Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. liepos 5 d. (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) nutarties, kuria atmestas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 357-146 dėl nuteistojo P. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. A. nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. 2015 m. balandžio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir P. A. pasiųstas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 14 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 11 d. (įskaitytos 3 dienos).

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Rolandui Juškevičiui apskundus minėtą Komisijos nutarimą, Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi šį prokuroro skundą atmetė padaręs išvadą, kad nuteistasis P. A. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 dalyje numatytas lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra sąlygas. Apylinkės teismas nurodė, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekciją bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą.

5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė skundžia Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti, o taip pat panaikinti Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 357-146.

5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, joje akcentuota išskirtinai nuteistąjį P. A. teigiamai apibūdinantys duomenys, tačiau jų, prokurorės vertinimu, nepakanka, kad šiam nuteistajam būtų taikytas lygtinis paleidimas.

5.2. Teigiama, kad teismas neįvertino, jog P. A. 2023 m. kovo 7 d. ir 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas, tačiau jam akivaizdžiai ignoruojant vykdymo atidėjimo sąlygas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi bausmės vykdymas buvo panaikintas.

5.3. Prokurorė pažymėjo, kad P. A. pasislėpė ir vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl ko 2015 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismas jo atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį. Apylinkės teismas sureikšmino faktą, kad nuteistasis pats nusprendė parvykti iš užsienio ir kreiptis į policiją dėl paskirtos bausmės atlikimo, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad jis bausmę vykdyti vengė aštuonerius metus. Tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė naują nusikalstamą veiką, nesilaikė vykdymo atidėjimo sąlygų, vengė bausmės, slapstėsi, parodo neigiamą ir piktybinį nuteistojo požiūrį į paskirtos bausmės atlikimą ir tai pagrįstai leidžia abejoti, kad lygtinai paleidus, P. A. integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokurorės vertinimu, nuteistojo sugrįžimą galimai įtakojo labiau arešto orderio išdavimo pasekmės ir negalėjimas gyventi įprasto gyvenimo viešai.

5.4. Toliau skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ignoravo tą aplinkybę, kad nuteistasis laisvėje ruošiasi grįžti į tą pačią aplinką, kur smurtavo, tai yra ruošiasi apsigyventi pas motiną, už kurios sumušimą atlieka bausmę. Teismas pažymėjo, kad nuo smurto atvejo yra praėję devyneri metai, nuteistasis su motina susitaikė, palaiko su ja gerus ryšius. Tačiau teismas neįvertino, kad P. A. ilgą laiką slapstėsi ir toje aplinkoje, kurioje smurtavo, negyveno.

5.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vienas trečdalis atliktos bausmės nuteistajam sueina 2023 m. rugpjūčio 11 d., o Komisijos nutarimo priėmimo dieną jis realiai buvo atlikęs tik 3 mėnesius bausmės, ir bausmė jam baigiasi tik 2024 m. rugpjūčio 11 d. Taigi, P. A. atliko tik labai mažą paskirtos bausmės dalį, todėl Komisija ir teismas negalėjo padaryti pagrįstų išvadų dėl apie nuteistojo daromą pažangą.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundas atmetamas.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

8. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

9. Aukštesnis teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą bei pateiktą medžiagą, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad nuteistasis P. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Nuteistasis P. A. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2023 m. kovo 8 d., taikant „OASys“ metodiką, nuteistajam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. balandžio 17 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu taip pat fiksuota žema rizika. Kaip yra matyti iš Socialinio tyrimo išvados, P. A. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo pačio nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietos įstaigoje, t. y., nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau pats nuteistasis turi dėti visas maksimalias pastangas tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai grupei, yra būtent reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad P. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau stebima ir akivaizdi pažanga ją mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad antrojo vertinimo metu buvo stebima teigiama rizikos valdymo dinamika nuteistojo „Nuostatų srityje”, kadangi nuteistasis noriai priima pagalbą iš specialistų, noriai bendrauja ir laikosi nustatytos tvarkos ir taisyklių, ir „Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti” srityje, kadangi jis surado darbą laisvėje ir gautas patvirtinimas, kad bus įdarbintas. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis noriai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos numatytas priemones, daro pažangą siekdamas valdyti nusikalstamo elgesio riziką.

11. Iš minėtos Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad po pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos patikrinimo, P. A. išlieka trys statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, ir du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą darbo patirtį ir smurto naudojimas artimoje aplinkoje. Tačiau akcentuotina, kad P. A. yra nustatyti net aštuoni apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (pastovi gyvenamoji vieta; motyvacija dirbti ir galimybė įsidarbinti laisvėje; artimųjų palaikymas ir galima pagalba laisvėje; motyvacija dirbti ir galimybė įsidarbinti; pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius; gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtų, mokytis iš padarytų klaidų, analizuoti problemas ir ieškoti alternatyvių sprendimų, keisti savo požiūrį ir elgesį; nuteistojo požiūris į visuotinai priimtas elgesio taisykles bei vertybes, gebėjimas prisiimti atsakomybę ir riboti savo poreikius dėl ateities tikslų), kurie, aukštesnio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsveria tris statinius bei du dinaminius kriminogeninius veiksnius.

12. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nuteistasis P. A. savo kaltę pripažįsta, kas rodo, jog jis suvokia savo neteisėtų veiksmų pobūdį, jų nemenkina, nesistengia pasiteisinti, nurodydamas menkavertes priežastis, t. y. jis prisiima atsakomybę dėl priešingo teisei veikimo ir sąžiningai atlieka jam paskirtą bausmę. Kaip matyti, P. A. teistas tris kartus, tačiau paskutinį kartą teistas prieš devynerius metus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas prieš aštuonerius metus, nuo bausmė vykdymo jis buvo pasislėpęs, todėl buvo paieškomas, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Tačiau, aukštesnio teismo vertinimu, priešingai nei teigiama prokurorės skunde, šis faktas neturėtų būti suabsoliutintas ir lemti lygtinio paleidimo analizuojamu atveju netaikymą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo P. A. buvo pasislėpęs užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)) ir parvykęs iš užsienio pats kreipėsi į teisėsaugos institucijos dėl bausmės atlikimo. Priešingai, nei teigiama prokurorės skunde, pastarąją aplinkybę aukštesnis vertina nuteistojo naudai kaip protingą apsisprendimą įvykdyti paskirtą bausmę ir toliau gyventi laisvai, nebesislapstant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad tokį savo poelgį P. A. įvardija būtent kaip norą pradėti kurti naują gyvenimą be praeities problemų. Tai patvirtina ir minėtoje išvadoje akcentuotas gerąja linkme besikeičiantis nuteistojo mąstymas ir elgesys bei nuostatos, tai yra tai, kad jis nusikalstamo elgesio nepateisina, kaltina save dėl padarytų nusikaltimų, stengiasi savo klaidas ištaisyti, sugeba paaiškinti įstatymų ir elgesio taisyklių reikalingumą, geba prisiimti atsakomybę ir riboti savo poreikius dėl ateities tikslų, bendrauja noriai, atvirai, yra mandagus, pagarbus, nusikaltimus padarė impulsyviai, negalvodamas, tačiau kasdieniame gyvenime geba išlaikyti dėmesį, susikaupti, mokytis iš padarytų klaidų. Jis ankstesnio nusikaltimo metu smurtavo prieš nepažįstamus, paskutinį kartą teistas už fizinį smurtą prieš motiną ir seserį, tačiau pastaruoju metu jam toks elgesys nebūdingas. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis geba susivaldyti, atpažįsta konfliktines situacijas ir geba jas valdyti.

13. Dėl smurtavimo artimoje aplinkoje pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog P. A. sesers ir motinos atsiprašė, sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), mama – Lietuvoje, pasak nuteistojo, jis su jomis palaiko gerus santykius. Lygtinio paleidimo metu nuteistasis gyveno pas motiną. Asmens byloje yra duomenys, kad nuteistojo motina sutinka, kad lygtinai paleistas sūnus grįžtų gyventi pas ją (asmens b. l. 27). Įvertinus pirmiau nuteistojo naudai nustatytas aplinkybes, be to, atsižvelgus į tai, kad smurto atvejis artimoje aplinkoje fiksuotas daugiau nei prieš devynerius metus, per šį laikotarpį nuteistasis daugiau nenusikalto, kaip matyti, su savo artimųjų atsiprašė ir su jais susitaikė, palaiko artimus ryšius, todėl priešingai, nei teigiama skunde, ta aplinkybė, kad paleistas lygtinai P. A. grįžtų gyventi pas savo motiną, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aukštesnio teismo vertinimu, nebeturėtų būti sureikšminta. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, P. A. ketina susituokti ir sukurti savo šeimą.

14. Vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nustatyta, kad bausmės atlikimo metu pažeidimų nefiksuota, su darbuotojais P. A. bendrauja noriai. Jis kreipėsi dėl konsultacijų į psichologą, analizavo savo nusikaltimų priežastis. Dalyvauja renginiuose, pokalbiuose su specialistais, būrio veikloje, skaito knygas, sportuoja. Bausmę atlieka paprastoje grupėje. Motyvuotas dirbti, pateikė pažymą, kad bus įdarbintas plataus profilio statybininku. Nors nebuvo skatintas, tačiau nėra ir baustas. Pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, nefiksuota. Visos pirmiau išvardintos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrįstą ir realų pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

15. Pažymėtina ir tai, kad pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę būtų pastebėta, jog nuteistasis laikytųsi nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijų arba dalyvautų kriminalinėse situacijose. Nors ir sutinkama skundo pastebėjimais, kad nuteistojo praeityje padarytų nusikaltimų pobūdis ir mastas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymas rodo jo pavojingumą, tačiau toks pavojingumas, aukštesnio teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, šiai dienai nebėra išlikęs. Kita vertus, akcentuotina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, o priešingai – jis bus itin preciziškai prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų teismo gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

16. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pagrįstai sprendė, kad lygtinai paleidus P. A., bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tuo tarpu prokurorės skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytos išvados dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam P. A., todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.