Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, J. B. dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Byloje ginčas kyla dėl prašymo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versija Nr. 2 įvykdymo terminą pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas Inspekcijoje gauto skundo pagrindu 2015 m. rugsėjo 14 d. atliko patikrinimą ir 2015 m. rugsėjo 30 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-1958-(14.2). Patikrinimo metu nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklype, unikalus Nr. 3828-0004-0004, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytas gyvenamasis namas (statinys pradėtas statyti 2002 metais, pastatytas 2003 metais) (toliau – ir gyvenamasis namas, statinys), statytojas – R. B.. Inspekcijos 2017 m. kovo 22 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170322-00018, kuriame konstatuota, kad statytojas savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį, pastatė neypatingą statinį – gyvenamąjį namą žemės sklype Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje.

Bylos duomenimis, Inspekcijos pareigūno statytojui 2017 m. balandžio 21 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170421-00035, jame nurodant iki 2017 m. spalio 10 d. nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

Iš bylos duomenų matyti, jog tarp Inspekcijos ir pareiškėjo vyko susirašinėjimas dėl privalomojo nurodymo trūkumų, dėl aplinkybių, susijusių su minėto privalomojo nurodymo vykdymu.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019 ir prašė panaikinti Inspekcijos 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 dalį „nurodymo įvykdymo terminas 2018-07-03“ bei įpareigoti Inspekciją nustatyti naują terminą 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymui. Teismo 2019-07-17 sprendimu pripažinus, kad statytojui turėjo būti nustatytas naujas terminas 2018-01-03 nurodymo įvykdymui, 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 dalis, kuria nustatytas įvykdymo terminas 2018-07-03, buvo panaikinta ir nustatytas naujas 6 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį statytojas turėjo įvykdyti Inspekcijos 2018-01-03 nurodymo versiją Nr. 2.

Byloje nėra ginčo, jog minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 17 d. ir 6 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suėjo 2020 m. vasario 17 d.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamentą su prašymu pratęsti 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo terminą iki 2020 m. gegužės 18 d. Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamentas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-200226-00009 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gegužės 17 d.

Byloje nėra ginčo, jog, nepasibaigus 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo terminui, pareiškėjas kreipėsi į teismą nagrinėjamoje byloje su prašymu pratęsti 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog terminas kreiptis į teismą dėl 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo termino pratęsimo nėra praleistas.

Pareiškėjas svarbiomis priežastimis gyvenamojo namo įteisinimui nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo kreiptasi termino pratęsimo ir į Inspekciją: kad yra parengta Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byla ir vyksta derybos su Nacionaline žemės tarnyba dėl valstybinės žemės, ant kurios yra pastatytas ginčo namas, nuomos sutarties sudarymo. Teigė, jog, sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, bus galima atlikti kitus veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statybą. Nurodė, jog žemės sklypas, kuriame yra savavališka statyba, yra suteiktas laikinai naudotis jo sutuoktinei J. B., Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, jog savavališkai pastatytas statinys būtų įteisintas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė akcentavo, jog pareiškėjo sutuoktinė kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo ir gyvenamojo namo įteisinimo į Varėnos rajono savivaldybės administraciją, tačiau dėl karantino susiklosčiusios sudėtingos situacijos šio klausimo išsprendimas užsitęsė.

Pagal byloje pateiktus ir viešo registro duomenis nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,1421 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., su 1990 m. pastatytais statiniais (gyvenamuoju namu ir priklausiniais) (1 t., b. l. 73–80). Minėtam žemės sklypui 2016 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Geokada“. NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu dėl kadastro duomenų pakeitimo Nr. 3SK-1238-(14.3.110) kadastro duomenys pagal minėtos įmonės matininko parengtą kadastro duomenų bylą patvirtinti (1 t., b. l. 81–92).

Teismas pažymi, jog pirminis privalomasis nurodymas buvo surašytas dėl gyvenamojo namo, esančio pareiškėjui nuosavybės teisės priklausančiame minėtame žemės sklype, nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo. Dėl šio ir panašaus pobūdžio kliūčių, privalomasis nurodymas neįgyvendintas. Kaip jau minėta, 2018-01-03 priimtoje nurodymo versijoje Nr. 2 buvo nurodyta, jog ginčo objektas (2002–2003 m. pareiškėjo savavališkai pastatytas gyvenamasis namas), kurį Inspekcija įpareigojo nugriauti, yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje, prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo šiaurinės ribos. Dėl to pareiškėjas ginčo nekelia.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. 2019 m. lapkričio 4 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, prašydama 25 metų laikotarpiui išnuomoti valstybinės žemės 0,13 ha plotą (duomenys neskelbtini)., kuriuo buvo leista laikinai naudotis pagal NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 3VĮ-505-(14.3.2) (1 t., b. l. 185). Viešais Nekilnojamojo turto registro ir bylos duomenimis, 2020 m. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 3VĮ-346-(14.3.2) pagrindu J. B. pagal 2020 m. birželio 12 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 3SŽN-109-(14.3.55) buvo išnuomota 0,13 ha žemės. Tačiau pagal byloje esamus rašytinius duomenis (kadastro žemėlapių ištraukas, planus, 1 t., b. l. 183, 186) ir šalių paaiškinimus nustatyta, jog į J. B. išnuomotą žemės sklypą pareiškėjo savavališkai pastatytas gyvenamasis namas nepatenka.

Teismas pažymi, jog Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog gyvenamasis namas yra pastatytas ne tame žemės sklype, kuris valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu išnuomotas suinteresuotam asmeniui J. B., tačiau valstybinėje žemėje, kuri nesuformuota atskiru sklypu, neišnuomota ar kitais pagrindais neperduota nei pareiškėjui, nei suinteresuotam asmeniui J. B., nei jokiam kitam asmeniui.

Iš bylos duomenų matyti, jog NŽT Varėnos skyrius 2020 m. vasario mėn. raštu, atsakydamas į Inspekcijos tarnybinės pagalbos prašymą, nurodė, jog J. B. 2018 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos skyrių dėl sutikimo išdavimo registruoti jai priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjas 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 3SD-7280-(14.3.104.) neprieštaravo dėl gyvenamojo namo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, jeigu tai neprieštarauja statinio statybą reglamentuojantiems teisės aktams (1 t., b. l. 137, 199).

Minėtame rašte nurodyta, kad jokių kitų prašymų, susijusių su savavališkai pastatytu gyvenamuoju namu, suformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje, prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., R. B. ar kiti suinteresuoti asmenys Nacionalinei žemės tarnybai neteikė.

Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kadastriniai matavimai, su kuriais siejamos svarbios privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastys, buvo atlikti iki termino nustatymo savavališkos statybos padariniams pašalinti. Be to, jie nesusiję su ginčo objektu, o susiję su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės dėl valstybinės nuomos sutartinių santykių užsitęsimo visiškai nesusijusios su neteisėtai pastatyto namo įteisinimu, nes valstybinės nuomos sutartis buvo sudaroma dėl kito žemės sklypo. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl užsitęsusių ginčo pastato įteisinimo procedūrų, grindžiant jas minėtomis aplinkybėmis, negali būti laikomos svarbiomis priežastimis privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas po privalomojo nurodymo surašymo būtų atlikęs kokius nors veiksmus siekdamas parengti (pakeisti) savavališkai pastatyto statinio projektinę dokumentaciją jo įteisinimui (2001 m. parengtas Gyvenamojo namo statybos projektas nepatvirtina įteisinimo veiksmų pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą) ir kad šių dokumentų jis negalėjo parengti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl jo pareiškime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis priežastimis prašomam terminui pratęsti, juolab, nustačius, kad ginčo pastatas yra valstybinėje žemėje, kurioje nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neturi jokių teisėtų valdymo teisių.

Pareiškėjas ir jo atstovė akcentavo inicijavimą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų, per kurias, jų teigimu, galimas ginčo objekto statybos įteisinimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. B. 2020 m. gruodžio 2 d. kreipėsi su prašymu į Varėnos savivaldybės administraciją, prašydama leidimo suformuoti žemės sklypą ir įteisinti medinį gyvenamąjį namą, esantį šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Varėnos savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. PSD-4545-(3.28) nurodė, jog galėtų būti formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prašydama papildyti prašymą pateikiant duomenis iš viešo registro apie jame įregistruotą statinį. Byloje nėra duomenų, jog šis atsakymas būtų nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, jog būtų vykdoma tolesnė žemės sklypo formavimo procedūra. Akivaizdu, jog prašomų duomenų nepateikus, pareiškėjui jų neturint, žemės sklypo formavimo procedūra negalima.

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. kovo 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-540-525/2021 yra nurodęs, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros tais atvejais, kai savavališka statyba yra nustatoma teritorijoje, į kurią statytojas neturi jokios teisėtos valdymo teisės, o tuo pačiu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą neturi teisės į statytojo teisių įgyvendinimą, nepriskirtina prie Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų svarbių priežasčių, kurios leidžia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Kitoks teisės normų aiškinimas sudarytų sąlygas savavališkų statinių statytojams be teisėto pagrindo pretenduoti į jiems nepriklausančią žemę, o kartu ir tam tikra prasme skatintų savavališkas statybas svetimoje žemėje. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog įstatymo leidėjas, siekdamas uždrausti įteisinti naujų statinių savavališką statybą, atliktą valstybinėje žemėje neturint šios žemės valdymo ar naudojimo teisių, 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymu Nr. XII-2578 eliminavo galimybę įteisinti savavališkai pastatytą ar statomą statinį valstybinėje žemėje, o būtent minėtu įstatymu buvo pakeistas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis ir šio straipsnio 12 dalyje numatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Kartu įstatymo leidėjas, siekdamas asmenims suteikti galimybę įteisinti vykdytas savavališkas statybas valstybinėje žemėje, nustatė pereinamąjį laikotarpį. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.

Kad savavališkos statybos padarinių šalinimui taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu, nurodyta ir ankstesnėje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013, 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-858-138/2013).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančias Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, pareiškėjo vykdytos savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas, todėl ir pareiškėjo prašymas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versija Nr. 2 įvykdymo terminą negali būti tenkinamas.

Teismas nesutinka su pareiškėjo išdėstytu vertinimu, jog ginčo statybos teisėtumą patvirtina Inspekcijos sprendimas dėl termino pratęsimo, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atsiliepimas civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019. Esant pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir suformuotai teismo praktikai, pareiškėjo byloje nurodomos šio pobūdžio aplinkybės nėra reikšmingos ginčui. Pareiškėjui privalomasis nurodymas surašytas 2018 m. sausio 3 d., įteiktas 2019 m. pradžioje. Taigi nuo jo priėmimo ir pareiškėjo sužinojimo apie privalomąjį nurodymą ir jo vykdymą praėjo gana ilgas laiko tarpas. Į bylą nepateikta duomenų, jog Inspekcijos nustatyto ir pratęsto termino neužteko jo įvykdymui, todėl pareiškėjo argumentai dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, siejamų su termino pratęsimu savavališkai pastatyto statinio nugriovimui ir statybvietės sutvarkymui, laikytini nepagrįstais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.