- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-810-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45233-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kreditorius
- Nordea Bank AB Lietuvos skyrius
- Skolininkas
- D. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Irmantas Gaidelis, išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, skolininkė D. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. K. su skundu kreipėsi į antstolį Irmantą Gaidelį, prašydamas panaikinti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir turtinių teisių į vienbutį gyvenamąjį namą, esančių (duomenys neskelbtini), areštą, patvarkymą dėl išieškojimo iš 70 proc. pareiškėjo darbo užmokesčio bei 121 416,36 Eur išieškojimo iš pareiškėjo lėšų banko sąskaitose, patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-28953-868/2015 visi išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/00483 buvo sustabdyti, todėl skundžiami antstolio veiksmai/patvarkymai yra neteisėti. Teisme yra priimtas D. K. pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Didžiausias jos kreditorius yra Nordea Bank AB, kurio naudai vykdomas išieškojimas nurodytoje vykdomojoje byloje. Skola šiam kreditoriui nurodyta nurodytame pareiškime, bus patvirtinta kaip kreditoriaus Nordea Bank AB kreditorinis reikalavimas ir tenkinamas pirmumo eile iš bankui įkeisto pareiškėjo bendraskolės D. K. turto, t. y. buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, šio turto pakanka įsiskolinimui Nordea Bank AB padengti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 bei CK 4.193 str. 1 d., neužbaigęs išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, areštuoti neįkeisto skolininko G. K. turto antstolis negali. Todėl, areštuodamas neįkeistą pareiškėjo turtą, prieš tai nerealizavęs įkeisto jo turto, 70 % darbo užmokesčio, lėšas, esančias bankuose, 121 416,36 Eur sumai, priimdamas patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, antstolis pažeidė CPK 675 str. 2 d., draudžiančią antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjo nuomone, patvarkyme dėl vykdymo išlaidų nurodytas 4 633,82 Eur atlyginimas antstoliui nepagrįstai didelis, kadangi antstolis nei parduodamą turtą saugojo ar kitaip administravo, nei lėšas iš skolininkų išieškojo, nei išieškotas lėšas mokėjo išieškotojui. Todėl atlyginimas antstoliui turi būti sumažintas.
Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis 2015-12-23 patvarkymu pareiškėjo G. K. skundą patenkinti atsisakė. Nurodė, jog išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-17 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 6639V/2011 dėl 115 845,39 Eur ir 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų G. K. ir D. K. Teismas nustatė priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių tvarką: pirma eile parduoti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį D. K.; antra eile parduoti žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius D. K. ir O. V. Pasibaigus teisminiams ginčams, įkeistas turtas buvo areštuotas bei pirma eile realizuotinam turtui paskirta ekspertizė. Paskelbtos varžytinės vyko 2015-05-25 – 2015-06-25. Dėl įvykusių varžytynių jų laimėtoja pateikė skundą, kuris išnagrinėtas 2015-08-15 (c. b. Nr. 2-32538-545/2015); nutartis neįsiteisėjusi. Vykdymo veiksmai dėl išieškojimo iš D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-25 nutarties civilinėje byloje Nr. FB2-28953-868/2015 pagrindu sustabdyti. Taigi išieškojimas iš nurodyto įkeisto turto nevykdomas. Be to, jo nepakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kadangi skolininkų D. K. ir G. K. skola yra solidari, ir išieškojimas iš G. K. nesustabdytas, remiantis CPK 624 str. 3 d., pareiškėjui buvo pritaikytos kelios priverstinio vykdymo priemonės, t. y. areštuotas turtas, sąskaitos bei išieškojimas nukreiptas į gaunamas iš darbo užmokesčio lėšas. Skolininko sąskaitoms areštas taikomas ir kitų antstolių išieškomai 14 545,15 Eur sumai, tačiau iš skolininko sąskaitų lėšos nenurašomos. Areštuotas skolininko G. K. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas. Išieškojimą iš šio turto įkaito davėjui UAB „Vilbeksa“ vykdo antstolė Daiva Milevičienė. CPK 759 str. antstoliui numatyta galimybė prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo iš to paties skolininko turto ir lėšų. Priimant patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, CPK 736 str. nebuvo pažeistas. Išieškotojui inicijavus vykdymo procesą, skolininkui atsiranda pareiga padengti vykdymo išlaidas. Jos, taip pat ir atlygis antstoliui, buvo paskaičiuotos, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-11 nutartimi pareiškėjo G. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu antstolis galėjo atlikti, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-28953-868/2015 vykdymo veiksmai buvo sustabdyti ne G. K., o D. K. atžvilgiu. Teismas nustatė, kad bendra įkeisto turto vertė – 92 012,28 Eur, o solidarių skolininkų G. K. ir D. K. skola, neįskaitant 16 proc. metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų – 115 845,39 Eur. Todėl teismas padarė išvadą, jog įkeisto turto vertė yra mažesnė už išieškotiną sumą. Pažymėjo, kad įstatymai nenumato draudimo antstoliui areštuoti kitą skolininko turtą iki bus realizuotas įkeistas turtas. Pagal CPK 624 str. 3 d., vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Skundžiamu patvarkymu antstolis papildomai areštavo 25 341,5 Eur vertės pareiškėjo nekilnojamąjį turtą. Taigi CPK 675 str. 2 d. antstolis nepažeidė, kadangi nėra areštavęs skolininkų, taip pat ir pareiškėjo, turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms. Teismas nurodė, kad antstolio teisė prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo yra numatyta CPK 759 str. 1 d. Konstatavo, kad antstolio 2015-12-07 patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio atitinka CPK 736 str. reikalavimus. Nustatė, kad atlygis antstoliui paskaičiuotas, laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį panaikinti. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš bendraskolių sutuoktinių G. K. ir D. K. kreditoriui Nordea Bank AB, neatsižvelgė į tai, kad teisme yra priimtas D. K. pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Didžiausias jos kreditorius yra Nordea Bank AB. Skola šiam kreditoriui nurodyta nurodytame pareiškime, bus patvirtinta kaip kreditoriaus Nordea Bank AB kreditorinis reikalavimas ir tenkinamas pirmumo eile iš bankui įkeisto turto. Šio turto, apelianto teigimu, pakanka įsiskolinimui Nordea Bank AB padengti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 bei CK 4.193 str. 1 d., neužbaigęs išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, areštuoti neįkeisto skolininko G. K. turto antstolis negali. Todėl, areštuodamas neįkeistą pareiškėjo turtą, prieš tai nerealizavęs įkeisto jo turto, antstolis pažeidė CPK 675 str. 2 d. Tokiu būdu antstolis siekia tą pačią skolą išieškoti du kartus. Be to, apeliantas nurodė, kad 2015-12-07 patvarkymu antstolis neteisėtai areštavo 70 % jo darbo užmokesčio, nors antstoliui yra žinoma, kad pareiškėjas gauna tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, iš kurio 70 % išskaičiuoti negalima. Taip pat nurodytu patvarkymu buvo areštuotos apelianto lėšos, esančios bankuose, 121 416,36 Eur sumai, kai skola sudaro 115 845,39 Eur, t. y. mažesnė, ir yra solidari, t. y. dalintina pusiau. Be to, antstolis neatsižvelgė į tai, kad skola bus padengta iš įkeisto D. K. turto. Apelianto nuomone, 2015-12-07 patvarkyme nurodytas 4 633,82 Eur atlyginimas antstoliui nepagrįstai didelis, kadangi antstolis nei parduodamą turtą saugojo ar kitaip administravo, nei lėšas iš skolininkų išieškojo, nei išieškotas lėšas mokėjo išieškotojui. Todėl atlyginimas antstoliui turi būti sumažintas. Be to, jis paskaičiuotas nuo visos, o ne nuo pusės skolos sumos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi NTR duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjui priklausančio vienbučio gyvenamojo namo vertė – 7 530 Eur, kadangi šis namas iki šiol neįregistruotas, o jo vertė, remiantis oficialiu nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų UAB „Centrinės nekilnojamojo turto biržos“ 2013-10-11 nekilnojamojo turto ekspertizės aktu buvo 118 454,59 Eur. Nuo 2013 m. gyvenamųjų namų kainos Vilniaus mieste dar paaugo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis Irmantas Gaidelis nepažeidė CPK 675 str. 2 d. įtvirtinto imperatyvo, draudžiančio antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodė, kad apeliantas CK 4.193 str. 1 d., teigdamas, jog antstolis, neužbaigęs išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, negali areštuoti neįkeisto skolininko turto, vadovaujasi nepagrįstai. Antstolis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015, kuri, anot antstolio, taip pat patvirtina, kad nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog likusi neišieškota suma paaiškėja tik realizavus įkeistą turtą. Be to, antstolis pažymėjo, kad, areštuodamas pareiškėjui priklausantį turtą, CPK 675 str. 2 d. jis nepažeidė. Paaiškino, jog nei D. K., nei G. K. priklausančio įkeisto turto vertės nepakanka išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Rengiant patvarkymą dėl skolos išieškojimo, CPK 736 str. pažeistas nebuvo. Patvarkymas surašytas ant Teisingumo ministro patvirtinto blanko, kuriame aiškiai nurodyta iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 % nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Apelianto ir D. K. skola bankui yra solidari, todėl, areštuojant skolininkui priklausančias lėšas, areštas visai išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms nustatytas pagrįstai. Be to, skolininko sąskaitoms yra taikomi kitų antstolių areštai 14 585,15 Eur sumai. Lėšos iš skolininkui priklausančių areštuotų sąskaitų nenusirašo. Atlygis antstoliui paskaičiuotas, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-01-11 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Byloje nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-17 nutartį Nr. 6639V/2011 dėl 115 845,39 Eur skolos bei 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų G. K. ir D. K. (v. b. Nr. 0008/13/00483 l. 1-3, t. 1). Šia nutartimi teismas nustatė priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių tvarką: pirma eile parduoti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį D. K.; antra eile parduoti žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius D. K. ir O. V. (v. b. l. 16-18, t. 1). 2014-06-03 įkeistą turtą antstolis areštavo bei pirma eile realizuotinam turtui paskyrė ekspertizę (v. b. l. 80-82, t. 1). Pirmosios įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės, paskelbtos 2015-02-04, buvo atšauktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-19 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-11842-734/2015 pagrindu (v. b. l. 61, t. 2). Gavęs įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13175-937/2015, 2015-05-26 patvarkymu įkeisto turto realizavimo veiksmai buvo atnaujinti ir paskelbtos šio turto varžytynės (v. b. l. 93, t. 2). Varžytynės vyko 2015-05-25 – 2015-06-25 (v. b. l. 92, t. 2). Jų laimėtoja R. G. pateikė skundą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32538-545/2015 buvo atmestas (v. b. l. 142-144, 157-158, 160, t. 2). Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2016-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-523-881/2016 paliko nepakeistą. D. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Civilinėje byloje Nr. FB2-28953-863/2015 2015-06-25 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti visi antstolių vykdomi išieškojimai iš skolininkės D. K. ir jos turto priverstinio realizavimo procedūros iki bus priimtas sprendimas byloje dėl bankroto bylos iškėlimo (v. b. l. 123-124, t. 2). 2015-07-08 patvarkymu antstolis sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosios bylos Nr. 0008/13/00483 dalyje dėl įkeisto turto dalies, priklausančios D. K., realizavimo (v. b. l. 126, t. 2). 2015-12-07 antstolis priėmė patvarkymus: 1) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 19, t. 3), 2) dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio (v. b. l. 21, t. 3), 3) dėl prisijungimo prie išieškojimo (v. b. l. 22, t. 3), turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuoti skolininko G. K. vardu registruoti žemės sklypas ir vienbutis gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 23-24, t. 3). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija nurodytus 2015-12-07 antstolio priimtus patvarkymus ir turto arešto aktą.
Remdamasis bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju skolininkų G. K. ir D. K. prievolė kreditoriui Nordea Bank AB yra solidari. CK 6.6 str. 4 d. įtvirtinta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadinasi, tiek skolininkė D. K., tiek skolininkas G. K., yra atsakingi už visos prievolės kreditoriui Nordea Bank AB įvykdymą, t. y. 115 845,39 Eur skolos grąžinimą bei 16 proc. metinių palūkanų sumokėjimą. Todėl apelianto argumentai dėl vienu metu pritaikytų kelių priverstinio vykdymo priemonių bei paskaičiuoto atlygio antstoliui, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra atsakingas tik už pusės prievolės įvykdymą, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas skunde nurodė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš bendraskolių sutuoktinių G. K. ir D. K. kreditoriui Nordea Bank AB, neatsižvelgė į tai, kad teisme yra priimtas D. K. pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Didžiausias jos kreditorius yra Nordea Bank AB. Skola šiam kreditoriui nurodyta nurodytame pareiškime, bus patvirtinta kaip kreditoriaus Nordea Bank AB kreditorinis reikalavimas ir tenkinamas pirmumo eile iš bankui įkeisto turto. Šio turto, apelianto teigimu, pakanka įsiskolinimui Nordea Bank AB padengti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka, kadangi antstolis nustatė, kad skolininkei D. K. priklausančio turto bendra vertė – 134 180,72 Eur, ir šios sumos išieškotinai sumai (115 845,39 Eur skolai ir 60 941,05 Eur metinėms palūkanoms) ir vykdymo išlaidoms (5 570,97 Eur) padengti nepakanka. Todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 624 str. 3 d., teisėtai ir pagrįstai vienu metu pritaikė kelias priverstinio vykdymo priemones ir išieškojimą nukreipė į skolininko G. K. turtą ir lėšas.
Pagrindinis pareiškėjo atskirojo skundo argumentas yra tas, kad antstolis pažeidė CPK 675 str. 2 d. įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015 nurodė, jog antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 str. 2 d. nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad toks CPK 675 str. 2 d. normos dėl antstolių teisių areštuoti skolininko turtą aiškinimas nepaneigia (tarpusavyje siejasi) nei CK 4.193 str. 1 d. nuostatos, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotos, aiškinant šią normą, taisyklės, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str. 1 d.), todėl CK 4.193 str. 1 d. normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Esant hipoteka įkeistam turtui ir areštuotam kitam turtui, antstolis pirmiausia turės realizuoti hipoteka įkeistą turtą, ir, tik užbaigęs šią procedūrą, nukreipti išieškojimą į kitą areštuotą hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Todėl apelianto argumentas, jog antstolis neteisėtai ir nepagrįstai areštavo neįkeistą pareiškėjo turtą, prieš tai nerealizavęs įkeisto jo turto, atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi NTR duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjui priklausančio vienbučio gyvenamojo namo vertė – 7 530 Eur, kadangi šis namas iki šiol neįregistruotas, o jo vertė, remiantis oficialiu nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų UAB „Centrinės nekilnojamojo turto biržos“ 2013-10-11 nekilnojamojo turto ekspertizės aktu buvo 118 454,59 Eur. Nuo 2013 m. gyvenamųjų namų kainos Vilniaus mieste dar paaugo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto ginčijamu 2015-12-07 turto arešto aktu areštuotas jo turtas antstolio dar nebuvo vertinamas, todėl jo vertė kol kas nėra žinoma. Ji nenurodyta ir nurodytame turto arešto akte. Tačiau, sprendžiant dėl areštuojamo skolininko turto masto, atsižvelgiama į VĮ „Registrų centras“ viešo Nekilnojamojo turto registro naujausius duomenis. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šiais duomenimis rėmėsi teisėtai ir pagrįstai.
Kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį palikti nepakeistą.