- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- A-416-525/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01197-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Dzūkijos nacionalinio parko, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, J. B., Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama VMS administracijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, J. B.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu teismo prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Inspekcija) 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001 Versija Nr. 2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Inspekcija jam surašė Privalomąjį nurodymą iki 2018 m. liepos 3 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą medinį gyvenamąjį namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjui 2019 m. vasario 7 d. buvo įteikta Privalomojo nurodymo Versija Nr. 2, kurioje buvo pakeisti žemės sklypo, kuriame užfiksuota savavališka statyba, duomenys, palyginti su ankstesne privalomojo nurodymo versija, tačiau privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius naujai nurodytame žemės sklype įvykdymo terminas buvo paliktas ankstesnis, t. y. iki 2018 m. liepos 3 d. Dėl to pareiškėjas pateikė teismui ieškinį. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019 nustatytas 6 mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius taikomas iki 2020 m. vasario 17 d. (imtinai). Iki nurodyto termino pabaigos pareiškėjas pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. gegužės 18 d. Prašyme buvo nurodyta, kad yra parengta Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byla ir vyksta derybos su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl valstybinės žemės, ant kurios yra pastatytas ginčo namas, nuomos sutarties sudarymo. Sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, bus galima atlikti kitus veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statybą. Inspekcija 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2D-2631-(15.51) pareiškėją informavo, kad pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 3 mėnesiams, t. y. iki 2020 m. gegužės 17 d.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija, pratęsusi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, faktiškai pripažino, kad pareiškėjas atlieka veiksmus, siekdamas įteisinti savavališką statybą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnį ir tai sudaro pagrindą pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą. Per Inspekcijos nustatytą terminą pareiškėjas dėl svarbių priežasčių nespėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo, t. y. atlikti veiksmų, kuriais būtų įteisinta savavališka statyba.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad jis negali daryti įtakos tiems procesams, kurių pagrindu siekiama įteisinti savavališką statybą. Klausimą dėl valstybinės žemės, kurioje yra savavališkas statinys, nuomos sprendžia NŽT. Pasirašius nuomos sutartį, bus sprendžiami namo projektavimo (tikslinimo), projekto derinimo klausimai, dėl kurių jau kreiptasi į savivaldybės administraciją. Žemės sklypas, kur yra savavališka statyba, yra suteiktas laikinai naudotis pareiškėjo sutuoktinei J. B.. NŽT Varėnos skyrius 2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. 3SD-7280-(14.3.104) nurodė, jog neprieštarauja, kad savavališkas statinys būtų įteisintas. Pastato kadastro duomenų byla sudaryta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geokada“, ši įmonė rengia projektinę dokumentaciją. Pastato projektas buvo suderintas su atsakingomis institucijomis, jam pritarė ir savivaldybės administracija. Tačiau statybos įteisinimo darbus sustabdė šalyje įvestas karantinas. Be to, pareiškėjas turėjo ir turi reikšmingų sveikatos sutrikimų, kurie lėmė jo veiksmus statybos įteisinimo procese.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad žemės sklype, kur yra savavališkai pastatytas statinys, tokia statyba galima, nes kitaip Inspekcija nebūtų pratęsusi Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Šios aplinkybės patvirtintos ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atsiliepime Nr. S-519 (2.1.), kuris buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019.
Atsiliepimas
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti, o, nusprendus jį patenkinti ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti, prašė terminą pratęsti ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjui Privalomuoju nurodymu buvo skirtas maksimalus 6 mėnesių terminas nustatytiems reikalavimams įvykdyti. Pagal pareiškėjo prašymą šis terminas vieną kartą Inspekcijos sprendimu buvo pratęstas taip pat maksimaliai galimam 3 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, jog nespėjo per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinių ir įteisinti statybą dėl svarbių priežasčių.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. balandžio 21 d. papildomai pateiktuose paaiškinimuose prašė atsižvelgti ne tik į Inspekcijos atsiliepime išdėstytą poziciją, bet ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-540-525/2021. Inspekcija pažymėjo, kad pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančias Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas ir aktualią teismo praktiką, pareiškėjo vykdytos savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas, todėl jo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą negali būti tenkinamas.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo negali būti laikomos svarbia priežastimi, pateisinančia privalomojo nurodymo neįvykdymą iki nurodyto termino, nes pareiškėjo minimos sutarties pagrindu sutuoktinei J. B. išnuomotas sklypas yra visiškai nesusijęs su neteisėtai pastatytu gyvenamuoju namu. NŽT pažymėjo, kad neteisėtai 2003 m. (statybos pradžia – 2002 m.) pastatytas gyvenamasis namas yra Lietuvos Respublikos valstybei priklausančioje, patikėjimo teise NŽT valdomoje valstybinėje žemėje, kuri nesuformuota atskiru sklypu, neišnuomota ar kitais pagrindais neperduota nei pareiškėjui ar jo sutuoktinei, nei jokiam kitam asmeniui. Nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė, nei jokie kiti asmenys neteikė prašymo dėl šios žemės, kurioje yra neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas, nuomos, ir nėra rengiama valstybinės žemės nuomos sutartis.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo prašo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo R. B. pareiškimą atmetė.
13. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019 Privalomojo nurodymo Versijos Nr. 2 dalį, kuria nustatytas įvykdymo terminas 2018 m. liepos 3 d., panaikino ir nustatė naują 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį statytojas turėjo įvykdyti Inspekcijos 2018 m. sausio 3 d. nurodymo Versiją Nr. 2. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 17 d. ir 6 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suėjo 2020 m. vasario 17 d.
13.3. Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamentas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-200226-00009 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gegužės 17 d.
14. Teismas akcentavo, kad pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančias Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, pareiškėjo vykdytos savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas, todėl ir pareiškėjo prašymas pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą negali būti tenkinamas.
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas po Privalomojo nurodymo surašymo būtų atlikęs kokius nors veiksmus siekdamas parengti (pakeisti) savavališkai pastatyto statinio projektinę dokumentaciją jį įteisinti (2001 m. parengtas gyvenamojo namo statybos projektas nepatvirtina įteisinimo veiksmų pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą) ir kad šių dokumentų jis negalėjo parengti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl prašyme nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis priežastimis terminui pratęsti, juolab, nustačius, kad ginčo pastatas yra valstybinėje žemėje, kurioje nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neturi jokių teisėtų valdymo teisių.
16. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčo statybos teisėtumą patvirtina Inspekcijos sprendimas dėl termino pratęsimo, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atsiliepimas civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismo praktiką, šios aplinkybės ginčui nėra reikšmingos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui Privalomasis nurodymas surašytas 2018 m. sausio 3 d., įteiktas 2019 m. pradžioje, taigi, nuo jo priėmimo ir pareiškėjo sužinojimo apie Privalomąjį nurodymą ir jo vykdymą praėjo gana ilgas laiko tarpas. Į bylą nepateikta duomenų, jog Inspekcijos nustatyto ir pratęsto termino neužteko jį įvykdyti, todėl pareiškėjo argumentus dėl nurodytų aplinkybių, siejamų su termino pratęsimu savavališkai pastatyto Statinio nugriovimui ir statybvietės sutvarkymui, teismas laikė nepagrįstais.
III.
17. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą visa apimtimi ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 80 ir 86 straipsnių reikalavimus, nes nevertino ir išsamiai netyrė įrodymų, tik formaliai konstatavo, kad pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančias Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, pareiškėjo atliktos 2001–2003 m. vykdytos savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas, todėl ir prašymas pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti tenkinamas.
19. Pareiškėjas pažymi, kad Privalomasis nurodymas surašytas 2018 m. sausio 3 d., jame nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018 m. sausio 3 d., 2019 m. sausio 7 d. buvo įteikta Privalomojo nurodymo Versija Nr. 2, kurioje yra įrašytas tas pats Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas t. y. 2018 m. sausio 3 d. Pirmosios instancijos teismas taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas tai veikai, kuri buvo padaryta iki jų įsigaliojimo, todėl buvo pažeistas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) teisės principas. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas vėliau priimtais teisės aktais nei susiklostę teisiniai santykiai, todėl negali būti laikomas teisėtu.
20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas siekia įteisinti statinių statybą, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikti paaiškinimai ir juos pagrindžiantys dokumentai apie tai, jog vyksta derybos su NŽT dėl valstybinės žemės, ant kurios pastatytas Statinys, nuomos sutarties sudarymo. Derybos vedamos siekiant įteisinti savavališką statybą. Nurodyti procesai reikalauja daug aktyvių veiksmų ir laiko, ir tai įrodo, kad pareiškėjas atlieka visus įmanomus veiksmus, kad būtų įteisinta savavališka statyba ir būtų pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis. Todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą prašomam terminui. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į 2020 m. Lietuvoje įvestą karantiną ir karantino metu galiojusį specialųjį reglamentavimą, pareiškėjo sveikatos būklę, kas lėmė Statinio įteisinimo sulėtėjimą.
21. Pareiškėjas pažymi, kad ta aplinkybė, jog jis ginčijo Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą, negali būti traktuojama kaip vengimas vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nereiškia, jog jis nesiekia pašalinti savavališkos statybos padarinių įstatymo nustatyta tvarka. Būtent pats trečiasis suinteresuotas asmuo, tikslindamas savo priimtą dokumentą ir įteikdamas pareiškėjui Privalomojo nurodymo Versiją Nr. 2, kurioje įrašyta data įteikimo dieną jau buvo praėjusi ir Privalomojo nurodymo įvykdyti nustatytu terminu tapo neįmanoma, sukūrė situaciją, kad Privalomojo nurodymo įvykdymas nurodytu laiku tapo neįmanomas.
22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Statinys pastatytas nesuformuotoje valstybinėje žemėje yra sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740 patvirtintų Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) aiškinamojo rašto pagrindinių sprendinių 41, 42 punktus, sugriežtinto reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio zonoje tvarkymo zonoje, kurioje yra statinys, yra numatyta galimybė tankinti užstatymą, kurti naujas statybas.
Atsiliepimas
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu. Pareiškėjo gyvenamasis namas savavališkai pastatytas nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalį, savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Taigi, pareiškėjo vykdytos savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas, todėl ir pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą negalėjo būti tenkinamas.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikti paaiškinimai ir juos pagrindžiantys dokumentai apie tai, jog vyksta derybos su NŽT dėl valstybinės žemės, ant kurios pastatytas Statinys, nuomos sutarties sudarymo, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat pažymi, kad joks ginčas dėl Privalomojo nurodymo, kurio įvykdymo terminą pareiškėjas teismo prašė pratęsti, nevyksta. Pareiškėjas tik ginčijo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ši aplinkybė niekaip nekliudė įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Šalies argumentai
26. Dėl bylinėjimosi išlaidų Inspekcija pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, nesant ginčo, tačiau vadovaudamasis Priežiūros įstatymo nustatyta procedūra, pagal kurią privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą dėl jam nepalankaus teismo sprendimo, veikė savo nuožiūra ir rizika. Taigi pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl savo paties atlikto procesinio veiksmo – pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo ir tokios bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir Inspekciją.
Atsiliepimas
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo nei R. B., nei J. B., nei jokie kiti asmenys neteikė prašymo dėl valstybinės žemės, kurioje yra neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas, nuomos. Tik po skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjo sutuoktinė J. B. NŽT Varėnos skyriui pateikė 2021 m. gegužės 25 d. prašymą (įstaigoje gautas ir registruotas 2021 m. birželio 4 d.), kuriame prašė išnuomoti žemės ūkio paskirties sklypą – (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su unikaliais kadastriniais numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). NŽT Varėnos skyrius J. B. pateikė atsakymą 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. 3SD-2919-(14.3.104.) „Dėl prašymo“, kuriuo minėto prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino pratęsimo priežastis, padarė teisingą išvadą, kad nėra jokio pagrindo jas pripažinti svarbiomis, todėl pagrįstai prašymo netenkino. Be to, pareiškėjo prašymas galėjo būti atmestas vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas neturi valstybinės žemės valdymo teisių.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą visa apimtimi ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą visa apimtimi ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad siekia išsinuomoti žemės sklypą, kuriame yra Statinys, tačiau šios procedūros reikalauja nemažai laiko. Ji NŽT Varėnos skyriui 2021 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą, kurį patikslino 2021 m. liepos 15 d., prašydama 25 metams išnuomoti žemės sklypą, kuriame yra Statinys. NŽT Varėnos skyrius 2021 m. liepos 15 d. patikslinimo dar nėra išnagrinėjęs. Todėl ji turi pagrindo tikėtis, kad prašymas po patikslinimo gali būti patenkintas ir bus sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Be to, Statinys pastatytas 2003 m., savavališkos statybos aktas surašytas 2017 m. kovo 22 d., taigi, beveik 15 metų nei Inspekcija, nei jokia kita institucija nereiškė jokių pretenzijų dėl Statinio, todėl pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį sutvarkyti Statinio dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo R. B. prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
32. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
33. Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalį, savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad savavališkas Statinys pastatytas valstybinėje žemėje. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas turi žemės valdymo ar naudojimo teises į žemę, kurioje yra savavališkas Statinys. Todėl darytina išvada, kad savavališko Statinio įteisinimas yra įstatymo draudžiamas.
35. Pažymėtina, kad teismas galėtų iš esmės spręsti pareiškėjo prašymą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo tik tuo atveju, jeigu savavališkai pastatyti statiniai būtų ant valstybinės žemės, į kurią pareiškėjas turi žemės valdymo ar naudojimo teises, ir jis įrodinėtų esant svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių užbaigimui yra būtinas ilgesnis terminas. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad pareiškėjas, kuriam surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, neturi valstybinės žemės, ant kurios pastatytas toks statinys, valdymo ar naudojimo teisių, prašymas turi būti atmetamas vien šiuo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1985-415/2021).
36. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su procedūromis, siekiant įteisinti savavališką statybą, neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas neturi valstybinės žemės, ant kurios pastatytas savavališkas Statinys, valdymo ar naudojimo teisių, todėl pareiškėjo prašymas pratęsti jam surašyto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą negali būti tenkinamas.
37. Dėl ginčo santykiams taikytinos teisės teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į teismą su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi jau galiojant Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatai (2016 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-2578 (TAR, 2016, Nr. 2016-20328) nustatyta, kad 14 str. 12 d. įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.) Šios nuostatos įsigaliojimo metu pareiškėjas neturėjo valstybinės žemės, ant kurios pastatytas savavališkas Statinys, valdytojo ar naudotojo teisių, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pareiškėjas siekia įteisinti savavališką statybą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik teisėtai įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-36/2011, 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1834/2013). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, pažeisdamas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) teisės principą.
38. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
39. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
40. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.