- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- TS-33-800/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00060-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Nuteistasis
- P. A.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 357-146 dėl nuteistojo P. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2014 m. sausio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2015 m. balandžio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 14 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 11 d. (užskaitytos 3 dienos). Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2023 m. vasario 23 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl P. A. lygtinio paleidimo, 2023 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą Nr. 357-146 taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju turės gyvenamąją vietą, taip pat turės darbą, jis motyvuotas dirbti. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, gyvenamosios vietos turėjimas ir jos pastovumas, artimųjų pagalba laikytina apsauginiais veiksniais. Nors gyvenimo stilius ir draugai įtakojo ankstesnius nusikaltimus, laisvalaikio leidimo būdas su draugais, prasmigo užimtumo nebuvimas sudarė sąlygas nusikalsti, tačiau pastaruoju metu laisvėje šis kriminogeninis veiksnys yra sėkmingai valdomas, nuteistasis su neigiamą įtaką jam darančiais asmenimis ryšius seniai nutraukė. Nuteistojo savęs vertinimas adekvatus, jis geba save analizuoti. Savęs vertinimas pagrįstas įprastinėmis visuomenėje priimtinomis vertybėmis. Pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius vertinamas kaip apsauginis veiksnys. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, galima teigti, kad nuteistasis suvokia savo nusikalstamo elgesio priežastis, tapo atsakingesnis, nelinkęs pernelyg rizikuoti, geba analizuoti situacijas, įvertinti galimus variantus, rinktis tinkamiausia, geba susivaldyti, atpažįsta konfliktines situacijas ir efektyviai sprendžia konfliktus. Planuodamas savo ateitį, nuteistasis pats apsisprendė parvykti iš užsienio ir kreiptis policiją dėl paskirtos bausmės atlikimo, kad pradėtų kurti naują gyvenimą be praeities problemų. Nuteistasis turi aiškius ateities planus ir, siekdamas jų įgyvendinimo, nusprendė atlikti bausmę, kad tai nesukliudytų kurti ateitį. Apibendrinant galima teigti, jog gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtį, mokytis iš padarytų klaidų, analizuoti problemas ir ieškoti alternatyvių sprendimų, keisti savo požiūrį ir elgesį yra apsauginiai veiksniai. Nusikalstamo elgesio nepateisina, kaltina save dėl padarytų nusikaltimų, stengiasi savo klaidas ištaisyti. Sugeba paaiškinti įstatymų ir elgesio taisyklių reikalingumą, palaiko bendruomeniškumo idėjas, yra tolerantiškas ir geba apriboti savo poreikius, kad ateityje pasiektų norimą tikslą. Bausmės atlikimo metu pažeidimų neužfiksuota, su darbuotojais bendrauja noriai. Nors anksčiau jis ne visada laikėsi nustatytos tvarkos, tačiau bausmės atlikimo metu pažeidimų neužfiksuota, su darbuotojais bendrauja noriai. Nuteistojo požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei vertybes, gebėjimas prisiimti atsakomybę ir riboti savo poreikius dėl ateities tikslų yra apsauginiai veiksniai vertinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje grupėje, nebaustas, neskatintas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis noriai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą siekdamas valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Nors išlieka kriminogeniniai dinaminiai – turi mažą darbo patirtį, smurto naudojimas artimoje aplinkoje, tačiau yra daug apsauginių veiksnių: pastovi gyvenamoji vieta, artimųjų palaikymas ir galima pagalba laisvėje, motyvacija dirbti ir galimybė įsidarbinti laisvėje, pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius, gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtį, mokytis iš padarytų klaidų, analizuoti problemas ir ieškoti alternatyvių sprendimų, keisti savo požiūrį ir elgesį, nuteistojo požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei vertybes, gebėjimas prisiimti atsakomybę ir riboti savo poreikius dėl ateities tikslų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad jos sudaro pakankamą pagrindą tikėti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Rolandas Juškevičius pateikė skundą dėl Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad Komisija, taikydama pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo asmenybės, ankstesnių teistumų, požiūrio į bausmės atlikimą ir kt. Komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims, tačiau šiuo atveju teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog P. A. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti, paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vertinant visas Komisijos nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad P. A. įkalinimo įstaigoje iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau jis ir nebuvo skatintas. Komisija, taikydama lygtinį paleidimą, nevertino tai, jog P. A. 2013 m. kovo 7 d. ir 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas. Paskutinį nusikaltimą jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nuteistasis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, akivaizdžiai ignoravo bausmės vykdymo atidėjimo metu taikomus reikalavimus, kas rodė jo piktybiškumą ir neigiamą požiūrį į teismo jo atžvilgiu parodytą pasitikėjimą, dėl ko Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo panaikintas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Komisija nevertino ir tai, jog nuteistasis pasislėpė ir vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl ko 2015 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismas buvo išdavęs Europos arešto orderį P. A., pasislėpusiam nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Komisija sureikšmino faktą, kad P. A. pats nusprendė parvykti iš užsienio ir kreiptis į policiją dėl paskirtos bausmės atlikimo, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kad jis beveik 8 metus vengė vykdyti teismo paskirtą nuosprendį ir slapstėsi užsienyje. Aplinkybės, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu P. A. padarė naują nusikaltimą, antrą kartą atidėjus bausmės vykdymą nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, vengė atlikti jam paskirtą bausmę ir slapstėsi, parodo neigiamą nuteistojo požiūrį į paskirtos bausmės atlikimą ir leidžia pagrįstai abejoti, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokuroras įvertino ir tai, kad BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta bausmės dalis – vienas trečdalis, P. A. sueina tik 2023 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną P. A. realiai buvo atlikęs tik 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Nors BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse, šiuo atveju būtina atsižvelgti į labai didelę neatliktos bausmės dalį, likę neatlikta 5/6 visos paskirtos bausmės, t. y. neatlikta 1 metai 2 mėnesiai 26 dienos. Taigi, P. A. atliko tik labai mažą paskirtos bausmės dalį, todėl Komisija, vertindama tik 3 mėnesių laisvės atėmimo laikotarpį, negalėjo padaryti pagrįstų išvadų apie nuteistojo daromą akivaizdžią pažangą. Nors P. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jam būdingas nusikaltimų modelis: anksčiau smurtavo prieš nepažįstamus asmenis (viešosios tvarkos pažeidimo metu), dabar naudojo smurtą prieš seserį ir motiną. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju turės gyvenamąją vietą, darbą, tačiau neįvertino tai, kad jis ruošiasi grįžti į tą pačią aplinką, kurioje smurtavo, t. y. ruošiasi apsigyventi pas motiną, už kurios sumušimą ir atlieka bausmę. Pateikta pažyma, kad bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), taip pat negarantuoja, kad jis bus iš tikro įdarbintas ir dirbs. Nors nuteistasis P. A. pats atvyko atlikti jam paskirtos bausmės, tačiau atsižvelgus į tai, kad jis beveik 8 metus slapstėsi, vengė atlikti bausmę, turi ryšių Anglijoje, neatmestina galimybė, jog išleidus į laisvę jis ir vėl gali išvykti į užsienį ir toliau vengti atlikti jam paskirtą bausmę. Teismų praktikoje nurodoma, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas – kaltininkas dėl padalytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo P. A. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Todėl Komisijos nuteistajam P. A. skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Tokiu būdu Komisija padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo P. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų bei nenusikals ir nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leidžia toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas bei bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo P. A. lygtinio paleidimo klausimą, ir iš esmės tinkamai juos įvertino. Nuteistasis P. A. atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies) reikalaujamą lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos ir materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, ar jo elgesys pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis P. A. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, kurios yra: dalyvavimas psichologinėse konsultacijose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis kreipėsi dėl konsultacijų, analizavo savo nusikaltimų priežastis, jis dalyvauja renginiuose, pokalbiuose su specialistais, būrio veikloje, skaito knygas, sportuoja. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis administracine tvarka bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, drausminių nuobaudų neturi. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, vertinimo metu buvo stebima teigiama rizikos valdymo dinamika „Nuostatų srityje“, kadangi nuteistasis noriai priima pagalbą iš specialistų, noriai bendrauja ir laikosi nustatytos tvarkos ir taisyklių, ir „Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje“, kadangi nuteistasis susirado darbą ir gautas patvirtinimas, kad laisvėje jis bus įdarbintas. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2023 m. balandžio 12 d. raštas, kuriame informuojama, kad yra galimybė nuteistajam grįžti gyventi adresu (duomenys neskelbtini), asmeniui taikant intensyvią priežiūrą. Nors yra nustatyti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (trys teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, ir du dinaminiai veiksniai: neturi arba turi mažą darbo patirtį, smurto naudojimas artimoje aplinkoje, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog nustatyti net penki apsauginiai veiksniai: pastovi gyvenamoji vieta; artimųjų palaikymas ir galima pagalba laisvėje; motyvacija dirbti ir galimybė įsidarbinti laisvėje; pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius; gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtį, mokytis iš padarytų klaidų, analizuoti problemas ir ieškoti alternatyvių sprendimų, keisti savo požiūrį ir elgesį. Teismas, įvertinęs apsauginių veiksnių skaičių ir pobūdį (dauguma iš jų susiję su nuteistojo elgesiu ir mąstymu), sprendžia, jog nuteistasis laisvėje sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog didesnė dalis nuteistojo kriminogeninių veiksnių yra statiniai, kurių nuteistasis neturės galimybės pakeisti ir visos bausmės atlikimo atveju. Taigi, visos pirmiau paminėtos aplinkybės rodo teigiamus nuteistojo elgesio aspektus ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad naujų teisės pažeidimų nuteistasis nedarys, lygtinio paleidimo metu taikomus draudimus ir įpareigojimus vykdys tinkamai.
Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, jo nuostatas, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nusikaltimus įvykdė impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes, tačiau kasdieniniame gyvenime geba išlaikyti dėmesį, susikaupti, mokytis iš padarytų klaidų. Pastaruoju metu neįsivelia į problemas, suvokia savo nusikalstamo elgesio priežastis, tapo atsakingesnis, nelinkęs pernelyg rizikuoti, geba analizuoti situacijas, įvertinti galimus variantus, rinktis tinkamiausia. Dėl trumpalaikės naudos nerizikuoja susilaukti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Nuteistasis geba susivaldyti, atpažįsta konfliktines situacijas ir geba efektyviai spręsti konfliktus. Jis įvardina problemines sritis, susijusias su jo nusikaltimais, pateikia jų pavyzdžius ir numato jų sprendimo būdus, išreiškia norą dalyvauti intervencinėse programose. Nuteistasis turi aiškius ateities planus ir, siekdamas jų įgyvendinimo, nusprendė atlikti bausmę, kad tai nesukliudytų kurti ateitį. Socialines situacijas vertina teisingai, sutaria su aplinkiniais žmonėmis. Nusikalstamo elgesio nepateisina, kaltina save dėl padarytų nusikaltimų, stengiasi savo klaidas ištaisyti. Sugeba paaiškinti įstatymų ir elgesio taisyklių reikalingumą, palaiko bendruomeniškumo idėjas, yra tolerantiškas ir geba apriboti savo poreikius, kad ateityje pasiektų norimą tikslą. Teismo vertinimu, pirmiau aptarta nuteistojo teigiama charakteristika didina sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę.
Taigi, sprendžiant nuteistojo P. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, esminę reikšmę turi jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas, žema nusikalstamo elgesio rizika, elgesio, mąstymo ir nuostatų teigiami pokyčiai, kas šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir prokuroro skunde akcentuojamos aplinkybės, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka, panaikinus jam bausmės vykdymo atidėjimą, jis buvo pasislėpęs nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir šiuo metu yra atlikęs labai nedidelę dalį bausmės. Teismas pažymi, jog pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu ir nors kartu yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau, nagrinėjamu atveju, prokuroro akcentuojamos aplinkybės, susijusios su bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimu, vertinant jas visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, neleidžia atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Nors nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2024 m. rugpjūčio 11 d.), tačiau ir tai negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes tai iš esmės prieštarautų BVK 82 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatoms, kurios numato, kokią teismo paskirtos bausmės dalį nuteistasis privalo atlikti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Kaip jau minėta, būtent žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokios pozicijos sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-534-813/2016, Nr. 1S-672-383/2016, Nr. 1S-506-888/2022). Be kita ko, nuteistajam terminas dėl lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. atlikus trečdalį bausmės, sueina jau 2023 m. rugpjūčio 11 d., tokiu atveju jis įgys teisę į lygtinio paleidimo instituto taikymą jau be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra gali būti užtikrinta sėkminga probacija. Pažymima ir tai, jog taikant lygtinį paleidimą nuteistasis nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, o lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra reiškia nepertraukiamą nuteistojo stebėjimą, maksimalią elgesio kontrolę visuomenėje ir yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam teisės pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant nuteistajam planuojamą, remiamą bei prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-1675-579/2015, Nr. 1S-1140-348/2016). Prokuroras skunde taip pat nurodo, jog Komisija pernelyg sureikšmino faktą, kad P. A. pats nusprendė parvykti iš užsienio ir kreiptis į policiją dėl paskirtos bausmės atlikimo aplinkybės, tačiau, teismo vertinimu, būtent ši aplinkybė rodo nuteistojo brandumą, norą taisytis ir pasikeitusį teigiama linkme jo požiūrį į bausmės atlikimą. Prokuroras teigia, kad nuteistasis, ilgus metus slapstęsis nuo bausmės atlikimo ir turintis užsienyje ryšių, gali vėl pažeisti probacijos sąlygas ir pasislėpti, tačiau toks nuteistojo elgesys, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, jog nuteistasis turi aiškius ateities planus ir, siekdamas jų įgyvendinimo, nusprendė atlikti laisvės atėmimo bausmę, o būtent jis ketina sukurti šeimą su drauge, su kuria gyvena jau daugiau nei 4 metus ir ji planuoja grįžti į Lietuvą, ir po to, kai jis savo noru sugrįžo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, išreiškus jam pasitikėjimą ir suteikus galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam, būtų visiškai nelogiškas. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei vertybes, gebėjimas prisiimti atsakomybę ir riboti savo poreikius dėl ateities tikslų yra apsauginiai veiksniai. Prokuroras savo skundą grindžia ir aplinkybėmis, jog nuteistasis laisvėje ruošiasi grįžti į tą pačią aplinką, kurioje smurtavo, t. y. ruošiasi apsigyventi pas motiną, už kurios sumušimą ir atlieka bausmę, nuteistojo pateikta pažyma, kad laisvėje bus įdarbintas, negarantuoja, kad jis tikrai dirbs. Teismas atkreipia dėmesį, jog nuo nuteistojo panaudoto smurto artimoje aplinkoje atvejo yra praėję jau daugiau nei 9 metai, nuteistasis su motina susitaikė, palaiko su ja gerus ryšius, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys patvirtina, kad per šį laikotarpį nuteistasis nėra padaręs smurtinių ar kitų teisės pažeidimų ir, kaip jau minėta, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog būtent pastovi gyvenamoji vieta, artimųjų palaikymas ir galima pagalba laisvėje, taip pat motyvacija dirbti ir galimybė įsidarbinti laisvėje yra nuteistojo apsauginiai veiksniai. Atkreipiamas dėmesys, jog socialinio tyrimo išvada parengta, joje nuteistojo charakteristika ir jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pateikti kvalifikuotos specialistės, taigi, abejoti šios socialinio tyrimo išvados objektyvumu nėra jokio pagrindo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis P. A. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 dalyje numatytas lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra sąlygas. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekciją bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimas taikyti P. A. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o prokuroro skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.