Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.2.10; 2.3.5.2,1.; 3.1.7.6; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3.

2025 m. kovo 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-495-1163/2024, pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovui N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor bankas AS Lietuvos skyrius, AS Inbank filialas, ir atsakovo N. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokinio turto padalijimo, santuokoje atsiradusių prievolių priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor bankas AS Lietuvos skyrius, AS Inbank filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui N. V., prašydama teismo: 1) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti: transporto priemonę automobilį BMW, 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, rinkos vertė – 4 133 Eur; 1 televizorių, 600 Eur vertės; kompiuterį, 100 Eur vertės; šaldytuvą, 500 Eur vertės; skalbimo mašiną, 300 Eur vertės; viryklę su orkaite, 600 Eur vertės; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) akcijas; virtuvinį kombainą, 150 Eur vertės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti: 1 televizorių, 600 Eur vertės; mikrobangų krosnelę, 100 Eur vertės; drėgmės surinkėją,150 Eur vertės; lygintuvą,70 Eur vertės; 3) priteisti ieškovei 4 179,50 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo N. V. už jam atitekusią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo; 4) pripažinti patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį nuosavybės teisių į šį butą; 5) atidalyti ieškovei priklausančią ½ dalį buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią dalį priteisiant atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 34 100 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią ieškovės ½ buto dalį; 6) po santuokos nutraukimo asmeninę atsakovo prievolę kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 304870069, pagal 2014-08-21 kredito sutartį Nr. 2504-2014-95608 palikti asmenine atsakovo prievole; 7) po santuokos nutraukimo asmeninę atsakovo prievolę kreditoriui AS Inbank filialas, pagal 2021-10-09 vartojamojo kredito sutartį Nr. KBD11009GFPA palikti asmenine atsakovo prievole; 8) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę V. pavardę; 9) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą – 1 320 eurų; 10) nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo kilnojamąjį turtą, kuris yra dalintinas nutraukiant santuoką. Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą dalijant lygiomis dalimis kiekvienam iš šalių turėtų atitekti turto už 5 099,50 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui paliktino turto vertė – 9 279 Eur, ieškovei paliktino turto vertė – 920 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 4 179,50 Eur piniginė kompensacija. Pažymėjo, kad asmeninės nuosavybės teise nėra įgijusi registruojamo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Teigė, kad atsakovo vardu kaip asmeninė nuosavybė yra registruotas butas yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, įgyta vykdant jungtinę veiklą. Dar iki sudarant santuoką ir susilaukiant vaikų ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį. Draugauti pradėjo kai ieškovei buvo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. 2010 metais, o kai ieškovė tapo pilnamete, kartu apsigyveno ir dalį laiko gyveno pas atsakovo tėvus, dalį – pas ieškovės tėvus, tokiu būdu vesdami bendrą ūkį ir planuodami bendrą ateitį. Abiem pradėjus dirbti nusprendė imti kreditą ir įsigyti dviejų kambarių butą. Butas buvo nupirktas už 25 196,94 Eur (87 000 Lt), lėšas pradiniam įnašui šalims paskolino atsakovo tėvai, šią pinigų sumą buvę sutuoktiniai grąžino 2020 m. Nusprendus pirkti butą ieškovė dar nebuvo išdirbusi pusės metų, todėl kreditą iš banko ėmė atsakovas savo vardu, tačiau kredito įmokas vėliau mokėjo bendrai. Šalys sudarė santuoką ir susilaukė vaikų po buto įsigijimo – tai patvirtina, jog būsto įsigijimas buvo vienas iš šeimos planavimo ir kūrimo etapų. Eksperto M. K. nekilnojamojo turto įvertinimu, buto vertė santuokos nutraukimo dienai yra 68 200 Eur. Ieškovė prašė teismo atidalinti ieškovei priklausančią ½ buto dalį, ją priteisti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisti 34 100 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusią ieškovės turto dalį. Turtą prašė atidalyti tokiu būdu, nes buto padalyti natūra neįmanoma dėl bendro naudojimo patalpų, o ieškovė su atsakovu bendrauti nenori, nes būtent dėl jo ūmaus charakterio ji turėjo išsikelti iš buto su mažamečiais vaikais. Ginčo dėl santuokoje įgytų prievolių padalijimo po santuokos nutraukimo tarp šalių nekilo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams H. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir H. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), neteikė pakankamo išlaikymo nuo 2022-03-01 iki 2022-07-31 – 2022 m. kovo mėnesį atsakovas nepervedė nepilnamečiams vaikams skirtų piniginių lėšų, 2022 m. balandžio mėnesį pervedė 180 Eur; 2022 m. gegužės mėnesį atsakovas pervedė 100 Eur; 2022 m. birželio mėnesį pervedė 400 Eur, 2022 m. liepos mėnesį nepilnamečiams vaikams išlaikymas nebuvo teikiamas. Laikant, kad abu nepilnamečiai vaikai 2022 metais buvo mažesni ir jiems buvo reikalingas 200 Eur išlaikymas, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., atsakovas turėjo sumokėti 2 000 Eur, tačiau bendra atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirta pinigų suma buvo 680 Eur. Todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 320 Eurų išlaikymo įsiskolinimą. Po santuokos nutraukimo prašė ieškovei palikti santuokinę V. pavardę. Kadangi abu darbingi, išlaikymo priteisimas nėra reikalingas nei ieškovei, nei atsakovui, todėl ieškovė išlaikymo nereikalavo ir nesutiko jį teikti atsakovui.

3. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė turi pareigą įrodyti, jog turtas, kurį prašo padalinti, iš tiesų egzistavo santuokos pabaigoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokie darbai buvo daryti bute, kada jie buvo daryti, kas mokėjo už darbus, kas juos atliko, kas ir kokias pirko medžiagas ir kt. Teikdama patikslintą ieškinį ieškovė neįrodė, kad turtas gali būti pripažintas jungtinės veiklos rezultatu, kad atsakovo tėvų sumokėta būsto įsigijimo pradinė įmoka buvo grąžinta; neįvertino, kad kreditas už būstą nesumokėtas (prievolė bankui neįvykdyta) ir kt. Ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo susitarimas bendram siekiui turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė teigia, kad atsakovas skolingas jai 1 320 Eur išlaikymui skirtų lėšų, tačiau klaidina teismą skaičiuote. Ne vienam, o abiem vaikams mokėtina suma būtų 2 000 Eur už 5 mėnesius (skaičiuotina po 200 Eur kiekvienam vaikui). Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas teikė vaikams išlaikymą, tačiau ne visa apimtimi (sumokėjo 680 Eur per 5 mėnesius). Ieškovė klaidina teismą, nes neatskleidžia tikrovės, t. y., kad vaikai kartais pas tėvą būdavo ilgesnį laiką, kad tėvas išsiveždavo vaikus pramogauti, pavalgyti, nupirko jiems būtinų daiktų išsikėlus iš jo gyvenamosios vietos (patalynę, indus, drabužių, avalynės, įrankių ir kt.), vežėsi vaikus atostogauti, tad taip pat patyrė išlaidų. Tuo tarpu ieškovė dažnai vaikus palieka mamai. Mama padeda jai išlaikyti vaikus, ieškovė išlaidų turi nedaug, todėl atsakovas mano, kad išlaikymo įsiskolinimo ieškovė neįrodė, jis neturėtų būti priteistas.

4. Atsakovas N. V. patikslintu priešieškiniu prašė teismo: 1) atsakovui natūra priteisti ir pripažinti asmenine nuosavybe: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės; televizorių LG, 600 Eur vertės; šaldytuvą Samsung, 200 Eur vertės; skalbimo mašiną Samsung, 250 Eur vertės; viryklę Wirpool su orkaite, 500 Eur vertės; virtuvinį kombainą Philips, 80 Eur vertės; UAB (duomenys neskelbtini) 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, 2 896 Eur vertės; 2) ieškovei priteisti: dėl jos kaltės prarasto automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 4 030 Eur, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją, įskaičiuotiną į bendros mokėtinos kompensacijos dydį; kompiuterį Asus, 20 Eur vertės; televizorių Philips, 600 Eur vertės; mikrobangų krosnelę Samsung, 50 Eur vertės; drėgmės surinkėją WS1, 80 Eur vertės; lygintuvą Tefal, 30 Eur vertės; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą: 758 Eur už atitenkantį didesnės vertės turtą natūra; 1 422,74 Eur ½ dalį sumokėto kredito dalis Luminor banko Lietuvos skyriui; 420 Eur ½ dalį sumokėto kredito dalį AS Inbank filialui; viso – 2 600,74 Eur, pinigus pervedant per dešimt mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą banke; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės 183 Eur už jos kaltais veiksmais padarytą žalą (transporto priemonės laikymą aikštelėje); 5) nekeičiant 2014 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutarties Nr. 2504-2014-95608 su Luminor banko Lietuvos skyriumi sąlygų, prievolę priteisti vykdyti asmeniškai atsakovui; 6) nekeičiant 2021 m. spalio 9 d. vartojamojo kredito sutarties, sudarytos su AS Inbank filialas, juridinio asmens kodas 305340173, atstovaujamos Baltic CC UAB, juridinio asmens kodas 302566110, sąlygų, nutraukiant santuoką prievolę priteisti vykdyti asmeniškai atsakovui; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad iki santuokos su ieškove ilgai bendravo, o vėliau kartu apsigyveno. Kol atsakovas neįsigijo nekilnojamojo turto, jis nenorėjo planuoti bendros ateities ir ieškovei tai buvo žinoma. Didesnę laiko dalį šalys gyveno pas atsakovo tėvus, kurį laiką gyveno ir pas ieškovės tėvus. Jo tėvai nutarė padėti, t. y. pasiūlė susirasti tinkamą šeimai gyventi butą, sumokėjo pradinį įnašą ir visą laiką iki šios dienos padeda mokėti įmokas bankui. Atsakovas ieškovei visą laiką duodavo pinigų jos reikmėms (grožio salonams, drabužiams, avalynei), nes didesnę laiko dalį ieškovė nedirbo, ar gaudavo menkas pajamas. Atsakovas nuolatos stengėsi dėl šeimos ir jos gerovės, t. y. dar prieš santuoką vedė derybas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurios pagrindu jau santuokoje įsigijo (duomenys neskelbtini) akcijas, tapdamas vieninteliu akcininku. Šioje įmonėje dirba iki šios dienos. Visi šeimos nariai, draugai žino, kad atsakovas mylėjo ieškovę ir stengėsi jai suteikti pilnavertį gyvenimą, tačiau atsakovas niekada neketino pirkti bendro būsto, nes žinojo, jo tėvai jam padėjo sumokėti pradinį įnašą (8 457 Eur arba 29 200 Lt). Šios aplinkybės buvo žinomos ir ieškovei. Butas buvo įsigytas 2014 m. už 84 000 Lt arba 24 328 Eur. Taigi ¼ dalis buto vertės buvo įsigyta už atsakovo tėvų atsakovui dovanotus pinigus. Likusiai buto vertei sumokėti, atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. 2504-2014-95608, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 15 871,18 Eur kreditas, kurio pabaiga 2049 m. birželio 28 d. Kredito likutis šiai dienai yra 13 026,44 Eur (santuokoje sumokėta kredito dalis yra 2 844,74 Eur). Ieškovė asmeninių lėšų į turtą investavo apie 1 000 Lt (prisidėjo perkant remontui medžiagas). Ieškovė jokiomis savo asmeninėmis lėšomis prie šio turto įsigijimo neprisidėjo, remontą atsakovas darė pats su draugais, medžiagas įsigijo bendromis lėšomis. Atsakovas teigė, kad turtas yra asmeninė jo nuosavybė ir, jei ir galima būtų dalinti, tai tik investicijas, t. y. santuokos metu bendromis lėšomis sumokėtą kredito dalį. Santuokoje sumokėta kredito dalis – 2 844,74 Eur, todėl atsakovas turėtų ieškovei sumokėti 1 422,74 Eur. Įskaičius vienarūšes mokėtinas pinigines kompensacijas, ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 270,26 Eur (1 693 Eur – 1 422,74 Eur). Pažymėjo, kad į dalintino turto vertę įtraukė konfiskuotos transporto priemonės vertę ir dalinti turtą prašė sąžiningai. Baudžiamojoje byloje ieškovė automobilio vertės neginčijo, vertė nustatyta teisingai ir duomenys fiksuoti bei gali būti naudojami, jais galima remtis. Akivaizdu, kad jei transporto priemonė nebūtų konfiskuota, ieškovė būtų turėjusi sumokėti ne bet kokią vertę valstybei, bet 4 030 Eur. Dėl šios priežasties pati ieškovė, siekdama didesnės piniginės kompensacijos, negali nustatyti turto vertės be teisėtu būdu gautų įrodymų, remdamasi vien savo nuomone. Kilnojamojo turto vertė santuokos pabaigoje – 8 440 Eur. Skalbimo mašina ir virtuvės kombainas pirkti atsakovo tėvų lėšomis (330 Eur), iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis dalintino turto atėmus šią sumą (330 Eur), bendra santuokoje įsigyto turto vertė sudaro 8 110 Eur. Visi kilnojamieji daiktai pirkti 2015-2016 m., todėl jų vertė negali būti tokia pat kaip ir įsigijimo metu, taikytinas natūralus nusidėvėjimo koeficientas. Atsakovas pageidavo, kad jam būtų natūra priteistas turtas, kurio vertė 3 630 Eur (330 Eur atėmus tėvų nupirktus daiktus, bendra tenkančio turto vertė būtų 3 30 Eur). Ieškovei priteisiamas turtas natūra 4 810 Eur vertės. Iš ieškovės atsakovui priteistina 1 510 Eur piniginė kompensacija už jai tenkantį didesnės vertės turtą bei 183 Eur sumokėtų už automobilio stovėjimo aikštelę, viso 1 693 Eur. Ginčo dėl prievolių paskirstymo tarp šalių nekilo. Atsakovas prašė 2017-03-22 įsigytas (duomenys neskelbtini) akcijas (2 896 Eur) vertės priteisti jam natūra, bei sutiko sumokėti ieškovei ½ dalį akcijų vertės, t. y. 1 448 Eur. Atsakovas nurodė, kad šalių santuokoje įsigyto viso turto vertė yra 11 136 Eur, ½ jos dalis – 5 568 Eur. Ieškovei atitenka turto už 4 810 Eur, todėl atsakovas ieškovei turi sumokėti 758 Eur piniginę kompensaciją.

6. Ieškovė su atsakovo patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas savo priešieškinio dalyje, kurioje prašė teismo padalinti santuokoje įgytą turtą, neteisingai nurodė turto balansą – nepagrįstai į dalijamo turto balansą įtraukė kompensaciją už konfiskuotą transporto priemonę – automobilį BMW, 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 183 Eur piniginę kompensaciją už konfiskuotos transporto priemonės stovėjimo aikštelės apmokėjimą, buities prietaisus (skalbimo mašiną, virtuvinė kombainą). Ieškovė neprieštaravo, jog akcijos po santuokos nutraukimo liktų atsakovui, tačiau ieškovei kilo abejonių dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor bankas AS Lietuvos skyrius atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog prievolė bankui po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole ir nėra keičiama ar modifikuojama. Iš esmės nesutiko su ieškovės J. V. reikalavimu, kad bankui įkeisto turto dalis būtų pripažinta J. V. nuosavybe be J. V. įtraukimo / svarstymo įtraukti į prievolę pagal kreditavimo sutartį, bet tik gavus ieškovės ir atsakovo prašymus. Prašė teismo nepažeisti banko teisėto intereso, kad įkeistas turtas nebūtų apsunkintas papildomais suvaržymais. Dėl kitų šalių reikalavimų paliko spręsti teismo nuožiūra.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AS Inbank filialas atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog įsipareigojimai pagal 2021-10-09 sutartį KBD11009GFPA po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo N. V. prievole. 2024-06-12 į bylą pateikė pažymą, kad atsakovas galiojančių sutarčių ir įsiskolinimų neturi.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė teismui rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad susidariusį vaikų išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo būtų tikslinga priteisti. Išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimas neprieštarauja vaikų interesams

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024-12-09 sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas padalino šalių santuokoje įsigytą turtą tokiu būdu:

1. Priteisė natūra ieškovei televizorių Philips (600 Eur vertės), kompiuterį Asus (60 Eur vertės), mikrobangų krosnelę (75 Eur vertės), drėgmės surinkėją (115 Eur vertės) ir lygintuvą Tefal (50 Eur vertės), viso turto už 900 Eur.

2. Priteisti natūra atsakovui transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (2 040 Eur vertės), televizorių LG (600 Eur vertės), šaldytuvą Samsung (350 Eur vertės), skalbimo mašiną (275 Eur vertės), viryklę su orkaite Whirpool (550 Eur vertės), virtuvinį kombainą (115 Eur vertės), 100 (vieną šimtą) vienetų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų (2 896 Eur vertės), viso turto už 6 826 Eur.

3. Priteisė ieškovei 2 963 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo, už jam atitekusią didesnę turto dalį.

4. Atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti patalpą/butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį nuosavybės teisių į šį butą bei atidalyti ieškovei priklausančią 1/2 dalį patalpos/buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės šią dalį priteisiant atsakovui, o ieškovei, iš atsakovo priteisiant 25 643 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią ieškovės 1/2 buto dalį.

5. Priteisė ieškovei iš atsakovo 15 000 Eur kompensaciją už investicijas į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

6. Teismas priteisė nepilnamečiams vaikams H. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo 1 320 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-03-01 iki 2022-07-31. Paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

7. Nustatė ieškovės ir atsakovo kreditorinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymą: atsakovo, prievolę kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, pagal 2014-08-21 kredito sutartį Nr. 2504-2014-95608, paliko asmenine atsakovo prievole.

8. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 812,64 Eur piniginę kompensaciją už sumokėto kredito 1/2 dalį Luminor bankui AS Lietuvos skyriui ir 1/2 dalį AS Inbank filialui.

9. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – V., atsakovui – V.

10. Nepriteisė ieškovei ir atsakovui išlaikymo vienas iš kito.

11. Nutraukė civilinę bylą dalyje dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų kredito sutarties, sudarytos su AS Inbank filialas, juridinio asmens kodas 305340173, atstovaujamos Baltic CC UAB, juridinio asmens kodas 302566110, priteisimo vykdyti asmeniškai atsakovui.

12. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.

13. Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmetė.

14. Priteisė ieškovei iš atsakovo 979,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Priteisė valstybei iš atsakovo, 1 223 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė du vaikai, H. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2023-01-26 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-495-1163/2024 (buvęs Nr. e2-1387-1163/2023) patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį ir išsprendė dalį patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų – nutarė nutraukti santuoką tarp ieškovės J. V. ir atsakovo N. V. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tuo pačiu daliniu sprendimu buvo išspręstas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei bendravimo tvarkos klausimas. Liko išspręstas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas ir kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai. Gyvendami santuokoje ieškovė ir atsakovas įsigijo šiuos kilnojamuosius daiktus: 2 televizorius, šaldytuvą, skalbimo mašiną, viryklę su orkaite, mikrobangų krosnelę, drėgmės surinkėją, lygintuvą ir kompiuterį, transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Šalys neturėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto. Atsakovas 2014-08-18 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-4543 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 24 328 Eur (84 000 Lt). Dalį lėšų – 8 457 Eur (29 200 Lt), įsigyti butą pavedimu skyrė atsakovo tėvai. 2014-08-21 atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. 2504-2014-95608 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 15 871,18 Eur kreditas, kurio pabaiga 2049-06-28. Kredito likutis 2024-06-26 buvo 12 613,96 Eur. 2023-07-23 Lietuvos Respublikos teismo eksperto M. K. rinkos vertės ekspertizės aktu Nr. RE23-014 nustatyta, kad buto rinkos vertė šiuo metu yra 68 200 Eur. 2024-03-05 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 22403007 nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 2 040 Eur. Atsakovas 2021 m. spalio 9 d. sudarė vartojamojo kredito sutartį Nr. KBD11009GFPA su AS Inbank filialas. Atsakovui suteiktas 3 000 Eur kreditas, kredito pabaiga 2024-10-10.

12. Spręsdamas klausimą dėl šalims priklausančio turto padalijimo, teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei duodami paaiškinimus pasisakė dėl kilnojamojo neregistruotino turto pasidalinimo, šį klausimą iš esmės išsprendė, tačiau nesutarė dėl turto verčių. Atsižvelgęs į tai, kad nei viena iš šalių nepateikė daiktų įsigijimo dokumentų, patvirtinančių jų kainą arba likutinę vertę (CPK 178 straipsnis), teismas sprendė, kad kilnojamųjų daiktų vertės yra: televizorius Philips – 600 Eur ((600 Eur + 600 Eur) / 2); televizorius LG – 600 Eur ((600 Eur + 600 Eur) / 2); kompiuteris Asus – 60 Eur ((100 Eur + 20 Eur) / 2); šaldytuvas Samsung – 350 Eur ((500 Eur + 200 Eur) / 2); skalbimo mašina – 275 Eur ((300 Eur + 250 Eur) / 2); viryklė su orkaite Whirpool – 550 Eur ((600 Eur + 500 Eur) / 2); virtuvinis kombainas – 115 Eur ((150 Eur + 80 Eur) / 2); mikrobangų krosnelė – 75 Eur ((100 Eur + 50 Eur) / 2); drėgmės surinkėjas – 115 Eur ((150 Eur + 80 Eur) / 2); lygintuvas Tefal – 50 Eur ((70 Eur + 30 Eur) / 2); viso įgyto kilnojamojo neregistruotino turto vertė – 2 790 Eur. Teismas įvertinęs patikslinto ieškinio bei patikslinto priešieškinio reikalavimus, bei teismo posėdžių metu šalių patvirtintas aplinkybes, ieškovei priteisė viso turto už 900 Eur, atsakovui - už 1 890 Eur.

13. Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl dalintino automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, teismas vadovavosi atsakovo pateikta 2024-03-05 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 22403007, kurioje, įvertinus konkretaus automobilio būklę, nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 2 040 Eur. Atsakovo pateiktą ataskaitą teismas vertino kaip oficialų rašytinį įrodymą, o ieškovės pateiktus skelbimų iš internetinio portalo www.autoplus.lt nuotraukas, nurodančių vidutinę tokios markės ir modelio automobilio kainą 4 133 Eur, teismas laikė bendro pobūdžio duomenimis, neatspindinčiais konkretaus automobilio būklės, todėl priimdamas sprendimą jais nesivadovavo.

14. Teismas, nekilus ginčo tarp šalių dėl akcijų pasidalinimo, 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė 2 896 Eur, priteisė atsakovui asmenine nuosavybe.

15. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti ieškovei transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo nutartimi konfiskuota baudžiamojoje byloje dėl ieškovės kaltės, atsakovo teigimu 4 030 Eur vertės, teismas nurodė, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad minėta transporto priemonė šiuo metu priklauso jam arba ieškovei. Byloje liudytoju apklaustas atsakovo brolis A. V. patvirtino, kad minėtą automobilį po konfiskavimo nusipirko jis už 1 500 Eur. Teismas, vadovaudamasis teisės aktais bei teismų praktika, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, neįtraukė automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į sutuoktinių bendro turto, dalintino nutraukiant santuoką, masę. Atsakovo reikalavimą į dalijamo turto balansą taip pat įtraukti ir 183 Eur piniginę kompensaciją už konfiskuotos transporto priemonės stovėjimo aikštelės apmokėjimą, teismas atmetė remdamasis tais pačiais argumentais kaip ir dėl transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo.

16. Po santuokos nutraukimo, nustačius buvusių sutuoktinių bendrai įgyto turto vertę bei išsprendus į dalintino turto balansą įtraukiamų reikalavimų klausimą, teismas nusprendė, kad santuokoje įgyta turto už 7 726 Eur (2 790 Eur kilnojamasis turtas + 2 040 Eur registruojamas kilnojamasis turtas + 2 896 Eur registruojamas finansinis turtas). Įgytą turtą dalijant lygiomis dalimis kiekvienam iš šalių turėtų atitekti turto už 3 863 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui paliekant turto už 6 826 Eur, o ieškovei J. V. paliekant turto už 900 Eur, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 2 963 Eur piniginė kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

17. Spręsdamas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir su tuo susijusių reikalavimų, teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės sutarties dėl bendros jungtinės veiklos. Remdamasis bylos duomenimis teismas vertino, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas 2014-08-18 asmeninės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, už 24 328 Eur (84 000 Lt). Pradiniam įnašui įsigyjant butą reikalingą pinigų sumą – 8 457 Eur (29 200 Lt) atsakovui suteikė tėvai D. ir S. V.. Likusiai buto vertei sumokėti, atsakovas 2014-08-12 sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 15 871,18 Eur kreditas, kurio grąžinimo pabaiga – 2049-06-28. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo tėvams už butą sumokėtos pradinio įnašo lėšos jiems būtų buvę grąžintos.

18. Teismas sprendė, kad nors šalys dar iki santuokos sudarymo artimai bendravo, iš esmės vedė bendrą ūkį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtino, kad butą atsakovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Lėšas butui įsigyti jam iš dalies padovanojo jo tėvai D. ir S. V., likusią dalį už butą mokėtinos kainos atsakovas sumokėjo pasinaudodamas kredito įstaigos jam asmeniškai suteiktu kreditu. Ieškovės nurodytas aplinkybės, kad ji rado butą skelbimų pagalba, kartu vyko jo apžiūrėti, vėliau kartu rinkosi buitinius prietaisus, teismas nelaikė pakankamomis siekiant patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus – pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, todėl patikslintą ieškinį šioje dalyje atmetė.

19. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtino, kad ieškovė skyrė lėšas buto remontui, todėl kompensacijos jai nepriteisimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų. Spręsdamas kompensacijos ieškovei priteisimo klausimą teismas vadovavosi byloje pateiktu nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktu. Buto rinkos vertė, nustatyta teismo eksperto sudarė 68 200 Eur, atsakovo tėvų suteiktos lėšos butui įsigyti – 8 457 Eur, 2024-06-26 kredito likutis– 12 613,96 Eur. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus, atsakovo tėvų jam padovanotas lėšas bei mokėtiną kredito likutį, teismas ieškovei priteisė 15 000 Eur kompensaciją.

20. Spręsdamas dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, teismas pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu atsakovo prievolė kreditoriui AS Inbank filialas, pagal 2021-10-09 vartojamojo kredito sutartį Nr. KBD11009GFPA įvykdyta, galiojančių sutarčių ir įsiskolinimo atsakovas kreditoriui neturi, todėl šioje dalyje teismas civilinę bylą nutraukė.

21. Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą dėl dalies sumokėto kredito – 420 Eur grąžinimo ieškovei bei įvertinant kreditoriaus AS Inbank filialas pateiktą pažymą, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021-10-09 iki santuokos nutraukimo (2023-01-26) kreditoriui AS Inbank filialui buvo sumokėta 1 730,59 Eur įmokų bei delspinigių. Teismas padarė išvadą, kad minėtos įmokos buvo mokamos iš šalių santuokinių lėšų, todėl patikslintą priešieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies – ieškovei priteisė 1/2 dalį sumokėto kredito dalį AS Inbank filialui – 865,30 Eur (1730,59 Eur / 2).

22. Teismas nurodė, kad dėl reikalavimo asmeninę atsakovo prievolę kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, pagal 2014-08-21 kredito sutartį Nr. 2504-2014-95608 palikti asmenine atsakovo prievole, ginčo tarp šalių nekilo. Kreditorius Luminor bank AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, neprieštaravo šalių pareikštiems prašymams. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki santuokos nutraukimo (2023-01-26) buvo sumokėta 3912,68 Eur kredito grąžinimo bei palūkanų. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei patikslinto priešieškinio reikalavimus, sprendė, kad minėtos įmokos buvo mokamos iš šalių santuokinių lėšų, todėl patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – ieškovei priteisė 1/2 dalį sumokėto kredito bei palūkanų Luminor banko Lietuvos skyriui – 1 956,34 Eur (3 912,68 Eur / 2).

23. Dėl atsakovo prašymo leisti ieškovei priteistas kompensacijas bendroje 2 812,64 Eur (865,30 Eur + 1 956,34 Eur) sumoje sumokėti per dešimties mėnesių terminą, teismas nurodė, kad atsakovas, nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimo, kad jo finansinė padėtis nėra gera, todėl šį atsakovo reikalavimą atmetė.

24. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2022-08-01 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – nutarė nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovui apskundus minėtą nutartį, Kauno apygardos teismas 2022-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1514-324/2022 nutarė Kauno apylinkės teismo 2022-08-01 nutarties dalį dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią Kauno apylinkės teismo 2022-08-01 nutarties dalį palikti nepakeistą, t. y. palikti nepakeistas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, šią sumą pervedant į ieškovės banko sąskaitą, paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.

25. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis minėtu laikotarpiu teikė pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Todėl, jau anksčiau nustačius vaikų poreikius, teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2022-03-01 iki 2022-07-31 atsakovo vaikams išlaikyti skiriama suma privalėjo būti kiekvienam po 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sumokėjo 680 Eur, iš atsakovo teismas priteisė 1 320 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022-03-01 iki 2022-07-31 (CK 3.200 straipsnis).

26. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės ir atsakovo reikalavimų daliai, paskirstė abiejų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

27. Apeliaciniu skundu atsakovas N. V. prašo patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį patenkinti visiškai (dalyje dėl kompensacijos sumokėjimo už mokėtą kreditą LUMINOR bankui padidinant iki 1670 Eur), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė teigė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2022-03-01 (šalims nustojus gyventi kartu) iki 2022-07-31, kuomet ieškovė kreipėsi į teismą, sumokėjo vaikams tik 680 Eur, arba kiekvienam vaikui po 340 Eur. Ieškovė nepaneigė jokiais leistinais įrodymais, kad atsakovas dažniau būdavo su vaikais nuo to laiko, kai šalys apsigyveno skyriumi, kad vežiojo vaikus į ugdymo įstaigas, kad pirko jiems vaistų, maistą, leido laisvalaikį, nupirko jiems būtiniausių daiktų ir kad dalį būtinų vaikų poreikiams daiktų ieškovė pasiėmė išeidama su vaikais iš atsakovo namų. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, tik apskaičiavo, kad atsakovas turėjo papildomų išlaidų už 70,98 Eur (pateikti kvitai), kurių nepakanka vaikų poreikiams tenkinti. Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą teismas net ir šios sumos neišskaičiavo iš priteisto išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas teikė eilę kvitų ir mokėjimų, iš kurių akivaizdu, kad atsakovas ir bendravimo su vaikais metu turi papildomų išlaidų: pirko jiems avalynę, žaislus, maistą, leido laisvalaikį ir skyrė pinigų vaistams. Tokius įrodymus atsakovas pradėjo rinkti tik teisininkams paaiškinus įrodinėjimo galimybes. Atsakovas pervesdamas ieškovei į sąskaitą vaikų išlaikymui skirtus pinigus, bendroje sumoje 680 Eur, paskaičiavo kiek jis skyrė vaikams papildomai pinigų, tenkindamas išimtinai jų poreikius, todėl teismas privalėjo nustatyti ir kitas atsakovo turėtas išlaidas bei įvertinti jas pinigine išraiška. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi tik ieškovės įrodymais nepagrįstais paaiškinimais, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas.

1.2. Teismas pažeidė procesinės teisės normų taikymą ir aiškinimą, nes išlaikymo įsiskolinimo priteisimas nėra skubaus vykdymo. LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. numato, kad skubaus vykdymo yra tik išlaikymo priteisimas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas (CPK 279 str. 1 d.). Tuo atveju, kai paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės bei kasacinės instancijos teismo nutartis, nutarimas arba naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d.). Taigi sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo įsiteisės tik įstatymo nustatyta tvarka.

1.3. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už ieškovės prarastą turtą, pažeidė materialinių ir procesinių teisės normų taikymą ir aiškinimą. Šalys santuokoje buvo įsigiję dvi transporto priemones, ką pripažino ieškovė, kurį nuo ieškinio pareiškimo momento, tikslindama daug kartų ieškinį prašė padalinti abi transporto priemones: „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 4030 Eur vertės; (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 2040 Eur vertės. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad 2022-05-12 nutartimi, Kauno apylinkės teismo teisėja priėmė nutartį, kuria tenkino prokuroro prašymą ir atleido ieškovę J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, taikė turto konfiskavimą ir iš J. V. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn konfiskavo santuokoje įsigytą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) - 4030 Eur vertės. Reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ieškovė nurodė transporto priemonės vertę 2700 Eur, tačiau ikiteisminiame tyrime UAB EMPREKAS šią transporto priemonę įvertino ženkliai didesne verte, t.y. 4030 Eur (pateikta teismui pažyma, gauta iš ikiteisminio tyrimo įstaigos), ieškovė šios vertės neginčijo, įrodymų apie mažesnę turto vertę nepateikė. Dalinat santuokoje įsigytas transporto priemones teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė dėl jos kaltės konfiskuotą transporto priemonę prašė priteisti natūra atsakovui, o iš jo prašė priteisti piniginę kompensaciją. Toks nesąžiningos šalies reikalavimas vertintas kaip nesąžiningas elgesys ir teismas turėjo teisę atsisakyti ginti nesąžiningos šalies teises, atžvelgi į tai paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apelianto vertinimu ieškovė savo tyčiniais kaltais veiksmais sumažino bendro turto masę ir vertę, todėl jam praradimai turi būti kompensuoti LR CK 3.115 str. tvarka). Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Jei vykstant ginčui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, sutuoktinis be antrojo sutuoktinio žinios paslepia ar praranda tam tikrą turtą, tai tokio turto verte gali būti sumažinta sutuoktiniui priteisiamo bendro turto dalis. Tokia situacija nebus laikoma nukrypimu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi bus laikoma, kad prarastas turtas yra priteisiamas kaltam dėl turto praradimo sutuoktiniui. Tokiu atveju, nustatant bendro sutuoktinių turto dalis, sutuoktinio dalis mažinama prarasto turto verte. Nagrinėjamu atveju priteisiant ieškovei mažesnę turto (kilnojamųjų daiktų dalį), teismas privalėjo atitinkamai prarasto turto verte mažinti mokėtiną jai piniginę kompensaciją.

1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 183 Eur piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės už konfiskuotos transporto priemonės stovėjimo aikštelės apmokėjimą, nes šis reikalavimas glaudžiai susijęs su ieškovės tyčiniais veiksmais konfiskuojant automobilį, jį sulaikant. Atsakovas negali turėti nuostolių dėl neteisėtų ieškovės veiksmų ir tuo labiau, kad ieškovė nesugebėjo jokiais leistinais įrodymais paneigti šio reikalavimo teisėtumo, savo neigimą grindė išimtinai paaiškinimais.

1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad atsakovas neįrodė, kad skalbimo mašiną ir virtuvės kombainą nupirko atsakovo tėvai bei netenkino atsakovo reikalavimo atimti šių daiktų vertes, nedalinti šio turto ir nelaikyti jo santuokoje įsigytu turtu. Duodama paaiškinimus teisme 2023-03-27 ieškovė parodė, kad „...atsakovo tėvai dovanojo skalbimo mašiną 2015 m...“. Taigi teismas net nesigilino į šalių duotus paaiškinimus ir neteisingai vertino įrodymus, todėl sprendime padarė aiškią klaidą. Tuo labiau, kad šalys santuoką sudarė tik (duomenys neskelbtini), kas suponuoja nuomonę, kad skalbimo mašina atsakovui tėvų dovanota iki santuokos ir negali būti laikoma bendru turtu. Be to, teismas nesiaiškino kada nupirkti kiti kilnojamieji daiktai ir neteisingai nustatė turto vertes, nes visi daiktai pirkti seniai, jų vertėms taikytinas nusidėvėjimas, todėl jokiais leistinu būdu gautais įrodymais ieškovė nenuginčijo atsakovo nurodytų kilnojamųjų daiktų verčių, juolab, kad nuo ieškinio pareiškimo dienos nenurodė ir šių daiktų pavadinimų. Be to, teismas visiškai nevertino ieškovės nesąžiningumo procese, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįtraukė į procesinius dokumentus atsakovo nurodyto turto ir prievolių: UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir prievolės AS Inbank filialui, juridinio asmens kodas 305340173, atstovaujamos Baltic CC UAB, juridinio asmens kodas 302566110, nors ir žinojo apie šį turtą, prievolę.

1.6. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis ir sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo asmeninį turtą - patalpą/butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra daline nuosavybe, tačiau nesutinka su teismo priteistos piniginės kompensacijos dydžiu. Atsakovas neginčija, kad iš bendrų lėšų buvo dengiamas kreditas ir, kad ieškovė prisidėjo prie remonto darbų, perkant asmeninėmis lėšomis medžiagas tik menka dalimi, t.y. 1000 Lt arba 289 Eur. Tačiau kitos teismo padarytos išvados neatitinka tikrovės ir priteista piniginė kompensacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimo, pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Byloje atsakovas ir liudytojai patvirtino, kad atsakovas iki santuokos buvo suremontavęs du kambarius ir virtuvę, o santuokoje buvo daromas remontas tik WC ir vonios patalpoje. Esminiai pagerinimai nebuvo daryti. Remontas reikalingas ir šiuo metu, nes yra natūralus nusidėvėjimas, o to fakto neneigia ir teismas sprendime. Buto remontui buvo perkamos tik medžiagos, o darbus atliko ūkio būdu: padėjo draugai, atsakovo brolis, dirbo pats atsakovas ir keletą darbų, už kuriuos mokėjo atsakovas, atliko ieškovės tėvas. Teismas net nevertino, kad iki santuokos du kambariai ne tik, kad buvo suremontuoti, bet ir visiškai apstatyti. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė 2023-03-27 teismo posėdžio metu, duodama paaiškinimus. Ieškovė teigė, kad remontas buvo darytas iki 2021 m., tačiau vonios patalpoje remontas buvo daromas ir ekspertizės (turto vertės nustatymo) metu, kuomet ieškovė bute jau negyveno ir su atsakovu nevedė bendro ūkio. Be to, ieškovė paaiškino, kad ji nedirbo nuo 2016 m., nes išėjo į dekretą ir darbinės pajamas pradėjo gauti tik 2021 m., taigi faktiškai negaudavo pajamų. Pati ieškovė net negalėjo tiksliai paaiškinti kokie darbai buvo atlikti, o teismas nesiaiškino kiek buvo investuota į remonto darbus. Apeliantui neaišku kokiu teisiniu pagrindu teismas padarė išvadas, jog ieškovei priklauso 15 000 Eur piniginė kompensacija, kai pati ieškovė teikė paaiškinimus tik apie 1000 Eur investicijas.

1.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskaičiavo itin didelės kompensacijos išmokėjimą ieškovei už sumokėtą kreditą kreditoriui AS Inbank filialui ir AB LUMINOR bankui, bei neteisingai nustatė sumokėtų kredito įmokų laikotarpį. Teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtintas faktas, kad šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2022-03-01. Analogišką terminą nurodo ir pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (pradinis ieškinys ir prašymas nuo kurio laiko prašoma priteisti laikiną išlaikymą). Iki minimo laikotarpio, t.y. nuo kredito sutarties sudarymo su AS Inbank filialui dienos, 2021-10-09 iki 2022-03-01 kredito įmokų sumokėta tik 660,81 Eur, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 865,30 Eur, kai turėjo priteisti 330,81 Eur. Atsakovas sutiko ieškovei sumokėti 420 Eur, todėl teismas nepagrįstai išdidino kredito dalies sumokėjimą. Taipogi, nuo santuokos sudarymo dienos (duomenys neskelbtini) iki 2022- 03-01, kredito įmokų kreditoriui AB LUMINOR bankui sumokėta tik 3339,69 Eur. Atsakovas sutiko ieškovei išmokėti ieškovei 1422,74 Eur 1/2 sumokėto kredito dalis LUMINOR banku AS Lietuvos skyriui, paskaičiavo ją be delspinigių ir kitų banko paskaičiuotų mokesčių, todėl tiksli mokėtina kompensacija turėtų būti 1670 Eur. Kitu atveju būti pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, nes teismo vertinimu atsakovas turi nepagrįstai kompensuoti ieškovei savo asmeninėmis lėšomis sumokėtą kredito dalį (1/2), kai ji jokių įmokų nemokėjo, faktiškai santuoka buvo likusi formali, šalių bendras ūkis nebuvo vedamas, taigi preziumuotina, kad santuokos pabaiga laikytina 2022-03-01, kas turi tiesioginės įtakos turto režimui.

1.8. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškovei priteistos kompensacijas sumokėjimo išdėstymo per dešimties mėnesių terminą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas prašė išdėstyti visą ieškovei mokėtiną piniginę kompensaciją dalimis ir nurodė priežastis, t.y. atsakovo gaunamos pajamos yra 1 MMA, jis turi teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, kas per mėnesį sudaro apie 550 -600 Eur, turi neįvykdytą prievolę AB LUMINOR bankui, žiemos sezonu ženkliai sumažėja darbų apimtys, todėl išmokėti visos piniginės kompensacijos iš karto atsakovas negalės. Atsakovas kredito kompensacijos išmokėjimui negali gauti, todėl jam vėl tektų skolintis iš trečiųjų asmenų, kai tuo tarpu ieškovė jokių vykdytinų prievolių neturi. Tokiu būdu atsakovo turtiniai interesai nukentėtų. Atsakovas neprašo išdėstyti mokėtinos piniginės kompensacijos ilgesniam nei įstatyme numatytam terminui. Be to atsakovas pateikė teismui pažymą apie gaunamas pajamas, VSDFV pažymą, iš kurių matyti atsakovo pajamų dydis ir jų kitimas. Naujos pažymos teismas neprašė. Be to, teismas net neklausė ieškovės ar ji sutiktų su kompensacijos išmokėjimu dalimis, kokiomis sąlygomis ir per kokius terminus ji sutiktų gauti piniginę kompensaciją, kaip ir nesigilino kokios priežastys nulemia tokį atsakovo prašymą, visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, pažeidė šalių lygiateisiškumo principo nuostatas.

1.9. Teismo proceso koncentruotumas gali būti užtikrinamas ir teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.). Teisėjas šeimos bylose turi stengtis užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui procesu, nukreipti procesą tinkama linkme, pareikalaudamas papildomų įrodymų, o prireikus rinkti juos savo iniciatyva, taip pat viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, o taip pat būti aktyviam siekiat šalių susitaikymo. Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė šių teisės normų taikymą ir aiškinimą, proceso metu perkėlė visą įrodinėjimo naštą atsakovui ir šališkai vertino įrodymus, kai tuo tarpu ieškovė ne tik, kad nepateikė jokių įrodymų (išskyrus liudytojos apklausą), kuriais grindė savo reikalavimus bei jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir atsakovo rašytinių įrodymų (tiesioginių įrodymų). Liudytojų parodymais (netiesioginiais įrodymais), paneigti tiesioginius įrodymus draudžiama.

1.10. 2023-01-26 teismas šioje byloje priimdamas dalinį sprendimą jau buvo išsprendęs klausimą dėl sutuoktinių pavardžių. Priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2023-02-26. Įstatymas draudžiama reikšti reikalavimą pakartotinai. 2024-02-19 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė išsakė šiuo klausimu pastebėjimus, tačiau nepaisydama įrodymų, įstatymo nuostatų, ieškovė reiškė pakartotinai šį reikalavimą, o teismas priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, nors jis su akivaizdžiais trūkumais. Analogiškai teismas nepagrįstai pakartotinai tenkino šioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl po santuokos nutraukimo šalių pavardžių, tokiu būdu pažeisdamas procesines ir materialines teisės normų taikymo ir aiškinimo nuostatas. Šioje dalyje teismas turėjo nutraukti civilinę bylą. Taigi teismo sprendimas šioje dalyje neteisėtas ir negali būti paliktas galioti atsižvelgiant dar ir į tai, kad tokio reikalavimo patenkinimas turi tiesioginės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimui.

1.11. Teismas neteisingai paskaičiavo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „atsakovas šioje byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidos, iš viso - 550 Eur“. Aritmetiškai 150+ 800=950 Eur, bet ne 550 Eur. Iš to seka, kad ir kiti bylinėjimosi išlaidų mokėjimo klausimai išspręsti su ta pačia faktine klaida. Taip pat teismas neteisingai nurodė dėl tenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų - tiek ieškinio 1,2,3 punktai, tiek priešieškinio 1,2,3 punktai tenkinti iš dalies, tik ne tokiomis proporcijomis kaip nurodo teismas; ieškinio 4,5 punktai atmesti, piniginė kompensacija tenkinta iš dalies, o atsakovo priešieškinio 4 punktas atmestas; 6, 7 punktai ieškinio atitinka atsakovo priešieškinio 5, 6 punktus, kurie tenkinti visa apimtimi. Be to, ieškovės atstovės pateiktame 2024-09-12 prašyme nurodytas dalyvavimas 2 val. ikiteisminiame tyrime, kai tuo tarpu byla civilinė (buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame dalyvavo ta pati atstovė, tačiau išlaidos negali būti tapatinamos ir iš atsakovo negali tokios išlaidos būti priteistos). 2024-09-12 prašyme nurodyta konsultavimų 13 valandų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į procesą atstovė įstojo tik po 2023-02-27 priimto Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnybos priimto sprendimo, šioje byloje tuo metu jau buvo priimtas dalinis sprendimas, kuriuo buvo išspręsta dalis bylos (sprendimas priimtas 2023-01-26), po to ieškovė teikė patikslintą ieškinį (pastarasis visiška kitos atstovės teikto ieškinio kopija), apsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl, atsakavo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos paskirstytos netinkamai. Taip pat 2024-09-12 prašyme nurodytas atstovės dalyvavimas teismo posėdžiuose 20 valandų, tačiau teismo posėdžiuose tokio laiko atstovė neskyrė (vyko vos 8 teismo posėdžiai, kuriems nebuvo skirta tiek valandų, pati atstovė nedalyvavo viename iš paskirtų teismo posėdžių ir net neįformavo teismo apie neatvykimą, t.y. vilkino procesą, o teismas neskyrė atsakovo prašymu baudos). Minėtos aplinkybės turėjo kelti pagrįstas abejones teismui, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino, tuo pažeisdamas LR CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to teismas klausimą dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo turėjo išspręsti priimant 2023-01-26 sprendimą dėl santuokos nutraukimo, kadangi niekada nuo ieškinio pareikštinio momento atsakovas neginčijo šio reikalavimo. Todėl patenkinus šį reikalavimą skundžiamu sprendimu, nors atsakovas ir neginčijo šio reikalavimo nuo 2022-08-22 (atsiliepimas į pradinį ieškinį), teismas negalėjo tenkinant šį reikalavimą iš atsakovo paskaičiuoti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas

2. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų ir reikalavimų apeliacinės instancijos teisme

4. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

5. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

6. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – duomenis apie 2024 m. gautas pajamas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl byloje priteistinos kompensacijos išmokėjimo dalimis, neprašė atsakovo pateikti naujos pažymos apie gaunamas pajamas, todėl atsakovas pažymą apie gaunamas pajamas už 2024 metus, iš kurios matyti, kad jo pajamos nėra pakitę, teikia kartu su apeliaciniu skundu.

7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija remdamasi tuo, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme iki skundžiamo sprendimo priėmimo egzistavusiomis bei šalių nuo pat priešieškinio pateikimo teismui įrodinėtomis aplinkybėmis, ir, objektyviai nebuvo nustatyta jokių kliūčių atsakovui pateikti tokią informaciją bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kaip pateiktus nesavalaikiai bei neturinčius įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi du nepilnamečius vaikus - H. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. V., gim. (duomenys neskelbtini).

9. 2023-01-26 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai daliniu sprendimu patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį ir išsprendė dalį patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų –nutraukė santuoką tarp ieškovės J. V. ir atsakovo N. V. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patvirtino ieškovės ir atsakovo 2023-01-19 pasirašytą taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Likusią dalį patikslinto ieškinio ir likusią dalį priešieškinio teismas nutarė nagrinėti toliau.

10. Atsakovas 2014-08-18 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-4543 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 24 328 Eur (84 000 Lt). Dalį lėšų – 8 457 Eur (29 200 Lt), įsigyti butą pavedimu skyrė atsakovo tėvai. 2023-07-23 Rinkos vertės ekspertizės aktu Nr. RE23-014 nustatyta, kad buto rinkos vertė yra 68 200 Eur.

11. 2014-08-21 atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. 2504-2014-95608 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 15 871,18 Eur kreditas, kurio pabaiga 2049-06-28. Kredito likutis 2024-06-26 dienai 12 613,96 Eur.

12. Gyvendami santuokoje ieškovė ir atsakovas įsigijo kilnojamuosius daiktus: 2 televizorius, šaldytuvą, skalbimo mašiną, viryklę su orkaite, mikrobangų krosnelę, drėgmės surinkėją, lygintuvą ir kompiuterį, transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. 2024-03-05 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 22403007 nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 2 040 Eur.

13. Atsakovas 2021-10-09 sudarė vartojamojo kredito sutartį Nr. KBD11009GFPA su AS Inbank filialas. Atsakovui suteiktas 3 000 Eur kreditas, kredito pabaiga 2024-10-10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo prievolė kreditoriui AS Inbank filialas, pagal 2021-10-09 vartojamojo kredito sutartį Nr. KBD11009GFPA buvo įvykdyta.

14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Dėl priimto sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmeti, o jo priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, netinkamai nustatė kompensacijos dydį, taip pat netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei tinkamai nesivadovaudamas procesinėmis teisės normomis sprendė neturtinius reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas ginčijamo sprendimo teisėtumą vertina tik apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apimtyje.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

15. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą 1320 Eur sumoje, teigdama, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams neteikė pakankamo išlaikymo nuo 2022-03-01 iki 2022-07-31.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį ieškovės reikalavimą tenkino. Teismas sprendė, kad remiantis Kauno apylinkės teismas 2022-08-01 nutartimi atsakovo vaikams išlaikyti skiriama suma privalėjo būti kiekvienam po 200 Eur per mėnesį. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas minėtu laikotarpiu sumokėjo tik 680 Eur, iš atsakovo priteisė 1 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-03-01 iki 2022-07-31. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė jokiais leistinais įrodymais nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad atsakovas dažniau būdavo su vaikais nuo to laiko, kai šalys apsigyveno skyriumi, kad vežiojo vaikus į ugdymo įstaigas, kad pirko jiems vaistų, maistą, leido laisvalaikį, nupirko jiems būtiniausių daiktų ir, kad dalį būtinų vaikų poreikiams daiktų ieškovė pasiėmė išeidama su vaikais iš atsakovo namų. Taip pat apelianto vertinimu teismas nustatęs, kad vis dėlto išlaikymo įsiskolinimas egzistuoja, turėjo iš šios sumos atimti bent jau 70,98 Eur sumą, kurią įrodė byloje pateikti kvitai.

17. Pažymėtina, kad pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

18. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

19. Kasacinio teismo konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą).

20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022-08-01 nutartimi nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovui apskundus minėtą nutartį, Kauno apygardos teismas 2022-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1514-324/2022 nutarė Kauno apylinkės teismo 2022-08-01 nutarties dalį dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią Kauno apylinkės teismo 2022-08-01 nutarties dalį palikti nepakeistą, t. y. palikti nepakeistas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, šią sumą pervedant į ieškovės banko sąskaitą, paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovas ir teigė, kad nuo 2022 m. kovo mėn., kuomet ieškovė išsikėlė iš atsakovo namų, jis teikia vaikams išlaikymą: perka maistą, supirko indus, patalynę, leidžia su jais laisvalaikį, vežasi prie jūros ar pramogauti ir kt., tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų, išskyrus kvitą, patvirtinantį, kad Maxima prekybos centre buvo pirktos dvi antklodės, vaisių sulčių gėrimas ir puodas su dangčiu, iš viso išleista 43,96 Eur suma. Kauno apygardos teismas vertino, kad toks prisidėjimas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo yra nepakankamas.

21. Teisėjų kolegija įvertinus byloje pateiktus duomenis, atsakovo paaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu teikė pakankamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalys nuo 2022 m. kovo mėn. kartu nebegyveno, nebevedė bendro ūkio. Aplinkybės, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas jau nuo 2022 m. kovo mėn. neteikė pakankamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, buvo nustatytos Kauno apygardos teismo 2022-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1514-324/2022. Atsakovas nors ir teigė, kad prisidėjo prie vaikų išlaikymo (vežėsi vaikus pramogauti, atostogauti, valgyti, pirko jiems būtinus daiktus išsikėlus iš jo gyvenamosios vietos (patalynę, indus, drabužių, avalynės, įrankių ir kt.), tačiau, kaip nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateikti du kasos čekiai, patvirtinantys, kad prekybos centre buvo pirktos dvi antklodės, maistas, elektrinis virdulys ir puodas su dangčiu, iš viso išleista 70,98 Eur (43,96 Eur + 27,02 Eur), neįrodo pakankamo atsakovo prisidėjimo prie vaikų išlaikymo. Remiantis kasacinio teismo praktika (kadangi šalys gyveno skyrium), atsakovas turi pareigą įrodyti, kad teikė išlaikymą, o ieškovė teikti įrodymus, paneigiančius atsakovo įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Šiuo atveju ieškovei prašant priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium (nuo 2022-03-01 iki 2022-07-31), išlaikymo dydį kiekvienam vaikui skaičiuojant netgi mažesnį negu teismų praktikoje nustatytą orientacinį minimalų dydį (2022 m. minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių sudarė 730 Eur, atskaičius mokesčius 533,65 Eur, kas sudarytų po 267 Eur iš kiekvieno iš tėvų), atsakovui nepateikus jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl teikto išlaikymo, taip pat įvertinus tai, kad nepilnamečiai vaikai ginčo laikotarpiu gyveno su ieškove (priešingų įrodymų byloje nepateikta), šalims nesutarus dėl kitų vaikams svarbių poreikių tenkinimo, teisėjų kolegijos vertinimui, būtent ieškovei teko esminės, būtinos vaikų priežiūros išlaidos, taip pat nenumatytos, papildomos prievolės, susijusios su esminių kasdieninių vaikų poreikių tenkinimu. Pažymėtina, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai laikotarpiu, už kurį teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą, buvo mažesni nei nurodė pirmosios instancijos teismas.

22. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, bei vadovaujantis prioritetiniais vaikų interesais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo iš apelianto priteisto išlaikymo vaikams įsiskolinimo dydžio, o juo labiau iš atsakovo visiškai nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo vaikams už laikotarpį nuo 2022-03-01 iki 2022-07-31. Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad iš teismo priteistos 1320 Eur sumos (200 Eur x 5 mėn. x 2 vaikams = 1320 Eur) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatėmė 70,98 Eur sumą už pirktus buities reikmenis - dvi antklodes, elektrinį virdulį ir puodą su dangčiu bei maistą, kadangi šių atsakovo patirtų išlaidų pobūdis, teisėjų kolegija vertinimu, patvirtina, kad minėti buities reikmenys skirti atsakovo buities gerinimui bei tinkamų vaikams gyventi sąlygų sudarymui, o ne būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui, kaip tai suprantama tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką kontekste.

Dėl sprendimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo skubaus vykdymo

23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai, pažeidė procesinės teisės normų taikymą ir aiškinimą, nes išlaikymo įsiskolinimo priteisimas nėra skubaus vykdymo.

24. Pažymėtina, kad CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Pažymėtina, kad skubaus teismo procesinių sprendimų vykdymo institutas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visiems asmenims privalomi ir vykdytini yra tik įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys ar įsakymai (CPK 18 str.). Pagal įstatyme formuluojamas sąlygas skiriami privalomas ir fakultatyvus leidimai skubiai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Privalomo skubaus vykdymo atveju teismas turi pareigą įstatyme tiesiogiai įvardytus sprendimus ar nutartis nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 str.), o kitais atvejais, t. y. fakultatyviais, teismas sprendžia dėl leidimo teismo sprendimą ar nutartį vykdyti skubiai suteikimo atsižvelgdamas į konkrečios bylos situaciją (CPK 283 str.).

25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 282 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta teisės norma yra siekiama užtikrinti pagrindines žmogaus teises, jo egzistencinį minimumą. Ši įstatymo norma nedetalizuoja dėl kokio ir kokiam asmeniui priteisto išlaikymo teismo sprendimas turi būti vykdomas skubiai. Išlaikymas pagal instituto paskirtį priteisiamas to reikalingam asmeniui, t. y. kuriam reikalinga parama. Kartu pastebėtina ir tai, kad teisės norma, priešingai nei apeliaciniame skunde dėsto apeliantas, neišskiria išlaikymo įsiskolinimo, susidarančio dėl to, kad išlaikymas iki teismo sprendimo priėmimo teiktas nebuvo. Be to, vaikams išlaikymas reikalingas ir į ateitį. Šiuo atveju byloje nustačius, kad egzistuoja iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimas, kuris iš esmės susidarė dėl to, kad atsakovas gera valia išlaikymą nutarė teikti tik nuo teismo sprendimo priėmimo, galima pagrįstai spręsti, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra ir buvo reikšmingas visais laikotarpiais, t. y. tiek iki teismo sprendimo priėmimo, tiek po jo, dėl ko, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimo skubaus vykdymo nuostatos neapima susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Taip pat paminėtina, kad skubus neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas pagrįstas siekiu užtikrinti silpnesnių ginčo šalių socialinių interesų apsaugą, taip pat užkirsti kelią didelės žalos išieškotojui padarymui ar teismo sprendimo, nutarties tapimui neįvykdomais ar sunkiai įvykdomais, kai tą gali sukelti delsimas juos vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-381/2015).

26. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo skubų vykdymą, todėl apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu atmeta kaip nepagrįstus. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis ne tik CPK 282 str., tačiau ir CPK 283 str. nuostatomis, teismas atsižvelgdamas į konkrečios bylos situaciją, gali spręsti dėl leidimo teismo sprendimą ar nutartį vykdyti skubiai suteikimo.

Dėl kompensacijos už konfiskuotą transporto priemonę ir su tuo susijusių išlaidų apmokėjimą

27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į sutuoktinių bendro turto, dalintino nutraukiant santuoką, masę, neįtraukė automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4030 Eur vertės, kuris 2022-05-12 Kauno apylinkės teismo nutartimi konfiskuotas baudžiamojoje byloje dėl ieškovės kaltės – ieškovė buvo sulaikyta vairuodama išgėrus, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad minėta transporto priemonė šiuo metu nepriklauso nei atsakovui, nei ieškovei, sprendė, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl šiuo pagrindu atsisakė minėtą turtą į traukti į dalintino turto masę. Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

28. Pažymėtina, kad sutuoktinių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta kiekvieno sutuoktinio pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025).

29. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

30. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2022-03-05 ieškovė būdama neblaivi vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl minėto įvykio 2022-05-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ieškovei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimas 2 metų laikotarpiui ir turto konfiskavimas, iš ieškovės priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn konfiskuojant automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad minėtas automobilis buvo įgytas santuokos metu ir šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise – LR Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. V. vardu įregistruotas 2020-07-07, duomenų, kad automobilis vienam iš sutuoktinių priklausė asmeninės nuosavybės teise byloje nepateikta, šalys tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Iš atsakovo pateikto rašytinio įrodymo VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo mėn. vidutinė transporto priemonės kaina sudarė 4030 Eur (el. b. 1 t., 182 b.l.). Taip pat byloje pateikti 2022-10-04 UAB „Augenas“ PVM sąskaita faktūra Serija AUG Nr. 20220312 bei atsakovo 2022-10-04 mokėjimo išrašas (el. b. 2 t., 27-28 b.l.), patvirtina, kad atsakovas už konfiskuotos transporto priemonės nutransportavimą ir saugojimą aikštelėje 2022 m. kovo mėn. – 2022 m. gegužės mėn. sumokėjo 183 Eur. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė fakto, kad transporto priemonės konfiskavimą bei su tuo susijusias transporto priemonės saugojimo išlaidas nelėmė šeimos poreikių tenkinimas ir kad šios išlaidos nesietinos su šalių bendro turto išlaikymu, o yra išimtinai susijusios su ieškovės atliktais neteisėtas veiksmais. Kaip jau minėta, pagal CK 3.115 straipsnio 3 dalį, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui nepriteisė kompensacijos už dėl ieškovės kaltės prarastą bendrą sutuoktinių turtą (transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patirtas išlaidas. Remiantis nurodytu, atsakovui priteistina 2 015 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą bei 183 Eur žala, atsakovo patirta sumokėjus už konfiskuotos transporto priemonės saugojimą UAB „Augenas“ aikštelėje (CK 3.115 str. 3 d.).

Dėl kompensacijos už kilnojamuosius daiktus

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys, gyvendamos santuokoje, įsigijo šiuos neregistruojamus kilnojamuosius daiktus: du televizorius, vieną šaldytuvą, vieną skalbimo mašiną, vieną viryklę su orkaite, vieną mikrobangų krosnelę, vieną drėgmės surinkėją, vieną lygintuvą ir vieną kompiuterį. Teismas, įvertinęs tai, kad nei viena iš šalių nepateikė šių daiktų įsigijimo dokumentų, patvirtinančių jų kainą arba likutinę vertę (CPK 178 straipsnis), pripažino, kad kilnojamųjų daiktų vertės yra : televizorius Philips – 600 Eur ((600 Eur + 600 Eur) / 2); televizorius LG – 600 Eur ((600 Eur + 600 Eur) / 2); kompiuteris Asus – 60 Eur ((100 Eur + 20 Eur) / 2); šaldytuvas Samsung – 350 Eur ((500 Eur + 200 Eur) / 2); skalbimo mašina – 275 Eur ((300 Eur + 250 Eur) / 2); viryklė su orkaite Whirpool – 550 Eur ((600 Eur + 500 Eur) / 2); virtuvinis kombainas – 115 Eur ((150 Eur + 80 Eur) / 2); mikrobangų krosnelė – 75 Eur ((100 Eur + 50 Eur) / 2); drėgmės surinkėjas – 115 Eur ((150 Eur + 80 Eur) / 2); lygintuvas Tefal – 50 Eur ((70 Eur + 30 Eur) / 2), viso įgyto kilnojamojo neregistruotino turto vertė – 2 790 Eur. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad skalbimo mašiną ir virtuvės kombainą nupirko atsakovo tėvai bei netenkino atsakovo reikalavimo atimti šių daiktų vertes, nedalinti šio turto ir nelaikyti jo santuokoje įsigytu turtu. Taip pat apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalintino turto vertes, nes nesiaiškino kada nupirkti kilnojamieji daiktai, neatsižvelgė į tai, kad visi daiktai pirkti seniai, jų vertėms taikytinas nusidėvėjimas, o ieškovė jokiais leistinais įrodymais nenuginčijo atsakovo nurodytų kilnojamųjų daiktų verčių.

32. Įvertinus bylos duomenis, bei tai, kad, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nei viena iš šalių nepateikė nei ginčo daiktų įsigijimo dokumentų, patvirtinančių jų kainą arba likutinę vertę, nei jokiais oficialiais rašytiniais įrodymais nepagrindė savo procesiniuose dokumentuose nurodytų dalintinų kilnojamųjų daiktų verčių, o atsakovas teigdamas, kad skalbimo mašina bei virtuvinis kombainas buvo dovanoti jo tėvų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėta buitinė įranga, jeigu ir buvo dovanota, tai buvo dovanota jo asmeninei nuosavybei, savo argumentus dėl netinkamos turto vertės apeliantas grindė tik deklaratyviais ir jokiais įrodymais neparemtais teiginiais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių pateiktų duomenų visuma, tinkamai ir objektyviai nustatė kilnojamųjų daiktų vertę bei pagrįstai sprendė, kad viso šalių įgyto kilnojamojo neregistruotino turto vertė sudaro 2 790 Eur. Remiantis nurodytu, apelianto teiginiai dėl netinkamai nustatytų dalintinų kilnojamųjų daiktų bei jų vertės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).

Dėl kompensacijos už atsakovui asmeninės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo

33. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis ir sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo asmeninį turtą - patalpą/butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra daline nuosavybe, tačiau nesutinka su teismo priteistos piniginės kompensacijos dydžiu. Apelianto teigimu, ieškovė prisidėjo prie buto remonto darbų, perkant asmeninėmis lėšomis medžiagas tik 1000 Lt arba 289 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, pripažino, kad buto remontas nebuvo baigtas prieš sudarant santuoką. Remonto darbai buvo vykdomi ir po santuokos sudarymo, todėl teismo vertinimu, jam buvo naudojamos santuokinės lėšos. Taip pat teismas nustatė, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) kreditą šalys dengė bendrai iš bendrasantuokinių lėšų. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas visą santuokos laikotarpį, išskyrus laiką, kai jai buvo suteiktos nėštumo gimdymo arba vaiko auginimo atostogos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė skyrė lėšas buto remontui, todėl kompensacijos jai nepriteisimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų.

34. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei bylos medžiaga, neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybės, kad šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2014 metų, ieškovė dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas visą santuokos laikotarpį, išskyrus laiką, kai jai buvo suteiktos neštumo gimdymo arba vaiko auginimo atostogos, duomenų, kad ieškovės gautos pajamos buvo naudojamos ne šeimos reikmėms, byloje nebuvo pateikta, atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, bei tai, kad liudytojai neginčijamai nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog prie buto remonto darbų prisidėjo ieškovės tėvas bei pati ieškovė, patvirtina, kad ieškovė tiek darbu, tiek finansiškai prisidėjo prie atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kompensacijos ieškovei nepriteisimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų.

36. Sprendžiant dėl už turto pagerinimą priteistino kompensacijos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2014-08-18 asmeninės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 24 328 Eur (84 000 Lt). Pradiniam įnašui įsigyjant butą reikalingą pinigų sumą – 8 457 Eur (29 200 Lt) atsakovui suteikė tėvai D. ir S. V. (el. b. I t., b. l. 168). Likusiai buto vertei sumokėti, atsakovas 2014-08-12 sudarė kredito sutartį Nr. 2504-2014-95608 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 15 871,18 Eur kreditas, kurio grąžinimo pabaiga – 2049-06-28 (el. b. I t., b. l. 143-154).

38. 2023-07-23 Lietuvos Respublikos teismo eksperto M. K. rinkos vertės ekspertizės aktu Nr. RE23-014 nustatyta, kad buto rinkos vertė 2023-06-29 sudarė 68 200 Eur (el. b. VI, b. l. 61-83). 2024 m. birželio 26 d. kredito likutis– 12 613,96 Eur (el. b. VII t., b. l. 145). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, CK 3.119 straipsniu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas ieškovei priteistinos kompensacijos dydį pagrįstai vadovavosi 2023-07-23 ekspertizės aktu, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, bei tuo pagrindu pagrįstai nustatė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas kompensacijos dydis sudaro 15 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl priešieškinio tenkinimo šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

39. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskaičiavo per didelę kompensaciją ieškovei už sumokėtą kreditą kreditoriui AS Inbank filialui ir AB LUMINOR bankui, bei neteisingai nustatė sumokėtų kredito įmokų laikotarpį.

40. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas spręsdamas reikalavimą dėl dalies sumokėto kredito nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021-10-09 iki santuokos nutraukimo (2023-01-26) kreditoriui AS Inbank filialui buvo sumokėta 1 730,59 Eur įmokų bei delspinigių, todėl patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei 1/2 sumokėto kredito dalį AS Inbank filialui – 865,30 Eur (1730,59 Eur / 2). Taip pat teismas nustatė, kad kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki santuokos nutraukimo (2023-01-26) sumokėta 3912,68 Eur kredito grąžinimo bei palūkanų. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei patikslinto priešieškinio reikalavimus, sprendė, kad minėtos įmokos buvo mokamos iš šalių santuokinių lėšų, todėl patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei 1/2 dalį sumokėto kredito bei palūkanų Luminor banko Lietuvos skyriui – 1 956,34 Eur (3 912,68 Eur / 2).

41. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad byloje esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad ginčo šalys bendro ūkio nebevedė nuo 2022-03-01, bei ieškovei nepateikus neginčytinų įrodymų, kad po 2022-03-01 ji kreditoriams atliko mokėjimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteistinos kompensacijos dydį už sumokėtas kredito įmokas skaičiavo iki 2023-01-26. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis kreditoriui AS Inbank filialui iki 2022-03-01 buvo sumokėta 660,81 Eur suma ir nors 1/2 sumokėto kredito dalį AS Inbank filialui sudaro 330,81 Eur Eur (660,81 Eur / 2), tačiau atsakovui sutinkant ieškovei kompensuoti 420 Eur, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo. Taip pat bylos duomenimis nuo santuokos sudarymo dienos (duomenys neskelbtini) iki 2022-03-01, kredito įmokų kreditoriui AB LUMINOR bankui sumokėta 3339,69 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija sudaro 1670 Eur. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistą piniginę kompensaciją už sumokėto kredito 1/2 dalį Luminor bankui AS Lietuvos skyriui ir 1/2 dalį AS Inbank filialui iki 2090 Eur.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

42. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškovei priteistos kompensacijas sumokėjimo išdėstymo per dešimties mėnesių terminą. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo reikalavimą atmetė tuo pagrindu, kad atsakovas, pateikdamas prašymą, nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimo, kad jo finansinė padėtis nėra gera. Teisėjų kolegija įvertinus aplinkybes, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, teismo sprendimu atsakovui priteista transporto priemonė, ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sprendžia, kad atsakovo prašymą dėl kompensacijos išdėstymo pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

43. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas 2023-01-26 priimdamas dalinį sprendimą jau buvo išsprendęs klausimą dėl sutuoktinių pavardžių, todėl šioje dalyje teismas turėjo nutraukti civilinę bylą, teisėjų kolegija pažymi, kad 2023-01-26 priimto dalinio sprendimo rezoliucinėje dalyje sprendimas dėl sutuoktinių pavardžių nubuvo išdėstytas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė klausimą dėl sutuoktinių pavardžių, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

44. Dėl apelianto teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, šališkai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, teisėjų kolegija pažymi, kad rungimosi proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą; CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovo argumentai buvo įvertinti bendrame byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantas, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, o apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindė konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekė, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

45. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylą nagrinėjusios teisėjos galimu šališkumu. CPK 65 ir 66 straipsniuose numatyta galimybė pareikšti teisėjui nušalinimą, jeigu byloje dalyvaujančiam asmeniui kyla įtarimas dėl teisėjo nešališkumo ar nepriklausomumo. To paties įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma reikalauja motyvuotai pagrįsti teisėjo nušalinimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas bylą nagrinėjusio teismo šališkumą grindžia iš esmės nepalankaus jam įrodymų vertinimu, jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti teismo nešališkumu nenurodo. Įvertinus tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti skundžiamą procesinį sprendimą priėmusio teismo nešališkumu, todėl apelianto skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

46. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai aiškino bei taikė procesines bei materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kompensacijos už kilnojamųjų daiktų, nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų priteisimą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, kreditorinių įsipareigojimų padalinimą, iš dalies netinkamai vadovavosi byloje materialinėmis teisės normomis, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas nurodant, kad atsakovui priteistina 2 015 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą bei 183 Eur žala, atsakovo patirta sumokėjus už konfiskuotos transporto priemonės saugojimą UAB „Augenas“ aikštelėje, atsižvelgiant į tai ieškovei iš viso priteistina 765 Eur piniginė kompensacija iš atsakovo už jam atitekusią didesnę turto dalį (2 963 Eur – 2 015 Eur- 183 Eur). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistą piniginę kompensaciją už sumokėto kredito 1/2 dalį Luminor bankui AS Lietuvos skyriui ir 1/2 dalį AS Inbank filialui nuo 2 812,64 Eur iki 2090 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas turi įtakos ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymui, tai pat atsižvelgusi ir į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytos faktinės klaidos skaičiuojant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, keičia pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė šioje byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 67 Eur žyminis mokestis ir 1 129,20 Eur advokatės Editos Marijos Šlapikienės teisinės pagalbos išlaidos, iš viso – 1 196,20 Eur. Teismo nutartimi dalies žyminio mokesčio – 450 Eur mokėjimas ieškovei buvo atidėtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2023-02-27 sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-01786 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė buvo atleista nuo 100 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimu. VGTPT pateiktos 2024-10-29 pažymos Nr. APD-2024-10716 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei šioje byloje išlaidos sudaro 1 161,67 Eur. Teisėjų kolegijas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų dydžių.

50. Atsakovas šioje byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidos, iš viso – 950 Eur. Teismo nutartimi dalies žyminio mokesčio – 469 Eur mokėjimas atsakovui buvo atidėtas.

51. Patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies: iš dalies patenkintas reikalavimas dėl turto pasidalijimo ir atmestas reikalavimas dėl buto pripažinimo bendra daline nuosavybe, likę reikalavimai – patenkinti, atsakovo patikslintas priešieškinis patenkintas taip pat iš dalies: iš dalies patenkinti reikalavimai dėl turto pasidalijimo, patenkintas reikalavimas dėl kreditorinių reikalavimų pasidalijimo, kompensacijos už sumokėtas kreditų įmokas bei už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo, patenkintas prašymas atmesti ieškovės reikalavimą dėl buto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Esant tokiam ginčo išnagrinėjimo rezultatui, konstatuojama, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti 75 proc., atsakovo priešieškinio reikalavimai taip pat tenkinti 75 proc.

52. Patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį 75 procentais, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo turi būti priteista 1 234,65 Eur (1 196,20 Eur x 75 procentų) + (450 Eur x 75 procentų)) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Likusi dalis atidėto žyminio mokesčio valstybei iš ieškovės nepriteisiama atsižvelgiant į 2023 m. vasario 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-01786, kuriuo nutarta suteikti ieškovei 100 procentų antrinę teisinę pagalbą.

53. Patenkinus priešieškinį 75 proc. atsakovui iš ieškovės priteisiama 1064,25 Eur ((950 Eur x 75 procentų) + (469 Eur x 75 procentų)). Likusi dalis žyminio mokesčio, kurios mokėjimas atsakovui buvo atidėtas – 117,25 Eur priteisiama valstybei iš atsakovo (469 Eur – 351,75 Eur; CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Atlikus ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, nustatoma, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 170,40 Eur (1 234,65 Eur – 1064,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

55. VGTPT pateiktos 2024 m. balandžio 24 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei šioje byloje išlaidos sudaro 1 161,67 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus patenkinus 75 procentais, valstybei iš atsakovo priteisiama 871,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš viso, susumavus bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovo priteisiama 988,50 Eur (871,25 Eur + 117,25 Eur) suma (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

58. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (2024-12-19 grynųjų pinigų priėmimo kvitas, 2024-12-12 atstovavimo sutartis). 2025 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi atidėtas atsakovui 284 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimas iki teismo sprendimo galutinio priėmimo.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 320¹ straipsnį apeliacinės instancijos teisme atstovais negali būti advokato padėjėjai, taip pat Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ruošiant apeliacinį skundą (300 Eur) nepriteistinos.

60. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo apeliaciniame skunde keltų reikalavimų skaičių, ginčijamą sumą (19 307,64 Eur) sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (15 proc.), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 65,10 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Atsakovas įpareigotinas sumokėti valstybei 2025-01-08 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi atidėtą žyminio mokesčio dalį – 284 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo N. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„iš dalies patenkinti ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovui N. V..

Iš dalies patenkinti atsakovo N. V. patikslintą priešieškinį ieškovei J. V..

priteisti natūra ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) televizorių Philips (600 Eur vertės), kompiuterį Asus (60 Eur vertės), mikrobangų krosnelę (75 Eur vertės), drėgmės surinkėją (115 Eur vertės) ir lygintuvą Tefal (50 Eur vertės), viso turto už 900 Eur.

Priteisti natūra atsakovui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (2 040 Eur vertės), televizorių LG (600 Eur vertės), šaldytuvą Samsung (350 Eur vertės), skalbimo mašiną (275 Eur vertės), viryklę su orkaite Whirpool (550 Eur vertės), virtuvinį kombainą (115 Eur vertės), 100 (vieną šimtą) vienetų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų (2 896 Eur vertės), viso turto už 6 826 Eur.

Priteisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 765 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) piniginę kompensaciją iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jam atitekusią didesnę turto dalį.

Atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti patalpą/butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį nuosavybės teisių į šį butą bei atidalyti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/2 dalį patalpos/buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės šią dalį priteisiant atsakovui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant 25 643 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt trijų eurų) piniginę kompensaciją už jam atitekusią ieškovės 1/2 buto dalį.

Priteisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) kompensaciją už investicijas į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti nepilnamečiams vaikams H. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir H. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 320 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.

Paskirti ieškovę J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymą:

– atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 304870069, pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį Nr. 2504-2014-95608, palikti asmenine atsakovo prievole.

Priteisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 090 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt eurų) piniginę kompensaciją už sumokėto kredito 1/2 (vieną antrąją) dalį Luminor bankui AS Lietuvos skyriui ir 1/2 (vieną antrąją) dalį AS Inbank filialui.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – V.

Nepriteisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo vienas iš kito.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų kredito sutarties, sudarytos su AS Inbank filialas, juridinio asmens kodas 305340173, atstovaujamos Baltic CC UAB, juridinio asmens kodas 302566110, priteisimo vykdyti asmeniškai atsakovui.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,40 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 988,50 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimui įsiteisėjus grąžinti ją pateikusiai gydymo įstaigai.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, taip pat valstybės registrams (valstybės įmonei Registrų centro Juridinių asmenų registrui bei akcinei bendrovei „Regitra“) turto pasidalijimo faktams įregistruoti.“

Priteisti iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,10 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 284 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.