Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Antėjos valda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8894-907/2015 pagal pareiškėjo V. S. skundą suinteresuotiems asmenims Pakruojo ūkininkų kredito unijai, UAB „Antėjos valda” ir antstoliui R. K. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas aiškindamas hipotekos tikslus, išieškojimo iš skolininko tvarką, bei cituodamas CK 4.193 str. ir kasacinio teismo nutartį, prieštarauja teismų praktikai, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas rėmėsi nuoroda į CPK 558 straipsnį, nes nevykta ginčas dėl įkeisto turto pardavimo procedūrų. Teismas pateikdamas nuorodą į CPK 658 str. 2 d. nukrypo nuo bylos esmės.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad išieškotojui įkeisto turto bendra vertė šiuo metu yra 8600 Eur, o V. S. skola išieškotojui siekia net 18 368,44 Eur sumą be vykdymo išlaidų. CK 4.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad išieškojimas iš areštuoto skolininko V. S. turto bus galimas ir vykdomas tik tuomet, kai bus išvaržytas įkeistas turtas, todėl skolininko turtui antstolio taikyti apribojimai jo teisių ir interesų nepažeidžia. Antstoliui kyla pagrįstų abejonių dėl įkaito davėjo ir skolininko neaiškios kilmės sąsajų, nes apeliantas labiau gina skolininko interesus, antstoliui tik areštavus ir kol kas nė neketinant realizuoti skolininko turtą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Antstolis gali ir privalo areštuoti kitą skolininko turtą, jei akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakas skolos ir vykdymo išlaidoms padengti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje ginčas kilęs dėl antstolio teisės taikyti neįkeisto turto areštą nepabaigus skolos išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų.

Dėl antstolio teisės areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas

Apeliantas atskirajame skunde antstolio veiksmų teisėtumą vertina CK 4.193 straipsnio aspektu, akcentuojant hipotekos kreditoriaus teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto.

Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. ŽŪB ,,Minaičiai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2015).

Išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK normos (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma.

Teismas pažymi, kad toks CPK 675 straipsnio 2 dalies normos dėl antstolių teisių areštuoti skolininko turtą aiškinimas nepaneigia (tarpusavyje siejasi) nei CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotos, aiškinant šią normą, taisyklės, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeAB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas (CPK 675straipsnio 1 dalis), todėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Esant hipoteka įkeistam turtui ir areštuotam kitam turtui, antstolis pirmiausia turės realizuoti hipoteka įkeistą turtą, ir, tik užbaigęs šią procedūrą, nukreipti išieškojimą į kitą areštuotą hipoteka neįkeistą skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 98-1625/2015 vykdo išieškojimą Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai pagal 2015-08-18 notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 16 965,64 Eur negrąžintos skolos, 1 176,81 Eur palūkanų, 188,75 Eur delspinigių ir 37,24 Eur notaro išlaidų išieškojimo iš skolininko V. S.. UAB „Antėjos valda“ skolininko V. S. reikalavimų vykdymui užtikrinti išieškotojui Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeitė du kilnojamuosius daiktus: 2006-01-01 gamybos metų traktoriaus puspriekabę unikalus identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5 792,40 Eur (20 000 Lt) ir 2006-01-01 gamybos metų traktoriaus puspriekabę unikalus identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 6 661,26 Eur (23 000 Lt). Bendra įkeistų kreditoriui daiktų vertė – 12 453,66 Eur (43 000 Lt). Įkeistas išieškotojui turtas 2014-04-02 šalių susitarimu įvertintas 12 453,66 Eur. Antstoliui atlikus šio įkeisto turto vertinimą nustatyta, kad išieškotojui įkeisto turto bendra vertė šiuo metu yra 8600 Eur, o V. S. skola išieškotojui siekia net 18368,44 Eur sumą be vykdymo išlaidų. Iš šių duomenų apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad įkeisto turto nepakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl antstolis areštuodamas kitą skolininkui priklausantį neįkeistą turtą, iki įkeisto turto pardavimo nerealizuojant jo, skolininko teisių ir interesų nepažeidė. Remiantis išdėstytu, antstolio veiksmai – hipoteka neįkeisto turto areštas, nebaigus hipoteka įkeisto turto realizavimo vertintini kaip atitinkantys CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatytą antstolio pareigą.

Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.