Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą suinteresuotiems asmenims AB DNB bankui, antstoliui R. S. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis R. S. 2015 m. gruodžio 16 d. patvarkymu skundą atmetė ir perdavė jį Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose yra sustabdyti, o vadovaujantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas neanalizavo, kokiu teisiniu pagrindu antstolis R. S. areštavo pareiškėjai E. Š. priklausantį hipoteka neįkeistą turtą. Pažymėjo, kad antstolis areštavo visą pareiškėjos turtą, nepateikdamas jokio patvarkymo ar kito teisinio dokumento, pagrindžiančio pagrindų areštuoti neįkeistą turtą atsiradimą. Pareiškėjos teigimu, dėl minėtų veiksmų buvo pažeistos jos teisės ir interesai vykdymo veiksmuose.

Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-4-364/2010 suformuotą praktiką. Pažymėjo, kad kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, jog išieškotojas įgyja teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik po to, kai baigiasi išieškojimas iš įkeisto turto ir aišku, kokia dalis nebus padengta pardavus įkeistą turtą. Nurodė, kad išieškojimo iš įkeisto turto pabaiga yra turto realizavimas, todėl kol įkeistas turtas nėra realizuotas, antstolis negali imtis vykdymo veiksmų neįkeisto turto atžvilgiu, tarp jų ir areštuoti neįkeisto turto (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad CPK 675 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta antstolio teisė areštuoti turtą nerealizavus įkeisto turto, todėl antstolis negalėjo turto areštuoti daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjos teigimu, tik pardavus įkeistą turtą bus aišku, kokia apimtimi yra patenkintas kreditoriaus reikalavimas ir antstoliui taps žinoma, kokia apimtimi bus galima taikyti suvaržymus neįkeistam skolininko turtui. Pasak pareiškėjos, antstolis R. S. neturėjo teisės areštuoti neįkeisto turto, prieš tai nerealizavęs hipotekos kreditoriui įkeisto turto.

Teismas neatsižvelgė į 2013 m. spalio 30 d. turto arešto akto turinį. Pareiškėja pažymėjo, kad antstolis 2013 m. spalio 30 d. turto arešto akte areštuoto turto vertę nurodė 1 400 000 Lt, o teismas konstatavo, jog antstolis vykdomosiose bylose vykdo 263 569,74 Eur (910 053,60 Lt) skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo išieškojimo sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, išieškojimo veiksmus iš skolininkės. Pareiškėjos teigimu, antstolis areštavo daugiau turto negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas besąlygiškai vadovavosi tik išieškotojo interesais.

Teismas turėjo taikyti senatį ir vien šiuo pagrindu atmesti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad 2013 m. spalio 30 d. turto arešto aktą E. Š. gavo 2013 m. lapkričio mėnesį, o skundą antstoliui dėl turto arešto akto panaikinimo pateikė tik 2015 m. spalio 19 d., todėl praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą pateikti skundą dėl antstolio veiksmų.

Pareiškėja E. Š. neįrodė, kad yra teisinis pagrindas panaikinti ginčo turto areštą. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pažymėjo, kad nuo 2013 m. spalio 30 d. turto arešto akto surašymo, kuriuo buvo areštuotas ir ginčo turtas, nėra pasikeitę jokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ginčo turto areštą. Dėl šios priežasties antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliantės 2015 m. spalio 19 d. prašymą dėl 2013 m. spalio 30 d. turto arešto panaikinimo.

Apeliantė nepagrįstai tapatina draudimą išieškoti iš turto su draudimu areštuoti turtą. Bankas atkreipė dėmesį, kad pagal turto vertės nustatymo pažymą, viso apeliantės turto, tiek įkeisto, tiek neįkeisto vertė sudaro 99 629,29 Eur, todėl net ir realizavus visą skolininkės nekilnojamąjį turtą, šios sumos nepakaktų skolos, kuri šiuo metu sudaro 296 515,97 Eur, padengimui. Pažymėjo, kad visas areštuotas turtas sudaro vieną turto kompleksą (kaimo sodybos kompleksą), todėl jį privaloma pardavinėti kartu, nes, priešingu atveju, atskiri objektai gali būti nerealizuoti arba iš esmės sumažės jų vertė. Banko teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad jei iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas, todėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą.

Bankas pažymėjo, kad nors apeliantė atskirajame skunde formaliai teigia, jog visas areštuotas turtas 2013 metais antstolio buvo įkainotas 1 400 000,00 Lt (400 468,02 Eur) suma, tačiau vykdomojoje byloje yra duomenys, kad pati apeliantė visą laiką šį įkainojimą ginčijo, įrodinėdama, kad turto vertė yra 326 000,00 Lt (94 416,12 Eur). Tokią turto vertę patvirtina ir vykdomojoje byloje esančios turto vertintojų išvados, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad E. Š. priklausančio turto (tiek įkeisto, tiek neįkeisto) rinkos vertės neužtenka visos skolos bankui gražinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl turto arešto akto dalies panaikinimo hipoteka neįkeistam turtui atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis R. S. 2013 m. spalio 30 d. turto arešto aktu areštavo tiek hipoteka įkeistą, tiek neįkeistą skolininkei E. Š. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkė E. Š. 2015 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į antstolį prašydama panaikinti 2013 m. spalio 30 d. turto arešto akto dalį hipoteka neįkeistam turtui, t. y. pavėsinei, pirčiai, aikštelei, lieptui, esantiems (duomenys neskelbtini). Antstolis pareiškėjos skundo 2015 m. gruodžio 16 d. patvarkymu netenkino ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui, kuris skundžiama 2016 m. kovo 24 d. nutartimi skundą taip pat atmetė. Apeliantės teigimu, antstolis R. S. nepagrįstai ir be teisinio pagrindo areštavo hipoteka neįkeistą turtą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 745 straipsnio 1 dalį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su CPK LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK normos. Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015). Pažymėtina, kad tokios pat praktikos laikosi ir žemesnių instancijų teismai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-810-614/2016, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-727-153/2016, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1219-210/2015.

Apeliacinės instancijos teismas iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatė, kad tarp kreditoriaus AB DNB banko ir skolininkės E. Š. 2007 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią E. Š. suteiktas 246 177,02 Eur kreditas. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad 2007 m. gruodžio 11 d. sutartiniu hipotekos lakštu minėtos kredito sutarties užtikrinimui buvo įkeistas skolininkei E. Š. priklausantis žemės sklypas, gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), o 2009 m. rugpjūčio 21 d. sutartinės hipotekos lakštu papildomai įkeisti E. Š. priklausantis ūkinis pastatas, tvora, buitinių nuotėkų valymo įrenginys, vandens gręžinys, esantys (duomenys neskelbtini). Antstolis R. S. pagal Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro 2013 m. liepos 5 d. išduotus vykdomuosius įrašus vykdo 263 569,74 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo išieškomos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, išieškojimo veiksmus iš skolininkės E. Š. kreditoriaus AB DNB bankas naudai. Antstolis R. S. vykdydamas minėtus vykdomuosius įrašus areštavo skolininkei E. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad jai priklausantis turtas buvo areštuotas be teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad antstolis areštavo daugiau skolininkės turto nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kaip minėta, išieškoma skolos suma yra 263 569,74 Eur, kuri dėl skaičiuojamų 5 procentų dydžio procesinių palūkanų kas dieną didėja. Antstolis 2013 m. spalio 30 d. turto arešto akte viso areštuoto turto vertę nurodė 405 468 Eur (1 400 000 Lt). Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kreditorius AB DNB bankas 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu prašė antstolio nustatyti bendrą viso turto arešto kainą 1 400 000 Lt (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)lapas 10). Skolininkė, nesutikdama su turto arešto akte nurodyta areštuoto turto verte, antstoliui pateikė 2013 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje areštuoto turto vertė nurodyta 94 416,12 Eur (326 000,00 Lt, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai 60–61). Be to, suinteresuotas asmuo kreditorius AB DNB bankas į bylą pateikė skolininkės E. Š. užsakymu parengtą ir kreditoriui pateiktą 2013 m. kovo 15 d. turto vertės nustatymo pažymą, kurioje viso areštuoto turto vertė nurodyta 99 629,29 Eur (344 000 Lt). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal pateiktus viso areštuoto turto vertės nustatymo dokumentus (2013 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, 2013 m. kovo 15 d. turto vertės nustatymo pažymą), bendra hipoteka įkeisto turto ir areštuoto kito skolininkės turto (99 629,29 Eur (344 000 Lt) vertė neviršijo išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos (263 569,74 Eur), priešingai, yra daugiau kaip du kartus mažesnė. Atsižvelgiant šias faktines aplinkybes, antstolis areštuodamas tiek hipoteka įkeistą, tiek neįkeistą turtą nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir pagrįstai ėmėsi teisėtų priemonių skolos išieškojimui.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikoma kasacinio teismo praktika suformuota 2015 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015. Pažymėtina, nurodytoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl antstolio teisės areštuoti kitą hipoteka neįkeistą skolininko turtą tol, kol nebaigta hipoteka įkeisto turto realizavimo procedūra, todėl bylų ratio decidendi sutampa ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą vadovautis minėtoje teismo nutartyje pateiktu CPK 675 straipsnio 2 dalies ir CK 4.193 straipsnio 1 dalies normų aiškinimu. Aplinkybė, jog minėtoje byloje turto realizavimo procedūra jau buvo pradėta nėra pagrindas nesivadovauti nurodyta kasacinio teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 buvo sprendžiamas klausimas dėl hipotekos kreditoriaus teisės nukreipti išieškojimą į skolininko neįkeistą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje 2015 m. spalio 2 d. nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad šioje nutartyje suformuotas CPK 675 straipsnio 2 dalies normos dėl antstolių teisių areštuoti skolininko turtą aiškinimas nepaneigia nei CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotos, aiškinant šią normą, taisyklės, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Pažymėtina, kad tik pardavus hipoteka įkeistą turtą ir visiškai ar iš dalies padengus įsiskolinimą, antstolis turės teisę nukreipti išieškojimą į areštuotą hipoteka neįkeistą turtą tik nepadengta skolos dalimi, o likusio turto areštą privalės panaikinti (CK 4.193 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja tiek skunde antstoliui, tiek atskirajame skunde klaidingai nurodo skundžiamo turto arešto datą, vietoj 2013 m. spalio 30 d. nurodo 2015 m. spalio 30 d. Pažymėtina, kad pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi, naikinamojo termino praleidimas gali būti savarankiškas pagrindas atmesti skundą (CPK 512 straipsnis).

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo priteisti 968 Eur už suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nauja redakcija. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas 2016 m. balandžio 28 d. (b. l. 72). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 756,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas koeficientas 0,4, todėl maksimalus dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 302,76 Eur (756,90 Eur × 0,4). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, byloje buvo sprendžiamas tik turto arešto akto teisėtumo klausimas, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, atsiliepimas į atskirąjį skundą nėra didelės apimties, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už atskirojo skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens AB DNB banko prašomas priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidas mažina iki Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio ir iš pareiškėjos E. Š. priteisia 302,76 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui AB DNB bankas, kodas (duomenys neskelbtini), 302,76 Eur (tris šimtus du eurus 76 ct) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.