- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2S-1669-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00175-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6360-922/2022 pagal pareiškėjos antstolės A. M. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00763,suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. M. prašė teismo skirti skolininkui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
2. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. antstolės A. M. kontorai pateiktas vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas PNSSP-20-180103-00001, Versija Nr. 2, kuriuo skolininkas R. B. buvo įpareigotas iki 2018 m. liepos 3 d. nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos pastatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019 nutarė šį terminą pratęsti iki 2020 m. liepos 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tenkindama privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gegužės 17 d. Regionų apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-152-422/2021 skolininko prašymą pratęsti privalomojo nurodymo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d. atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-416-525/2022 Regionų apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, todėl 2021 m. gegužės 20 d. sprendimas įsigaliojo 2022 m. birželio 15 d. Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-220713-00179 buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikdama antstolei vykdyti privalomąjį nurodymą informavo, kad sprendimas neįvykdytas ir prašė iš karto pradėti priverstinius privalomojo nurodymo vykdymo veiksmus, kaip numatyta CPK 661 straipsnio 1 dalyje, surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį perduoti apylinkės teismui privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo klausimui išspręsti – skirti skolininkui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 2022 m. rugpjūčio 25 d. gautas skolininko R. B. pranešimas, kad minėtas sprendimas nėra įvykdytas, nes statinys suplanuotas perkelti į skolininkui priklausantį šalia esantį sklypą, perkėlimas užtruko, kadangi vyksta derinimas su valstybės institucijomis.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti statytojui R. B. periodinę iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai.
5. Suinteresuotas asmuo skolininkas R. B. atsiliepimo į antstolės A. M. pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi antstolės A. M. pareiškimą tenkino. Skyrė R. B. 2 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180103-00001, Versija Nr. 2, nevykdymo dieną valstybės naudai, baudą skaičiuojant nuo paskutinio privalomojo nurodymo nevykdymo fakto konstatavimo dienos (2022 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, ją pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu – 6804. Išaiškino R. B., kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180103-00001, Versija Nr. 2, ir antstolės reikalavimų vykdymo.
7. Teismas konstatavo, kad skolininkas nėra įvykdęs 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001 Versiją Nr. 2. Teismas pažymėjo, kad skolininkas R. B. atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė, nors buvo tinkamai informuotas apie vykstantį procesą. Jam buvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus apie priežastis, kurios lemia 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180103-00001, Versija Nr. 2, nevykdymą. Skolininkui nepasinaudojus šia teise, byloje nesant duomenų apie objektyvias aplinkybes, kliudančias vykdyti 2018 m. sausio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180103-00001, Versija Nr. 2, teismas sprendė, jog skolininkas sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo, dėl ko nenustačius objektyvių kliūčių privalomajam nurodymui įvykdyti, skolininkui skyrė CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją – baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, baudą skaičiuojant nuo paskutinio privalomojo nurodymo nevykdymo fakto konstatavimo dienos
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. B. (toliau – ir apeliantas) prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. apeliantui nebuvo įteikta skundžiama nutartis. Pašto darbuotojas ją 2022 m. rugsėjo 22 d. atnešė į sutuoktinės darbovietę (duomenys neskelbtini) ir tiesiog įmetė į pašto dėžutę. Apeliantas sutinka, kad teismo paskirta bauda yra protingo dydžio ir sąžininga. Tačiau nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog jis sąmoningai nevykdo antstolės nurodymo.
Atsiliepimas
8.2. Apeliantas jokia forma nebuvo informuotas apie teismo procesą, todėl negalėjo jame gintis ir pateikti argumentų. Jeigu jam būtų buvę žinoma apie rašytinę bylos nagrinėjimo formą, jis būtų pateikęs atsiliepimą su papildomais argumentais dėl nuo apelianto nepriklausančių priežasčių, kurios antstolei yra išdėstytos. Jei būtų buvus žinoma žodinio proceso data, apeliantas būtų dalyvavęs teismo posėdyje ir pateikęs argumentus bei įrodymus,
Šalies argumentai
8.3. Apeliantas neturi galimybės įvykdyti privalomojo nurodymo ir antstolės nurodymo, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesudaro sklypo nuomos sutarties, motyvuodama, kad sklype yra neteisėtas statinys, o tam, kad jį nugriauti ar perkelti nėra patekimo, kelio, kuriuo galėtų važiuoti sunkioji technika ar kito privažiavimo. Kaimyniniame sklype, per kurį galima būtų patekti, nėra kelio, nenustatytas servitutas. 1998 m. balandžio 28 d. sutartyje, sudarytoje Varėnos rajono notarinio biuro notarės L. M. kontoroje, akto įrašo Nr. 2-1173, tarp D. J. ir R. B. 3 punkte nurodyta, kad pirkėjas perima visas buvusias specialias žemės naudojimo sąlygas. Servitutų net tuo metu nebuvo nustatyta, kas ir paaiškina negalėjimą įvykdyti teismo įpareigojimą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. buvo visos būtinos sąlygos antstolės pareiškimui tenkinti. Statytojas privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų nėra įvykdęs. Už privalomojo nurodymo nevykdymą statytojui kyla atsakomybė, antstolė, veikdama teisės aktų nustatyta tvarka, siekė, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Teismas tinkamai pritaikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes, statytojo atžvilgiu skirta CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta 2 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną buvo pritaikyta pagrįstai.
9.2. Skolininkas iš esmės neginčija teismo nutarties rezoliucinės dalies, kuria jam paskirta 2 Eur periodinė bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, tik nesutinka su nutarties motyvais, kad jis sąmoningai nevykdo antstolio nurodymo.
9.3. Atsižvelgiant į atskiruoju skundu apibrėžtas apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas ir tai, kad teismo priimtas procesinis sprendimas – nutartis nėra šios apeliacinės bylos objektas, turėtų būti vertinamas išimtinai ginčijamos nutarties motyvų pagrįstumas bei teismo nutarties motyvų (ne) pašalinimo klausimas. Ginčijant tik teismo nutarties motyvus, nėra pagrindo tenkinti skolininko atskirąjį skundą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 1995 m. balandžio 28 d. žemės sklypo ir statinių pirkimo – pardavimo sutartį. Prašymo prijungti šį rašytinį įrodymą prie bylos tiesiogiai neišreiškė, tačiau formuluodamas reikalavimą apeliacinės instancijos teismui – perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, prašo atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes ir papildomus įrodymus.
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
13. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina nekilnojamojo turto įgijimo nuosavybės teise faktą ir sąlygas. Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, jog privalomojo nurodymo įvykdyti nėra galimybės ir dėl to, kad yra apsunkintas patekimas į žemės sklypą, nėra nustatytas servitutas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl pateiktą sutartį prijungia prie civilinės bylos.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) apeliantui R. B. 2019 m. vasario 6 d. surašė 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001 Versiją Nr. 2 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriuo skolininkas buvo įpareigotas iki 2018 m. liepos 3 d. „nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019 nutarė: „panaikinti 2019-02-06 parengto ir ieškovui R. B. 2019-02-07 įteikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dokumento: 2018 m. sausio 3 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001 Versijos Nr. 2 dalį, kuria nustatytas įvykdymo terminas 2018-07-03 <...>. Nustatė statytojui R. B. 6 mėnesių terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį jis turi įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 7 d. skirtą įpareigojimą nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą, neturintį unikalaus numerio ir sutvarkyti statybvietę“. 2019 m. liepos 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 17 d., 6 mėnesių terminas padariniams pašalinti – 2020 m. vasario 17 d. VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. sausio 14 d. potvarkiu Nr. P3-17 „Dėl 2018-01-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 14 d. potvarkis) privalomasis nurodymas buvo papildytas įrašant nuostatą, kad „jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2626-547/2021 skolininko ieškinį, kuriuo skolininkas prašė panaikinti 2020 m. sausio 14 d. potvarkį, atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-196-638/2022 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. VTPSI tenkindama skolininko 2020 m. vasario 17 d. prašymą 2020 m. vasario 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-200226-00009 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gegužės 17 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-152-422/2021 skolininko prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d. atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-416-525/2022 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-220713-00179 nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. 2022 m. rugpjūčio 25 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
15. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (CPK 771 straipsnio 4 dalis).
16. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
18. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka proceso šalims buvo pranešta paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Išsprendus antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo priėmimo nagrinėti teisme klausimą, šalims išsiųsti pranešimai dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo. Byloje nėra duomenų apie tai, ar iki teismo posėdžio buvo gauta duomenų apie korespondencijos apeliantui suinteresuotam asmeniui R. B. įteikimą.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymas buvo išnagrinėtas nesilaikant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos, taip pažeidžiant CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus CPK numatytus atvejus.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylą išnagrinėjus nesilaikant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos yra pažeidžiamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodiškumo principas, o tai sudaro esminį proceso teisės pažeidimą bei yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1335-413/2018; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1053-643/2020).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesilaikant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos, tinkamai neužtikrino skolininko R. B. ir išieškotojos VTPSI teisės būti išklausytiems, pateikti atsikirtimus bei nuomonę bylai aktualiais klausimais (CPK 12, 15, 17 straipsniai). Dėl šio proceso teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta civilinė byla.
22. Apeliantas atskirajame skunde nurodė aplinkybes, dėl kurių, jo teigimu, jis negali įvykdyti privalomojo nurodymo. Tikėtina, šios aplinkybės būtų buvusios nurodytos apelianto rašytiniuose paaiškinimuose arba teikiant paaiškinimus žodžiu, bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti šių apelianto atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teisme liko nepaneigta, kad dėl šio proceso teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai įvertinta, ar yra pagrindas konstatuoti sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą. Be to, apeliacinės instancijos teismui apelianto nurodytas aplinkybes įvertinus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista asmens teisė į apeliaciją.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė nustatytos teismo posėdžio formos, nebuvo įsitikinta, jog skolininkui buvo tinkamai sudaryta galimybė dėl pareikšto prašymo pateikti atsiliepimą ar įrodymus ir taip pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
24. Apeliacinėje instancijoje nėra galimybės pašalinti šiuos procesinius pažeidimus, kadangi bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi paskirti pareiškimo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, apie kurį tinkamai pranešti bylos dalyviams.
25. Pripažinęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų buvimą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, panaikina apskųstą teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.