- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 2YT-4871-796/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02688-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank AB Lietuvos skyriui
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, antstoliui J. P. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. antstoliui J. P. pateikė skundą, kuriuo prašė atšaukti turto areštą jam priklausančiam turtui, perskaičiuoti vykdomąsias išlaidas. Nurodė, kad 2016-02-12 iš antstolio gavo vykdomųjų išlaidų apskaičiavimą vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01825 ir Nr. 0172/15/01826. 2016-02-08 bankui pareiškėjas pats pranešė, kad surado pirkėją ir nori parduoti bankui įkeistą turtą. Iki patvarkymo bei vykdomųjų išlaidų apskaičiavimo gavimo momento, jis nežinojo apie antstolio vykdomus priverstinio išieškojimo veiksmus. Antstolis iki 2016-02-08 nebuvo atlikęs būtinųjų veiksmų, nors vykdomąją bylą gavo 2015 metų gruodžio mėn. Išieškotojas antstoliui pranešė, kad turtas parduodamas skolininko surastam pirkėjui bei tolimesni vykdymo veiksmai nereikalingi, tuomet antstolis skubos tvarka atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir priėmė patvarkymą. Pareiškėjas pabrėžė, kad antstolis privalėjo išsiųsti raginimą, o tik paskui pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, todėl visi priimti antstolio veiksmai yra neteisėti. Akcentavo, kad 2016-02-08 vykdymo išlaidų paskaičiavimo rašte nurodomas niekuo nepagrįstas, neproporcingai didelis atlygis antstoliui, todėl nesant konkrečios jo detalizacijos ir atliktų antstolio veiksmų, laikytinas nepagrįstu ir nereikalingu.
Antstolis J. P. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo A. B. skundą, nurodydamas, kad po raginimo skolininkui išsiuntimo dienos įstatymas suteikia antstoliui teisę surašyti turto arešto aktą, todėl A. B. skunde nurodyti argumentai dėl surašyto turto arešto akto yra nepagrįsti. Be to, areštas pagal išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus prašymą – panaikintas, todėl reikalavimas dėl arešto panaikinimo yra nenagrinėtinas. Pabrėžė, kad vykdomąsias išlaidas priėmė griežtai laikydamasis Sprendimų instrukcijoje įtvirtintų taisyklių bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. gruodžio 29 įsakymu Nr. 1R-383 pakeista Sprendimų vykdymo instrukcija tiek vėlesniais jos pakeitimas.
Atsiliepimas
Nordea Bank AB Lietuvos skyrius savo atsiliepime atkreipė dėmesį, kad skolininkas savo skundą pateikė 2016 m. kovo 2 d., banko sutikimas sandoriui sudaryti duotas 2016-03-04, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl arešto panaikinimo neaktualus, dėl kitos dalies išieškotoja nepasisako, palieka klausimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo spręsti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016-05-03 pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip 2016-03-04 skunde, pažymi, kad raginimas nebuvo patalpintas specialiajame internetiniame tinklapyje, tai reiškia, kad antstolis negalėjo skaičiuoti sau išlaidų. Papildomai ginčija su banku sudarytų kredito sutarčių nutraukimo aplinkybes, teigia, kad jos nutrauktos nesilaikant procedūrų.
Šalies argumentai
Antstolis J. P. pateikė 2016-05-04 pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skunde išsakytais argumentais nesutinka. Nurodo, jog raginimai įvykdyti sprendimą skolininkui buvo išsiųsti registruota pašto siunta, taip pat paskelbti specialiame interneto puslapyje. Vykdomąsias išlaidas apskaičiavo griežtai laikantis įstatymuose įtvirtintų normų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad antstolio kontoroje 2015-11-05 buvo gauti prašymai dėl turto realizavimo priverstine tvarka Nr. OUT-18329 (vykdomosios bylos Nr. 0172/15/01826, b.l. 1) ir Nr. OUT-18327 (vykdomosios bylos Nr. 0172/15/01825, b.l. 1), kuriais kreditorė prašė priimti vykdyti 2015-10-29 Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-8686 (vykdomoji byla Nr. 0172/15/01825, b.l. 2), ir 2015-10-29 Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-8685 dėl skolos išieškojimo iš A. B. (vykdomoji byla Nr. 0172/15/01826, b.l. 2). 2015-11-05 užvestos vykdomosios bylos Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825. Vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01826 2015-11-05 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2015-11-05 raginimą per vieną mėnesį įvykdyti sprendimą (v.b.l. 11, 12). Vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. 0172/1501826, apskaičiuotos 416,82 Eur vykdomosios išlaidos (v.b.l. 13). Priimti dokumentai 2015-11-06 registruotu paštu išsiųsti skolininkui A. B., adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 14-15), vėliau 2015-11-18 Raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešai (v. b. l. 16). Vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01825 2015-11-05 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą (v.b.l. 11, 12). Apskaičiuotos 416,82 Eur dydžio vykdymo išlaidos (vykdomosios bylos Nr. 0172/15/01825 v. b. l. 13). Dokumentus antstolis skolininkui A. B. 2015-11-06 išsiuntė registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 14-15), 2015-11-18 Raginimas įvykdyti sprendimą taip pat buvo paskelbtas viešai (v. b. l. 16). Antstolis 2015-12-09 vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825 patvarkymu nutarė skirti nekilnojamojo turto ekspertizę (v. b. l. 44), patvarkymas išsiųstas skolininkui (v. b. l. 45-47). Už vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825 atliktus veiksmus apskaičiuotos 14865,98 Eur dydžio vykdomosios išlaidos (v. b. l.74). Turto vertintojas UAB „Ober-haus“, nekilnojamasis turtas antstoliui raštu pranešė apie turto rinkos vertės nustatymo negalimumą, nes savininkas nesudaro galimybės patekti į patalpas (v. b. l. 83). Remdamasis šia aplinkybe, antstolis 2016-02-24 priėmė aktą, kuriame nurodė, jog 2016-02-24 nei antstoliui, nei turto vertintojui nepavyko patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 84). 2016-03-04 išieškotoja Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė raštą Nr. OUT-3976, kuriuo prašė antstolio panaikinti areštą bankui įkeistam turtui (v. b. l. 87), nes skolininkas surado bankui įkeisto nekilnojamojo turto pirkėją, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) ir išieškotoja neprieštarauja sandorio sudarymui (v. b. l. 89). Antstolis 2016-03-04 patvarkymu dėl arešto panaikinimo vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825 panaikino areštą skolininkui A. B. priklausančiam turtui pagal turto arešto aktą Nr. 25016005992 (v. b. l. 92).
Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – notaro išduotas vykdomasis įrašas (CPK 587 str. 4 p.).
CPK 746 str. 1 d. numato, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos. Iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolis visus įstatymuose numatytus veiksmus atliko (v. b. Nr Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825 b.l. 2, 16). Pabrėžtina, kad raginimu įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą antstolis iš esmės praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d., 746 str. 3 d.).
Pareiškėjas pažymėjo, kad iki 2016-02-08 nežinojo apie atliekamus vykdymo veiksmus. Teismas nesutinka su šia skolininko pozicija, nes A. B. apie gresiančius priverstinio išieškojimo veiksmus neįvykdžius prievolės užtikrintos hipoteka, kaip rūpestingas ir atidus asmuo privalėjo suvokti. Vykdomosiose bylose esančiuose hipotekos lakštuose anketiniuose skolininko duomenyse nurodyta, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Antstolis, visus procesinius dokumentus siuntė jam žinomu skolininko adresu nurodytu hipotekos lakštuose. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie skolininko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimus, Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad skolininkas nevykdė savo pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nei kreditorei, nei antstoliui, todėl antstolis pagrįstai raginimą bei kitus dokumentus siuntė nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). CPK 604 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, jame teigiama, jog procesiniai dokumentai siunčiami registruotu paštu ir laikomi įteiktais, praėjus 5 dienoms po išsiuntimo išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 660 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Raginimo paskelbimo šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena. Kadangi antstolis skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsto raginimo skolininkui neįteikė, jis 2015-11-18 Raginimus įvykdyti sprendimą skolininkui įteikė paskelbdamas jį specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas, jog jam nebuvo pranešta apie prasidėjusius vykdymo veiksmus vertintinas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas.
Skunde A. B. nurodo, kad antstolis iki 2016-02-08 nebuvo atlikęs būtinųjų veiksmų. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad abi vykdomosios bylos užvestos dar 2015-11-05. Nustatyta, kad. Iš vykdomųjų bylos duomenų nustatyta, kad vykdomieji dokumentai nenustačius akivaizdžių kliūčių buvo priimti vykdyti (CPK 651 str. 1 d.), Raginimai pareiškėjui siųsti bei viešai įteikti 2015-11-18 (CPK 655 str. 1 d., 660 str. 746 str. 3 d.), patikrinti skolininko asmens duomenys, taip pat kiti duomenys, būtini nustatyti skolininko turtinę padėtį bei kt. (Sprendimų vykdymo instrukcija Nr. 1R-352, 3 lentelė), todėl skolininko argumentas yra nepagrįstas, nes antstolis atliko eilę būtinųjų veiksmų.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su 2016-02-08 vykdomųjų išlaidų apskaičiavimo dydžiu bei neproporcingai dideliu atlygiu antstoliui. CPK 609 straipsnyje yra įtvirtinta, kad vykdymo išlaidos sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas numato, kad, kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos. Atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Nustatyta, kad A. B. gera valia skolos kreditoriui per Raginime nustatytą laikotarpį neįvykdė. Teismas pasisakė, kad būtinieji veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti, todėl antstoliui pagrįstai priklauso visos būtinosios išlaidos iki termino įvykdyti raginimą pabaigos, o neįvykdžius raginimo ir, kaip numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas – atlygis antstoliui ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-7-5/2007 yra išaiškinęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo (nuosprendžio) vykdymas sukels papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes neįvykdžius teismo sprendimo (nuosprendžio) gera valia, privalės atlyginti antstoliui visas priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 609 str. 1 d., 610 str.1 d.) Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-7-1/2007 konstatavo, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą jis gaus nustatytą atlyginimą.
Teismui pareiškėjas nurodo nesutinkantis su priskaičiuotu atlygiu antstoliui, kuris yra neproporcingai didelis. Pagal 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punktą išieškotinai sumai esant didesnei nei 28962 Eur antstoliui priklauso 4 procentų nuo išieškotos sumos dydžio atlyginimas, bet ne mažčiau kaip 1737,72 euro. Iš 2016-02-08 Vykdymo išlaidų paskaičiavimo nustatyta, jog antstolis sau paskaičiavo 13924,28 Eur atlygį (v.b.Nr. 0172/15/01825, b.l. 74,75). Atlygis antstoliui yra paskaičiuotas nuo išieškotinos skolos sumos t.y. 13924,28 Eur. Atlygis paskaičiuotas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punkto reikalavimais. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Teismas išaiškina, kad mažinti atlygį antstoliui tuomet kai skolininkas susiranda areštuoto turto pirkėją pats, tačiau antstolio raginime nurodyti įpareigojimai nebuvo įvykdyti per numatytą terminą, nėra teisinio pagrindo. Teismas sutinka su antstolio J. P. 2016-03-07 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodytais motyvais susijusiais su vykdomųjų išlaidų ir atlygiu antstoliui paskaičiavimu, kurie atitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos reikalavimus.
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos taip pat ir skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad skolininkas būtų bendradarbiavęs su antstoliu, būtų teikęs jam informaciją apie tai, jog ieškosi turto pirkėjo, priešingai iš bylos medžiagos nustatyta, jog skolininkui nepavyko įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos siunčiamų patvarkymų, raginimas turėjo būti įteiktas jam viešai, turto vertintojas negalėjo atlikti turto vertinimo , nes skolininkas nesudarė galimybių jam patekti į vertinimo objektą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į skolininko veiksmus vykdymo procese, antstolio veiksmus priverstinai vykdant išieškojimą, teismas daro išvadą, jog šioje vykdomosios bylos stadijoje nėra pagrindo mažinti 2016-02-08 Vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodytą atlygio antstoliui. Teismas pažymi, jog vykdymo procese pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, taip pat išieškotai sumai, vykdymo išlaidos gali būti perskaičiuotos.
Skolininkas, nesutikdamas su vykdymo išlaidų dydžiu, pabrėžia, kad bankui pranešus apie areštuoto turto pardavimą skolininkui suradus pirkėją, jokie kiti veiksmai nebuvo reikalingi, todėl skubos tvarka per vieną dieną priimti patvarkymai, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir aktas dėl turto arešto, traktuotinas kaip siekis padidinti vykdomąsias išlaidas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/15/01825 matyti, kad išieškotoja 2016-03-04 pareiškimu Nr. OUT-3976 prašė teismo panaikinti areštus, kadangi skolininkas nori parduoti areštuotą turtą UAB (duomenys neskelbtini) Patvarkymas Dėl turto arešto Nr. 0172/15/01825, Turto arešto aktas Nr. 0172/15/01825, bei pranešimas Dėl turto arešto Nr.0172/15/01825 buvo priimti 2016-02-08, tai yra beveik mėnuo iki Banko pranešimo antstoliui dėl arešto nuėmimo. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad kreditorius ar pats skolininkas būtų pranešęs antstoliui apie turto pardavimo skolininko surastam pirkėjui. Nustatyta, jog po banko rašto buvo priimti tik du patvarkymai, tai 2016-03-04 patvarkymu Nr.0172/15/01825 buvo panaikinti areštai nekilnojamajam turtui, priklausančiam skolininkui, vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825, vėliau buvo priimtas tik patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti skundą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog visi skolininko ginčijami antstolio veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų ir priešingai, nei teigia pareiškėjas, buvo reikalingi norint užtikrinti teisingą vykdomųjų bylų eigą.
A. B. pabrėžė ir tai, kad taikytas nekilnojamajam turtui areštas, buvo iš esmės beprasmis, nes įkeisto turto be banko sutikimo realizuoti vis tiek negalima. Nesutiktina su šia pozicija, kadangi CPK 746 str. 3 d. taip pat numato, kad jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka, taigi pritaikytas areštas nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas beprasmiu nes šiuo aktu buvo uždrausta skolininko disponavimo teisė turtu, o ne konkrečiai veiksmai, susiję su nuosavybės teisės tretiesiems asmenims perleidimu. Kartu su šia aplinkybe skolininkas taip pat pažymi, kad antstolis, areštuodamas disponavimo teises į nekilnojamąjį turtą nenurodė netgi viso areštuoto turto vertės. Teismas išaiškina, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str. 2 d.). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. CPK 681 straipsnio 1 d. numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolis vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 681 str. 2015-12-09 patvarkymu buvo paskyręs nekilnojamojo turto ekspertizę, tačiau ji iki 2016-02-24 nebuvo atlikta, nes turto savininkas nesuteikė galimybės vertintojui apžiūrėti turto iš vidaus ir atlikti fotofiksaciją kaip to reikalauja Turto ir Verslo vertinimo metodikos 35.3 punktas (v.b. Nr. 0172/15/01825, b. l. 44, 83).
Pareiškėjas skunde taip pat prašė atšaukti turto areštą jam priklausančiam turtui. Teismas šio prašymo netenkina, kadangi vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825 antstolis 2016-03-04 patvarkymu areštą panaikino, todėl naikinti dar kartą jau panaikintą areštą nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų ir pripažinti neteisėtais bei panaikinti 2016-02-08 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir 2016-02-08 patvarkymą Dėl turto arešto Nr. 0172/15/01825, pareiškėjo skunduose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis, 513 straipsnio 1 dalis.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/15/01826 ir Nr. 0172/15/01825 grąžinti antstoliui J. P.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.