- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 2YT-443-527/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01444-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Kreditorius
- S. V.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. (skolininkė) skundą dėl antstolio M. L. veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolis M. L., išieškotojas S. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2016-05-25 pareiškėja antstoliui pateikė skundą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0022/16/27831 panaikinti antstolio M. L. priimtus: 2016-04-05 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S.3.6-161527; 2016-04-05 patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš VšĮ Anykščių raj. sav. ligoninės Nr. S.3.6-161521, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Nr. S.3.6-161522, VšĮ Kėdainių ligoninės Nr. S.3.6-161523, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Nr. S.3.6-161524 ir grąžinti išieškotas pagal patvarkymus pinigines lėšas į skolininkės sąskaitą LT05 7044 0006 5061 6065; Turto arešto aktą 2016-04-05 Nr. 27831; perskaičiuoti vykdymo išlaidas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nuostatas, kad galima būtų pilnai atsiskaityti; perskaičiuoti 2016-05-17 kopijų kainą ir grąžinti perteklinius pinigus pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas.
Skunde pareiškėja nurodė, kad antstolis M. L. vykdo iš jos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0022/16/27831 išieškotojui S. V.. 2016-03-30 patvarkymu Nr. S-l6-22-95 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis pradėjo vykdymo procesą pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą, išduotą 2016-03-23 Kauno apylinkės teismo dėl 8 688,60 Eur kompensacijos išieškojimo iš skolininkės. 2016-03-30 antstolis registruota siunta jai išsiuntė patvarkymą Nr. S-16-22-95 ir „Pranešimą“, kuriame informavo apie 1 750 Eur skolą ir 337,31 Eur vykdymo išlaidas, kurių apskaičiavimo laiške nebuvo. Laišką pareiškėja atsiėmė 2016-04-07 Karmėlavos pašte. 2016-04-05 antstolis priėmė: patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S.3.6-161527, patvarkymą areštuoti lėšas SEB banke, DNB banke, Swedbanke Nr. S.3.6-161526, patvarkymus dėl skolos išieškojimo, adresuotus VšĮ Anykščių raj. sav. ligoninei, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, VšĮ Kėdainių ligoninei, VšĮ Kauno klinikinei ligoninei, Turto arešto aktą 2016-04-05 Nr. 27831 (turto arešto mastas – 2 174,31 Eur). 2016-04-06 SEB bankas į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 2 174,31 Eur. Taip pat buvo nurašytos piniginės lėšos DNB banke ir Swedbanke. 2016-04-06 vakare skolininkė negalėjo nupirkti vaikams būtinų maisto produktų, neradusi SEB banko sąskaitoje pinigų. 2016-04-07 antstolio kontoroje skolininkė gavo 2016-04-05 patvarkymus Nr. S.3.6-161521–161527, Turto arešto aktą 2016-04-05 Nr. 27831. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, VšĮ Kėdainių ligoninė, VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, VšĮ Anykščių raj. sav. ligoninė pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo iki gegužės 10 d. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 577 Eur. 2016-04-20 ir 2016-05-17 pakartotinai ji buvo nuvykus į antstolio kontorą, kur vykdomojoje byloje vykdymo išlaidų apskaičiavimų nerado. Užsakė 6 dokumentų kopijas, už kurias sumokėjo 3,2 Eur. Dokumentų kopijų neturėjo dar iki 2016-05-25. Antstoliui 2016-03-30 priėmus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti skolininkei turėjo būti išsiųstas raginimas su nustatytu terminu jį įvykdyti. Raginimas skolininkei nebuvo siunčiamas, todėl 2016-04-05 pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai yra neteisėti. 2016-03-30 Pranešimas neatitinka SVI reikalavimų, nes yra nepasirašytas ir be antstolio anspaudo, neteisingai suformuluotas terminas, per kurį reikia įvykdyti sprendimą. 2016-03-30 Pranešime įvardintos vykdymo išlaidos 337,31 Eur yra neproporcingai didelės ir neracionalios. Jeigu išieškotina suma yra nuo 1 448,1 iki 2 027,34 euro, būtinos vykdymo išlaidos yra 48 eurai. Vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai turi būti nurodyti vykdymo išlaidų apskaičiavime, kurio antstolio 2016-03-30 išsiųstame laiške ji nerado. 2016-04-07 ir 2016-05-17 antstolis vykdymo išlaidų paskaičiavimų taip pat nepateikė. Be to, antstolis už 6 kopijas liepė susimokėti 3,2 Eur, kas neatitinka nustatytų įkainių. Pagal Įstatymą antstolis iki 57 eurų turi ir gali paimti grynais, išrašydamas kvitą, tačiau paimti pinigus kontoroje už kopijų padarymą atsisakė, motyvuodamas, kad neturi kvitų. 2016-05-17 užsakytos kopijos 2016-05-25 dar nebuvo išduotos. Nebuvo panaikintas ir turto arešto taikymas nepaisant to, jog ji sumokėjo skolą, dėl to atitinkamai turėtų būti įvertinti ir antstolio neveikimas. Antstolis savo neteisėtais veiksmais, kurie skolininkei sukėlė dvasinius išgyvenimus bei finansinius sunkumus, pažeidė skolininkės įstatymų saugomas teises ir teisėtus interesus.
Antstolis M. L. 2016-06-01 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad išieškotojas 2015-03-25 pateikė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2016-03-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-181-752/2015 dėl 8 688,60 Eur nesumokėtos kompensacijos išieškojimo iš skolininkės. Savo prašyme išieškotojas prašė išieškoti tik 1 750 Eur pagal vykdomąjį raštą, su kuriuo išieškotojas pateikė įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2015-01-28 sprendimą Nr. 2-181-752/2015, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2016-03-30 antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0022/16/27831. Atsižvelgiant į CPK 661 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei nebuvo siunčiamas, kadangi 2015-01-28 teismo sprendimo 2.5 punkte nurodyta, kad skolininkė 8 688 Eur kompensaciją išieškotojui turi sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo (t. y. iki 2016-01-28). Kadangi raginimas skolininkei nebuvo siunčiamas, iš karto buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai: areštuotas skolininkės turtas, sąskaitos, išsiųsti patvarkymai dėl išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio. 2016-04-06 iš skolininkės areštuotų sąskaitų į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesti 2 627,68 Eur. 2016-04-11 į antstolio kontorą atvykusi skolininkė pateikė prašymą panaikinti areštus jos sąskaitoms, kadangi ten yra pervedamas jos darbo užmokestis, gaunamas išlaikymas vaikams, taip pat iš areštuotų sąskaitų mokama būsto paskola. Skolininkė pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašą, iš kurio matėsi, kad į šią sąskaitą patenka skolininkės darbo užmokestis, išlaikymas vaikams. Skolininkė neprieštaravo, jog 1 798 Eur (skola + išieškotojo sumokėtos būtinosios vykdymo išlaidos) iš areštuotų lėšų būtų paliktos skolos ir vykdymo išlaidų dengimui. 2016-04-12 į skolininkės sąskaitas AB SEB banke ir AB DNB banke buvo grąžinti 376,31 Eur ir 453,37 Eur (kad lėšos būtų grąžintos į skirtingas sąskaitas antstolio prašė pati skolininkė). 2016-04-20 antstolis faksu (originalai – 2016-04-26) gavo antstolės A. K. 2016-04-20 patvarkymus bylose Nr. 0133/16/00107, Nr. 0133/16/00108 ir Nr. 0133/12/02670, kuriuose nurodoma, kad antstolio M. L. depozitinėje sąskaitoje esančios S. V. priklausančios išmokėti lėšos 2 637,46 Eur sumai yra areštuojamos šio asmens išlaikymo vaikams įsiskolinimui dengti. Vykdant šiuos patvarkymus 2016-05-20 1 798 Eur, kurie turėjo būti išmokėti S. V., buvo pervesti į antstolės A. K. depozitinę sąskaitą. Iš skolininkės darbo užmokesčio skirtingose darbovietėse 2016-05-17 buvo gauta suma, kurios pakanka vykdymo išlaidoms šioje vykdomojoje byloje padengti, todėl 2016-05-19 buvo surašyti patvarkymai visoms darbovietėms dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio nutraukimo, be to, patvarkymu buvo panaikintas areštas skolininkės nekilnojamam turtui. 2016-05-20 skolininkei buvo grąžinta 205,66 Eur permoka, kadangi VšĮ Kauno klinikinė ligoninė 2016-05-17 antstoliui pervedė didesnę sumą, negu likusios išieškoti vykdymo išlaidos. Pareiškėjos skundo reikalavimai dėl 2016-04-05 turto arešto panaikinimo, 2016-04-05 patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio ir lėšų, išieškotų vykdant šiuos patvarkymus, grąžinimo skolininkei yra nenagrinėjami, kadangi patvarkymai dėl išieškojimo iš skolininkės užmokesčio buvo panaikinti ir išsiųsti skolininkės darbdaviams 2016-05-19, t. y. dar iki skundo antstolio veiksmų gavimo. Lėšos, kurios buvo išieškotos vykdant šiuos patvarkymus ir viršijo išieškotiną skolos ir vykdymo išlaidų sumą, skolininkei buvo grąžintos 2016-05-20, t. y. dar iki skundo dėl antstolio veiksmų gavimo. Areštas skolininkės turtui buvo panaikintas 2016-05-19, t. y. iki skundo dėl antstolio veiksmų gavimo. Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl vykdymo išlaidų už dokumentų perskaičiavimo atmestinas. 2016-05-17 pareiškėja prašė išduoti šešių vykdomosios bylos dokumentų (tarp jų – du antstolio patvarkymai, kiti surašyti ne antstolio) kopijas. Pareiškėjos buvo paprašyta už dokumentų kopijas sumokėti 3,20 Eur, kas atitinka SVI 3 lentelės 2 p. ir 3 p. nurodytus įkainius: 2 x 1,20 Eur už patvarkymų kopijas + 4 x 0,20 už kitų dokumentų kopijas, viso 3,20 Eur. Patikrinus priskaitytas vykdymo išlaidas nustatyta, kad visi vykdymo veiksmai, už kuriuos yra priskaitytos vykdymo išlaidos, buvo atlikti. Vykdymo išlaidos įvykdžius sprendimą yra išieškomos iš skolininko. SVI 1 lentelės 9 p. nurodyta, kad kai išieškoma skola nuo 1 448,1 iki 2 027,34 Eur, tai būtinos vykdomosios bylos administravimo išlaidos sudaro 48 Eur, o atlyginimas antstoliui – 15 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 231,7 Eur. 15 proc. nuo 1 750 Eur yra 262,50 Eur. Būtent toks antstolio atlygis ir būtinosios vykdymo išlaidos ir yra apskaičiuota.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016-09-19 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų dalyje dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir išieškojimo pagrįstumo bei jų perskaičiavimo atmetė; civilinę bylą dalyje dėl antstolio M. L. 2016-04-05 patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš VšĮ Anykščių raj. sav. ligoninės Nr. S.3.6-161521, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Nr. S.3.6-161522, VšĮ Kėdainių ligoninės Nr. S.3.6-161523, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Nr.S.3.6-161524 ir Turto arešto akto Nr. 27831 panaikinimo nutraukė.
Šalies argumentai
2016-09-29 atskirajame skunde pareiškėja prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-09-19 nutarties dalį dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo pagrįstumo ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį pervesti 379,73 Eur nepagrįstai nurašytas vykdymo išlaidas į pareiškėjos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT05 7044 0006 5061 6065, esančią AB SEB banke, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, 2017-01-12 nutartimi panaikinęs Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-09-19 nutartį ir bylą perdavęs nagrinėti iš naujo Jonavos rajono apylinkės teismui, nurodė, jog būtina iš Kauno apylinkės teismo išreikalauti vykdomąjį raštą Nr. 2-181-752.
Jonavos rajono apylinkės teismas, 2016-02-09 nutartimi paskyręs bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytine proceso tvarka, įpareigojo Kauno apylinkės teismą ir antstolį M. L. iki 2017-02-15 pateikti civilinės bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus, t. y. vykdomąjį raštą ir vykdomąją bylą Nr. 0022/16/27831, kurie teisme buvo gauti po to, kai 2017-02-03 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.
2017-02-03 antstolis pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad šiuo atveju papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininkę apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą. Šioje byloje buvo išduotas vykdomasis raštas pagal 2015-01-28 teismo sprendimą, kuriame buvo nurodytas įvykdymo terminas. Tai, kad įvykdymo terminas galėjo, bet nebuvo perkeltas į 2016-02-29 teismo nutarties rezoliucinę dalį (motyvuojamojoje dalyje jis yra įvardintas: „turėjo išmokėti ... iki 2016-01-28.“) ar 2016-03-23 vykdomąjį raštą, nekeičia skolininkės pareigos vykdyti 2015-01-28 teismo sprendimą jame nurodytais terminais. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Nėra ginčo dėl to, kad byloje Nr. 2-1781-752/2015 teismas patvirtino būtent šalių sudarytą sutartį, o ne išsprendė bylą ginčo būdu. Antstolis vykdė 2016-03-23 vykdomąjį raštą, kuriame tik nurodoma „išduoti vykdomąjį raštą“, o 2015-01-28 sutartyje ir teismo sprendime nurodoma pagrindinė skolininkės pareiga – sumokėti 8 688,60 Eur iki 2016-01-28. Akivaizdu, kad skolininkei šie sprendimas ir sutartis turi įstatymo galią (CPK 18 str., CK 6.189 str.), o vykdytinas dokumentas yra kartu su 2016-03-23 vykdomuoju raštu antstoliui pateiktas 2015-01-28 teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta 2015-01-28 šalių sutartis. Kai skolininkas pažeidžia šalims įstatymo galią turinčią jų pačių sudarytą sutartį dėl įmokų mokėjimo ir nevykdo sutartyje nustatytų mokėjimo terminų, nėra pagrindo laikyti, kad reikalinga ir tikslinga dar kartą informuoti jį apie jam jau žinomas aplinkybes ar suteikti dar vieną terminą sprendimui įvykdyti geruoju. Pareiškėja taip pat yra praleidusi ir CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 d. terminą per antstolį kreiptis į teismą bei skųsti antstolio veiksmus, ir šio termino atnaujinti neprašė, antstolis taip pat nėra jo atnaujinęs. Pareiškėjos skundas yra paduotas 2016-05-25, tuo tarpu kai pačiame 2016-05-25 skunde pareiškėja nurodo apie skundžiamus veiksmus sužinojusi dar 2016-04-07, t. y. 49 dienos iki 2016-05-25 skundo padavimo, todėl byla šioje dalyje nutrauktina. Antstolis prašo 2016-05-25 skundą grąžinti pareiškėjai arba bylą dalyje dėl 2–5 reikalavimų nutraukti bei skundą dėl reikalavimo panaikinti antstolio 2016-04-05 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo atmesti ir priteisti antstoliui iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus buhalterinius dokumentus bei juose nurodytą išlaidų apskaičiavimą (200 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą ir 150 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl raginimo siuntimo
CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.
Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolis turėjo teisę, vadovaudamasis CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtimi, nesiųsti raginimo skolininkei įvykdyti prievolę, dėl kurios įvykdymo termino šalys buvo susitarę teismo sprendimu patvirtintoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Skolininkė savo skundą visų pirma grindžia netinkamu CPK 661 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimu ir taikymu. Kadangi, skolininkės teigimu, teismo išduotame vykdomajame rašte, kuris yra vykdomasis dokumentas, prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, todėl antstolis negalėjo remtis CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtimi ir pradėti vykdymo veiksmus neišsiuntęs jai raginimo. Antstolio teigimu, perteklinis raginimas šioje byloje neturėjo būti siunčiamas, kadangi jam pateiktas vykdyti vykdomasis raštas buvo išduotas šalių pasirašytos ir teismo sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu, ir skolininkei buvo žinoma, iki kada ji turi sumokėti kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šiuos skolininkės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Nors Kauno apygardos teismas, 2017-01-12 nutartimi panaikinęs Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-09-19 nutartį ir bylą perdavęs nagrinėti iš naujo Jonavos rajono apylinkės teismui, 2017-01-12 nutartyje nurodė, jog ,,teismas prilygindamas teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pačią minėtą sutartį, vykdomajam dokumentui, pritaikė netinkamą procesinės teisės normą. Nagrinėjamu atveju antstolis turėjo teisę pasinaudoti CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtimi tik esant vykdomajame rašte Nr. 2-181-752 nustatytam pareiškėjos prievolės įvykdymo išieškotojui terminui“, teismas su tokia per daug formalia ir sisteminiu normų aiškinimu nepagrįsta bei LAT praktikai prieštaraujančia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka ir ja nesivadovauja, tuo labiau, kad CPK nenumatyta prievolė vadovautis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, skirtingai nuo CPK 362 straipsnio 2 dalyje numatytos prievolės žemesnės instancijos teismams vadovautis kasacinės instancijos teismo išaiškinimais.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-181-752/2015 Kauno apylinkės teismo 2015-01-28 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys (vykdomosios bylos skolininkė ir išieškotojas) susitarė, jog skolininkė 8 688,60 Eur kompensaciją sumokės per vienerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo. Teismo nuomone, tai reiškia, jog pačių bylos šalių (skolininkės ir išieškotojo) Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (kuri prilygsta taikos sutarčiai), kuri buvo patvirtinta 2015-01-28 teismo sprendimu, sutartas 8 688,60 Eur prievolės įvykdymo terminas buvo 2016-01-28.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad kreditorius (išieškotojas) dėl vykdomojo rašto išdavimo 2016-02-05 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2016-02-09 nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016-02-29 15 val., apie ką skolininkė buvo informuota 2016-02-09 viešo paskelbimo būdu. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, 2016-02-29 nutarties motyvuojamoje dalyje nurodęs, kad skolininkės įsipareigojimas sumokėti kompensaciją turėjo būti įvykdytas iki 2016-01-28, nutarė: „Patenkinti pareiškėjo S. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Išduoti pareiškėjui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą dėl 8688,60 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 60 ct) kompensacijos išieškojimo iš skolininkės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas, 2016-02-29 nutarčiai, kurią skolininkė galėjo apskųsti atskiruoju skundu, įsiteisėjus 2016-03-22, 2016-03-23 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-181-752/2015, nurodęs, jog ,,Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nusprendė: Išduoti pareiškėjui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą dėl 8688,60 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 60 ct) kompensacijos išieškojimo iš skolininkės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pažymėtina, jog 2016-02-29 teismo nutartis, kuria buvo nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą, buvo priimta ne vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi (kai vykdomasis raštas išduodamas vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, bet prievolės įvykdymo terminui arba nesant nustatytam, arba nebūtinai esant suėjusiam), o pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis kuria teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Būtent ši aplinkybė, teismo nuomone, ir sąlygoja tai, kad vykdomajame rašte, kuris išduodamas tik dėl neįvykdytos šalių sudarytos (taikos) sutarties dalies, tuo atveju, jeigu tos visos neįvykdytos prievolės dalies įvykdymo terminas jau yra suėjęs, nebėra jokios būtinybės nurodyti jau suėjusio prievolės įvykdymo termino.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas, ir šis CPK 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Tačiau ši taisyklė turi išimčių, t. y. CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 str. 1 d.). Toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininką apie prievolę, nei nustatyti naujus vykdymo terminus, tai apsunkintų bei užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).
Aplinkybė, kad prievolės įvykdymo terminas – 2016-01-28 – nebuvo perkeltas į teismo 2016-02-29 nutarties rezoliucinę dalį (motyvuojamojoje dalyje jis yra įvardintas: „turėjo išmokėti ... iki 2016-01-28“) ar 2016-03-23 išduotą vykdomąjį raštą, teismo nuomone, niekaip negali pakeisti pačios skolininkės Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (kuri, teismo nuomone, prilygsta taikos sutarčiai) prisiimtos ir 2015-01-28 teismo sprendime įtvirtintos pareigos įvykdyti prievolę kreditoriui iki 2016-01-28. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 2 d.). Nėra ginčo dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2-1781-752/2015 teismas patvirtino būtent šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (kuri savo esme prilygsta taikos sutarčiai, ypač šiuo atveju, kai byla buvo pradėta ginčo teisena), o ne išsprendė bylą ginčo būdu. Darytina išvada, jog antstolis vykdė 2016-03-23 vykdomąjį raštą, kuriame tik nurodoma „išduoti vykdomąjį raštą“, o skolininkės prievolė sumokėti kreditoriui 8 688,60 Eur sumą iki 2016-01-28 buvo nurodyta 2015-01-28 Sutartyje ir ją patvirtinusiame 2015-01-28 teismo sprendime (vykdytiname dokumente – CPK 584 str. 1 d. 1 ir 4 p.), kuris, kaip jau minėta, buvo pateiktas antstoliui kartu su vykdomuoju raštu, kaip vykdomuoju dokumentu (CPK 587 str. 1 p.). Konstatuotina, jog skolininkei 2015-01-28 Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (o tuo pačiu ir ją patvirtinęs 2015-01-28 teismo sprendimas) turi įstatymo galią (CPK 18 str., CK 6.189 str.), o kartu su 2016-03-23 vykdomuoju raštu antstoliui pateiktas 2015-01-28 teismo sprendimas, kuriuo ir buvo patvirtinta 2015-01-28 šalių sudaryta sutartis, šioje konkrečioje situacijoje plačiąja prasme laikytina vykdomojo dokumento sudėtine dalimi. Esant tokiai situacijai, kai skolininkė, neginčijanti nei skolos buvimo fakto, nei šios skolos dydžio, pažeidė šalims įstatymo galią turinčią jų pačių sudarytą sutartį dėl kompensacijos sumokėjimo (kuri prilygsta ir šalių pasirašytai taikos sutarčiai) ir sutartyje nustatytą mokėjimo terminą, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo laikyti, kad šioje konkrečioje situacijoje buvo reikalinga ir tikslinga dar kartą informuoti skolininkę apie jai jau žinomas aplinkybes ar suteikti dar vieną terminą sprendimui įvykdyti geruoju. Skolininkė neneigė, kad jai buvo žinomas ne tik pačios sutartas prievolės įvykdymo terminas, kuriam ji pritarė pasirašydama sutartį, bet neneigė ir žinojusi, kad, skolininkei savo prievolės šalių sutartu ir teismo patvirtintu (nustatytu) terminu neįvykdžius, teismas nutarė išduoti dėl to vykdomąjį raštą, tačiau skolininkė iki vykdomojo dokumento pateikimo priverstinai vykdyti dienos vis tiek nesumokėjo kreditoriui dalies kompensacijos – 1 750 Eur. Teismas kaip visiškai nepagrįstus atmeta skunde nurodytus argumentus, kad antstolis šioje situacijoje turėjo siųsti raginimą, nes vykdomajame dokumente nebuvo nurodytas tikslus šios įmokos mokėjimo terminas (CPK 661 str. 1 d.). Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010, toks pateikiamas nagrinėjamos situacijos teisinis vertinimas paneigia raginimo instituto tikslus bei esmę ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Minėta, kad raginimu siekiama informuoti skolininką apie pradėtą vykdymo procesą bei suteikti galimybę įvykdyti reikalavimus geruoju. Tuo tarpu esant tokiai situacijai, kai skolininkas pažeidžia šalims įstatymo galią turinčią jų pačių sudarytą sutartį (...) ir nevykdo sutartyje nustatytų mokėjimo terminų, nėra pagrindo laikyti, kad reikalinga ir tikslinga dar kartą informuoti jį apie jam jau žinomas aplinkybes ar suteikti dar vieną terminą sprendimui įvykdyti geruoju.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis LAT suformuota praktika, sprendžia, kad antstolis nagrinėjamu atveju turėjo teisę vadovautis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti skolininkei raginimo įvykdyti prievolę kreditoriui, dėl ko, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo iš raginimo neišsiuntimo išplaukiančių tolesnių antstolio veiksmų, kuriuos šioje byloje skundžia pareiškėja, pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.
Dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis kartu su kitais procesiniais dokumentais 2016-04-05 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 21). Pirmasis vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo atliktas 2016-04-05 (v. b. l. 20), paskaičiuota 391,52 Eur vykdymo išlaidų suma, o vėliau 2016-05-19 užbaigiant vykdomąją bylą buvo patikslinta vykdymo išlaidų suma 427,73 Eur (v. b. l. 53). Buvo apskaičiuotos šios vykdymo išlaidos: bylos būtinos vykdymo išlaidos – 48 Eur, antstolio dokumentų kopijos (25 vnt.) – 30 Eur, Turto arešto akto surašymas – 24 Eur, pašto išlaidos ir kitos išlaidos (lėšų pervedimo) – 17,23 Eur, užklausos (10 vnt.) – 12 Eur, patvarkymai (17 vnt.) – 34 Eur, atlygis antstoliui – 262,50 Eur, iš viso – 427,73 Eur.
Pažymėtina, jog pareiškėja 2016-08-31 teismo posėdyje nebepalaikė savo reikalavimo pripažinti negaliojančiu visa apimtimi antstolio 2016-04-05 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tik nurodė, kad paskaičiuotų vykdymo išlaidų suma yra per didelė ir prašė įpareigoti antstolį grąžinti permokėtą 379,73 Eur vykdymo išlaidų sumą. Be to, 2016-09-29 atskirajame skunde pareiškėja taip pat prašė įpareigoti antstolį pervesti 379,73 Eur nepagrįstai nurašytas vykdymo išlaidas į pareiškėjos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT05 7044 0006 5061 6065, esančią AB SEB banke, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties teismas pasisako tik dėl 379,73 Eur vykdymo išlaidų paskaičiavimo teisingumo, nepasisakydamas dėl 48 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, dėl kurių įskaitymo skolininkė davė sutikimą.
Teismas šioje byloje nekonstatavo vykdymo veiksmų nesiuntus skolininkei raginimo neteisėtumo, todėl darytina išvada, kad antstolis, įstatymo nustatyta tvarka įvykdęs vykdomąjį dokumentą be išankstinio raginimo, įgijo teisę į pagal SVI paskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimą (CPK 611 str.). Pareiškėjos reikalavimas grąžinti visas išieškotas vykdymo išlaidas (išskyrus 48 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas), teismo nuomone, yra visiškai nepagrįstas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis ėmėsi visų galimų priemonių skolininkės turtinei padėčiai nustatyti ir vykdymo procese priėmė atitinkamus procesinius dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdomas ir per trumpą laiką įvykdytas išieškojimas.
Atsižvelgiant į išieškotiną 1 750 Eur sumą, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytais vykdymo dydžiais, šioje byloje būtinos vykdymo išlaidos turėjo būti 48 Eur, o atlygis antstoliui – 15 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 231,70 Eur, t. y. 262,50 Eur. Teismo nuomone, antstolio atliktame vykdymo išlaidų paskaičiavime šios išlaidos atitinka SVI nurodytus išlaidų dydžius. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad antstolis turėjo paskaičiuoti tik 48 Eur dydžio būtinas išlaidas ir pašto išlaidas, yra visiškai nepagrįsti, nes SVI 43 punktas nustato, jog vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas (kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos ir instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos) ir atlygį antstoliui. Atlygio antstoliui dydžiai yra nustatyti SVI 1 lentelėje atsižvelgiant į išieškotinos sumos dydį, iš šis atlygis negali būti sutapatinamas su būtinomis vykdymo išlaidomis, kurios skaičiuojamos atskirai.
Be to, antstolis tikslu gauti informaciją apie skolininkę ir jos turtinę padėtį atliko tam tikras užklausas viešose registruose bei vykdant išieškojimo veiksmus priėmė atitinkamus patvarkymus bei surašė turto arešto aktą. Šių papildomų vykdymo išlaidų dydžiai, nurodyti vykdymo išlaidų apskaičiavime, teismo nuomone, taip pat atitinka SVI 3 lentelėje nurodytus išlaidų dydžius.
Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis nepagrįstai pareikalavo už 6 dokumentų kopijas sumokėti 3,20 Eur. Iš pareiškėjos 2016-05-17 prašymo vykdomojoje byloje (v. b. l. 46) matyti, kad pareiškėja prašė išduoti 6 dokumentų kopijas, iš jų – dvi kopijas antstolio surašytų patvarkymų. SVI 3 lentelės 2 ir 3 p. už A4 formato 1 lapo kopiją yra nustatytas 0,2 Eur, o už antstolio surašyto dokumento patvirtintos kopijos išdavimą – 1,20 Eur, dydžio įkainis. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad antstolio paskaičiuotas mokestis už 6 dokumentų kopijas yra teisingas (2 x 1,20 Eur + 4 x 0,2 Eur = 3,20 Eur). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja minėtas dokumentų kopijas gavo 2016-05-25 (v. b. l. 46).
Pareiškėjos argumentai, kad jai nebuvo pateiktas vykdymo išlaidų paskaičiavimas, teismo nuomone, nepatvirtintas jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad 2016-03-30 toks paskaičiavimas jai negalėjo būti pateiktas, nes jis buvo atliktas vėliau – 2016-04-05. Taip pat nėra patvirtintos ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ir vėliau vykdymo išlaidų paskaičiavimo byloje nebuvo, nes vykdomojoje byloje yra 2016-04-05 atliktas vykdymo išlaidų paskaičiavimas kartu su tos pačios dienos patvarkymu išieškoti vykdymo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra priimtas teisėtai, o jame nurodytos vykdymo išlaidų sumos yra pagrįstos ir atitinka SVI 2.4 p., 1 lentelės 9 p., 3 lentelėje nustatytą teisinį reguliavimą, todėl mažinti išieškotų vykdymo išlaidų dydžio, teismo nuomone, nėra jokio teisėto pagrindo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (CPK 185 str.).
Dėl antstolio veiksmų teisėtumo
Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, skolininkė neginčija nei skolos buvimo fakto, nei šios skolos dydžio. Vykdomasis raštas buvo išduotas šalių sudarytos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos teismo sprendimu, pagrindu, t. y. skolininkei buvo žinomos jos prievolė kreditoriui bei jos vykdymo terminas, taip pat žinomos prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Pažymėtina, kad vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkui, kadangi iš jo skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 str. 2 d.), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas ir vykdomoji byla užbaigta per įmanomai trumpą laiką – per du mėnesius. Be to, antstolis, gavęs iš skolininkės informaciją apie išieškotų lėšų paskirtį, šias lėšas kitą dieną grąžino skolininkei. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog vykdymo procesas galėjo sukelti labiau neigiamas pasekmes skolininkei, negu jos yra sukeliamos visiems kitiems skolininkams, kai atliekamas priverstinis procesinio sprendimo vykdymas. Tai, kad skolininkės turto areštas apsunkino jos naudojimąsi turtu ir disponavimą juo, taip pat nelaikytina skolininkės teisių pažeidimu, nes turto areštas galiojo pusantro mėnesio, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad per tą laiką skolininkė patyrė konkrečius nepatogumus ar nuostolius, susijusius su turto valdymo ir disponavimo suvaržymu.
Be to, iš byloje esančių duomenų, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo spręsti, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis iš esmės pažeidė jo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Dėl likusių patvarkymų ir turto arešto akto panaikinimo
Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti antstolio 2016-04-05 patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš VšĮ Anykščių raj. sav. ligoninės Nr. S.3.6-161521, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Nr. S.3.6-161522, VšĮ Kėdainių ligoninės Nr.S.3.6-161523, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Nr. S.3.6-161524 ir grąžinti pinigines lėšas išieškotas šių patvarkymų pasėkoje į skolininkės sąskaitą Nr. LT05 7044 0006 5061 6065 bei panaikinti Turto arešto aktą 2016-04-05 Nr. 27831.
Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis, įvykdęs vykdomąjį dokumentą, 2016-05-19 patvarkymais Nr. S.3.6-162274–Nr. S.3.6-162277 (v. b. l. 47–50) nutraukė išieškojimą iš skolininkės darbo užmokesčio ir patvarkymu panaikino turto areštą (v. b. l. 52), t. y. skundo padavimo antstolio momentu (2016-05-25) skundo dalyko jau nebuvo, todėl skolininkės reikalavimas panaikinti nebegaliojančius procesinius dokumentus, teismo nuomone, negali sukelti materialinių teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 p.) (LAT 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog bylos nagrinėjimo metu nebeliko skundo dalyko, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
Kiti pareiškėjos skunde nurodyti antstolio pažeidimai (2016-03-30 pranešimo reikalavimai ir kt.), nors ir turintys tam tikrų formalių trūkumų, nelaikytini tokiais esminiais pažeidimais, dėl kurių turėtų būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti pareiškėjos skunde išvardinti patvarkymai, kaip pažeidžiantys skolininkės teises. Pažymėtina, jog ne kiekvienas teisės normų pažeidimas būtinai lemia visų veiksmų neteisėtumą bei būtinybę juos naikinti, o privalo būti vertinama, ar konkretus pažeidimas lėmė skolininko teisių pažeidimą, taip pat turi būti išlaikoma šalių interesų pusiausvyra, proporcingumas bei laikomasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
Be to, konstatuotina ir tai, jog pareiškėja taip pat yra praleidusi ir CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 d. terminą per antstolį kreiptis į teismą bei skųsti antstolio veiksmus, atliktus iki 2015-05-05, ir šio termino atnaujinti neprašė, o antstolis taip pat nėra jo atnaujinęs. Pažymėtina, jog pareiškėjos skundas yra paduotas 2016-05-25, tuo tarpu kai pačiame 2016-05-25 skunde pareiškėja nurodo apie didžiąją dalį skundžiamų veiksmus sužinojusi dar 2016-04-07, t. y. 49 dienos iki 2016-05-25 skundo padavimo, kas, teismo nuomone, yra savarankiškas pagrindas netenkinti skundo dėl antstolio veiksmų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1372-773/2016; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-974-324/2016; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-163/2017; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-755/2016 ir kt.). Šiuo atveju pareiškėja jokių termino praleidimo priežasčių nenurodė nei antstoliui, nei pirmosios instancijos teismui, dėl to teismas net nemato galimybės svarstyti ir vertinti praleisto termino priežasčių, kad įvertintų jų svarbumą pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas, išieškotojas (jo atstovas) privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 str.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Taigi antstolio veiksmų, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą proceso dalyviai nepareiškė prieštaravimų, pripažinimas neteisėtais būtų formalus bei neproporcingas ir reikštų nepagrįstą vykdymo proceso užvilkinimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos (skolininkės) skunde nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais ir jos skundas dalyje dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir išieškojimo pagrįstumo bei jų perskaičiavimo yra atmestinas, o likusioje dalyje byla nutrauktina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Suinteresuotas asmuo antstolis 2017-02-02 rašytiniuose paaiškinimuose prašė priteisti iš pareiškėjos 350 Eur jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir rašytinių paaiškinimų surašymą.
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismas pažymi, jog nei Antstolių įstatyme, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nereglamentuota antstolio teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Antstolius šio įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras (Antstolių įstatymo 2 str. 1, 2 dalys). Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (Antstolių įstatymo 4 str. 1 d.). Šiuo atveju antstolis yra vykdymo veiksmus atliekantis valstybės įgaliotas asmuo ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Teismo nuomone, antstolis, kaip teisininkas ir vykdomos veiklos srities profesionalas, turėjo ir galėjo suprasti, jog nagrinėjamo ginčo pobūdis nereikalauja papildomų teisinių žinių ir (ar) teisminės praktikos analizės ginčo klausimais ir pan. Todėl antstolis, samdydamas atsiliepimui į atskirąjį skundą ir rašytiniams paaiškinimams parengti advokatą, turėjo suprasti, jog veikia savo rizika ir sumokėti advokatui teks iš vykdymo išlaidų (atlyginimo antstoliui), atlyginimas antstoliui, beje, skaičiuojamas proporcingai nuo išieškotos sumos (SVI 52 p.). Vykdymo išlaidų esmė – kompensuoti antstoliui vykdomosios bylos administravimui turėtas išlaidas bei gauti atlygį už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Būtent gautą atlygį už darbą antstolis turi teisę naudoti savo nuožiūra, be kita ko, iš šių pinigų apmokėti išlaidas teisminiame nagrinėjime pasitelktam advokatui. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju priteisti antstoliui bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo, todėl antstolio prašymas netenkintinas (CPK 93, 185 straipsniai). Pažymėtina, jog būtent tokia yra ir susiformavusi teisminė praktika (žr., pvz., (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-03-03 teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-290-513/2016; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-109-826/2017; 2016-08-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1232-826/2016; 2016-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1245-253/2016 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl teismas vadovaujasi nurodytais kitų aukštesnės instancijos teismų sprendimais analogišku klausimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos I. V. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų dalyje dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir išieškojimo pagrįstumo bei jų perskaičiavimo atmesti.
Civilinę bylą dalyje dėl antstolio M. L. 2016-04-05 patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš VšĮ Anykščių raj. sav. ligoninės Nr. S.3.6-161521, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Nr. S.3.6-161522, VšĮ Kėdainių ligoninės Nr. S.3.6-161523, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Nr. S.3.6-161524 ir Turto arešto akto Nr. 27831 panaikinimo nutraukti.
Netenkinti antstolio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.