- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-1514-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10488-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- N. V.
- Ieškovas
- J. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo N. V. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 1487, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti turtą: automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 televizorių, 600 Eur vertės; kompiuterį, 100 Eur vertės; šaldytuvą, 500 Eur vertės; skalbimo mašiną, 300 Eur vertės; viryklę su orkaite, 600 Eur vertės; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti turtą: 1 televizorių, 600 Eur vertės, mikrobangų krosnelę, 100 Eur vertės, virtuvinį kombainą, 150 Eur vertės, drėgmės rinktuvą, 150 Eur vertės, lygintuvą, 70 Eur vertės; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 865 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo; 5) pripažinti patalpą/butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį nuosavybės teisių į šį butą; 6) atidalyti ieškovei priklausančią ½ dalį patalpos/buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią dalį priteisiant atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 14 850 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią ieškovės ½ buto dalį; 7) nepilnamečių vaikų H. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. V., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 8) priteisti iš atsakovo 270 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas, sūnus), periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, paskirti ieškovę sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 9) priteisti iš atsakovo 270 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 10) priteisti iš atsakovo 660 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam nepilnamečiui vaikui; 11) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, šią sumą pervedant į ieškovės banko sąskaitą, paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
3. Nurodė, kad dėl sutuoktinio sunkaus būdo nuo 2022 m. birželio mėnesio ji su nepilnamečiais vaikais išsikėlė iš šeimos namų į nuomojamą būstą. Abu vaikai yra itin prisirišę prie jos, jiems gyvenant kartu yra nusistovėjusi vaikų dienotvarkė, jai geriau nei atsakovui žinomi vaikų poreikiai, todėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus. Ieškovės gaunamos pajamos yra apie 860 Eur per mėnesį, kitų pajamų ieškovė neturi. Atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda nereguliariai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad priteisto laikino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
5. Teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių (6 ir 3 metai), siekiant užtikrinti vaikų interesus bei sukelti kiek įmanomą mažesnę emocinę bei psichologinę žalą, ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo laikė pagrįstu. Teismas sprendė, kad, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų amžių kreipimosi į teismą metu, minimaliems vaikų poreikiams patenkinti išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, po 200 Eur kas mėnesį yra pagrįsta, todėl tenkino ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė laikiną išlaikymą kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Nurodė, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir priėmus sprendimą byloje.
3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas procesinį sprendimą priėmė neišklausęs atsakovo nuomonės, negavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados, netinkamai įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamoje byloje buvo poreikis nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą ar kad vaikams keliama reali grėsmė, kad nenustačius laikinos gyvenamos vietos atsakovas tyčiniais veiksmais veiks priešingai vaikų interesams. Teismas nutartyje iš esmės nutartyje pakartojo ieškovės nurodytas aplinkybes.
6.2. Sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Aplinkybės, kad šiuo metu vaikai gyvena su ieškove ir svetimu jiems žmogumi N. K., atskiriant vaikus nuo tėvo, prie kurio vaikai artimai prisirišę, kad vaikai paviešėję pas tėvą nenori važiuoti atgal pas mamą, liko neįvertintos. Ieškovė aktyviais veiksmais siekia riboti atsakovo bendravimą su vaikais, iš atsakovo reikalauja pinigų ir tik tada leidžia matytis su vaikais, kas laikytina manipuliacija. Be to, ieškovė girtauja, 2022 m. gegužės 12 d. ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą transporto priemonės būnant neblaiviai, konfiskuota šeimos transporto priemonė - akivaizdu, kad tai kelia realią grėsmę vaikų saugumui.
6.3. Siekiant vaikams užtikrinti jų normalią emocinę būseną ir apsaugoti nuo neigiamų tėvų santuokos nutraukimo proceso pasekmių, tikslinga nustatyti kuo maksimalesnę vaikų bendravimo tvarką, juolab kad abu tėvai ir vaikai gyvena nedideliu atstumu nutolusioje vietovėje, atsakovas turi teisę vairuoti transporto priemonę ir gali vaikus nuvežti į ugdymo įstaigą, su jais praleisti laisvalaikį, atitinkantį jų poreikius.
6.4. Atsakovas neatmeta galimybės, kad reikš reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Atsakovas nedarytų kliūčių vaikams bendrauti su motina, priešingai – sudarytų visas sąlygas ieškovei turėti ir savo asmeninį laiką. Ieškovės elgesys leidžia pagrįstai daryti išvadas, kad ji trukdys tėvui bendrauti su vaikais, tai vyksta ir šiuo metu, todėl ieškovė savo elgesiu pažeidžia vaikų teises.
6.5. Prašyme ir nutartyje nurodyti argumentai yra neteisingi, šias aplinkybes nagrinėjant bylą iš esmės patvirtins liudytojai, jas gali paneigti ir patys vaikai Nepavykus šalims susitarti dėl vaikų taikiai pareiškėja atsakovui pareiškė, kad ji padarys viską, kad būtų nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka ir jis galės su vaikais matytis tik griežtai laikantis grafiko.
6.6. Nuo 2022 m. kovo mėn., kuomet ieškovė išsikėlė iš atsakovo namų, jis teikia vaikams išlaikymą: perka maistą, supirko indus, patalynę, leidžia su jais laisvalaikį, vežasi prie jūros ar pramogauti ir kt. Kadangi vaikai kartais būdavo pas atsakovą 14 dienų, todėl jiems būnant pas ieškovę ji privalo analogiška dalimi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – prekybos centro kvitą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį.
11. Įvertinus tai, kad su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai jau yra byloje (atsakovo pateikti kartu su 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakartotinai į bylą nepriimtini.
Dėl nutarties (ne)pagrįstumo
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
13. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos
14. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
15. Pažymėtina, kad laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė 2022 m. liepos 28 d. teismui pateiktu ieškiniu prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodė, kad ji su atsakovu kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nustojo nuo 2022 m. kovo mėn., o nuo birželio mėnesio ieškovė išsikėlė kartu su vaikais iš šeimos namų į nuomojamą būstą.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2022 m. rugpjūčio 1 d. rašytinio proceso tvarka. Iš šios nutarties turinio matyti, kad teismas iš esmės tik atkartojo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovės nurodytas aplinkybes, savarankiškai neatlikdamas jokio byloje esančių įrodymų ar teismo savo iniciatyva surinktų (surinktinų) įrodymų preliminaraus tyrimo. Teismas išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai atsakovui ir nepasiūlęs jam bei išvadą byloje teikiančiai institucijai (toliau – ir Institucija) pateikti argumentus ir nuomonę dėl ieškovės prašymo, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar nepilnamečiai vaikai gali savarankiškai suformuluoti nuomonę dėl laikinos gyvenamosios vietos. Eliminavęs atsakovo teisę būti išklausytam ir pateikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, sprendimą dėl laikinos šalių vaikų gyvenamosios vietos priėmęs negavus Institucijos išvados dėl ieškovės gyvenamosios vietos tinkamumo, teismas nesiaiškino ir nenustatė bylai svarbių aplinkybių – grėsmės nepilnamečių vaikų interesams (ne)egzistavimo, ar ieškovės gyvenamoji vieta yra tinkama nepilnamečiams vaikams ir pan.
18. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog santuokos nutraukimo byloje yra pareikšta daugiau reikalavimų, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl šios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių klausimas turėtų būti sprendžiamas įvertinant kiek įmanoma daugiau vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimui reikšmingų aplinkybių, kadangi nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (šiuo atveju ieškove) galėtų sukurti prielaidas tikėtinam galutiniam sprendimui, sukurtų palankias aplinkybes tik vienam iš tėvų formuoti stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiais vaikais, todėl neatitiktų vaikų interesų.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, neišklausęs atsakovo, nepilnamečių vaikų, Institucijos nuomonės dėl pareikšto ieškovės prašymo, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo su ieškovės prašymu susijusias aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika taikant laikinąją apsaugą šeimos bylose (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Š. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17), todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir ieškovės prašymo dalis dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
20. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Šalių argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovo atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nesutikdamas su skundžiamos nutarties dalimi dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsakovas nurodė, kad net ir nuo 2022 m. kovo mėn., kuomet ieškovė išsikėlė iš atsakovo namų, jis teikia vaikams išlaikymą: perka maistą, supirko indus, patalynę, leidžia su jais laisvalaikį, vežasi prie jūros ar pramogauti ir kt., tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų, išskyrus kvitą, patvirtinantį, kad Maxima prekybos centre buvo pirktos dvi antklodės, vaisių sulčių gėrimas ir puodas su dangčiu, iš viso išleista 43,96 Eur suma. Akivaizdu, kad toks prisidėjimas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo yra nepakankamas. Be kita ko, ieškovė ir neteigia, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda – ieškinyje nurodė, kad jis prie vaikų išlaikymo prisideda nereguliariai, taigi siekiant užtikrinti vaikų interesus pirmosios instancijos pagrįstai sprendė dėl poreikio iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams.
22. Atsakovo cituojama CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra apie 550 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 730 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
24. Įvertinus nurodytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsakovas neginčija, kad jis yra finansiškai nepajėgus mokėti tokio dydžio vaikų išlaikymą, todėl ši nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kartu pažymėtina, kad šių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neįtakoja šalių ginčo esmės išsprendimo, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai. Laikino išlaikymo priteisimas taip pat neturi reikšmės pakartotinai sprendžiant dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu vaikai gyvena su motina, o atsakovo teikiamas išlaikymas jiems nėra pakankamas).
26. Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų dėl bendravimo tvarkos, kadangi tai nėra šios apeliacijos dalykas. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1ir 3 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.