodamas, kad autorinių kūrinių bendrovei pagal minėtas sutartis nesukurs, būdamas ir veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė minėtas autorines sutartis, kurių bendra kaina –142 000 Lt ir kūrinių priėmimo–perdavimo aktus (t. 2, b. l. 59, 64, 69) ir šias sutartis įtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, įgijo didelės vertės turtinę teisę į 42 000 Lt įmonės piniginių lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 100 000 Lt paskolos įmonei grąžinimą. R. I. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. U. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, tiek įrodymus, papildomai surinktus (minėtas 2016-05-05 Ekspertizės aktas Nr. 11-1353(14) ir ištirtus apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad byloje faktinės aplinkybės dėl M. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 183 str. 1 d., nustatytos teisingai, teisingai nustatyta ir veikos teisinė kvalifikacija bei tinkamai parinkta tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis.

Šio apelianto argumentai, jog jo kaltė, šios kaltės turinys, kryptingumas teismo nenustatytas, neatskleistas, atmestini kaip nepagrįsti. Jau paminėtų liudytojų parodymais, apygardos teisme gautu ekspertizės aktu būtent ir buvo nustatyta, kad jis jokių paslaugų įmonei pagal 2009-06-15 paslaugos sutartį Nr. MU0007 neatliko. Ekspertizė nustatė, jog visi darbai buvo atlikti iki minėtos sutarties pasirašymo. Be to, akivaizdu, jog esant sukurtam produktui, tai šis kūrinys būtų naudojamas įmonėje ir pan., o šiuo atveju ekspertas apskritai atitinkamų M. U. darbų pagal minėtą paslaugų sutartį tiriamoje medžiagoje nerado.

Bylos medžiaga patvirtina, jog būtent M. U., suprasdamas, jog faktiškai jokių darbų/paslaugų pagal su R. I., kaip tuo metu įmonės vadovu, sudarytą su juo paslaugų sutartį atlikta nebus (šiuos darbus sukūrė ne jis, o M. J., D. K. ir I. A.), suprato, kad, laikotarpiu nuo 2009-06-15 iki 2009-07-14 pagal surašytus pirkimo–pardavimo kvitus – 6 700 Lt, 3 080 Lt, 2 600 Lt ir 7 849 Lt sumoms, šie pinigai atiteks ne jam, o R. I., kuris kvitus pateikė įmonės vyr. buhalterei įtraukti į apskaitą. Taigi R. I., veikdamas per padėjėją M. U., bendrai pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 20 229 Lt. Tokie M. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip padėjėjo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokurorės apeliacinio skundo argumentus, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, pritaria ir kaip pagrįstus vertina prokurorės skundo motyvus, jog iš esmės nuteistajam R. I. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta neteisinga bausmė.

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Nagrinėjamu atveju parinkdamas nuteistajam bausmę už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisinę reikšmę BK 54 straipsnio 3 dalies normos prasme suteikė R. I. šeiminei bei turtinei padėčiai (augina du vaikus, kurie paskyrus R. I. laisvės atėmimo bausmę netektų didelės dalies išlaikymo, jis prarastų galimybę rūpintis vaikais, juos auklėti, aprūpinti save ir savo šeimą), R. I. asmenybės ir gyvenimo būdo teigiamam įvertinimui (naujų nusikaltimų nepadarė jau daugiau kaip trejus metus; padarytos veikos yra atsitiktinio pobūdžio) ir nusprendė, jog tik baudos skyrimas derės su teisingumo principo reikalavimais. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltininko R. I. asmenybės taip pat prieštaringos, nes nuosprendyje nurodęs, jog R. I. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, gera valia aktyviais veiksmais šių nusikaltimų išaiškinti nepadėjo, vis dėlto prioritetą BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymo prasme nepagrįstai suteikė jo asmenybės teigiamam vertinimui, jo galimybei būnant laisvėje tenkinti šeiminius ir socialinius interesus. Juolab nelogiškais ir prieštaringais vertinami pirmosios instancijos teismo motyvai, jog R. I. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas R. I. bausmę už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė tinkamai neįvertinęs visų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, bausmės rūšį ir dydį parinko neteisingai bei nepagrįstai skyrė švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, jog R. I., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtiną veiką, jog šios nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai buvo akivaizdžiai savanaudiški ir nukreipti išvengti didelės vertės turtinės prievolės įmonei, veika baigta, į tai, jog R. I. vedęs, dirbantis, aukštojo išsilavinimo, anksčiau neteistas, į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nėra, teismas tenkina prokurorės skundą ir skiria R. I. už šio nusikaltimo padarymą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. bei BK 183 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės paliktinos nepakeistos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (anksčiau galiojusiame baudžiamajame įstatyme tokia galimybė nebuvo numatyta). Tokiu būdu buvo palengvinta nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) padariusių asmenų teisinė padėtis, todėl šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija vertinama kaip turinti grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nors R. I. kaltas dėl nusikalstamų veikų (sunkaus, apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų) neprisipažino, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šios bylos nagrinėjimas užsitęsė, per šį laikotarpį duomenų apie naujai R. I. padarytas nusikalstamas veikas ir/ar kitus teisės pažeidimus nėra, teisiamas pirmą kartą, byloje yra pakankamai duomenų, teigiamai apibūdinančių jį kaip rūpestingą, atsakingą asmenį savo šeimos bei visuomenės atžvilgiu, neigiamų ar žalingų polinkių neturi, yra dirbantis, teismas daro išvadą, jog nuteistojo R. I. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už jo nusikalstamų veikų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taiko BK 75 straipsnio nuostatas ir R. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda.

Prokurorė skundu prašo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti iš R. I. nusikalstamos veikos gautus 100 000 Lt (28 962 Eur). Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje turto konfiskavimo klausimas nespręstas ir civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas bei jokių apribojimų, suvaržymų nuteistojo R. I. turtui netaikyta.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė – 2011-12-29 įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl įmonės pabaigos, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Bankroto byla šiai įmonei buvo iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-04 nutartimi, įmonės bankroto administratore paskirta V. L.. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos patvirtinti galutiniai nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai – iš viso 472 525,72 Lt (136 852,91 Eur).

Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog R. I. nusikalstama veika iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti ir šiai įmonei negrąžinti 28 962 Eur yra šios įmonės turtas, kuris įstatymo nustatyta tvarka turi būti grąžintas/paskirstytas teisėtiems jų savininkams, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.

Turto konfiskavimas neturi bausmės savybių, kadangi juo siekiama paimti iš kaltininko tik tai, kas neteisėtai gauta. Turto konfiskavimas netaikomas tada, kai konfiskuotinas turtas grąžinamas teisėtiems savininkams arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo. Turto konfiskavimas skirtas atkurti status quo ante, bet ne nubausti asmenį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju paimti valstybės nuosavybėn prašomus konfiskuoti 28 962 Eur nėra pagrindo, todėl prokurorės prašymas konfiskuoti iš R. I. nusikalstamos veikos gautus 28 962 Eur netenkinamas.

Teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1253/2013, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1690/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti.

R. I. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirti trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, skirtomis R. I. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti R. I. galutinę subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL dydžio (3 012,05 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi R. I. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistojo R. I. gynėjo ir nuteistojo M. U. apeliacinius skundus atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė