- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-196-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00213-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Dzūkijos nacionalinio parko, Čepkelių rezervato direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, J. B.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.2Valstybės ir savivaldybės institucijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji asmenys Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir J. B., dėl 2020 m. sausio 14 d. potvarkio Nr. P3-17-(15.1E), „Dėl 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001, Versijos Nr. 2 papildymo“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 14 d. potvarkį Nr. P3-17-(15.1E) „Dėl 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-1 80103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo“, kuriuo papildytas 2018 m. sausio 3 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versija Nr. 2. į jį įrašant šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“, atnaujinti terminą skundui paduoti, pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovas 2020 m. sausio 18 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. sausio 14 d. potvarkį Nr. P3-17-( 15.1 H) „Dėl 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo“, kuriame nurodoma, kad 2018 m. sausio 3 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versija Nr. 2 papildomas į jį įrašant šiuos žodžius: ,,Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatyta terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Ieškovo vertinimu, nurodytas atsakovo potvarkis iš esmės prieštarauja Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog ginčijamas atsakovo potvarkis atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus. Inspekcijos 2020 m. sausio 14 d. potvarkyje pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, tačiau nenurodyti išsamūs argumentai ir nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas (inspekcija) rėmėsi priimdamas skundžiamą potvarkį. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos, į kurias daromos nuorodos skundžiamame potvarkyje, galiojo taip pat ir priimant privalomąjį nurodymą ir privalomojo nurodymo versiją Nr. 2. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl poreikis papildyti privalomojo nurodymo versiją Nr. 2 kilo tik dabar. Tinkamas motyvų neišdėstymas lemia administracinio akto neteisėtumą ir nepagrįstumą. Iš skundžiamo potvarkio turinio akivaizdu, kad juo papildoma privalomojo nurodymo versija Nr. 2 nurodant, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis. Tokiu būdu atsakovė įpareigoja pareiškėją įvykdyti privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą. Atsakovė privalomojo nurodymo versijoje Nr. 2 nurodė, kad jis turi būti įvykdytas iki 2018 m. liepos 3 d., tačiau privalomojo nurodymo versijos Nr. 2 dalis, kuria buvo nustatytas jos įvykdymo terminas buvo panaikinta teismo sprendimu, todėl visiškai neaišku ir nesuprantama, nuo kokio momento atsakovė ketina taikyti priverstinio poveikio priemones ieškovo atžvilgiu tuo atveju, jeigu privalomojo nurodymo versija Nr. 2 nebus įvykdyta. Skundžiamu potvarkiu iš ieškovo yra reikalaujama įvykdyti tai, kas neįmanoma. Skundžiamas potvarkis, kuriuo yra papildoma privalomojo nurodymo versija Nr. 2. ir kuris yra privalomojo nurodymo sudedamoji dalis, yra parengtas praleidus įstatyme numatytą 10 metų senaties terminą. Namas, kurį yra įpareigotas nugriauti ieškovas, yra pastatytas dar 2002-2003 metais, esama teisinė statinio padėtis yra nusistovėjusi daugiau kaip 10 metų. Atsakovės reikalavimas dėl ieškovui priklausančio namo nugriovimo apskritai yra neteisėtas bei pažeidžia ne tik ieškovo turtines teises, bet ir teisinės valstybės principą ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad 2018 m. sausio 3 d. statytojui buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001, kuriuo iš statytojo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 3 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Šiame nurodyme buvo nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, kad jeigu to nepadarys pats statytojas, tai Statybų inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. I. K. departamentas, po 2019 m. sausio 14 d. rašto ir 2019 m. sausio 22 d. rašto parengimo ir išsiuntimo ieškovui pakartotinai patikrinęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad registro duomenys yra pasikeitę, t. y. kad gyvenamasis namas, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas ir 2018 m. sausio 3 d. nurodymas, yra nebe (duomenys neskelbtini)., o be jokio adreso už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, nedelsiant buvo inicijuotas 2018 m. sausio 3 d. nurodymo patikslinimas ir priimta 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versija Nr. 2, kurioje nurodyta „nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini)upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę“, tačiau dėl rašymo apsirikimo neįrašyta 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versijos Nr. 2 neįvykdymo pasekmė, kuri buvo įrašyta pačiame 2018 m. sausio 3 d. nurodyme, t. y., kad „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Patikslintas nurodymas (2018 m. sausio 3 d. nurodymo versija Nr. 2) ieškovui įteiktas 2019 m. vasario 7 d. I. V. departamentas nustatęs, kad 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versijoje Nr. 2 nėra nuostatos dėl Inspekcijos teisės nugriauti statinį, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-56, 2020 m. sausio 14 d. parengė potvarkį Nr. P3-17-(15.1E) „Dėl 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo“ (toliau – potvarkis). Potvarkiu buvo papildyta 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versija Nr. 2 ir įrašyta, kad „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Taip pat nurodyta potvarkio apskundimo tvarka ir terminai. Potvarkis ieškovui įteiktas 2020 m. sausio 18 d., todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą tik 2021 m. balandžio 13 d., itin ženkliai (vienerius metus ir 2 mėnesius) praleido kreipimosi į teismą terminą.
4. Atsakovė pažymėjo, kad 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versija Nr. 2 papildyta nuostata, kaip numatyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje. Inspekcijos potvarkiu papildžius nurodymo versiją Nr. 2 nebuvo pakeista ieškovui nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Papildant nurodymo versiją Nr. 2 potvarkyje nebuvo pareikalauta, kad ieškovas nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitaip, nei nurodyta 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versijoje Nr. 2 – esamų įpareigojimų turinys liko nepakitęs. Taip pat papildant 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versiją Nr. 2 potvarkyje nebuvo pareikalauta, kad ieškovas nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitokiu terminu, nei nustatyta įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019, kuriuo nuspręsta „nustatyti 6 mėnesių terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį jis turi įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019-02-07 skirtą įpareigojimą nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, (duomenys neskelbitni)upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą, neturintį unikalaus numerio ir sutvarkyti statybvietę“. Inspekcija nepažeidė jokių Priežiūros įstatymo ar Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai surašė ieškovui potvarkį, patikslinantį 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versijos Nr. 2 turinį. Visos aplinkybės pagrindžia ne tik potvarkio surašymo teisėtumą, pagrįstumą, bei ir jo priėmimo būtinumą, siekiant užtikrinti Priežiūros įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintos nuostatos įgyvendinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad Statybų inspekcija, 2020 m. sausio 14 d. parengusi potvarkį, atliko viešojo administravimo funkciją, todėl potvarkis laikytinas administracinio teisinio pobūdžio aktu. Nors šis potvarkis sukelia ieškovui civilines teisines pasekmes, nes pagal savo esmę yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, šiuo potvarkiu ieškovas tiesiogiai įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, potvarkis laikytinas 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo versijos Nr. 2 sudedamąja dalimi, nes jį papildė, jis priimtas viešojo administravimo subjekto, todėl dėl potvarkio panaikinimo taikytini administracinių bylų teisenos terminai. Tai, kad pirmąjį ieškinį ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui per 1 mėnesį nuo potvarkio gavimo dienos (2020 m. sausio 18 d.), taip pat patvirtina, kad taikytinos administracinių bylų teisenos įstatymo normos. Taigi, nustačius, kad turėjo būti taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies terminas, t. y. ieškovas turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie priimtą potvarkį, spręstinas klausimas, ar šis terminas nebuvo praleistas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje, kurį 2020 m. vasario 17 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir kuris pagal teismingumą 2020 m. kovo 31 d. buvo perduotas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, buvo nurodęs, jog ieškovas 2020 m. sausio 18 d. gavo potvarkį, kuriuo buvo papildytas 2018 m. sausio 3 d. privalomasis nurodymas Versija Nr. 2. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį 2021 m. balandžio 14 d., praleido ABTĮ įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą. Teismas sprendė, kad dar 2020 metų vasario mėnesį ieškovas suvokė savo teisių pažeidimą ir todėl kreipėsi į teismą. Tačiau teismui 2021 m. sausio 26 d. jo ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas į bylą neatvyko be svarbių priežasčių, jis 2021 m. balandžio 14 d. vėl pateikė tokį patį ieškinį ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą antrą kartą 2021 m. balandžio 14 d., nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino. Ieškinyje ieškovas pats pripažino, jog 2020 m. sausio 18 d. jis gavo potvarkį, kurį skundžia, vadinasi skundą turėjo pateikti per 1 mėnesį. Teismas sprendė, kad priežastys, kurias nurodė ieškovas, negali būti pripažintos svarbiomis. Teismas nurodė, kad nors pagrindine priežastimi ieškovas nurodė šalyje paskelbtą karantiną (Covid-19 infekciją), tačiau, kaip žinia, valstybės institucijų, tame tarpe ir teismų, darbas nebuvo nutrūkęs, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir buvo gaunami, registruojami bei bylos buvo nagrinėjamos ir šalims dalyvaujant teisme, ir nuotoliniu būdu. Teismas padarė išvadą, kad yra visa eilė būdų, kaip galima susitarti su advokatu dėl atstovavimo ir dėl dokumentų surašymo be akivaizdaus susitikimo, tačiau šiais būdais nebuvo pasinaudota. Nors ieškovas nurodė, jog jo šeimoje vaikai sirgo Covid-19 infekcija, dėl ko jis turėjo saviizoliuotis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir sutrukdžiusiomis jam laiku paduoti skundą.
7. Teismas nurodė, kad privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris buvo surašytas 2018 m. sausio 3 d., buvo nurodyta pastaba, kad ,,Jeigu asmuo, kuriam įteikiamas privalomasis nurodymas, įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos Inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Privalomojo nurodymo 2018 m. sausio 3 d. Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 ši pastaba nebuvo įrašyta. Ši Versija Nr. 2 buvo parengta 2019 m. vasario 6 d. Surašant šią versiją buvo praleista pastaba, kuri yra būtina ir privaloma privalomajame nurodyme, pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Pastebėjus šią klaidą, 2020 m. sausio 14 d. buvo priimtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus Potvarkis dėl 2018-0103 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo, kuriuo buvo papildyta Versija Nr. 2 tokiais žodžiais: ,,Jeigu asmuo, kuriam įteikiamas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos Inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Teismas pažymėjo, kad ieškovui po jam palankaus Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimo, Inspekcija dar kartą pratęsė terminą savavališkų statybų įteisinimui. Be to, kai statybų inspekcija vėliau termino jau netęsė, nes to nenumato įstatymas, tuomet ieškovas kreipėsi su pareiškimu į Regionų apygardos administracinį teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2023 m. gegužės 17 d. Toks pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, šiuo metu vyksta apeliacinis procesas byloje. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas suvokė, jog savavališkų statybų pašalinimo terminas yra nustatytas privalomuoju nurodymu, vėliau teismo sprendimu, po to vėl Statybų inspekcijos aktu. Terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 17 d. Tai atsispindi ir ieškovo teikiamuose dokumentuose. Teismas vertino, kad ieškovas visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodė, jog potvarkiu ieškovui būtų taikomos priverstinio poveikio priemonės, skaičiuojant nuo privalomojo nurodymo versijoje Nr. 2 nurodytos datos – 2018 m. liepos 3 d, nes akivaizdu, kad paskutinis terminas, kuris buvo nustatytas ieškovui - iki 2020 m. gegužės 17 d. Teismas sprendė, kad ieškovo dėstomi argumentai ieškinyje dėl to, kad potvarkyje ir versijoje Nr. 2, kuria buvo nustatytas jos įvykdymo terminas yra klaidinantis, neaiškus ir nesuprantamas, nėra teisingas. Ieškovas pats nurodė, jog ši privalomojo nurodymo dalis buvo pakeista teismo sprendimu, vadinasi privalomojo nurodymo dalis toje dalyje yra negaliojanti ir galioja teismo sprendimu nustatytas terminas. Papildant 2018 m. sausio 3 d. privalomąjį nurodymą Versija Nr. 2 potvarkyje nebuvo nurodyta, kad ieškovas jam nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitaip. Privalomajame nurodyme buvo nurodyta pareiga ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, o jei jis to nepadarys, tai įvykdys Statybų inspekcija jo lėšomis. Priimant versiją Nr. 2 buvo patikslinta statybų vieta, nustatytas naujas terminas, tačiau nieko nebuvo pasisakyta dėl šios sąlygos keitimo/šalinimo. Teismas padarė išvadą, kad papildžius 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo versiją Nr. 2 iš esmės nebuvo pakeista ieškovui nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tik gali skirtis privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo pasekmės. Teismas sprendė, kad konkrečiu atveju potvarkiu nebuvo analizuojama jokia nauja situacija, tik buvo patikslinamai ankstesni priimti privalomi nurodymai, jų versijos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturi jokių teisių į valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriame pastatytas savavališkas statinys, todėl tokia statyba nėra galima.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. I. R. B. (toliau – ieškovas, apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, teismas neteisingai skaičiavo terminą ieškiniui paduoti nuo pat potvarkio gavimo, t. y. 2020 m. sausio 18 d. iki antro ieškinio pateikimo 2021 m. balandžio 13 d. Pirmą ieškinio pareiškimą Alytaus apylinkės teismui ieškovas pateikė laiku, nepraleidęs vieno mėnesio termino, t. y. 2020 m. vasario 17 d. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nepriėmus sprendimo dėl bylos dalyko 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-68-547/2021, todėl toliau terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. Ieškovas įrodė, kad šiuo laikotarpiu buvo svarbios priežastys, dėl kurių jis praleido apskundimo terminą, kuris yra atnaujintinas. Termino praleidimo priežastys dėl pandemijos ir karantino yra būtent ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismas nepagrįstai nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis ir neatnaujino termino. Ieškovas 2021 m. balandžio 30 d. pateikė į bylą papildomus dokumentus: (duomenys neskelbtini).
8.2. Teismas, analizuodamas įstatymo keliamus reikalavimus privalomajam nurodymui, nepagrįstai ir neteisėtai aiškina, kad privalomasis nurodymas gali būti vėliau papildomas tomis sąlygomis, kurios turėjo būti iš karto nurodytos privalomajame nurodyme. Tokiu atveju statybų inspekcijai atveriamos galimybės privalomajame nurodyme aplamai rašyti bet ką, o vėliau jį taisyti, kuriant naujas versijas ir papildant institucijos vadovo potvarkiais. Teismas, pateisindamas statybų inspekcijos kuriamas dokumentų įvairias versijas, papildymus potvarkiais, kurių neturi pagrindo tikėtis žmogus, kuriam taikomi valstybinės prievartos atitinkami veiksmai, nusižengia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, numatančiam, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Taip pat pagrįstai kyla klausimas, ar teismas neišplečia valdžios įstaigos galių, kas pažeidžia ieškovo teises.
8.3. Teismas neįvertino, kad skundžiamas potvarkis, kuriuo yra papildoma privalomojo nurodymo versija Nr. 2, ir kuris yra privalomojo nurodymo sudedamoji dalis, yra parengtas praleidus įstatyme numatytą 10 metų senaties terminą. Namas, kurį yra įpareigotas nugriauti ieškovas, yra pastatytas dar 2002-2003 metais, esama teisinė statinio padėtis yra nusistovėjusi daugiau kaip 10 metų, todėl atsakovės reikalavimas dėl ieškovui priklausančio namo nugriovimo apskritai yra neteisėtas ir pažeidžia ne tik ieškovo turtines teises, bet ir teisinės valstybės principą ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.
8.4. Skundžiamame teismo sprendime aplinkybės dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nurodytos neteisingai. Citata: „papildant 2018 m. sausio 3 d. privalomąjį nurodymą Versija Nr. 2 potvarkyje nebuvo nurodyta, kad ieškovas jam nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitaip. Privalomajame nurodyme buvo nurodyta pareiga ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, o jei jis to nepadarys, tai įvykdys Statybų inspekcija jo lėšomis. P. V. Nr. 2 buvo patikslinta statybų vieta, nustatytas naujas terminas, tačiau nieko nebuvo pasisakyta dėl šios sąlygos keitimo/šalinimo“.
8.5. Teismo išvada, kad potvarkyje nurodyta sąlyga buvo neįrašyta privalomojo nurodymo Versijoje Nr. 2 galimai dėl techninės klaidos, yra nepagrįsta, nepateisinama įstatymo keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui aspektu. Teismo sprendimas dėl nurodytų motyvų neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų dėl pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 263 straipsnis).
Atsiliepimas
9. A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Potvarkis ieškovui įteiktas 2020 m. sausio 18 d., todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą tik 2021 m. balandžio 13 d., itin ženkliai (vienerius metus ir 2 mėnesius) praleido kreipimosi į teismą terminą. Ieškovas potvarkio apskundimo termino pradžią sieja ne su potvarkio įteikimo diena, o su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-68-547/2021 priėmimo data. Teismo nutartis, kuria ieškinys dėl potvarkio panaikinimo paliktas nenagrinėtu, įsiteisėjo 2021 m. vasario 8 d. Įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtina ieškovo pasyvumą ir procesinį neveikimą, kuris visiškai nesiderina su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Be to, potvarkyje aiškiai buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, todėl konstatuotina, kad ieškovas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą (ieškinį) teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.
9.2. Gyvenamasis namas savavališkai pastatytas valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje(duomenys neskelbitni) upės kraštovaizdžio draustinyje. Todėl gyvenamojo namo statyba pažeidžia ne tik statybą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, bet ir viešąjį interesą. Teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl potvarkio panaikinimo ir, kad ieškovo nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir sutrukdžiusiomis jam laiku paduoti skundą. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl potvarkio panaikinimo. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų teisiniu vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog teismas netinkamai ištyrė, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti.
10. Trečiasis asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Apeliantas nepateikė teismui pagrindžiančių įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių jis praleido įstatyme nustatytą terminą skundui pateikti. Dėl to teismas pagrįstai nepripažino apelianto nurodytų priežasčių svarbiomis ir neatnaujino termino skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
10.2.Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2019 m. liepos 17 d. sprendimu apeliantui nustatė naują 6 mėnesių terminą nuo 2019 m. liepos 17 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį apeliantas turėjo įvykdyti atsakovo 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo versiją Nr. 2. Be to, atsakovė 2020 m. vasario 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo (Nr. SDPN-20-200226-00009) 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo terminą apeliantui pagal jo prašymą papildomai pratęsė iki 2020 m. gegužės 17 d. Atsakovė privalomojo nurodymo Versiją Nr. 2 papildė nuostata, kuri numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje. Apeliantui neįvykdžius atsakovės 2018 m. sausio 3 d. nurodymo versijos Nr. 2, bet kokiu atveju dėl neįvykdymo pasekmių būtų sprendžiama pagal valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį ir CPK 771 straipsnį.
11.Trečiasis asmuo J. B. prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovas vieno mėnesio terminą pateikti praleido dėl savo ir šeimos sveikatos problemų ir tuo metu valstybės teritorijoje galiojusių Covid -19 karantino sąlygų, kurios suvaržė judėjimo galimybes valstybės teritorijoje ir galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu apginti ieškovo bei tuo pačiu ir jos trečiojo asmens kaip sutuoktinės pažeistą teisę. Pastatas, dėl kurio nugriovimo vyksta ginčas, yra pastatytas 2003 metais santuokoje su ieškovu metu ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir iki 2017 metų, tai yra beveik 15 metų nei VTPTI, nei jokia kita institucija nereiškė jokių pretenzijų ieškovui, o iki šiol ir jai kaip bendraturtei (o šiuo metu esant povedybine sutartimi pastato savininkei) nei viena valstybės institucija, nei įstaiga nėra pateikusi pretenzijų dėl ginčo pastato. Trečiasis asmuo sutinka su apeliacinio skundo teisiniais argumentais dėl privalomojo nurodymo versijos Nr. 2 pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo ir jo neatitinkančio reikalavimų keliamų individualaus pobūdžio administraciniam aktui. Trečiasis asmuo papildomai pažymi, jog ji kaip pastato savininkė visais įmanomais būdais stengiasi, jog žemės sklypas, kuriame randasi ginčo pastatas būtų jai išnuomotas, kadangi jai yra 2020 m. birželio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr.3SŽN-109-(14.3.355) 25 metams išnuomotas 0,1300 ha dydžio žemės sklypas, kuris ribojasi su žemės sklypu kuriame randasi ginčo pastatas ir ji turi pagrindo tikėtis, kad jos prašymas bus patenkintas ir su ja sudaryta žemės nuomos sutartis, kas ir leistų įteisinti ginčo pastato statybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Trečiasis asmuo J. B., prisidėdama prie apeliacinio skundo, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ji nurodė, kad siekia teismui paaiškinti faktines aplinkybes apie tai, kodėl ieškovas praleido terminą apskųsti individualų aktą, kaip buvo statomas pastatas, kaip buvo siekiama jį įteisinti, kaip ji visais įmanomais būdais stengiasi, kad jai būtų išnuomotas žemės sklypas, kuriame yra pastatytas ginčo pastatas. Jokių rašytinių įrodymų tretysis asmuo kartu su prisidėjimu prie apeliacinio skundo nepateikė.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo ir nutraukimo (CK 1.130 straipsnis), dėl individualaus administracinio akto pildymo/redagavimo ir dėl nuosavybės teisės į savavališkai pastatytą statinį įgijimo (CK 4.47 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pasisakys dėl apelianto skundą palaikančios trečiojo asmens J. B. keliamo fundamentalaus šioje byloje klausimo – nuosavybės teisės į savavališkai pastatytą statinį. Trečiasis asmuo nurodo, kad neteisėtai pastatytas statinys priklausė jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o pastaruoju metu, pagal povedybinės sutarties nuostatas, jau ir asmeninės nuosavybės teise. Kaip jau minėta, jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, trečiasis asmuo nepateikė.
17. Nuosavybės teisė pagal CK 4.47 straipsnį yra įgyjama įstatyme nustatytais būdais. Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Šiuo atveju ginčas kilo dėl statybos būdu sukurto statinio, pastatyto (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje. Statybos veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas, kurio 3 straipsnis nustato, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, esant įstatyme išvardintoms sąlygoms, be kita ko, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; ir kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Tačiau trečiasis asmuo pati pripažįsta, kad žemės sklypo teisėtu pagrindu (nuosavybės ar nuomos teise) ji iki šiol nevaldo, statybos leidimo neturi. Taigi, nors faktiškai statinys pastatytas, tačiau jis yra neteisėtas, t. y. negali būti nuosavybės teisės (nei jungtinės, nei dalinės) objektu ir atitinkamai negali būti perleidžiamas, dalinamas ar kitaip juo disponuojama. Šiuo atveju galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur).
18. Pagal nurodytą principą, neteisėtai pastatyto ginčo statinio būklei negali būti taikomas ir bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminų skaičiavimas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Neturi reikšmės, kiek metų neteisėtai pastatytas statinys egzistuoja, kiekvieną dieną teisės pažeidimas tokio statinio buvimu pradedamas iš naujo. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo) ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
19. Apeliantas (ieškovas R. B.) termino apskųsti individualų administravimo aktą klausimą kelia ir kitu aspektu, nurodydamas, kad teismas neteisingai skaičiavo terminą ieškiniui paduoti nuo pat ginčo potvarkio gavimo, t. y. 2020 m. sausio 18 d., o reikėjo skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 26 d., kai buvo paliktas nenagrinėtu ieškovo pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr.e2-68-547/2021. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. CK 1.130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas aptarė anksčiau nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-68-547/2021, kurioje ieškovo ieškinys 2021 m. sausio 26 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad ieškovas ir trečiasis asmuo J. B., pasirašytinai buvę įspėti apie paskirto teismo posėdžio datą, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų teismui nepateikė, todėl ieškovo ieškinys 2021-01-26 Alytaus apylinkės teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas būtent dėl ieškovo kaltės, vadinasi, ginčo akto, priimto 2020 m. sausio 14 d., apskundimo termino šis procesas nenutraukė.
20. Pačiame ginčo 2020 m. sausio 14 d. Statybos inspekcijos potvarkyje „Dėl 2018 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versija Nr.2 papildymo“ buvo aiškiai nurodytas apskundimo terminas – per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos. Potvarkio įteikimo diena buvo 2020 m. sausio 18 d., todėl apskundimo terminas suėjo 2020 m. vasario 18 d. Aplinkybės, kad 2021 m. ieškovas turėjo įvairių problemų su koronaviruso infekcijos situacija, šiuo atveju neturi reikšmės termino praleidimui, nes ieškovo nurodytos, su koronavirusu susiję aplinkybės, jo paties teigimu, egzistavo tik 2021 m. sausio-balandžio mėnesį, kai terminas jau buvo žymiai praleistas. Tuo tarpu apskundimo terminu (nuo 2020 m. sausio 18 d. iki vasario 18 d.) jokių aplinkybių, trukdžiusių apskųsti potvarkį, nebuvo.
21. Taip pat apeliantas ginčija atsakovės teisę pildyti privalomąjį nurodymą, nurodo, kad šiuo atveju statybų inspekcijai atveriamos galimybės privalomajame nurodyme rašyti bet ką, o vėliau jį taisyti kuriant naujas versijas ir papildant institucijos vadovo potvarkiais, tuo esą pažeistas Konstitucijos 5 straipsnio principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šie apelianto argumentai vertintini kaip niekuo nepagrįsti samprotavimai. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau TPSVPĮ) 2 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas – atskiru statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Vadinasi, privalomojo nurodymo turinys ir rekvizitai yra nustatyti įstatyme, jokių galimybių rašyti bet ką ir pildyti bet kuo, įstatymas nenumato. Privalomojo nurodymo turinys, o taip pat ir neįvykdymo pasekmės nurodyti TPSVPĮ 14 straipsnyje, konkrečiai šio straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Vadinasi, ginčo potvarkiu atsakovė neveikė ultra vires (lot. viršydama įgaliojimus), priešingai, pagal įstatymo reikalavimus papildė potvarkį nurodydama privalomąją sąlygą- nurodymo neįvykdymo pasekmes.
22. Teisėjų kolegija apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos valstybinę priežiūrą, privalomųjų įrodymų turinį (TPSVPĮ 2 straipsnis, 14 straipsnis), ieškinio senaties terminų skaičiavimą (CK 1.125 straipsnis, 129 straipsnis), individualaus administracinio akto apskundimo terminų skaičiavimą (ABTĮ 29 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
23. Procesinių išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas ( CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.