- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-523-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25081-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., D. K., O. V., Nordea Bank AB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, UAB „General Financing“, UAB „4finance“, Bigbank AS, Swedbank AB, AB LESTO
- Kategorijos
- 3.5.1.19.2Turto pardavimas iš varžytynių
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-32538-545/2015 pagal pareiškėjos R. G. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys: G. K., D. K., O. V., Nordea Bank AB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, UAB „General Financing“, UAB „4finance“, Bigbank AS, Swedbank AB, AB LESTO, kuria pareiškėjos skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. G. skundu dėl antstolio veiksmų prašė pripažinti varžytynes neįvykusiomis ir grąžinti pareiškėjai 3 614,50 Eur varžytynių dalyvio mokestį. Nurodė, kad 2015-06-25 dalyvavo elektroninėse varžytynėse ir didindama turto pirkimo kainą nesąmoningai suklydo rašydama kainą. 2015-06-25 pareiškėja kreipėsi į antstolių kontorą su prašymu paskelbti varžytynes negaliojančiomis ir grąžinti sumokėtą dalyvio mokestį. Tačiau 2015-06-30 patvarkymu antstolis nusprendė prašymo pripažinti varžytynes neįvykusiomis netenkinti, varžytynių dalyvio įmokos negrąžinti. Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo 21 punkte nustatyta, kad varžytynėse parduodamo turto kaina didinama į lauką „padidinti kainą“ dalyviui įrašius sumą, kuria norima padidinti didžiausią siūlomą kainą, arba lauke „mano siūloma kaina“ nurodant visą dalyvio siūlomą kainą. Jeigu siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą, dalyvis apie tai informuojamas. Paskutinė kaina, kurią pasiūlė pareiškėja, nuo prieš tai pasiūlytos kainos skyrėsi 342 037 Eur, t. y. kainos pokytis beveik dešimt kartų viršijo pradinę parduodamo turto kainą. Darytina išvada, jog pareiškėjos pasiūlyta kaina akivaizdžiai pasiūlyta per klaidą. Pareiškėjos teigimu, padaryti esminiai kainos suklydimai turėjo esminės įtakos varžytynių teisėtumui.
Antstolis Irmantas Gaidelis 2015 m. liepos 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas sprendė, kad pareiškėja, teikdama pasiūlymą, turėjo matyti, kad jos siūloma suma ženkliai viršija pradinę turto pardavimo kainą ir galėjo atsisakyti teikti savo pasiūlymą. To nedarydama pareiškėja sutiko mokėti pasiūlytą kainą. Pareiškėja, pamačiusi, kokią sumą pasiūlė, galėjo pasinaudoti galimybe sistemoje paspausti pasirinkimą „Nesiūlyti“, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Teismo nuomone, pareiškėja, dalyvaudama varžytynėse, turėjo tinkamai susipažinti su varžytynių tvarka, sistemos veikimo principais ir pasekmėmis. Teismas pritarė antstolio patvarkyme išdėstytai pozicijai, kad dalyvaudama varžytynėse pareiškėja prisiėmė riziką ir atsakomybę už savo veiksmus elektroninių varžytynių metu, todėl privalo atsakingai ir rūpestingai dalyvauti ir neperkelti savo klaidų kitiems.
Teismas nurodė, kad CPK 717 straipsnyje įtvirtintas baigtinis varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindų sąrašas ir dėl kitų priežasčių varžytynės neįvykusiomis negali būti paskelbtos. Pareiškėjos atvejis neatitinka nė vieno iš šių kriterijų, todėl antstolio veiksmai, kai jis atsisakė paskelbti varžytynes neįvykusiomis, laikytini teisėtais.
CPK 711 str. 1 d. numato, kad jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi teismas konstatavo, kad jei pareiškėja nesumokės pasiūlytos kainos, jos dalyvio mokestis bus skirtas skolininko skoloms padengti. Tuo atveju, jei pareiškėja nesutiktų mokėti pasiūlytos sumos, jos dalyvio mokestis būtų skirtas padidėjusioms išieškojimo išlaidoms padengti organizuojant antrąsias varžytynes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino pareiškėjos išdėstytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4630-122/2014, kurioje buvo išspręsta analogiška faktinė situacija. Teismas neatsižvelgė, kad antstolis nevykdė jam įstatymo nustatytos pareigos aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismas visiškai nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, kad pareiškėja, dar nesibaigus varžytynėms, nedelsdama kreipėsi į patį antstolį ir Registrų centrą, pranešdama apie suklydimą didinant turto pirkimo kainą, tačiau antstolis jokių veiksmų stabdyti ir anuliuoti varžytynes nesiėmė. Pareiškėjos nuomone, jai iškėlus klausimą dėl per didelės perkamo turto kainos nurodymo, antstolis turėjo patikrinti, kaip vyksta varžytynės, įvertinti jų eigą, siūlomų kainų pagrįstumą, t. y. galėjo pasinaudoti CPK 703 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe atšaukti varžytynes. Analogiškose bylose tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1606-173/2014; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-323-560/2013). Be to, analogiškoje situacijoje antstolio kolegė, antstolė Virginija Meškauskienė, paskelbė varžytynes neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pareiškėja pažymi, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jokia CPK norma nepanaikina CPK 711 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių pasekmių, atsirandančių dalyviui laimėjus varžytynes ir jam savo rizika nesumokėjus pasiūlytos kainos, įskaitant, ir padarius neapdairią ar tyčinę klaidą siūlant kainą. Pagal CPK per didelės kainos pasiūlymas nėra pagrindas pripažinti varžytynes neįvykusiomis ar jas atšaukti (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-524-392/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1020-343/2015); priešingu atveju būtų sukuriamos prielaidos varžytinių dalyvių piktnaudžiavimui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, antstolis neturi pasirinkimo teisės grąžinti varžytynių dalyvio sumokėtą įnašą ar ne. Be to, pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį, skundo dėl antstolio veiksmų objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas juos atlikti, tuo tarpu pareiškėja pateikė skundą ne dėl antstolio veiksmų, bet dėl to, kad, kaip pati teigia, dalyvaudama varžytynėse siūlė ne tą kainą. Dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų yra vilkinamas skolos išieškojimas bei didinami banko nuostoliai. Atskirojo skundo tenkinimo atveju būtų sukuriamas precedentas piktnaudžiavimui teise.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Irmantas Gaidelis prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantė atskirajame skunde dėsto niekuo nepagrįstas prielaidas dėl skundžiamos nutarties. Antstolio teigimu, teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pažymi, kad nagrinėjamu klausimu nėra vieningos teismų praktikos, o analogišką antstolės V. Meškauskienės situaciją dėl įmokos grąžinimo netenkinimo išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-29372-129/2015. Taip pat dėsto kitus pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų – pripažinti varžytynes neįvykusiomis bei grąžinti apeliantei varžytynių dalyvio mokestį.
Varžytynių paskelbimą neįvykusiomis reglamentuoja CPK 717 straipsnis, nustatantis, kad varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, jeigu: varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (1 punktas); dėl šio kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis (2 punktas); varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą (3 punktas); iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos (4 punktas); iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (5 punktas). Išvardytas varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindų sąrašas yra baigtinis, todėl, remiantis CPK 717 straipsniu, varžytynės negali būti paskelbiamos neįvykusiomis tuo pagrindu, kad varžytynes laimėjęs dalyvis klaidingai nurodė savo siūlomą kainą. Esant nurodytai situacijai, varžytynės skelbiamos neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą (CPK 717 straipsnio 3 punktas). Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis, remiantis CPK 711 straipsnio 1 dalimi, skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, t. y. varžytynių dalyviui negrąžinamas.
Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad antstolis nagrinėjamu atveju turėjo atšaukti varžytynes CPK 703 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės (t. y. kad kainą pasiūlė per klaidą) negali būti vertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių varžytynės turėtų būti atšaukiamos, o varžytynių dalyvio mokestis grąžinamas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo, antstolio bei išieškotojo išdėstytai pozicijai, kad apeliantė, dalyvaudama elektroninėse varžytynėse, prisiėmė riziką bei atsakomybę už savo veiksmus varžytynių metu, todėl pačios padarytų klaidų negali perkelti kitiems vykdymo proceso dalyviams. Priešingas aiškinimas, kaip teisingai nurodo išieškotojas, sukurtų prielaidas asmenų piktnaudžiavimui varžytynių metu (vilkinti turto pardavimą nepatiriant jokių neigiamų pasekmių) bei neatitiktų civilinėje teisėje įtvirtintos nuostatos, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati (CK 1.90 str. 5 d.).
Teismas pažymi, kad apeliantės nurodomos teismų nutartys neatspindi susiformavusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu – teismai, be kita ko, vėliau, yra priėmę ir priešingų nutarčių (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-524-392/2015), todėl pirmosios instancijos teismas reikalavimo laikytis teismų praktikos nagrinėjamu atveju nepažeidė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Remiantis CPK 98 straipsnio 1-2 dalimis, suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB iš pareiškėjos priteisiama 273,34 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632), iš pareiškėjos R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 273,34 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.