Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo T. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų ir prašė įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas pinigines lėšas už 12 mėnesių po 110 Eur – 50 proc. = 600 Eur, o kitus 600 Eur palikti (50 proc.) žalai nukentėjusiajam atlyginti. Nurodė, kad nesutinka su antstolio 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu, kuriuo antstolis netenkino skolininko prašymo grąžinti 50 proc. išieškotų lėšų. Beveik metus antstolis neteisėtai išskaičiuodavo 100 proc. jo gaunamo darbo užmokesčio ir kitų į sąskaitą gaunamų pinigų.Antstolis J. P. 2016 m. rugpjūčio 29 d. motyvuotu patvarkymu Nr. 0172/15/00020 „Dėl atsisakymo tenkinti skundą“ pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0172/13/00456, Nr. 0172/15/00020 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismo motyvai: 2015 m. vasario 4 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurį pakeitė 2016 m. gegužės 19 d. patvarkymu, pastarajame nurodydamas, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Vadinasi, antstolio patvarkymu nurodyta išskaičiuoti 50 procentų skolininko gaunamo darbo užmokesčio, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad buvo vykdomos išskaitos išieškant visas pareiškėjo gaunamas pajamas, t. y. 100 proc. Susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga nenustatyta, kad iš pareiškėjo kas mėnesį vykdomos išskaitos siektų pareiškėjo nurodytą sumą (110,00 Eur). Taip pat nenustatyta, kad antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į pareiškėjui priklausančias lėšas, į kurias pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnį nukreipti išieškojimą draudžiama, ar kitaip pažeidęs imperatyviąsias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio J. P. veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantas nurodė, kad antstolis J. P. netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo vykdymą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Su tokiu apelianto motyvu nesutikinta atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes.Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis J. P. pagal 2013 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-299-639/2013 dėl 1 158,48 Eur išieškojimo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai užvedė vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00456. Taip pat antstolis pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 4 344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo G. P. naudai užvedė vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00020. Skolininkas T. T. skolinių įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus nėra įvykdęs.CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vadovaujantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio 1 dalies norma numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad skolininkas T. T. yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir gauna darbo užmokestį. Antstolis J. P. 2015 m. vasario 4 d. patvarkymu areštavo 4 344,30 Eur sumą, esančią Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, priklausančią skolininkui, ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą. Apeliantas skunde nurodė, kad antstolis nepagrįstai areštavo visas jo lėšas, o tai pažeidžia CPK 668 straipsnio, pagal kurį išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nuostatas. Nesutiktina su šiuo skundo argumentu. Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/13/00456 matyti, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 23 d. kreipėsi į antstolį su prašymu panaikinti areštą jo sąskaitai, į kurią jis gauna savo darbo užmokestį. 2016 m. gegužės 19 d. patvarkymu antstolis pakeitė 2015 m. vasario 4 d. patvarkymą ir nurodė, jog vadovaujantis CPK 668 str. išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, ir neviršydamas iš skolininko išieškotinos sumos areštavo 4 365,13 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, palikdamas skolininkui piniginių lėšų sumą, lygią Vyriausybės nustatytai vienai M. R. šiomis aplinkybėmis matyti, kad antstolis tinkamai taikė CPK 688 straipsnio nuostatas ir pakeitė skolininko turto areštą, užtikrindamas pareiškėjo interesus tenkinti būtinuosius, asmeninius ir gyvybiškai svarbius poreikius.Apeliantas nurodė, kad antstolis nepagrįstai beveik metus išskaičiuodavo 100 proc. jo gaunamo darbo užmokesčio ir kitų į sąskaitą gaunamų pinigų. Su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Pagal šio straipsnio 2 dalį iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Iš 2015 m. birželio 12 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos Nr. 17/01-1456 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. gavo 751,37 Eur (apytiksliai apie 38,31 Eur per mėnesį) darbo užmokesčio, t. y. mažiau nei vieną MMA (vykd. byla Nr. 0072/15/00020, l. 118). 2015 m. vasario 26 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo išieškojimą nukreipė į skolininko gaunamą darbo užmokestį ir pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, patvarkymą vykdyti išsiuntė į Šiaulių tardymo izoliatorių. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto skundą, 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1348-479/2015 nurodė, kad antstolio 2015 m. vasario 26 d. priimtas patvarkymas yra teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad antstolis nurodydamas išskaitas iš pareiškėjo atsižvelgė į tai, kad apeliantas negauna didesnio nei vienos MMA darbo užmokesčio.Apeliantas nurodė, kad antstolis išskaičiuodavo 100 proc. jo gaunamo darbo užmokesčio ir kitų į sąskaitą gaunamų pinigų. Tačiau teismui pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis gauna į savo sąskaitą ne tik darbo užmokestį ar kad šios pajamos būtų priskirtos prie pajamų, į kurias pagal CPK 739 straipsnį (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos) nebūtų galima nukreipti išieškojimo (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktų duomenų (2014 m. lapkričio mėn. – 18,05 Eur, 2014 m. gruodžio mėn. – 16,24 Eur, 2015 m. sausio mėn. – 18,47 Eur; 2015 m. kovo mėn. – 63,76 Eur, 2015 m. balandžio 7 d. – 20,24 Eur, 2015 m. balandžio 8 d. – 40,84 Eur, 2015 m. gegužės 8 d. – 20,42 Eur, 40,84 Eur, 2015 m. birželio 8 d. – 45,15 Eur, 2015 m. liepos 8 d. – 45,15 Eur, 2015 m. liepos 9 d. – 22,58 Eur, 2015 m. liepos 7 d. – 48,91 Eur, 2015 m. rugpjūčio 7 d. – 24,46 Eur, 2015 m. rugsėjo 2 d. – 22,13 Eur, 44,25 Eur, 2015 m. spalio 8 d. – 44,47 Eur, 22,23 Eur, 2015 m. lapkričio 9 d. – 22,23 Eur, 2015 m. lapkričio 10 d. – 44,47 Eur, 2015 m. gruodžio 7 d. – 38,93 Eur, 2015 m. gruodžio 9 d. – 48,91 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. – 24,46 Eur, 48,91 Eur, 2016 m. vasario 4 d. – 47,41 Eur, 2016 m. vasario 8 d. – 23,71 Eur, 2016 m. kovo 8 d. – 42,14 Eur, 2016 m. kovo 9 d. – 21,07 Eur, 2016 m. balandžio 8 d. – 26,34 Eur, 52,67 Eur, 2016 m. gegužės 6 d. – 52,67 Eur, 2016 m. gegužės 9 d. – 26,34 Eur, 2016 m. birželio 8 d. – 23,95 Eur, 2016 m. liepos 8 d. – 10,00 Eur, 25,09 Eur, 2016 m. rugpjūčio 5 d. – 28,60 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 10,00 Eur) apie pervestas pinigų sumas į antstolio depozitinę sąskaitą, matyti, jog nuo pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio buvo nuskaičiuotos sumos pagal antstolio 2015 m. vasario 26 d. priimtą patvarkymą. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad nuo apelianto sąskaitos buvo nepagrįstai nuskaičiuotos visos jo pajamos, pareiškėjas nepateikė. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašė priteisti 55,00 Eur jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą. Pateikė išlaidas advokato pagalbai pagrindžiančius įrodymus.Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismas pažymi, jog nei Antstolių įstatyme, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nereglamentuota antstolio teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Antstolius šio įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras (Antstolių įstatymo 2 str. 1, 2 dalys). Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (Antstolių įstatymo 4 str. 1 d.). Šiuo atveju antstolis yra vykdymo veiksmus atliekantis valstybės įgaliotas asmuo ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi.Antstolis, kaip teisininkas ir vykdomos veiklos srities profesionalas, turėjo ir galėjo suprasti, jog nagrinėjamo ginčo pobūdis nereikalauja papildomų teisinių žinių ir (ar) teisminės praktikos analizės ginčo klausimais ir pan. Todėl antstolis, samdydamas atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti advokatą, turėjo suprasti, jog veikia savo rizika ir sumokėti advokatui teks iš vykdymo išlaidų (atlyginimo antstoliui), atlyginimas antstoliui, beje, skaičiuojamas proporcingai nuo išieškotos sumos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p.). Vykdymo išlaidų esmė – kompensuoti antstoliui vykdomosios bylos administravimui turėtas išlaidas bei gauti atlygį už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Būtent gautą atlygį už darbą antstolis turi teisę naudoti savo nuožiūra, be kita ko, iš šių pinigų apmokėti išlaidas teisminiame nagrinėjime pasitelktam advokatui. Apibendrinant išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju priteisti antstoliui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo, todėl antstolio prašymas netenkintinas (CPK 93, 185 straipsniai).Be to, tokios pozicijos laikomasi ir kitoje išnagrinėtoje analogiškoje byloje (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-290-513/2016). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytu kitu teismo sprendimu analogiškoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo T. T. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti suinteresuoto asmens antstolio J. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.