Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.8.; 2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 2.6.10.5.1.; 3.3.1.19.2.

2025 m. vasario 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei viešajai įstaigai Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Hausera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pagal rangos sutartį 53 860,64 Eur skolą, kurią atsakovė įskaitė kaip netesybas, 296,23 Eur delspinigius, 12,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo netesybas už darbų vėlavimą ir jas įskaitė į mokėtiną atlygį už darbus. Darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovė pagal 2020 m. rugsėjo 2 d. su atsakove sudarytą rangos sutartį Nr. 68 (toliau – ir Sutartis) atliko patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus su darbo projekto parengimu (toliau – ir Darbai). Ieškovei atlikus Darbus šalys 2023 m. gruodžio 29 d. pasirašė užbaigtų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovė 2023 m. gruodžio 29 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. HE 0023-181 (suma su PVM 119 793,23 Eur), tačiau atsakovė sumokėjo ieškovei tik 65 932,59 Eur, likusią 53 860,64 Eur sumą atsakovė sumokėti atsisakė, kadangi, vadovaudamasi Sutarties 10.2 punktu, už vėlavimą atlikti Darbus Sutartyje nurodytu laiku (už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d.) priskaičiavo ieškovei 53 860,64 Eur su PVM delspinigių.

1.2. Ieškovė pažymėjo, kad darbų vykdymo metu atsirado įvairių priežasčių, sąlygojusių Darbų atlikimo termino atidėjimą. Sutarties vykdymo metu buvo keičiamas techninis projektas – techninio projekto ŠVOK dalyje (B laida) 1 aukšte buvo numatytos didelio diametro šilumos tiekimo magistralės, kurios turėjo būti montuojamos esamuose gelžbetoniniuose kanaluose klinikos patalpose. Tačiau atsakovė pateikė techninio projekto C laidą, kurioje buvo suprojektuoti nauji sprendiniai, t. y. naujai suprojektuotos atšakos į skirtingas pastato puses, vamzdynus numatyta montuoti rūsio dalyje atvirai pagal A ašį, o klinikos dalyje prie grindų. Dėl šių priežasčių ieškovė negalėjo laiku atlikti Darbų, turėjo atšaukti ankstesnius medžiagų užsakymus ir iš naujo užsakyti pakeistas medžiagas; techninio projekto konstrukcijų dalyje buvo numatyti lifto įrengimo darbai, tačiau ieškovei nuardžius dalį rūsio grindų paaiškėjo, kad po grindų konstrukcija, kurioje pagal techninį projektą turėjo būti įrengiama apie 1 m gylio lifto prieduobė, yra pastato pakolonis. Be to, atlikus papildomus geologinius tyrimus paaiškėjo, kad sklype yra aukštas gruntinio vandens lygis. Atsiradus šioms nenumatytoms aplinkybėms buvo nuspręsta vietoje lifto montuoti keltuvą (kuriam pakanka įrengti tik pamatinę plokštę). Dėl šių priežasčių ieškovė negalėjo laiku atlikti Darbų, turėjo atšaukti ankstesnius medžiagų užsakymus ir iš naujo užsakyti pakeistas medžiagas; techninio projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje (A laida) lauko vandentiekis buvo suprojektuotas tik su vienu įvadu, o pastato vidaus vandentiekio dalyje suprojektuota šakotinė vidaus priešgaisrinio vandentiekio sistema. Ieškovei išnagrinėjus padėtį paaiškėjo techninio projekto klaida, nes pagal pastato paskirtį vidaus priešgaisrinio vandentiekio sistema privalėjo būti žiedinė. Taisydama klaidą atsakovė pateikė techninio projekto C laidą, kurioje buvo detalizuoti nauji sprendiniai, t. y. suprojektuoti du vandens įvadai į pastatą, perprojektuotas vandens apskaitos mazgas, suprojektuota vidaus žiedinė vandentiekio sistema įrengiant papildomus priešgaisrinius čiaupus. Dėl šių priežasčių ieškovė negalėjo laiku atlikti Darbų, turėjo atšaukti ankstesnius medžiagų užsakymus ir iš naujo užsakyti pakeistas medžiagas; techninio projekto ŠVOK dalyje (B laida) buvo numatyta ortakius 2 aukšte montuoti žemiau pakabinamų lubų. Atsakovės pateiktoje techninio projekto C laidoje jau buvo numatytas visiškai kitoks ortakių ir paskirstymo įrangos išdėstymas, ortakius numatant montuoti virš pakabinamų lubų ir keičiant jų formą bei matmenis, oro paskirstymo įrangą montuojant visiškai kitose vietose, nei buvo numatyta techninio projekto B laidoje. Tik išvedžiojus vėdinimo sistemos ortakius, ieškovė galėjo įrengti pakabinamų lubų apdailą, todėl užsitęsė Darbų atlikimo terminas; vykdydama Darbus, ieškovė nustatė, kad rūsio patalpose drėksta išorinės sienos, o 2 aukšte (ašyje „D“ tarp ašių „1-7“) drėksta angokraščiai, nes patekdavo lietaus vanduo, todėl ieškovė negalėjo pabaigti sienų ir grindų apdailos darbų. Taip pat nebuvo galimybės atlikti apdailos darbų Lp-03 laiptinėje, nes nebuvo suremontuotas priestatas. 2023 m. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą dėl priestato remonto darbų, dalies pastato cokolio šiltinimo darbų, 2 aukšto langų angokraščių iš išorės sandarinimo darbų, tik atlikus šiuos darbus ieškovė galėjo užbaigti apdailos darbus; po Sutarties pasirašymo atsakovė ieškovei pateikė interjero projektą, techninio projekto sprendinių derinimas su interjero projektu turėjo didelės įtakos Darbų atlikimo terminų atidėliojimui. Sutarties 10.2 punkte numatyta, kad delspinigių nebus reikalaujama, jei Darbus atlikti bus vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės. Ieškovė nuolatos informuodavo atsakovę teikdama pagrįstus įrodymus, pateisinančius Darbų vėlavimą, ir Darbus atlikti vėlavo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės. Todėl atsakovė neturi teisės skaičiuoti ieškovei jokių delspinigių. Be to, sutartyje numatytas delspinigių dydis 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nepagrįstai didelis, yra pagrindas jį sumažinti. Delspinigius atsakovė skaičiavo už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. (sutarties termino pabaigos) iki 2023 m. gruodžio 28 d. (galutinio darbų perdavimo), nors įstatyme numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas tokiems reikalavimams. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį.

2. Atsakovė VšĮ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka prašė ieškinį atmesti, kadangi darbai laiku neatlikti tik dėl ieškovės kaltės. Mano, kad sutartyje nustatytos netesybos pritaikytos pagrįstai.

2.1. Nurodė, kad ieškovė pažeidė vieną iš esminių Sutarties sąlygų – Darbų atlikimo terminą. Terminas praleistas tik dėl ieškovės kaltės – netinkamo Darbų organizavimo, kompetencijos stokos, neatitinkančio Techninio projekto darbų atlikimo ir sprendimų priėmimo. Todėl delspinigiai jai apskaičiuoti pagrįstai. Atsakovė 2021 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. S-386 „Dėl delspinigių taikymo“ pranešė ieškovei, kad darbus yra vėluojama atlikti, pažeidžiant Sutartimi šalių sulygtą terminą, kad atsakovė remdamasi Sutarties 10.2 punktu už vėlavimą atlikti darbus sutartu laiku nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. ieškovei pradėjo skaičiuoti delspinigius. Tačiau ieškovė, net ir žinodama, kad atsakovė už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuoja delspinigius, nedėjo pastangų, tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, kad darbai būtų užbaigti kaip įmanoma skubiau. Darbus baigta perduoti tik 2023 m. gruodžio 29 d., nors sutarties terminas suėjo 2021 m. rugsėjo 11 d.

2.2. Ieškovė darbus atliko ne pagal techninį projektą, nesilaikė statybos techniniuose reglamentuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių statybos veiklą. Būtent dėl šios priežasties ieškovei nuolat teko darbus perdaryti iš naujo, kas ir nulėmė tokį ilgą darbų atlikimo vėlavimą. Tai pagrindžia atsakovės ieškovei teikti raštai: 2022 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. S-331 „Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo bei normatyviniuose statybos dokumentuose nurodytų reikalavimų nesilaikymo“; 2022 m. gegužės 27 d. raštas Nr. S-187 „Dėl netinkamai atliktų darbų“; 2023 m. sausio 9 d. raštas Nr. S-6 „Dėl vėdinimo įrenginių neatitikties“.

2.3. Ieškovė nuolatos šalino atsakovės nustatytus defektus, kas irgi nulėmė tokį ilgą darbų atlikimo vėlavimą. Tai pagrindžia atsakovės ieškovei teikti Defektų aktai Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovė vengė šalinti atsakovės nustatytus defektus. Tai liudija ieškovei teiktas 2022 m. liepos 7 d. raštas Nr. S-220 „Dėl defektinių aktų įteikimo“.

2.4. Sutartyje numatytu darbų vykdymo laikotarpiu (per 12 mėnesių) ieškovė darbus atliko labai vangiai, dažnai statybos objekte nebuvo ir darbų neatliko be jokių pateisinamų priežasčių. Tai pagrindžia vangus ieškovės atliktų darbų aktavimas. Ieškovė per 2020 metų gruodžio mėnesį, 2021 metų sausio ir vasario mėnesius, t. y. per 3 mėnesius, atliko darbų tik už 7 390,00 Eur, per 2021 metų gegužės ir birželio mėnesius, t. y. per 2 mėnesius, atliko darbų tik už 8 166,59 Eur. Akivaizdu, kad Sutartyje numatytu darbų vykdymo laikotarpiu ieškovė net 5 mėnesius darbus atliko vangiai. Dėl visų šių išvardytų pagrįstų priežasčių atsakovei teko dėti labai daug pastangų raginant tiek raštiškai, tiek žodžiu ieškovę tinkamai ir kuo skubiau atlikti darbus. Taip pat atsakovei teko daug kartų tikrinti tuos pačius netinkamai atliktus darbus. Visi darbai turėjo būti atlikti per 9 mėnesius, o esant pagrįstų priežasčių, darbų vykdymo terminas ieškovei buvo pratęstas net 3 mėnesiams.

2.5. Ieškovė šildymo įrengimo darbus atliko per Sutartyje numatytą darbų vykdymo terminą, tačiau dalį šildymo dalies darbų ieškovė atliko ne pagal techninį projektą, todėl juos teko perdaryti. Darbų atlikimą pagrindžia 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktas Nr. 2 ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. atliktų darbų aktas Nr. 8. Netinkamai atliktus darbus pagrindžia ieškovei pateiktas 2021 m. spalio 14 d. raštas Nr. S-313 „Dėl netinkami atliktų darbų“. Po šildymo dalies darbų pakeitimo sumažėjo ir atliekamų darbų apimtys. Ieškovei nebereikėjo atverti grindyse esančių kanalų, juose pakloti vamzdžių ir vėl užverti kanalų. Vamzdžiai buvo sumontuoti juos tiesiog pritvirtinant prie sienos. Darbų apimtys ieškovei sumažėjo ir atsisakius įrengti liftą ir vietoje jo nusprendus įrengti keltuvą. Ieškovei nebereikėjo įrengti liftui skirtos prieduobės, įrengti lifto stiklinių pertvarų. Taip pat ieškovei nebereikėjo rūsyje atlikti laiptinės LP-01 apdailos darbų, taigi darbų apimtys dar sumažėjo.

2.6. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad dėl drėkstančių angokraščių ieškovė negalėjo pabaigti sienų ir grindų apdailos darbų. Šiuos darbus ieškovė atliko dar iki atsakovei sutvarkant angokraščius. Už Lp-03 laiptinės apdailos darbų neatlikimą laiku atsakovė delspinigių ieškovei neskaičiavo ir neišskaičiavo.

2.7. Ieškovei, kaip bet kuriam kitam viešųjų pirkimų dalyviui, buvo suteikta teisė ginčyti pirkimo sąlygas bei pirkimo komisijos sprendimus, tačiau ieškovė nepateikė jokių prieštaravimų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Ginčo atveju delspinigių dydžio sumažinimas reikštų kitų pirkimo dalyvių teisių pažeidimą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimą. Pažymi, kad visiems pirkimo dalyviams buvo nustatytos vienodos sąlygos. Pažymi, kad delspinigių dydis – 0,05 proc. – nėra neproporcingas, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai, nes taikytinas ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo likusių neatliktų darbų, be to, lygiai toks pat delspinigių dydis numatytas abiem Sutarties šalims. Sumažinus netesybas būtų neleistinai iškreipta Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, ieškovei suteiktas nepagrįstas pranašumas. Atsakovė delspinigių neišieško teismine tvarka, nes Sutarties 10.2 punkte jai buvo numatyta teisė delspinigius išskaičiuoti iš Rangovui mokėtinų sumų. Šiuo atveju atsakovė dėl 53 860,64 Eur su PVM dydžio delspinigių priteisimo su ieškiniu į teismą nesikreipė, ji juos išskaičiavo iš ieškovei mokėtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprašė teismo priteisti jos apskaičiuotų delspinigių, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas šalių santykiams netaikytinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nusprendė, jog Darbus buvo vėluojama atlikti tik dėl ieškovės kaltės.

5. Teismo vertinimu, ieškovės pozicija, jog atsakovė privalėjo įforminti Sutarties pakeitimų aktus, o ieškovė tik privalėjo pateikti lokalines sąmatas prie šių aktų, neatitinka Sutarties sąlygų. Pažymėjo, jog ieškovė turėjo pareigą tam tikrais dokumentais pagrįsti keičiamų darbų kainas ir kiekius, pateikti tam tikrus skaičiavimus, o atsakovė turėjo pareigą įvertinti ieškovės siūlymą dėl siūlomų kitų Darbų. Nusprendė, jog Darbus buvo vėluojama atlikti tik dėl ieškovės kaltės. Nurodė, kad šildymo, lifto / keltuvo įrengimo, vandentiekio, nuotekų, vėdinimo, apdailos, elektrotechnikos darbus pagal sutartį buvo vėluojama atlikti iš esmės dėl ieškovės kaltės.

6. Teismas vertino, jog būtent ieškovė turėjo pareigą tam tikrais dokumentais pagrįsti keičiamų darbų kainas ir kiekius, pateikti tam tikrus skaičiavimus, o atsakovė turėjo pareigą įvertinti ieškovės siūlymą dėl siūlomų kitų Darbų.

7. Nurodė, jog netesybos jau sumokėtos, dėl to negali būti sumažintos.

8. Pažymėjo, jog prašymas dėl senaties taikymo skaičiuojant netesybas yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Hausera“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai jas įvertino, todėl pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai jas pritaikydamas. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, dėl to netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Mano, jog teismas visiškai neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su realiu darbų atlikimo laiku ir tik gerokai vėlesniu jų aktavimo momentu. Rašytiniais įrodymais ieškovė įrodinėjo, kad visus atliktų darbų akte Nr. 17 nurodytus darbus ieškovė atliko dar 2022 m. gruodį, tačiau atsakovė tiesiog neleido ieškovei šių jau atliktų darbų užaktuoti, nes, jos teigimu, dar nebuvo parengti Sutarties pakeitimų aktai. Lygiai tokia pati situacija buvo ir su kitais atliktų darbų aktais, nes atsakovė aktyviai kišosi į ieškovės atliktų darbų aktavimo procesą. Sprendime teismas nė vienu žodžiu neužsiminė ir nevertino to, kad kapitalinio remonto techninio projekto naujos C laidos (šildymo, vėdinimo dalis bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis) buvo gautos jau pasibaigus Sutarties terminui.

9.2. Sprendime teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su Sutarties pakeitimų aktų parengimu. Teismo išvada apie tai, kad Sutarties pakeitimų aktus privalėjo rengti ieškovė, yra nepagrįsta jokiais byloje ištirtais įrodymais, ši išvada neatitinka nei Sutarties teksto, nei Sutarties vykdymo praktikos. Teismo išvada apie tai, jog ieškovė, pasirašydama 2023 m. gruodžio 11 d. susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kartu sutiko ir su visais 6 Sutarties pakeitimų aktais, yra nepagrįsta jokiais byloje ištirtais įrodymais. Atsakovė privertė ieškovę atgaline data pasirašyti abi 2023 m. gruodžio 11 d. susitarimo redakcijas tik todėl, kad priešingu atveju atsakovė grasino nepasirašysianti užbaigtų darbų perdavimo–priėmimo akto ir taip dar toliau vilkinsianti Sutarties užbaigimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 184 straipsnio 2 dalimi, visų Sutarties pakeitimo aktų turėjo nepripažinti įrodymais (ir apie jų suklastojimo faktą pranešti prokurorui), bet ne vadovautis šiais suklastotais dokumentais priimdamas skundžiamą sprendimą.

9.3. Pažymėjo, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu kvestionavo atsakovės atliktą delspinigių apskaičiavimo metodiką ir dydį, tačiau teismas šių ieškovės argumentų visiškai nevertino ir į juos neatsižvelgė. Delspinigiai negali būti skaičiuojami automatiškai, nes svarbu nustatyti, dėl kieno kaltės buvo vėluojama atlikti darbus. Nesutinka su sprendimo motyvais, jog byloje netesybos jau yra sumokėtos.

9.4. Pabrėžė, jog teismas rėmėsi techninę darbų priežiūrą vykdžiusio ir byloje kaip liudytojo apklausto R. D. parodymais, tačiau šio liudytojo parodymai yra nepatikimi, kadangi jis melavo teismui.

9.5. Akcentavo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą normą dėl ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomo sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino. Sprendime teismas netinkamai aiškino įskaitymą reglamentuojančias CK 6.130 straipsnyje įtvirtintas įskaitymo sąlygas. Atsakovė savo reikalavimą dėl 53 860,64 Eur delspinigių nustatė vienašališkai, niekada jo nederino su ieškove, ieškovė su juo niekada nesutiko, taigi, atsakovė ieškovės atžvilgiu niekada netapo apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų kreditore ir skolininke, t. y. nebuvo tenkinamos visos CK 6.130 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos įskaitymui atlikti.

10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

10.1. Pabrėžė, jog teismo sprendime nėra tokios išvados, kurioje būtų teigiama, jog pareigą rengti rangos sutarties pakeitimo aktus turėjo ieškovė. Ieškovė neteisingai ir visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su Sutarties pakeitimų aktų parengimu.

10.2. Atsakovės nuomone, ieškovė, teigdama, kad ieškovei savo pareigoms pagal Sutartį įvykdyti apskritai pakako tik atliktų darbų aktų ir pagal juos išrašytų sąskaitų, kad Sutarties pakeitimų aktai buvo būtini tik pačiai atsakovei (dėl jos įsipareigojimų finansuotojams), tik dar kartą įrodo ir patvirtina, kad ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Akivaizdu, kad ieškovė visiškai nedėjo pastangų ir nevykdė savo prievolės dėl tinkamo sutarties pakeitimo įforminimo, nes, jos manymu, tik pačiai atsakovei buvo būtini Sutarties pakeitimų aktai, kuriuos neva ji pati ir turėjo pasirengti.

10.3. Pažymėjo, jog ieškovė turėjo prievolę vykdyti darbus pagal patalpų kapitalinio remonto techninį projektą. Darbų neatlikimas pagal techninį projektą yra netinkamas darbų atlikimas. Taigi pakeitimų aktai ne mažiau reikalingi buvo ir ieškovei tam, kad galėtų pasigrįsti ne pagal techninį projektą atliktus savo darbus ir turėtų teisę iš atsakovės reikalauti mokėjimo už atliktus darbus, numatytus pakeitimo aktuose. Teiginys, kad teismas pakeitimų aktų turėjo nepripažinti įrodymais, yra visiškai nepagrįstas.

10.4. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia ir byloje neįrodė, kad darbus ieškovė atliko 2022 m. gruodžio mėnesį. Iškovė turėjo prievolę pateikti tinkamai pagrįstas nevykdytinų darbų ir papildomų darbų lokalines sąmatas, brėžinius ir kitus dokumentus, pagrindžiančius atsisakomų ir papildomų darbų kiekius bei vertes, ir tik įvertinus bei patvirtinus pateiktų dokumentų atitiktį visi darbų proceso dalyviai pasirašo pakeitimų aktą.

10.5. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Rangovas turėjo prievolę pagal patalpų kapitalinio remonto elektrotechninės dalies techninį projektą rengdamas elektrotechninės dalies darbo projektą atsižvelgti į interjero projekte numatytus apšvietimo sprendinius, taip pat turėjo prievolę darbo projekto stadijoje derinti šviestuvų tipus ir montavimo vietas su projekto architektu, atsižvelgiant į interjero projektą. Rangovas pagal Sutartį turėjo prievolę parengti elektrotechninės dalies darbo projektą, kuriuo vadovaujantis turėjo vykdyti elektrotechninės dalies darbus.

10.6. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia ir byloje neįrodė, kad interjero techninis projektas iš esmės keitė visus kapitalinio remonto techninio projekto sprendinius. Sprendimo išvada, kad ir interjero projektas rangovui buvo privalomas, yra teisinga, atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo neesmines, nepagrįstas faktines aplinkybes, kurios, jos manymu, galėtų pateisinti darbų atlikimo vėlavimą.

10.7. Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde, ginčydama teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenurodė kitų įrodymų, kurie paneigtų teismo padarytų išvadų pagrįstumą. Teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nenukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, jas netinkamai įvertino ir priėmė neteisingą ir panaikintiną sprendimą. Teismas ieškovės argumentų neignoravo.

10.8. Pažymėjo, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu kvestionavo atsakovės atliktą delspinigių apskaičiavimo metodiką ir dydį, tačiau nepateikė teismui jokių savo pagrįstų skaičiavimų ir konkrečių reikalavimų dėl delspinigių dydžio nustatymo. Ieškovė tik nurodė, kad atsakovė neva delspinigius apskaičiavo su klaidomis ir, anot jos, tarp atsakovės ir ieškovės atliktų skaičiavimų susidaro 45,06 Eur neatitikimas. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad atsakovė delspinigius skaičiavo apvalinimo būdu, o ieškovė delspinigius skaičiavo jų neapvalindama, tačiau konkrečios išvados ir prašymo dėl neva su klaidomis atlikto atsakovės skaičiavimo ieškovė teismui nepateikė. Delspinigiai buvo skaičiuojami, kaip ir nurodyta Sutartyje, nuo vėluojamų atlikti darbų kainos. Ieškovė nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir nepagrindė, kuo remdamasi ji nustatė, koks turėtų būti reikalavimo turinys ir kodėl reikalavime nepakanka nurodyti, nuo kada, kokiu pagrindu, dėl kokių priežasčių yra pradėti skaičiuoti delspinigiai, kodėl nepakanka žinoti, jog pradėti taikyti Sutartyje numatyto dydžio delspinigiai.

10.9. Nurodė, jog ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad techninę darbų priežiūrą vykdžiusio liudytojo R. D. parodymai yra nepatikimi, kad jis melavo teismui, kad jis yra nežinia kuo suinteresuotas.

10.10. Pabrėžė, kad teismo sprendime nėra išvados, jog pareigą rengti rangos sutarties pakeitimo aktus turėjo ieškovė.

10.11. Akcentavo, jog atsakovė neturėjo prievolės, prieš atlikdama įskaitymą, jį derinti su ieškove ar prašyti jos sutikimo atlikti įskaitymą. Ieškovė per daugiau nei dvejų metų laikotarpį nepateikė atsakovei jokių pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą. Taip pat per daugiau nei dvejų metų laikotarpį ieškovė neginčijo delspinigių skaičiavimo fakto ir dėl skaičiuojamų delspinigių nesikreipė į teismą.

10.12. Teismas įvertino egzistuojančių aplinkybių visetą, o ne vien tą aplinkybę, kad Sutartis sudaryta, įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuluojamos praktikos, kad teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies normą.

10.13. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį atsakovės reikalavimo teisei į delspinigius, kad teismas sprendime netinkamai aiškino ir taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą normą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (ar jo dalies) absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2 1096-910/2023 19 punktas).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 53 860,64 Eur skolos pagal rangos sutartį, kurią atsakovė įskaitė kaip netesybas, 296,23 Eur delspinigių, 12,50 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

16. Šalys 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė Rangos sutartį Nr. Nr. 68, pagal ją ieškovė atliko patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus su darbo projekto parengimu. Sutarties 4.1.2 p. numatyta, kad Darbai turėjo būti atlikti per 9 mėnesius nuo statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos, t. y. iki 2021 m. birželio 11 d. Statybvietė ieškovei buvo perduota 2020 m. rugsėjo 11 d. Darbų atlikimo terminas turėjo būti 2021 m. birželio 11 d. Sutarties 5.2 punktas numatė, jog tarpinis darbų aktavimas atliekamas užsakovui ir rangovui pasirašant atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Sutarties 8.3 punkte numatyta, kad už atliktus Darbus atsakovė ieškovei sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Sutarties 10.2 punktas numato, kad jei ieškovė vėluoja atlikti Darbus iki Darbų atlikimo termino, nurodyto Sutarties 4.1 papunktyje, pabaigos ir nepateikia atsakovei pagristų įrodymų, pateisinančių Darbų vėlavimą, atsakovė be oficialaus įspėjimo ir neribodama kitų savo teisių gynimo priemonių pradeda skaičiuoti 0,05 proc. delspinigius nuo vėluojamų atlikti darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 10.2 punkte numatyta, kad delspinigių nebus reikalaujama, jei Darbus atlikti bus vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės. Sutarties 10.3 punkte numatyta, kad jei atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėluoja sumokėti už atliktus Darbus be pateisinamos priežasties, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 0,05 proc. nuo vėluojamos sumokėti sumos dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną. Delspinigiai skaičiuojami nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos (ši diena neįskaitoma) iki dienos, kurią buvo gautas mokėjimas (ši diena neįskaitoma).

17. Iš 2021 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų akto matyti, jog įvardyti atlikti darbai: plieninių šildymo radiatorių, iki 1600 mm ilgio, vnt. montavimas (dviejų šildymo plokščių); plieninis radiatorius, dvigubas, šoninio pajungimo, kompl. 22-03-1200; plieninių šildymo radiatorių iki 1600 mm ilgio vnt. montavimas (trijų šildymo plokščių); plieninis radiatorius, trigubas, šoninio pajungimo, kompl. 33-03-1600; pieninis radiatorius, trigubas, šoninio pajungimo, kompl. 33-03-1200; plieninių šildymo radiatorių, iki 1600 mm ilgio, vnt. montavimas (dviejų šildymo plokščių); plieninis radiatorius, dvigubas, šoninio pajungimo, kompl. 22-05-1400; plieninis radiatorius, dvigubas, šoninio pajungimo, kompl. 22-05-1200; reguliuojamosios armatūros priedų montavimas, vnt. (termostatiniai elementai); termostatinio ventilio galvutė su skysčio sensoriumi; termostatinių radiatorių vožtuvų montavimas; termostatinis išankstinio nustatymo ventilis, vnt., DN15; grįžtamo srauto reguliavimo ventilis; vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš plieninių vamzdžių tiesimas, tvirtinant prie konstrukcijų (vamzdžio išorinis skersmuo iki 22 mm); vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš m plieninių vamzdžių tiesimas, tvirtinant prie konstrukcijų (vamzdžio išorinis skersmuo daugiau 22 mm iki 40 mm); vandentiekio, šildymo, dujotiekio vamzdynų iš m plieninių vamzdžių tiesimas, tvirtinant prie konstrukcijų (vamzdžio išorinis skersmuo daugiau 40 mm iki 70 mm); plieninis presuojamas vamzdis 022; plieninis presuojamasis vamzdis 028; plieninis presuojamasis vamzdis 035; plieninis presuojamasis vamzdis 042; plieninių presuojamųjų vamzdžių fasoninės dalys.

18. Iš 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų akto Nr. 2 matyti, jog įvardyti atlikti darbai; darbo projektas, informacinio laikinojo stendo parengimas ir įrengimas; vidaus patalpų durys, vitrinos ir liukas; liftas ir jo įrengimas, apdaila; vidaus patalpų apdaila; lauko vandentiekis; vidaus vandentiekis ir nuotekų šalinimas; šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas; elektrotechnika; elektroniniai ryšiai; apsauginė signalizacija; gaisrinė signalizacija.

19. Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. atsakovės rašto ieškovei (atsakymo į ieškovės 2021 m. rugsėjo 16 d. raštą), išsiųsto el. paštu, matyti, jog atsakovė informavo ieškovę dėl rangos darbų nurodydama, kad pastato priestato remonto darbų, dalies pastato cokolio šiltinimo darbų ir 2 aukšto langų angokraščių iš išorės sutvarkymo (užsandarinimo) darbų viešąjį pirkimą planuoja įvykdyti 2021 metų spalio mėnesio pradžioje. Pažymi, kad kol nėra įvykęs nurodytų papildomų darbų viešasis pirkimas, negali nurodyti tikslios pastato priestato remonto darbų, dalies pastato cokolio šiltinimo darbų ir 2 aukšto langų angokraščių iš išorės sutvarkymo darbų užbaigimo datos. Prašo kuo greičiau vykdyti kitus, nesusijusius su laiptinės Lp-3 apdailos darbais, rūsio lauko sienos iš vidaus sutvarkymo darbais ir 2 aukšto langų vidaus angokraščių glaistymo ir dažymo darbais, kapitalinio remonto darbus, kad remiantis Rangos sutarties 4.3. l punktu galėtų stabdyti darbus, kurių negalima vykdyti dėl papildomų remonto darbų įsigijimo ir atlikimo. Rašte pažymėta, jog l aukšto tambūro vitrinų ieškovė negalėjo užsakyti ne dėl to, kad dar nėra nupirktas knygų aparatas, o dėl to, kad Techniniame projekte nurodytų vidaus vitrinų V-1, V-2 ir V3 (160826-2-01-TP-SA.B-011) matmenys nesutampa su Techniniame darbo projekte nurodytos LD-1 lauko vitrinos su durimis (160826-1-01-TDP-SA.B-008) matmenimis. Taigi užsakovas kreipėsi į Techninio projekto ir Techninio darbo projekto autorių dėl Techninio projekto ir Techninio darbo projekto klaidų ištaisymo. Techninio projekto autorius pakoregavo vitrinos su durimis LD-1 ir vidaus vitrinų V-1, V-2 ir V-3 matmenis (vitrinų brėžinius prideda prie rašto). Informavo, kad ritininės užuolaidos (roletai) turi būti montuojamos ant visų 2 aukšto langų, t. y. 98 vnt., kaip numatyta Techniniame projekte Nr. 160826-2. Dalies langų dengti apdailiniais skydais, kaip numatyta interjero projekte, neplanuojama. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmame aukšte yra tik viena LD-1 vitrina su langais. Kaip pavaizduota interjero projekte, visa LD-1 vitrina su langais ir durimis, išskyrus informacinio ekrano vietą ir knygų surinkimo aparato angą, yra užklijuota apsaugine plėvele (LD-1 vitrinos vizualizacija pateikta interjero projekte, bet pakartotinai ją pridėjo prie rašto). Prieš užsakant apsauginę plėvelę, jos tikslius matmenis ir spalvą prašo suderinti su užsakovu. Nurodyta, kad keltuvo įrenginys nėra perduotas vertinti statybos techninės priežiūros vadovui, be to, kai užsakovas paprašė rangovo statybos vadovo pademonstruoti, kaip veikia keltuvo įrenginys, dėl nežinomų priežasčių šis įrenginys neveikė. Taigi būtent dėl šių priežasčių užsakovas nesutinka priimti iš rangovo keltuvo įrenginio. Keltuvo įrenginys bus priimtas tik tuomet, kai jis bus perduotas techninės priežiūros vadovui ir užsakovas bus įsitikinęs, kad šis įrenginys tinkamai veikia. Informuoja, kad užsakovui pateiktos laiptinės Lp-01 nedaromų darbų lokalinės sąmatos yra netinkamos, nes jose nėra numatyta dalies atsisakomų darbų, t. y. nėra numatyta mūro ardymo darbų, užmūrijimo darbų, dalies laiptų turėklų ir pan. Taip pat nėra pateikta atskiro dokumento, pagrindžiančio nevykdytinų darbų kiekį. Rašte atkreiptas dėmesys ir į kitus ieškovės atliktus darbus ir pažymima, jog ieškovė darbus objekte organizuoja netinkamai, t. y. ne taip, kaip numatyta statybos techniniuose reglamentuose, ir vengia prisiimti bet kokias galimas rizikas, susijusias su rangos darbų vykdymu.

20. Iš 2021 m. spalio 14 d. atsakovės rašto ieškovei, išsiųsto el. paštu, matyti, jog atsakovė informuoja ieškovę dėl netinkamai atliktų darbų pagal Rangos sutartį. Rašte nurodyta, jog įvertinus sumontuoto keltuvo įrenginį nustatyta, jog keltuvo įrenginys veikia netinkamai. Važiuojant keltuvo įrenginiu buvo pastebėta, kad keltuvas leidimosi metu skleidžia labai didelį, cypiantį ir girgždantį garsą, be to, keltuvo kilimo metu pasijuto svilėsių kvapas. Prašoma pašalinti keltuvo defektus. Pažymima, kad keltuvo įrenginys bus priimtas tik tada, kai jis veiks tinkamai. Taip pat minėtame rašte nurodyta, jog pagal Rangos sutartį šildymo dalies darbai rūsio patalpose yra atlikti netinkamai, t. y. jie atlikti ne pagal Techninį projektą ir ne pagal Darbo projektą. Dalis šildymo vamzdžių turėjo būti montuojami grindyse, o radiatoriai turėjo būti prijungti nuo grindų pakylančių vamzdžių, o ne nuo palubės, per visą sieną iki radiatoriaus einančiu vamzdžiu. Prašoma atlikti darbus taip, kaip jie numatyti Techniniame projekte.

21. Atsakovė ieškovei 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė raštą „Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo bei normatyviniuose dokumentuose nurodytų reikalavimų nesilaikymo“.

22. Atsakovė ieškovei 2022 m. gegužės 27 d. pateikė raštą „Dėl netinkamai atliktų darbų“.

23. Atsakovė ieškovei 2023 m. sausio 9 d. pateikė raštą „Dėl vėdinimo įrenginių neatitikties“.

24. Atsakovė ieškovei pateikė 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 4 d. defektų aktus.

25. Atsakovė ieškovei 2022 m. liepos 7 d. pateikė raštą „Dėl defektinių aktų įteikimo“, kuriame nurodyta, jog, ieškovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 4 d. defektų aktus, atsakovė juos pasirašo vienašališkai ir siunčia ieškovei paštu registruotu laišku, kaip tai numato Sutarties 5.7 punktas. Minėtame rašte atkreiptas dėmesys ir į tai, jog Sutarties 5.8 punktas numato, jog užsakovas (atsakovė) nepasirašys atliktų darbų akto tol, kol rangovas (ieškovė) savo sąskaita nepašalins defektų aktuose nurodytų trūkumų.

26. Ieškovė 2021 m. birželio 8 d. raštu įvardijo priežastis, kurios neleido Darbų atlikti Sutartyje numatytu laiku, ir 2021 m. birželio 9 d. šalys pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo Darbų atlikimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 11 d.

27. Atsakovė 2021 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. S-386 „Dėl delspinigių taikymo“ pranešė ieškovei, kad darbus yra vėluojama atlikti, jog atsakovė pradėjo skaičiuoti delspinigius nuo 2021 m. rugsėjo 12 d.

28. Šalys 2023 m. gruodžio 29 d. pasirašė užbaigtų darbų perdavimo–priėmimo aktą.

29. Ieškovė atsakovei 2023 m. gruodžio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. HE 0023-181 (suma su PVM 119 793,23 Eur), atsakovė 2023 m. gruodžio 30 d. sumokėjo ieškovei 65 932,59 Eur. Likusios 53 860,64 Eur sumos nesumokėjo.

30. Atsakovė 2024 m. sausio 10 d. raštu Nr. S-10 dėl priskaičiuotų delspinigių išskaičiavimo, vadovaudamasi Sutarties 10.2 punktu, už vėlavimą atlikti Darbus Sutartyje nurodytu laiku (už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d.) priskaičiavo ieškovei 53 860,64 Eur su PVM delspinigių.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

31. Ginčo atveju atsakovė nuo ieškovės reikalavimo priteisti 53 860,64 Eur skolą už atliktus darbus gynėsi tuo, kad atsakovė atliko priešpriešinės prievolės, susidedančios iš 53 860,64 Eur atsakovės apskaičiuotų delspinigių už darbų atlikimo termino praleidimą, įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas įskaitymo teisėtumą, turėjo pareigą įvertinti, ar delspinigiai apskaičiuoti pagrįstai.

32. Pagal bylos duomenis, šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

33. Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3-192-219/2018). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojančioje CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį, išskirti tokie bendradarbiavimo pareigos elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Be to, noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinės bylos Nr. e3K-3-301-969/2020 40 punktą).

34. Sutarties šaliai nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį, atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022 56, 58 punktai).

35. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teismams sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, reikia vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet ir, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, taip pat ir konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, rangovui, kuris nukrypimą nuo sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų grindžia užsakovo kalte, tenka pareiga įrodyti, koks konkrečiai nukrypimo nuo termino praleidimo laikotarpis (visas ar dalis jo) buvo nulemtas būtent užsakovo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 44 punktas; 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 9 916/2022 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta ir tai, kad net ir teismų nustatyta perkančiosios organizacijos (užsakovės) klaida, padaryta rengiant Pirkimo dokumentus, nesudaro pagrindo visiškai atleisti tiekėją (rangovą) nuo civilinės atsakomybės už vėlavimą atlikti darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 40 punktas; 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022 29 punktas).

37. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog darbai buvo atlikti anksčiau nei oficialiai užaktuoti, kai aktavimą vilkino atsakovė.

38. Aptariamu atveju atliktų Darbų perdavimas ir priėmimas turėjo būti vykdomas laikantis Sutarties 5 skyriuje nustatytų atliktų Darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos. Sutarties 5.1 punkte buvo numatyta, jog Darbai apima reikalingos vykdomosios dokumentacijos įforminimą ir jos perdavimą Užsakovui, taip pat reikalingus montavimo, išbandymų ar tyrimų darbus. Taigi, perduodama Darbus ieškovė turėjo pareigą perduoti ne tik atliktus Darbus, bet ir vykdomąją dokumentaciją, reikalingus montavimo ir išbandymų, tyrimų darbus. Šalių sudarytos Sutarties 5.2 punktas numatė, jog atliktų Darbų aktavimas atliekamas Užsakovui ir Rangovui pasirašant atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę, o Sutarties šalims pasirašius aktus, Rangovas galėdavo teikti sąskaitą. Be to, tame pačiame Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad Rangovas teikia 3 aktų egzempliorius Užsakovui iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, o Užsakovas per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų aktų apie atliktus darbus gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktus aktus arba jų nepasirašo, grąžindamas juos Rangovui ir pareikšdamas pretenzijas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė aktus atsakovei siuntė el. paštu suderinti, tai pažymėdama siunčiamame el. laiške.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog 2022 m. gruodžio mėnesį darbai jau buvo baigti. Iš atsakovės 2022 m. gruodžio 30 d. rašto ieškovei nustatyta, jog ieškovė informuojama, jog 2022 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų akto Nr. 17 nepasirašo ir atliktų darbų nepriima ir reiškia pretenzijas: 1) dėl darbų grupės (etapo) Nr. „Darbo projektas. Informavimo stendo parengimas ir įrengimas“; 2) dėl darbų grupės (etapo) Nr. „Vidaus patalpų durys, vitrinos ir liukas“; 3) dėl darbų grupės (etapo) Nr. 4 „Vidaus patalpų apdaila“; 4) dėl darbų grupės (etapo) Nr. „Elektrotechnika“. Pažymėtina, kad pagal šalių Sutarties 2.1 punktą Darbai laikomi baigtais vykdyti tik tada, kai Užsakovui yra perduotas Darbų rezultatas. Darbų rezultatas pagal Sutarties 2.2 punktą – pasirašytas Statinio užbaigimo aktas, atlikti visi reikalingi Darbai, siekiant pasiekti numatytas veikas.

40. Teisėjų kolegija darbo išvadą, jog darbai nebuvo laikomi baigtais 2022 m. gruodžio mėnesį, kaip teigia apeliantė, nes atsakovė turėjo pagrįstų pastabų dėl jų atlikimo. Nesutikdama su apeliantės argumentais dėl atsakovės vilkinimo priimti darbus, kolegija pažymi, jog Darbų nepriėmimas savaime nereiškia vilkinimo, jei tam yra objektyvios priežastys, pavyzdžiui, nustatyti trūkumai ar neatitiktis sutarties sąlygoms. Atsakovė išreiškė konkrečias pretenzijas dėl kelių darbų grupių, o tai rodo, kad ji vykdė savo teisę tikrinti atliktus darbus ir reikalauti jų atitikties sutartiniams reikalavimams. Jei darbai neatitiko kokybės standartų ar nebuvo visiškai užbaigti, atsakovė turėjo pagrindą jų nepriimti, ir tai negali būti laikoma nepagrįstu vilkinimu.

41. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji turėjo rengti Sutarties pakeitimų aktus, ir klaidingai vertino 2023 m. gruodžio 11 d. susitarimo pasirašymą kaip ieškovės sutikimą su visais Sutarties pakeitimų aktais. Ji argumentuoja, kad atsakovė privertė ją pasirašyti šiuos dokumentus grasinimais vilkinti darbų priėmimą, o teismas turėjo nepripažinti jų įrodymais ir pranešti prokurorui apie galimą dokumentų suklastojimą.

42. Šalių sudarytos Sutarties 17.3 punktas numatė, jog pakeitimas įforminimas susitarimu ar protokolu dėl darbų pakeitimo, nurodant darbų pavadinimus, vienetus, kiekius, techninius sprendinius (pavyzdžiui, brėžinius ir kita), įkainius / kainų nustatymo pagrindą ir skaičiavimą (vadovaujantis Sutarties 3.4.1 papunkčiu). Toks susitarimas ar protokolas turi būti patvirtintas ir pasirašytas šalių ir laikomas sutartine Sutarties dalimi. Sutarties 17.2 punktas numatė, jog pakeitimas pagrindžiamas dokumentais (pvz., defektų aktu, brėžiniais (įsk. Projekto korektūrą pagal jo naują redakciją) ar kitais dokumentais), kurie turi būti patvirtinti Rangovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir projektuotojo ir (ar) statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo parašais ir raštu suderinti su Užsakovu. Pagal šalių sudarytos Sutarties 17.5 punktą Rangovas turėjo prievolę pateikti nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą, kurioje turėjo būti nurodytos nevykdytinų Darbų kainos, apskaičiuotos pagal Sutarties 3.4.1 papunktyje nurodytus Darbų kainų nustatymo būdus, ir siūlymą dėl kitų Darbų, t. y. vietoje nevykdomų Darbų siūlomų atlikti Darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal Sutarties 3.4.1 papunktyje nurodytus Darbų kainų nustatymo būdus, Užsakovui įvertinus Rangovo siūlymą, koreguojama Sutarties kaina (jei reikia).

43. Iš aptartų Sutarties sąlygų galima konstatuoti, jog forminant Sutarties pakeitimą buvo būtina tinkamai jį pagrįsti, t. y. prie susitarimo dėl Sutarties pakeitimo turėjo būti pridėti darbų pakeitimų aktai ar kiti dokumentai, kurie pagrindžia darbų pakeitimo priežastis, atsisakomų ar (ir) papildomų darbų kiekius, naujus techninius sprendinius, kainų nustatymą ir skaičiavimą. Pagal Sutarties nuostatas pakeitimus (pakeitimų aktus) tvirtina Rangovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas. Užsakovas tik derina jau parengtus ir patvirtintus pakeitimo aktus ir jį lydinčius dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog už Sutarties pakeitimų aktų parengimą buvo atsakinga tik viena atsakovė. Pagal aptartas šalių sudarytos Sutarties sąlygas apeliantė turėjo pareigą tam tikrais dokumentais pagrįsti keičiamų darbų kainas ir kiekius, pateikti tam tikrus skaičiavimus, o atsakovė turėjo pareigą įvertinti siūlymą dėl kitų Darbų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantė dėl tinkamo darbų pakeitimų įforminimo atsakovei teikė lokalines sąmatas, o pagrindžiančių kiekius ir kainas dokumentų neteikė.

44. Kolegija pažymi, jog apeliantė, pasirašydama 2023 m. gruodžio 11 d. susitarimą Nr. VPS-50.1, patvirtino ne tik patį susitarimą, bet ir visus jame nurodytus sutarties pakeitimo aktus, kurie buvo neatskiriama susitarimo dalis ir pagrindė atliktų darbų keitimą. Remiantis sutartinių santykių stabilumo ir sąžiningumo principais bei pacta sunt servanda (sutarčių privalomumo) doktrina, apeliantė, savo valia pasirašiusi šiuos dokumentus, neteko teisės vėliau ginčyti jų teisėtumo ar reikšti pretenzijų dėl jų turinio. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė faktiškai vykdė darbus pagal pakeitimo aktuose numatytas sąlygas ir su jais susijusius lydimuosius dokumentus, o jų turinio neginčijo vykdydama sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl tariamo prievartinio susitarimo pasirašymo ar dokumentų suklastojimo nėra pagrįsti objektyviais byloje surinktais įrodymais ir prieštarauja jos pačios veiksmams sutarties vykdymo metu.

45. Apeliantė apeliaciniame skunde dėsto argumentus, jog liudytojo R. D. parodymai, duoti teisme, yra melagingi ir pirmosios instancijos teismas neturėjo jais remtis priimdamas skundžiamą sprendimą.

46. Pagal civilinio proceso teisę, šalis, kuri teigia tam tikrą faktą (šiuo atveju – kad liudytojas melavo), turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie liudytojo parodymų melagingumą, jos teiginiai yra deklaratyvūs ir negali būti vertinami kaip pagrįsti. Pagal CPK 185 straipsnį, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, ir teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, nustatė, kad techninę priežiūrą vykdžiusio asmens parodymai yra patikimi, jais vadovavosi. Apeliantė negali remtis vien subjektyviu nepasitikėjimu liudytoju kaip pagrindu atmesti jo parodymus. Melagingi parodymai yra baudžiamosios atsakomybės objektas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK 235 straipsnis), todėl jei apeliantė tvirtina, kad liudytojas sąmoningai melavo, ji turėjo pateikti konkrečius įrodymus, pvz., prieštaringus dokumentus ar kitų liudytojų parodymus, patvirtinančius neatitikimus. Kadangi tokių įrodymų nepateikta, teiginiai apie melagingumą vertintini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne vien tik šio liudytojo parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, todėl net jei liudytojo parodymai būtų ginčijami, jie nėra vienintelis įrodymas, lėmęs teismo išvadą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad liudytojas melavo, kai nėra pateikta objektyvių to įrodymų, negali būti laikomas pagrįstu ir nėra pakankamas abejoti teismo sprendimo teisėtumu.

47. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos argumentų dėl delspinigių apskaičiavimo metodikos ir dydžio. Ji nesutinka su automatiniu delspinigių skaičiavimu, nes būtina nustatyti, dėl kieno kaltės vėlavo darbai. Taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad netesybos jau sumokėtos, nes mano, jog sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu. Apeliantė mano, jog atsakovė nepagrįstai įskaitė jai apskaičiuotas netesybas į atsakovės mokėtiną sumą už atliktus darbus, nes Darbus buvo vėluojama atlikti ne dėl apeliantės kaltės.

48. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Prievolė gali pasibaigti, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl įskaitymo, įvykusio iki bylos iškėlimo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą. Tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015). Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys dėl netesybų priteisimo akivaizdžiai rodo, kad ieškovė nesutinka su atliktu įskaitymu ir jį ginčija, todėl teismas turi įvertinti atlikto įskaitymo teisėtumą. Šiuo aspektu visų pirma turi būti įvertinta, ar atsakovė turėjo teisę skaičiuoti atsakovei netesybas už pavėluotą Sutarties įvykdymą.

50. CK įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

52. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: 1) perkančiosios organizacijos yra atsakingos už tikslias, aiškias, nedviprasmiškas bei teisingas pirkimo sąlygas ir visus pirkimo dokumentus, įskaitant techninę specifikaciją, techninį projektą bei sutarties projektą; 2) rangovas negali būti laikomas atsakingu už techninio projekto, pateikto užsakovo, klaidas, trūkumus; 3) rangovui negali kilti neigiamų padarinių už netinkamą užsakovo elgesį, t. y. netinkamo, su klaidomis techninio projekto pateikimą ir neoperatyvų nustatytų klaidų šalinimą. Pagal bendrą taisyklę rangovui, kuris nukrypimą nuo sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino grindžia užsakovo kalte (netinkamu techniniu projektu ar kt.), tenka pareiga įrodyti, koks konkrečiai nukrypimo nuo termino praleidimo laikotarpis (visas ar dalis jo) buvo nulemtas būtent užsakovo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-969/2020).

53. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).

54. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė atitinkamai taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022 58 punktas).

55. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2010, 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kai kyla ginčas dėl priteistinų netesybų dydžio, vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-562/2013, 2015-06-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-358/2015).

56. Teismas pažymi, kad anksčiau paminėti principai taikytini ir nagrinėjant bylas, kylančias iš viešųjų pirkimų teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

57. Be kita ko, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

58. Pirmiausiai pasisakytina dėl apeliantės prašymo taikyti senatį delspinigių skaičiavimui. Apeliantė mano, jog atsakovė gali reikalauti delspinigių tik už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 10 d. (už šešis mėnesius iki pareikalavimo) iki 2023 m. gruodžio 29 d. (Darbų užbaigimo). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo.

59. CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).

60. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

61. Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prievolės įvykdymo terminas aiškiai apibrėžtas šalių sutartyje, tai, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties eiga išvestiniam reikalavimui dėl netesybų pareikšti prasideda tuomet, kai sueina sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023). Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023).

63. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja ir tokią praktiką, kad ieškinio senaties negalima taikyti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, todėl turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

64. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui išieškoti delspinigius prasidėjo 2021 m. rugsėjo 11 d., t. y. tuomet, kai suėjo 2020 m. rugsėjo 2 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas. Teisėjų kolegija pažymi, jog prievolės įvykdymo terminas buvo aiškiai apibrėžtas šalių sudarytoje sutartyje, todėl ieškinio senaties terminas išvestiniam reikalavimui dėl delspinigių prasidėjo pasibaigus pagrindinės prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

65. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 5 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; kt.).

66. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

67. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog netesybos jau sumokėtos, dėl to negali būti sumažintos, taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliantei taikytos netesybos nėra neprotingos ar akivaizdžiai per didelės. Apeliantė apeliaciniu skundu argumentuoja, jog Sutarties 10.2 ir 10.3 punktuose nustatytos 0,05 proc. per dieną dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, nes sudaro net 18,5 proc. metinių palūkanų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės skundo argumentais, kuriais kvestionuojamas netesybų dydis.

68. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė atitinkamai taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis).

69. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

70. Minėta, jog šalys Sutarties 10.2 punkte susitarė, kad jei ieškovė vėluoja atlikti Darbus iki Darbų atlikimo termino, nurodyto Sutarties 4.1 papunktyje, pabaigos ir nepateikia atsakovei pagristų įrodymų, pateisinančių Darbų vėlavimą, atsakovė be oficialaus įspėjimo ir neribodama kitų savo teisių gynimo priemonių pradeda skaičiuoti 0,05 proc. delspinigius nuo vėluojamų atlikti darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

71. Minėta, jog šalys 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė Rangos sutartį, Darbai turėjo būti atlikti per 9 mėnesius nuo statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos, t. y. iki 2021 m. birželio 11 d., statybvietė ieškovei buvo perduota 2020 m. rugsėjo 11 d. Be to, 2021 m. birželio 9 d. šalys pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo Darbų atlikimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 11 d.

72. Darbų perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas 2023 m. gruodžio 29 d.

73. Konstatavusi darbų atlikimo termino pažeidimą, atsakovė pradėjo skaičiuoti delspinigius, taikydama 0,05 proc. ieškovei: už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. spalio 19 d. (38 dienos, neužaktuotų darbų suma 233 593,99 Eur) 4 438,40 Eur; už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. (33 dienos, neužaktuotų darbų suma 202 695,84 Eur) 3 344,55 Eur; už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. (38 dienos, neužaktuotų darbų suma 188 145,86 Eur) 3 574,66 Eur; už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. sausio 27 d. (29 dienos, neužaktuotų darbų suma 165 618,30 Eur) 2 401,49 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. vasario 27 d. (31 diena, neužaktuotų darbų suma 145 105,99 Eur) 2 249,05 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. kovo 29 d. (30 dienų, neužaktuotų darbų suma 133 255,43 Eur) 1 998,90 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. (246 dienos, neužaktuotų darbų suma 117 611,81 Eur ) 14 393,46 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. (274 dienos, neužaktuotų darbų suma 104 908,36 Eur) 14 371,30 Eur; už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. (119 dienų, neužaktuotų darbų suma 117 141,23 Eur) 7 088,83 Eur. Iš viso atsakovė apskaičiavo 53 860,64 Eur su PVM delspinigių už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. ir išskaičiavo delspinigius iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus.

74. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog apie delspinigių skaičiavimą buvo informuota tik vieną kartą, kai atsakovė jau atsiuntė 2024 m. sausio 10 d. raštą dėl priskaičiuotų delspinigių skaičiavimo, apeliantė teigia, jog iki tol nebuvo gavusi iš atsakovės jokių pareikalavimų dėl delspinigių. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė dar 2021 m. gruodžio 15 d. raštu informavo, jog remdamasi Sutarties 10.2 punktu už vėlavimą atlikti Darbus sutartu laiku nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. pradėjo skaičiuoti delspinigius.

75. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės skundą ir atsižvelgęs į pateiktus argumentus dėl per didelių netesybų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino Sutarties nuostatas dėl delspinigių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai, nustatyti Sutartyje, yra neproporcingai dideli ir neatitinka sąžiningumo bei protingumo principų, numatytų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje. Nors abi šalys yra juridiniai asmenys, tai nereiškia, kad netesybos gali būti nustatomos nesilaikant sąžiningumo ir proporcingumo kriterijų. Tokie delspinigiai gali sukelti neproporcingą naštą apeliantei, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie yra daug didesni nei įprasta rinkos praktikoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad netesybos, nustatytos Sutartyje, turi būti aiškiai ir suprantamai įvertintos abiejų šalių, ypač atsižvelgiant į apeliantės galimybes prognozuoti ir kontroliuoti tokius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į apeliantės situaciją ir galimybes įvykdyti Sutartį, todėl 0,05 proc. delspinigių dydis yra per didelis ir nesuderinamas su pagrindiniais sąžiningumo ir protingumo reikalavimais. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas priima sprendimą, kad Sutarties nuostatos dėl delspinigių dydžio turi būti peržiūrėtos ir sumažintos iki protingo ir rinkoje taikomo dydžio, kuris atitiktų šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrintų teisingą bei sąžiningą įsipareigojimų vykdymą.

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudarytos Sutarties 10.2 ir 10.3 punktuose nustatytos netesybos, siekiančios 0,05 proc. per dieną, sudaro pernelyg didelę metinių palūkanų naštą –18,5 proc., šios sąlygos yra aiškiai neproporcingos ir nesąžiningos. Taigi, siekiant užtikrinti teisingumą ir proporcingumą, netesybos sumažintinos iki 0,02 proc. per dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, 0,02 proc. delspinigių dydis atitiktų tiek teisinius, tiek etinius principus, užtikrintų sąžiningą atsakomybę už sutarties pažeidimus ir labiau atitinka rinkos praktiką, neperkrautų šalių per didelėmis finansinėmis sankcijomis.

77. Taigi, už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. spalio 19 d. (38 dienos, neužaktuotų darbų suma 233 593,99 Eur): delspinigiai = 233 593,99 × 0,0002 × 38 = 1 773,76?Eur. Už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. (33 dienos, neužaktuotų darbų suma 202 695,84 Eur): delspinigiai = 202 695,84 × 0,0002 × 33 = 1 338,38? Eur. Už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. (38 dienos, neužaktuotų darbų suma 188 145,86 Eur): delspinigiai = 188 145,86 × 0,0002 × 38 = 1 429,70?Eur. Už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. sausio 27 d. (29 dienos, neužaktuotų darbų suma 165 618,30 Eur): delspinigiai = 165 618,30 × 0,0002 × 29 = 960,19?Eur. Už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. vasario 27 d. (31 diena, neužaktuotų darbų suma 145 105,99 Eur): delspinigiai = 145 105,99 × 0,0002 × 31 = 900,76?Eur. Už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. kovo 29 d. (30 dienų, neužaktuotų darbų suma 133 255,43 Eur): delspinigiai = 133 255,43 × 0,0002 × 30 = 799,53?Eur. Už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. (246 dienos, neužaktuotų darbų suma 117 611,81 Eur): delspinigiai = 117 611,81 × 0,0002 × 246 = 5 783,59?Eur. Už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. (274 dienos, neužaktuotų darbų suma 104 908,36 Eur): delspinigiai = 104 908,36 × 0,0002 × 274 = 5 758,71?Eur. Už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. (119 dienų, neužaktuotų darbų suma 117 141,23 Eur): delspinigiai = 117 141,23 × 0,0002 × 119 = 2 794,59?Eur. Bendra delspinigių suma, taikant 0,02 proc., už visus laikotarpius yra 21 539,21 Eur.

78. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti ir rodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai, nustatyti Sutartyje, yra neproporcingai dideli ir nesuderinami su sąžiningumo bei protingumo principais, taikomais pagal Civilinio kodekso 1.5 straipsnį. Atsižvelgdamas į šiuos pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tik iš dalies pagrįstas ir teisėtas. Dėl to sprendimas pakeičiamas, delspinigių dydį sumažinant iki teisingo ir protingo lygio, atitinkančio rinkoje taikomas normas.

79. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog 10.2 ir 10.3 punktuose nustatytos 0,05 proc. per dieną dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, jos sumažintinos iki 0,02 proc. Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistina 32 321,43 Eur skola (53 860,64 Eur – 21 539,21 Eur).

80. Sutarties 8.3 punkte numatyta, kad už atliktus Darbus atsakovė ieškovei sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsakovė ieškovės 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HE 0023-181 (suma su PVM 119 793,23 Eur) gavo 2023 m. gruodžio 29 d., 2023 m. gruodžio 30 d. sumokėjo ieškovei 65 932,59 Eur, likusią 53 860,64 Eur sumą atsakovė turėjo sumokėti iki 2024 m. sausio 28 d. Sutarties 10.3 punkte numatyta, kad jei atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėluoja sumokėti už atliktus Darbus be pateisinamos priežasties, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 0,05 proc. nuo vėluojamos sumokėti sumos dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną. Delspinigiai skaičiuojami nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos (ši diena neįskaitoma) iki dienos, kurią buvo gautas mokėjimas (ši diena neįskaitoma). Atsakovei delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 2024 m. sausio 29 d. iki 2024 m. vasario 9 d. (ieškinio teismui pateikimo data), atsakovė vėlavo sumokėti už atliktus Darbus 11 dienų. Sutartyje numatytą 0,05 proc. delspinigių dydį sumažinus iki 0,02 proc., atsakovės ieškovei mokėtina delspinigių suma sudaro 118,49 Eur (53 860,64 Eur x 0,02 proc. x 11 dienų).

81. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanoms apskaičiuoti aptariamoje situacijoje yra taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Ieškinys teismui pateiktas 2024 metų pirmąjį pusmetį, turi būti taikoma 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, t. y. 12,50 proc. (4,50 + 8,00). Taigi, atsakovė nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei privalo mokėti 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškovės naudai iš atsakovės priteistos sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

88. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą (nutartį), jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

89. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

90. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 8 954 Eur bylinėjimosi išlaidų.

91. Apeliantė patyrė 7 078,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pagrindžiantys tai dokumentai: 1) PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22221, iš viso 1 815,00 Eur sumai, kurią sudaro: atsakymo į užsakovo 2024 m. sausio 10 d. raštą Nr. S-10 dėl priskaičiuotų delspinigių išskaičiavimo parengimas (2024 m. sausio 12 d.) – 600 Eur; atstovavimas derybose telefonu dėl bibliotekos objekto (2024 m. sausio 15 d.) – 150 Eur; pasiūlymo bibliotekai dėl taikos sutarties sudarymo ir taikos sutarties projekto parengimas (2024 m. sausio 16 d.) – 450 Eur; pasiūlymo bibliotekai dėl taikos sutarties sudarymo ir taikos sutarties projekto koregavimas ir išsiuntimas (2024 m. sausio 17 d.) – 150 Eur; atstovavimas derybose telefonu dėl bibliotekos objekto (2024 m. sausio 23 d.) – 150 Eur; 2) PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22235, iš viso 1 815,00 Eur sumai, už ieškinio rengimą (2024 m. vasario 8 d.); 3) PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22258, iš viso 3 085,50 Eur sumai, už atsiliepimo analizę – 300 Eur ir dubliko rengimą – 2 250 Eur; 4) PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22270, iš viso 363 Eur sumai, už tripliko analizę. Taip pat pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22288, iš viso 1 875,50 Eur sumai, kuria sudaro: teisinių konsultacijų teikimas (2024 m. birželio 25 d.) – 300 Eur; transporto išlaidos (2024 m. birželio 25 d.) – 100 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas (2024 m. birželio 25 d.) – 150 Eur; pasirengimas teismo posėdžiui (2024 m. birželio 25 d.) – 300 Eur; atstovavimas teismo posėdyje (2024 m. birželio 25 d., 4 valandos) – 600 Eur; transporto išlaidos (2024 m. birželio 26 d.) – 100 Eur.

92. Teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 60 proc. ieškovės ieškinio reikalavimo, iš atsakovės priteisiamas 5 372,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

93. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

94. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl delspinigių dydžio ir jų mažinimo pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

95. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

96. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, sprendžiamas klausimas dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

97. Apeliantė sumokėjo 1 037 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 2 541 Eur. Iš viso apeliantė patyrė 3 578 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

98. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės išlaidos rengiant apeliacinį skundą buvo patirtos 2024 m. rugpjūčio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 161 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 809,30 Eur (1,3 x 2 161 Eur). Apeliantės prašomos priteisti 2 541 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog iš dalies tenkintas ieškovės apeliacinis skundas, ieškovei iš atsakovės priteisiama atlyginti 2 146,80 Eur (60 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hausera“ iš atsakovės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 32 321,43 Eur (trisdešimt du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt vienas euras 43 centai) skolos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hausera“ iš atsakovės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 118,49 Eur (vienas šimtas aštuoniolika eurų 49 centai) delspinigių.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hausera“ iš atsakovės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 12,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hausera“ iš atsakovės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 5 372,40 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt du eurai 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hausera“ iš atsakovės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 2 146,80 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt šeši eurai 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.