Alytaus apylinkės teismo nutartis

nuotoliniu būdu dalyvaujant suinteresuoto asmens (išieškotojo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Daivai Gvildienei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstui Arbutavičiui,

suinteresuoto asmens Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Audronės Muzikevičienės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00763, suinteresuoti asmenys R. B. (skolininkas), J. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja), Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė Audronė Muzikevičienė 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (toliau – ir teismas) su pareiškimu prašydama skirti skolininkui R. B. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. antstolės Audronės Muzikevičienės kontorai pateiktas vykdymui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas PNSSP-20-180103-00001, kuriuo skolininkas R. B. buvo įpareigotas iki 2018 m. liepos 3 d. nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę. Alytaus apylinkės teismas 2019-07-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019 nutarė šį terminą pratęsti iki 2020-07-17 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tenkindama skolininko 2020-02-17 prašymą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020-05-17. Regionų apygardos teismas 2021-05-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-152-422/2021 skolininko prašymą pratęsti privalomojo nurodymo terminą iki 2023-05-17 atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-06-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-416-525/2022 Regionų apygardos teismo 2021-05-20 sprendimą paliko nepakeistą, todėl 2021-05-20 sprendimas įsigaliojo 2022-06-15. Inspekcijos 2022-07-13 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-220713-00179 buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Pateikdama antstolės Audronės Muzikevičienės kontorai vykdyti vykdomąjį dokumentą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo, kad sprendimas neįvykdytas ir prašė iš karto pradėti priverstinius privalomojo nurodymo vykdymo veiksmus, kaip numatyta CPK 661 straipsnio 1 dalyje, surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį perduoti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo klausimui išspręsti – skirti skolininkui iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 2022-08-25 gautas skolininko R. B. pranešimas, kad minėtas sprendimas nėra įvykdytas, nes statinys suplanuotas perkelti į skolininkui priklausantį šalia esantį sklypą, perkėlimas užtruko, kadangi vyksta derinimas su valstybės institucijomis.

Suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Daiva Gvildienė teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamasis namas yra nekilnojamasis turtas ir jo persikelti į kitą vietą neįmanoma. Patvirtino, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes bei prašė antstolės pareiškimą tenkinti pilna apimtimi – skirti R. B. periodinę baudą iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas Kęstas Arbutavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad priimti nurodymai nugriauti namą yra galiojantys. Namas pastatytas nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Prašė antstolės pareiškimą tenkinti visa apimtimi. Kai R. B. statė namą, nederino ir nebandė gauti leidimo statybai, šiuo atveju gintinas viešasis interesas.

Į teismo posėdį pareiškėja antstolė Audronė Muzikevičienė, suinteresuoti asmenys R. B., J. B. bei Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovas neatvyko, teisme gauti prašymai pareiškimą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismas išaiškino, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti bylą, todėl byla nagrinėta pareiškėjai antstolei Audronei Muzikevičienei bei suinteresuotiems asmenims R. B., J. B., Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 6, 7 dalys).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė Audronė Muzikevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0151/22/00763, pradėtą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Remiantis byloje esančiais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI arba Inspekcija) R. B. 2019 m. vasario 6 d. surašė 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001 Versiją Nr. 2 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriuo skolininkas buvo įpareigotas iki 2018 m. liepos 3 d. „nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę“. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019 nutarė: „panaikinti 2019-02-06 parengto ir ieškovui R. B. 2019-02-07 įteikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dokumento: 2018 m. sausio 3 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001 Versijos Nr. 2 dalį, kuria nustatytas įvykdymo terminas 2018-07-03 <...>. Nustatė statytojui R. B. 6 mėnesių terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį jis turi įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 7 d. skirtą įpareigojimą nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą, neturintį unikalaus numerio ir sutvarkyti statybvietę“. 2019 m. liepos 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 17 d., 6 mėnesių terminas padariniams pašalinti – 2020 m. vasario 17 d. VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. sausio 14 d. potvarkiu Nr. P3-17 „Dėl 2018-01-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 14 d. potvarkis) privalomasis nurodymas buvo papildytas įrašant nuostatą, kad „jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2626-547/2021 skolininko ieškinį, kuriuo skolininkas prašė panaikinti 2020 m. sausio 14 d. potvarkį, atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-196-638/2022 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. VTPSI tenkindama skolininko 2020 m. vasario 17 d. prašymą 2020 m. vasario 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-200226-00009 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gegužės 17 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-152-422/2021 skolininko prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d. atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-416-525/2022 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-220713-00179 nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. 2022 m. rugpjūčio 25 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-151-13745, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, patikrino sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus bei nustatė, kad privalomasis nurodymas nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę – neįvykdytas.

Iš bylos duomenų matyti, jog nei antstolei Audronei Muzikevičienei, nei teismui, skolininkas R. B. jokių rašytinių įrodymų, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas, nepateikė. Duomenų apie antstolės įpareigojimų įvykdymą byloje nėra. Suinteresuotų asmenų – (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Varėnos skyriaus atstovai teismo posėdžio metu patvirtinę, kad ginčo namas pastatytas nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, o būtent neteisėtai 2003 m. (statybos pradžia – 2002 m.) pastatytas gyvenamasis namas yra ne žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos Respublikos valstybei priklausančioje patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos valdomoje valstybinėje žemėje, kuri nesuformuota atskiru sklypu, neišnuomota ar kitais pagrindais neperduota R. B. ar jo sutuoktinei J. B..

Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas pasekmes ir 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Priimtas privalomasis nurodymas nugriauti namą yra galiojantis, todėl vykdytinas.

Dėl baudos skyrimo

CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (CPK 771 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 3 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-180103-00001 Versijos Nr. 2 vis dar nėra įvykdytas, jis nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis ir privalo būti vykdomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija savo 2020 m. vasario 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-200226-00009 R. B. prašymą tenkino ir 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gegužės 17 d. R. B. 2020 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo termino pratęsimo iki 2023 m. gegužės 17 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-152-422/2021 R. B. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-416-525/2022 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Inspekcijos 2022-07-13 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-220713-00179 buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas (2018-01-03 nurodymo versija Nr. 2) neįvykdytas. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad statytojas privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, 2022-07-29 prašymu Nr. 2D-13909 perdavė privalomąjį nurodymą antstolei vykdyti priverstinai. Pareiškėja antstolė A. Muzikevičienė 2022-08-25 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-151-13745 bei perdavė teismui dėl sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo. 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6360-922/2022 teismas pareiškėjos antstolės Audronės Muzikevičienės pareiškimą patenkino ir skyrė R. B., 2,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-03 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180103-00001, nevykdymo dieną valstybės naudai. Dėl šios 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas bei byla su skundu perduota nagrinėti apeliacinei instancijai. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs bylą 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi Nr. e2S-1669-587/2022 panaikino Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir grąžino civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju skolininkas R. B. buvo įpareigotas nustatytu terminu likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. B. savo atsiliepime į pareiškėjos antstolės Audronės Muzikevičienės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo nurodęs, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskirta 2 (dviejų) eurų bauda už kiekvieną uždelstą dieną yra protinga ir sąžininga. Tačiau jis nesutinka su teiginiu, kad nevykdo sprendimo piktybiškai ar specialiai. R. B. teigia, kad neturi galimybės įvykdyti minėto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180103-00001, Versija Nr. 2 bei antstolės nurodymo, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nesudaro su juo sklypo nuomos sutarties motyvuodama, kad sklype yra neteisėtas statinys, o tam kad jį nugriauti ar perkelti nėra patekimo, kelio kuria galėtų važiuoti sunkioji technika ar kito privažiavimo. Kaimyniniame sklype, per kurį galima būtų patekti nėra kelio, nenustatytas servitutas. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Varėnos skyrius nurodęs, kad pastatytas gyvenamasis namas yra ne žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o valstybinėje žemėje, kuri nesuformuota atskiru sklypu, neišnuomota ar kitais pagrindais neperduota nei skolininkui, nei jo sutuoktinei, nei jokiam kitam asmeniui. Jų atstovas teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad R. B. pastatytas namas yra nesuformuotame žemės sklype, skolininkas neturi nei nuomos, nei nuosavybės teisės į šį žemės sklypą. Kai statė namą, tai nederino ir nebandė gauti leidimą namo statybai. Taip pat patvirtino, kad nesuformuotame valstybinės žemės sklype jokie keliai ar servitutai nėra nurodomi ar nustatomi. Nagrinėjant bylą R. B. teikė teismui prašymus, kuriais prašė teismo nutartimi įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių atlikti geodezinius matavimus ir nustatyti servitutinį kelią sklype, taip pat prašė kviesti į bylą liudytojus bei nutartimi įpareigoti juos atvykti į teismą. Teismas šiuos jo prašymus atmetė. R. B. teiktuose teismui prašymuose išdėstyti argumentai esminės reikšmės, priimant sprendimą neturi, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina.

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis imperatyviai numato, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. 14 straipsnis ir šio straipsnio 12 dalyje numatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Nagrinėjamu atveju R. B. neturi jokių teisių į valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriame pastatytas savavališkas statinys, todėl tokia statyba nebuvo ir nėra galima.

Sprendimų, reikalavimų, nurodymų ir kt. vykdymo terminai nėra nustatomi be tikslo, jais užtikrinamas prisiimtų / nustatytų įpareigojimų apibrėžtumas ir atlikimo operatyvumas. Todėl skolininkui neįvykdžius privalomųjų nurodymų nustatytais terminais, jam pasirenkant pasyvią poziciją – neveikimą, tenka ir dėl tokio elgesio kylančios neigiamos pasekmės. Skolininko požiūrį į susidariusią situaciją patvirtina ir tai, kad privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių skolininkas negalėjo arba kurios trukdė jai įvykdyti privalomąjį nurodymą nustatytu terminu, kuris ir taip buvo pratęstas, nenustatyta. LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka, tai reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, spręsti, ar jis vykdys atitinkamus nustatytus privalomus reikalavimus, ar nevykdys.

Vadovaujantis CPK 644 straipsnio 1 dalies 6 punktu, būtent skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą / neįvykdymo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Vykdomosios ir nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas privalomojo įpareigojimo iki privalomajame nurodyme nustatyto termino ir iki šiol neįvykdė, jokių aktyvių veiksmų šalinant savavališkos statybos padarinius neatliko, priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Pažymėtina, kad savavališkos statybos aktas skolininko R. B. atžvilgiu surašytas dar 2018 m., pažeidimas tęsiasi daugiau kaip 5 metus, skolininkas elgiasi pasyviai ir ta aplinkybė, kad privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas, galimai nėra atsitiktinė, o sąmoningai pasirinktas skolininko elgesio modelis.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl skolininko neveikimas sukelia teisines pasekmes ir yra pagrindas paskirti jam baudą. (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudos dydžio

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl CPK 771 straipsnyje nurodytos sankcijos taikymo įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2012; 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teismo vertinimu analogiška praktika turi būti taikoma ir privalomojo nurodymo nevykdymo atveju, kadangi privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas). Į šio klausimo sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022). Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Skiriant baudą teismas vadovaujasi bendraisiais CPK taikymo principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Parenkant baudos dydį, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, pakankamai ilgą pažeidimo trukmę, byloje nesant jokių duomenų, kurie pagrįstų objektyvių aplinkybių, kliudančių vykdyti 2018-01-03 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180103-00001, Versija Nr. 2, egzistavimą, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad R. B. turi sveikatos problemų, teismas sprendžia, jog skolininkui R. B. skirtina CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta sankcija, t. y. bauda už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, baudą skaičiuojant nuo paskutinio privalomojo nurodymo nevykdymo fakto konstatavimo dienos (2022-08-25).

Parenkant baudos dydį teismas įvertina tas aplinkybes, kad privalomojo nurodymo nevykdymas yra tęstinis, skolininkas nesiima reikiamų veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti, neieško efektyvių sprendimų, reikiamų priemonių privalomajam nurodymui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skolininkui R. B. nustatytinas baudos dydis 1,00 Eur už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo paskutinio privalomojo nurodymo nevykdymo fakto konstatavimo dienos (2022-08-25) iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.

Dėl kitų klausimų

Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo R. B. teikdamas teismui atsiliepimą buvo nurodęs, kad byla bus vedama per advokatą bei atstovavimo sutartį advokatas teismui pateiks asmeniškai. R. B. ne kartą prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Teismas išnaudojo visas galimybes užtikrinti R. B. dalyvavimą byloje – 2023 m. liepos 5 d. teismo nutartimi jam buvo išaiškinta, kad gali būti atstovaujamas teisme, taip pat pateikti teismui įrodymus, kad jis susiras atstovą bei ta pati pozicija buvo pakartota protokoline 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi. 2023 m. spalio 25 d. teismo nutartimi R. B. buvo suteikta teisė kreiptis į VGTPT, tačiau šia procesine teise suinteresuotas asmuo taip pat nepasinaudojo. Tai rodo, kad skolininkas elgėsi pasyviai, todėl privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 9 dalimi,

nutaria:

Antstolės Audronės Muzikevičienės pareiškimą tenkinti.

Skirti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,00 Eur (vieno euro 00 ct) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-03 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180103-00001, Versija Nr. 2, nevykdymo dieną valstybės naudai, baudą skaičiuojant nuo paskutinio privalomojo nurodymo nevykdymo fakto konstatavimo dienos (2022-08-25) iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo ir ją pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu – 6804.

Išaiškinti R. B., kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-03 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180103-00001, Versija Nr. 2, ir antstolės reikalavimų vykdymo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.