Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1232-826/2016

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. B. skundas atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į antstolį J. P. su 2016 m. kovo 2 d. skundu prašydamas atšaukti jo turtui taikytą areštą ir perskaičiuoti vykdymo išlaidas.Nurodė, kad nors antstolis J. P. nuo 2015 m. gruodžio mėnesio pradėjo vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01825, 0172/15/01826, tačiau tik 2016 m. vasario 12 d. gavo iš jo pirmus dokumentus. Jis pats kreditorių Nordea banką informavo dar 2016 m. vasario 8 d., kad rado pirkėją turtui. Bankui informavus antstolį apie turto pardavimą, antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir turto arešto. Antstolis iki tos dienos jokių vykdymo veiksmų neatliko, todėl nepagrįstai apskaičiavo ir atlyginimą sau už vykdomojo dokumento įvykdymą. Raginimas nebuvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje, tai reiškia, kad antstolis negalėjo skaičiuoti sau išlaidų. Papildomai ginčija su banku sudarytų kredito sutarčių nutraukimo aplinkybes, teigia, kad jos nutrauktos nesilaikant procedūrų.Antstolis J. P. 2016 m. kovo 2 d. patvarkymu „Dėl antstolio veiksmų“ netenkino pareiškėjo skundo. Skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0172/15/01825, 0172/15/01826 persiuntė teismui. Nurodė, kad po raginimo skolininkui išsiuntimo dienos įstatymas suteikia antstoliui teisę surašyti turto arešto aktą, todėl A. B. skunde nurodyti argumentai dėl surašyto turto arešto akto yra nepagrįsti. Areštas pagal išieškotojo Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus prašymą panaikintas, todėl reikalavimas dėl arešto panaikinimo yra nenagrinėtinas. Paaiškino, jog raginimai įvykdyti sprendimą skolininkui buvo išsiųsti registruotąja pašto siunta, taip pat paskelbti specialiame interneto puslapyje. Vykdomąsias išlaidas apskaičiavo griežtai laikydamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų.Suinteresuotas asmuo Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius savo atsiliepime atkreipė dėmesį, kad skolininkas savo skundą pateikė 2016 m. kovo 2 d., banko sutikimas sudaryti sandorį duotas 2016 m. kovo 4 d., todėl pareiškėjo skundo dalis dėl arešto panaikinimo neaktuali, dėl kitos dalies išieškotojas nepasisako, palieka klausimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo spręsti teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, kad iki 2016 m. vasario 12 d. nieko nežinojo apie antstolio vykdymo veiksmus, tačiau iš vykdomųjų bylų Nr. 0172/15/01826, 0172/15/01825 duomenų nustatė, kad antstolis visus įstatymuose numatytus veiksmus atliko. Apie atliktus veiksmus tinkamai informavo skolininką, siųsdamas dokumentus jam žinomu skolininko gyvenamosios vietos adresu, nurodytu hipotekos lakštuose. Nepavykus įteikti dokumentų skolininko gyvenamosios vietos adresu, 2015 m. lapkričio 18 d. raginimą įvykdyti sprendimą įteikė paskelbdamas jį specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pats skolininkas į antstolį nesikreipė dėl gyvenamosios vietos adreso pakeitimo.Būtinieji veiksmai vykdomosiose bylose buvo atlikti, skolininkas gera valia skolos kreditoriui per raginime nustatytą laikotarpį nepadengė, todėl antstoliui pagrįstai priklauso visos būtinosios išlaidos, atlygis ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos. Atlygis antstoliui yra apskaičiuotas nuo išieškotinos skolos sumos, t. y. 13 924,28 Eur, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punkto reikalavimais. Pagrindo mažinti atlygį nėra, nes skolininkas areštuoto turto pirkėją surado tik po raginimo įvykdyti sprendimą gera valia. Duomenų, kad skolininkas būtų bendradarbiavęs su antstoliu, būtų teikęs jam informaciją apie tai, jog ieškosi turto pirkėjo, nenustatė.Visi skolininko ginčijami antstolio veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų ir, priešingai, nei teigia pareiškėjas, buvo reikalingi norint užtikrinti teisingą vykdomųjų bylų eigą. Duomenų, kad kreditorius ar pats skolininkas būtų pranešę antstoliui apie turto pardavimą skolininko surastam pirkėjui, nenustatė. Antstolis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 746 straipsnio 3 dalimi teisingai pritaikė areštą nekilnojamajam turtui, nes buvo uždrausta skolininko disponavimo teisė turtu, o ne konkretūs veiksmai, susiję su nuosavybės teisės tretiesiems asmenims perleidimu. Norėdamas nustatyti areštuoto turto vertę, antstolis vadovaudamasis CPK 681 straipsniu 2015 m. gruodžio 9 d. patvarkymu buvo paskyręs nekilnojamojo turto ekspertizę, tačiau ji iki 2016-02-24 nebuvo atlikta, nes turto savininkas nesuteikė galimybės vertintojui apžiūrėti turtą iš vidaus ir atlikti fotofiksaciją, kaip to reikalauja Turto ir verslo vertinimo metodikos 35.3 punktas.Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų.Nurodė, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad antstolis būtų išieškojęs nors dalį skolos pagal vykdomuosius dokumentus, todėl jis neturėjo teisės į vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtraukti atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punktu, atlyginimo dydis įskaitant visus privalomus mokesčius, apskaičiuojamas nuo 28 962,00 Eur sumos, yra 399,97 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 737,72 Eur. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į 2016 m. vasario 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 0172/15/01825 lentelės grafą, eilės Nr. 1, kur nurodoma, kad būtinosios vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01825 yra 399,97 Eur, būtinosios vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01826 – 399,97 Eur. Išieškotojas pagal antstolio 2015 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JP1146 ir 2015 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JP1145 2015 m. lapkričio 17 d. pervedimu sumokėjo po 399,97 Eur. Antstolis nepagrįstai reikalauja iš skolininko šių būtinųjų vykdymo išlaidų. Teismas neteisingai nurodė, kad jis kaip skolininkas trukdė atlikti ekspertizę dėl turto vertinimo. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad kas kreipėsi į jį su prašymu apžiūrėti turtą.Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašo jo netenkinti.Nurodė, kad pareiškėjas ginčija Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, nes jam neaišku, kada turi būti taikomas instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punkto reikalavimas ir 53 punkte nurodyta formulė antstolio atlyginimui apskaičiuoti. Atliekamas matematinis veiksmas, t. y. padauginti išieškotą sumą iš konkretaus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyto procento. Pareiškėjui nebūtų reikėję mokėti atlygio antstoliui, jei jis turto pirkėją būtų suradęs iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, kaip tai numatyta CPK 704 straipsnyje.Neginčija, kad jam išieškotoja yra sumokėjusi būtinąsias vykdymo išlaidas. Nereikalauja, kad į antstolio sąskaitą papildomai būtų pervedamos išieškotos sumos. Prašė priteisti 55,00 Eur iš skolininko apeliacinio proceso metu turėtas advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Paaiškino, kad nors byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena, tačiau jo ir skolininko interesai priešingi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Byloje kilo ginčas dėl antstolio priimto patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.CPK 611 straipsnyje yra nustatyta tokia vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka: vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas A. B. 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-8686 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-8685 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko gera valia neįvykdė, todėl buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris atitinkamai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, – skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas.Nustatyta, kad antstolis J. P. 2015 m. lapkričio 5 d. gavo 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-8685 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0172/15/01826. Antstolis J. P. 2015 m. lapkričio 5 d. gavo 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-8686 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0172/15/01825. Iš pateiktų duomenų matyti, kad antstolio J. P. žinioje yra dvi vykdomosios bylos Nr. 0172/15/01825, 0172/15/01826 dėl 325 912,74 Eur skolų ir 16 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. B.. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis iki 2016 m. vasario 12 d. jokių veiksmų neatliko, todėl jis neturi teisės prašyti priteisti vykdymo išlaidas. Su tokiais pareiškėjo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01826 2015 m. lapkričio 5 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2015 m. lapkričio 5 d. raginimą per vieną mėnesį įvykdyti sprendimą (v. b. l. 11, 12). Vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. 0172/1501826 apskaičiuotos 416,82 Eur vykdomosios išlaidos (v. b. l. 13). Priimti dokumentai 2015 m. lapkričio 6 d. registruotu paštu išsiųsti skolininkui adresu J. Karoso g. 11-6, Klaipėda (v. b. l. 14–15), vėliau 2015 m. lapkričio 18 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešai (v. b. l. 16). Vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01825 2015 m. lapkričio 5 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą (v. b. l. 11, 12). Apskaičiuotos 416,82 Eur dydžio vykdymo išlaidos (v. b. l. 13). Dokumentus antstolis skolininkui 2015 m. lapkričio 6 d. išsiuntė registruotu paštu adresu J. Karoso g. 11-6, Klaipėda (v. b. l. 14–15), 2015 m. lapkričio 18 d. raginimas įvykdyti sprendimą taip pat buvo paskelbtas viešai (v. b. l. 16). Antstolis 2015 m. gruodžio 9 d. vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01825 ir Nr. 0172/15/01826 patvarkymu nutarė skirti nekilnojamojo turto ekspertizę (v. b. l. 44), patvarkymas išsiųstas skolininkui (v. b. l. 45–47). Už vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825 atliktus veiksmus apskaičiuotos 14 865,98 Eur dydžio vykdomosios išlaidos (v. b. l. 74). Turto vertintoja UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas antstoliui raštu pranešė apie turto rinkos vertės nustatymo negalimumą, nes savininkas nesudaro galimybės patekti į patalpas (v. b. l. 83). Remdamasis šia aplinkybe, antstolis 2016 m. vasario 24 d. priėmė aktą, kuriame nurodė, jog 2016 m. vasario 24 d. nei antstoliui, nei turto vertintojui nepavyko patekti į patalpas, esančias adresu Lakštučių g. 4, Klaipėda (v. b. l. 84). 2016 m. kovo 4 d. išieškotojas Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius pateikė raštą Nr. OUT-3976, kuriuo prašė antstolio panaikinti areštą bankui įkeistam turtui (v. b. l. 87), nes skolininkas surado bankui įkeisto nekilnojamojo turto pirkėją, t. y. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „Bega“, ir išieškotoja neprieštarauja sandorio sudarymui (v. b. l. 89). Antstolis 2016 m. kovo 4 d. patvarkymu dėl arešto panaikinimo vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825 panaikino areštą skolininkui A. B. priklausančiam turtui pagal turto arešto aktą Nr. 25016005992 (v. b. l. 92). Iš pateiktų duomenų matyti, kad antstolis J. P. vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825 atliko veiksmus, numatytus CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl jam pagrįstai priklauso reikalauti sumokėti vykdymo išlaidas. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).2016 m. vasario 8 d. antstolis apskaičiavo 14 865,98 Eur vykdymo išlaidų, t. y. būtinosios vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01825 – 399,97 Eur; būtinosios vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01826 – 399,97 Eur; atlygis antstoliui – 13 924,28 Eur; kitos išlaidos – 141,76 Eur (vykdomoji byla Nr. 0172/15/01825, b. l. 74-75). Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolis J. P. užvedęs vykdomąsias bylas Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825 išsiuntė skolininkui A. B. 2015 m. lapkričio 6 d. registruotu paštu raginimą įvykdyti sprendimą adresu J. Karoso g. 11-6, Klaipėda, o nepavykus įteikti – 2015 m. lapkričio 18 d. raginimą įvykdyti sprendimą paskelbė viešai (CPK 655 straipsnio 1 dalis, 746 straipsnio 3 dalis). Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu J. Karoso g. 11-6, Klaipėda. Tokie antstolio veiksmai atitinka CPK 604 straipsnio nuostatas, t. y. jog procesiniai dokumentai siunčiami registruotu paštu ir laikomi įteiktais, praėjus 5 dienoms po išsiuntimo, pagal CPK 660 straipsnio nuostatas, t. y. kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Duomenų, kad skolininkas būtų domėjęsis proceso eiga, informavęs antstolį apie jo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog skolininkas apie antstolio veiksmus buvo informuotas tinkamai ir jam neįvykdžius raginimo per nustatytą terminą sumokėti skolą gera valia, atsirado pareiga atlyginti antstoliui visas vykdymo išlaidas, t. y. ir atlyginimą antstoliui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 yra išaiškinusi, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Šiuo atveju nustatyta, kad A. B. gera valia skolos kreditoriui per raginime nustatytą laikotarpį neįvykdė. Teismas pasisakė, kad būtinieji veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti, todėl antstoliui pagrįstai priklauso visos būtinosios išlaidos, patirtos iki termino įvykdyti raginimą pabaigos, o neįvykdžius raginimo ir, kaip numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas, – atlygis antstoliui ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidų atlyginimas.Apeliantas nesutinka su nurodyta antstoliui atlygio suma – 13 924,28 Eur, motyvuodamas tuo, kad jis pats surado įkeisto turto pirkėją, todėl suma turėtų būti mažintina. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punktą išieškotinai sumai esant didesnei nei 28 962,00 Eur antstoliui priklauso 4 procentų nuo išieškotos sumos dydžio atlyginimas, bet ne mažčiau kaip 1 737,72 Eur. Atlygis antstoliui yra apskaičiuotas nuo išieškotinos skolos sumos t. y. 13 924,28 Eur. Atlygis apskaičiuotas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punkto reikalavimais. Toks antstolio veiksmas yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliantas atskiruoju skundu nurodo, kad nesupranta, kada antstolis atlyginimą apskaičiuoja vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punkto reikalavimais, o kada 53 punkto reikalavimais. Skolininkui išaiškintina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punktas yra taikomas tuo atveju, kai skola išieškoma iš dalies, o šiuo atveju vykdomieji dokumentai buvo įvykdyti, tad antstoliui priklauso visas atlyginimas pagal 50 punkto 1 lentelės 16 punktą.Apeliantas prašo, kad jei atlyginimas apskaičiuotas pagrįstai, jį mažinti atsižvelgus į tai, jog jis pats surado turto pirkėją. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį, turi būti įvertintos taip pat ir skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręstina, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagrindo mažinti atlygį antstoliui šiuo atveju nėra. Skolininkas nesidomėjo, kokius veiksmus atlieka antstolis vykdomosiose bylose, neinformavo antstolio apie savo gyvenamosios vietos adresą, nebendradarbiavo su ekspertu dėl areštuoto turto vertės nustatymo, neinformavo antstolio apie tai, kad ieško pirkėjo. Apeliantas A. B. pabrėžė ir tai, kad taikytas nekilnojamajam turtui areštas buvo iš esmės beprasmis, nes įkeisto turto be banko sutikimo realizuoti vis tiek negalima. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis J. P. pagrįstai vadovaudamasis CPK 746 straipsnio 3 dalimi pritaikė areštą nekilnojamajam turtui, adresu Lakštučių g. 4, Klaipėda, nes skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdė hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, todėl antstolis nutarė turtą realizuoti priverstine tvarka. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. CPK 681 straipsnio 1 d. numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolis vadovaudamasis CPK 681 straipsniu 2015 m. gruodžio 9 d. patvarkymu buvo paskyręs nekilnojamojo turto ekspertizę, tačiau ji iki 2016-02-24 nebuvo atlikta, nes turto savininkas nesuteikė galimybės vertintojui apžiūrėti turtą iš vidaus ir atlikti fotofiksaciją, kaip to reikalauja Turto ir verslo vertinimo metodikos 35.3 punktas (vykdomoji byla Nr. 0172/15/01825, b. l. 44, 83). Apelianto argumentas, kad jis negalėjo įleisti turto vertintojo, nes jis apskirtai nežinojo apie paskirtą turto ekspertizę, nepagrįstas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/15/01825 medžiagos matyti, kad skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo visais žinomais skolininko gyvenamosios vietos adresais – Lakštučių g. 4, Klaipėda, J. Karoso g. 11-6, Klaipėda, elektroniniu paštu info@klaipedosld.lt (b. l. 43, 45). Antstolis įstatymo nustatyta tvarka tinkamai informavo skolininką apie ekspertizės skyrimą. A. B., būdamas skolininku, pats privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir siekti, kad kuo greičiau būtų įvykdyti vykdomieji dokumentai. Apeliantas, nesutikdamas su vykdymo išlaidų dydžiu, pabrėžia, kad bankui pranešus apie areštuoto turto pardavimą skolininkui suradus pirkėją, jokie kiti veiksmai nebuvo reikalingi, todėl skubos tvarka per vieną dieną priimti patvarkymai, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir aktas dėl turto arešto traktuotini kaip siekis padidinti vykdymo išlaidas. Nors A. B. nurodė, kad kreditorę informavo 2016 m. vasario 8 d. apie surastą turto pirkėją, tačiau iš vykdomosios bylos Nr. 0172/15/01825 matyti, kad Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius tik 2016 m. kovo 4 d. su pareiškimu Nr. OUT-3976 kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti areštus. Antstolis tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl arešto panaikinimo. Duomenų, kad pats apeliantas būtų kreipęsis į antstolį ir tinkamai jį informavęs, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog visi skolininko ginčijami antstolio veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų ir, priešingai, nei teigia pareiškėjas, buvo reikalingi norint užtikrinti teisingą vykdomųjų bylų eigą.Apelianto prašymas dėl taikyto turto arešto panaikinimo nenagrinėtinas, nes, kaip pirmosios instancijos teismas paminėjo, vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01826, 0172/15/01825 antstolis 2016 m. kovo 4 d. patvarkymu areštą panaikino.Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo priteisti 55,00 Eur iš skolininko apeliacinio proceso metu turėtas advokato pagalbos išlaidas. Pateikė išlaidas advokato pagalbai pagrindžiančius įrodymus.Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismas pažymi, jog nei Antstolių įstatyme, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nereglamentuota antstolio teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Antstolius šio įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras (Antstolių įstatymo 2 str. 1, 2 dalys). Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (Antstolių įstatymo 4 str. 1 d.). Šiuo atveju antstolis yra vykdymo veiksmus atliekantis valstybės įgaliotas asmuo ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi.Antstolis, kaip teisininkas ir vykdomos veiklos srities profesionalas, turėjo ir galėjo suprasti, jog nagrinėjamo ginčo pobūdis nereikalauja papildomų teisinių žinių ir (ar) teisminės praktikos analizės ginčo klausimais ir pan., be to pirmosios instancijos teismas skundo dėl jo veiksmų netenkino. Todėl antstolis, samdydamas atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti advokatą, turėjo suprasti, jog veikia savo rizika ir sumokėti advokatui teks iš vykdymo išlaidų (atlyginimo antstoliui), atlyginimas antstoliui, beje, skaičiuojamas proporcingai nuo išieškotos sumos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p.). Vykdymo išlaidų esmė – kompensuoti antstoliui vykdomosios bylos administravimui turėtas išlaidas bei gauti atlygį už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Būtent gautą atlygį už darbą antstolis turi teisę naudoti savo nuožiūra, be kita ko, iš šių pinigų apmokėti išlaidas teisminiame nagrinėjime pasitelktam advokatui. Apibendrindama išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju priteisti antstoliui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo, todėl antstolio prašymas netenkintinas (CPK 93 str., 185 str.)Be to, tokios pozicijos laikomasi ir kitoje išnagrinėtoje analogiškoje byloje (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-290-513/2016). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytu kitu teismo sprendimu analogiškoje byloje.Teismas, vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.