Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ patikslintą ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. V. (toliau – atsakovė) 2 877,92 Eur skolos, 58,53 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. 2021 m. gegužės 11 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, jog dar nėra paveldėjusi po A. V. mirties likusio palikimo. Pažymėjo, kad 2020 m. liepos 29 d. yra pateikusi pareiškimą dėl paveldėjimo pagal apyrašą, tačiau turto apyrašas iki šiol nėra patvirtintas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, sprendimą už akių panaikino ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.

4. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei R. V., kuriuo palaikė pradiniame ieškinyje išdėstytus reikalavimus: priteisti iš atsakovės 2 877,92 Eur skolos, 58,53 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Ieškovė nurodė, kad tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Minimos patalpos skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė A. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties palikimą priėmė atsakovė. Taigi atsakovė, priėmusi palikėjo turtą, turi pareigą atsiskaityti už palikėjo skolas. Už į patalpas tiektą šilumos energiją nebuvo apmokėtos sąskaitos pateiktos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. sausio 13 d., todėl susidarė 2 877,92 Eur skola. Ieškovė prašomus priteisti delspinigius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. (atsižvelgiant į pradinio ieškinio pateikimo teismui laiką).

6. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pateiktas Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Žanos Palaimienės pranešimas patvirtina, kad atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas paveldėjimo byloje pagal apyrašą nėra išduotas, nes nėra pateiktų dokumentų, įrodančių palikėjo nuosavybės teisę į 2021 m. gegužės 6 d. antstolio Roberto Vasiliausko turto apyrašo papildyme nurodytą turtą. Be to, apyrašas patvirtina, kad paveldimo turto vertė buvo 47 467,90 Eur, o skoliniai įsipareigojimai sudarė 1 494 253,53 Eur. Ieškovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad patalpos, kurioms susidarė reikalaujama skola, nuosavybės teise palikėjui jo mirties dieną nepriklausė. Dėl to šis nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į minimus apyrašus, o atsakovė niekada juo nedisponavo, faktiškai nevaldė, todėl teiginys, jog šias patalpas paveldėjo atsakovė ir ji kaip savininkė atsako už skolas, yra nepagrįstas.

7. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, kadangi nei ieškinio pareiškimo metu, nei šiuo metu jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ji nėra įgijusi nuosavybės teisių į jokį palikėjo turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 479,77 Eur skolos, 53,86 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 1 533,63 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė. Taip pat, atsakovei iš ieškovės priteisė 831,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos) tiekia šilumos energiją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtos patalpos laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2012 m. spalio 9 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2020 m. sausio 14 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė A. V. (A. V.), kuris mirė (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. V. mirties, 2020 m. liepos 29 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui padavė atsakovė R. V..

10. Teismas iš ieškovės pateiktų duomenų nustatė, kad ieškovė A. V. už 2019 m. birželio mėnesį išrašė sąskaitą 1 398,15 Eur sumai. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio mėnesį, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2-391-262/2017, atliko perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., tai yra UAB „Boomerang Technologies“ panaikino (anuliavo) mokesčius nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., o A. V. pateikė apmokėjimui 2019 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. 19VST 37046, į kurią įtraukti mokesčiai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (sąskaitos suma 1 398,15 Eur).

11. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-262/2017 pripažino negaliojančia atsakovų A. V. ir UAB „Boomerang Technologies“ 2012 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria buvo parduota negyvenamoji patalpa – pramoninių prekių parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir grąžino atsakovui A. V. minėtą nekilnojamąjį daiktą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-338-186/2018, minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Todėl sprendė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti apskaičiuotus mokesčius už tiektą šilumos energiją į patalpas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio, kai savininku pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį buvo UAB „Boomerang Technologies“, kuri faktiškai ir galėjo naudotis patalpomis kol nebuvo nuginčytas sandorio galiojimas.

12. Teismas iš byloje pateiktos 2019 m. birželio 30 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. 19VST Nr. 37047 nustatė, kad UAB „Boomerang Technologies“ buvo apskaičiuota mokėti 4 348,16 Eur suma, kuri susidėjo iš tokių sudėtinių dalių: mėnesio pradžios likučio – 5 747,86 Eur; apskaičiuoto mokesčio per mėnesį – 1 399,70 Eur, mėnesio pabaigos likučio – 4 348,16 Eur. 2019 m. birželio 30 d. kreditinėje detalioje sąskaitoje apskaičiuota suma – 1 399,70 Eur. A. V. 2019 m. birželio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir detali sąskaita už 2019 m. birželio mėnesį. Jose užfiksuota mokėtina suma – 1 398,15 Eur. Kadangi iš minėtų sąskaitų ir detalių sąskaitų teismas negalėjo nustatyti, kokio dydžio ir už kuriuos mėnesius buvo apskaičiuoti mokesčiai, darė išvadą, kad byloje ieškovė neįrodė, kokio dydžio mokesčiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 398,15 Eur skolą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas sprendė, kad sumokėti už teiktas paslaugas patalpoms laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 29 d. prievolė kyla A. V., todėl yra pagrindas 1 184,63 Eur skolą ieškovei priteisti iš atsakovės.

14. Teismas taip pat sprendė, kad už į patalpas tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio (įskaitytinai) nebuvo atsiskaityta, todėl atsižvelgiant į tai bei aukščiau konstatuotas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti skolą tenkinamas tik dalyje, ieškovei iš atsakovės priteisiant kaip įrodytą ir pagrįstą 1 479,77 Eur sumą (1,25 + 0,19 – 0,76 +41,29 + 83,60 + 1 184,63 Eur + 115,62 + 53,95 Eur).

15. Teismas nurodė, kad šioje byloje konstatavus, kad A. V., o vėliau ir jo įpėdinė R. V. pareigos sumokėti ieškovei susidariusį įsiskolinimą už suteiktą šilumos energiją patalpoms laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 29 d. ir nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio (įskaitytinai) tinkamai neįvykdė, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovės teisę į delspinigių priteisimą, tačiau delspinigiai nagrinėjamu atveju skaičiuotini nuo 1 479,77 sumos. Už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. iš atsakovės ieškovei priteistina 53,86 Eur delspinigių (182 * (1 479,77 Eur * 0,02 proc.) suapvalinus gaunasi 53,86 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovės ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1 Teismas nepriteisė iš atsakovės 1 398,15 Eur skolos dalies dėl to, kad, teismo nuomone, už 2018 m. sausio – balandžio mėnesių laikotarpiu ieškovės suteiktas paslaugas turėjo mokėti UAB „Boomerang Technologies“, o už 2018 m. birželio – 2019 m. birželio mėnesiais ieškovei suteiktas paslaugas turėjo mokėti A. V., tačiau iš pateiktų dokumentų teismas negalėjo apskaičiuoti skolos dalies už šį laikotarpį, todėl teismas šioje dalyje ieškinį atmetė, nors nekonstatavo fakto, jog už šį laikotarpį už ieškovės suteiktas paslaugas skolos nėra.

16.2 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-262/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-338-186/2018 (nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas) patalpos buvo grąžintos A. V. pritaikius restituciją, kas reiškia, jog A. V., kaip patalpų savininkas, turi mokėti už patalpoms tiektą šilumos energiją ir už laikotarpį iki teismo sprendimo, kuriuo pirkimo–pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu.

16.3 Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo fakto, jog nėra susidariusios skolos už laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio suteiktas paslaugas, o nurodė, kad iš pateiktų dokumentų negali nustatyti šiuo laikotarpiu priskaičiuotų sumų. Todėl ieškovė prašo priimti papildomus įrodymus t. y. dokumentus, patvirtinančius 1 398,15 Eur skolos pagrįstumą: mokesčių paskaičiavimo pažymą bei 2018 m. sausio – 2019 m. gegužės mėnesiais UAB „Boomerang Technologies“ pateiktas sąskaitas už patalpoms tiektą šilumos energiją. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po priimto teismo sprendimo, kadangi byloje nebuvo ginčo iš atsakovės pusės dėl paskaičiuotų sumų pagrįstumo ir nebuvo ginčo kas privalo sumokėti už paslaugas suteiktas konkrečiu laikotarpiu, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų tokius įrodymus priimti.

16.4 Nagrinėjant bylą nebuvo ginčo dėl paskaičiuotos 1 398,15 Eur sumos, teismas dėl šios sumos nusprendė priimdamas teismo sprendimą, todėl ieškovė negalėjo pateikti papildomų paaiškinimų (nebuvo suteikta teisė būti išklausytai). Ieškovės nuomone, jeigu teismui kilo klausimų dėl 1 398,15 Eur sumos, teismas turėjo pasinaudoti bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo institutu tam, kad būtų tinkamai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėta byla, juo labiau, kad teismas nusprendė vertinti į bylą neįtraukto asmens UAB „Boomerang Technologies“ teises ir pareigas, susijusias su patalpomis.

16.5 Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dalyje dėl 1 398,15 Eur skolos dalies ir 4,67 Eur delspinigių.

16.6 Šioje byloje sprendžiamas ginčas tiesiogiai susijęs su UAB „Boomerang Technologies“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, todėl UAB „Boomerang Technologies“ turi teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs UAB „Boomerang Technologies“ pareigą atsiskaityti su ieškove, UAB „Boomerang Technologies“ nepagrįstai neįtraukė į bylą.

2. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteista skola, delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos gali būti išieškomas tik iš atsakovės paveldėto palikėjo A. V. turto. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1 Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad tuo metu kai patalpos nuosavybės teise priklausė UAB „Boomerang Technologies“, šilumos energija šioms patalpoms buvo tiekiama A. V. naudai, su tuo susiję ieškovės argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti.

17.2 Sutiktina su sprendime padarytomis išvadomis, jog vien tik iš ieškovės perskaičiavimų (pažymų), kurių nepagrindžia jokie kiti pirminiai rašytiniai įrodymai, negalima nustatyti 1 398,15 Eur įsiskolinimo susidarymo laikotarpio, todėl ieškovė neįrodė reikalavimo dalyje dėl 1 398,15 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ir teismas pagrįstai jį atmetė.

17.3 Ieškovės prašymas priimti naujus įrodymus yra nepagrįstas, nes atsakovės atstovas neginčijo tik laikotarpyje nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio (įskaitytinai) paskaičiuotų mokesčių teisingumo. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad ne mažiau nei 2 kartus pirmosios instancijos teismas ir atsakovės atstovas siūlė ieškovei patikslinti šios skolos susidarymą pagrindžiančius duomenis, pateikiant papildomus rašytinius įrodymus, ir patikslinti patį ieškinį.

17.4 Apeliaciniame skunde nėra pagrindžiama, kokiomis aplinkybėmis priimtas sprendimas gali įtakoti UAB „Boomerang Technologies“ teises ir pareigas, nes skola už sunaudotą šilumos energiją sprendimu yra priteista tik iš atsakovės. Tai, kad dalis ieškinio reikalavimų dėl įsiskolinimo buvo atmesta, savaime nereiškia, jog šią skolos dalį privalo sumokėti UAB „Boomerang Technologies“. Šiuo sprendimu iš ieškovės nėra atimama teisė dėl likusios nesumokėtos skolos dalies priteisimo iš UAB „Boomerang Technologies“ pakartotinai kreiptis į teismą.

17.5 1 479,77 Eur skola, delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės buvo priteistos kaip iš A. V. pėdinės. Tačiau, nors bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti įrodymai, kad sūnaus palikimą atsakovė yra priėmusi pagal turto apyrašą, esminė sprendimo vykdymui aplinkybė, kad skola gali būti išieškoma tik iš atsakovės paveldėto turto masės, sprendime liko nepaminėta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 398,15 Eur skolos už tiektą šilumos energiją į patalpas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

5. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: mokesčių paskaičiavimo pažymą ir PVM sąskaitas–faktūras teiktas bei išrašytas 2018 m. sausio – 2019 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, kurias pateikė su apeliaciniu skundu. Pasak apeliantės, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė prašo nepriimti ieškovės pateiktų naujų įrodymų, kadangi ieškovė juos galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.

6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

7. Pažymėtina, kad pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

8. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, turi įvertinti, ar bylos šalis pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę įrodinėti atitinkamas aplinkybes, ar jos jai buvo žinomos, ar buvo pakankamai laiko įrodymams teikti, ar teismas nesuvaržė bylos šalies teisių teikti byloje įrodymus, ar kooperavosi su šalimis renkant įrodymus. Jeigu teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalies procesinių teisių, o pati šalis nerodė iniciatyvos ar net piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (teikė prašymus dėl įrodymų tik teismo posėdžio dieną, neprašė skirti ekspertizės per pakankamą bylos nagrinėjimo laiką ir pan.), tai gali sudaryti pagrindą nepriimti vėliau pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 32 punktas; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022, 40 punktas).

9. Iš 2021 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teisėja kėlė klausimą dėl sąskaitos, kuri buvo iš pradžių išrašyta UAB „Boomerang Technologies“ ir po to perrašyta A. V. (2019 m. birželio 30 d. sąskaita Nr. 19VST 37046) (2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:25:20 iki 0:26:22). To paties teismo posėdžio metu, teisėja siūlė ieškovei dar kartą patikslinti skolos paskaičiavimo lentelę (2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:31:00 iki 0:31:13). Iš 2022 m. birželio 21 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teisėja tikslinosi, kokia skolos paskaičiavimo lentele, kuri pagrįstų skolos paskaičiavimą, galutinai turėtų vadovautis. Atsakydama ieškovė nurodė, kad turėtų būti vadovaujamasi 2022 m. kovo mėnesio pateikta skolos paskaičiavimo lentele (2022 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:03:50 iki 0:04:20). Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugpjūčio 16 d. metu atsakovės atstovas nurodė, kad nėra aiškūs skolos susidarymo laikotarpiai ir kam naudojantis patalpomis susidarė skolos (2022 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas 0:55:47 iki 0:57:13).

10. Susipažinus su bylos medžiaga, taip pat atsižvelgiant į iš teismo posėdžių garso įrašų nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliantės argumentą, kad naujų įrodymų būtinybė iškilo tik po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog ieškovė turėtų pateikti kiekvieno konkretaus mėnesio paskaičiavimus už tiektą šilumos energiją, taip pat ir atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra aiškūs skolos susidarymo laikotarpiai. Ieškovė turėjo pakankamai laiko šiuos duomenis pateikti, kadangi jai apie įrodymų pateikimą buvo išaiškinta 2021 m. gruodžio 8 d. posėdžio metu, o bylos nagrinėjimas baigtas 2022 m. rugpjūčio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu. Be to, ieškovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl jai turėjo būti žinoma, kad prašydama priteisti skolą turi ją pagrįsti leistinais įrodymais (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat nenustačius objektyviai egzistavusių kliūčių teikti į bylą įrodymus tada, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės pateiktų naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), tiekia šilumos energiją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtos patalpos laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2012 m. spalio 9 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2020 m. sausio 14 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė A. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateikto testamentų registro išrašo matyti, jog po A. V. mirties, 2020 m. liepos 29 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui padavė atsakovė R. V..

13. Ieškovė A. V. už 2019 m. birželio mėnesį išrašė sąskaitą 1 398,15 Eur sumai. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio mėnesį, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2-391-262/2017, atliko perskaičiavimą už laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. tiektą šilumos energiją, tai yra klientui UAB „Boomerang Technologies“, su kodu 8010333, panaikino (anuliavo) mokesčius nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., o klientui A. V., su kodu 0864400, pateikė apmokėjimui 2019 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. 19VST 37046, į kurią įtraukti mokesčiai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (sąskaitos suma 1 398,15 Eur).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 398,15 Eur skolos ir 4,67 Eur delspinigių (ne)pagrįstumo

14. Ieškovė apeliaciniu skundu visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti apskaičiuotus mokesčius už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio, kai patalpų savininku pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį buvo UAB „Boomerang Technologies“, kuri faktiškai ir galėjo naudotis patalpomis kol nebuvo nuginčytas sandorio galiojimas. Ieškovės teigimu, už tiektą šilumos energiją turi atsiskaityti atsakovė, kadangi A. V. patalpas 2012 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo pardavęs UAB „Boomerang Technologies“, tačiau, pripažinus minėtą sandorį negaliojančiu, buvo taikoma restitucija ir A. V. vėl tapo patalpų savininku, taigi šilumos energija patalpoms buvo teikiama A. V. naudai.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-262/2017 pripažino negaliojančia A. V. ir UAB „Boomerang Technologies“ 2012 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria buvo parduota negyvenamoji patalpa – pramoninių prekių parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir grąžino atsakovui A. V. minėtą nekilnojamąjį daiktą, o atsakovei UAB „Boomerang Technologies“ iš atsakovo A. V. priteisė už šį turtą gautas lėšas – 401 251,16 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-338-186/2018, minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 11 d. patalpos nuosavybės teise priklausė UAB „Boomerang Technologies“. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad, ieškovei nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų, kad tuo metu, kai patalpos nuosavybės teise priklausė UAB „Boomerang Technologies“, šilumos energija buvo tiekiama A. V. naudai, apeliacinio skundo argumentai susiję su reikalavimu priteisti skolą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio atmestini kaip nepagrįsti.

16. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatė, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris vėliau buvo patikslintas bei kurio vienas iš reikalavimų buvo priteisti iš UAB „Boomerang Technologies” skolą už negyvenamajai patalpai – pramoninių prekių parduotuvei, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3068-1099/2021 ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2021 m. vasario 17 d. Taigi ieškovei minėtu teismo sprendimu už akių iš UAB „Boomerang Technologies“ buvo priteista suma už tiektą šilumos energiją į tas pačias patalpas už skolos laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 11 d. Nagrinėjamos bylos atveju tenkinus ieškovės reikalavimą šioje dalyje, ieškovė be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėtų kito asmens sąskaita.

17. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2019 m. birželio 30 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. 19VST Nr. 37047 duomenimis ir A. V. 2019 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra bei detalia sąskaita už 2019 m. birželio mėnesį, sprendė, kad byloje ieškovė neįrodė, kokio dydžio mokesčiai buvo apskaičiuoti už laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 398,15 Eur skolą atmetė.

18. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės skolos už laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio suteiktas paslaugas, kadangi teismas nekonstatavo fakto, jog nėra susidariusios skolos už šį laikotarpį, o tiesiog nurodė, kad iš pateiktų dokumentų negali nustatyti šiuo laikotarpiu priskaičiuotų sumų. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą bei 2018 m. sausio – 2019 m. gegužės mėnesiais UAB „Boomerang Technologies“ pateiktas sąskaitas už patalpoms tiektą šilumos energiją ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taip pat, ieškovės teigimu nagrinėjant bylą nebuvo ginčo dėl paskaičiuotos 1 398,15 Eur sumos, o teismas dėl šios sumos nusprendė priimdamas teismo sprendimą, todėl ieškovė negalėjo pateikti papildomų paaiškinimų (nebuvo suteikta teisė būti išklausytai). Ieškovės nuomone, jeigu teismui kilo klausimų dėl 1 398,15 Eur sumos, teismas turėjo pasinaudoti bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo institutu tam, kad būtų tinkamai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėta byla.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Taigi, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2021, 44 punktas).

20. Iš dispozityvumo ir rungimosi principų išplaukia, kad pareiga (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) teikti teismui įrodymus tenka šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas).

21. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, teismas turi procesinę pareigą tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą bylos baigtimi suinteresuotiems proceso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20, 21 punktai).

22. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus, kad ieškovė negalėjo pateikti papildomų paaiškinimų dėl skolos, o teismui kilus klausimų dėl 1 398,15 Eur sumos, teismas turėjo pasinaudoti bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo institutu, atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės skolą už laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio suteiktas paslaugas, turėjo pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Remiantis šios nutarties 19 punkte nurodytomis iš vykusių teismo posėdžių nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. ieškovei buvo pasiūlyta pateikti 2019 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. 19VST 37046 detalizuojančius duomenis – kokia skola buvo paskaičiuota už kiekvieną mėnesį pagal išrašytą sąskaitą, tačiau ieškovė neatsižvelgė į teismo siūlymus ir dėl savo pačios aplaidumo nepateikė skolą pagrindžiančių duomenų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė šiuo atveju neginčija aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas iš ieškovės pateiktų duomenų neturėjo galimybės nustatyti kokia skola susidarė už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio bei nenustačius aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo už į patalpas tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. birželio 30 d.

24. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės delspinigius rėmėsi Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktu, kuriame numatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi nustatančia, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

25. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dalyje dėl 1 398,15 Eur skolos priteisimo, t. y. apeliantės skundžiamas sprendimas nepakeistas, ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl 4,67 Eur delspinigių priteisimo netenkintinas.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (ne)buvimo

26. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

27. Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviems sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negaliojantis, kadangi šioje byloje sprendžiamas ginčas tiesiogiai susijęs su UAB „Boomerang Technologies“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, UAB „Boomerang Technologies“ turi teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, nes nuo šios bylos baigties tiesiogiai priklauso jos materialinės teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3068-1099/2021 priteisė ieškovei iš UAB „Boomerang Technologies” skolą už į patalpas tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 11 d., t. y. ankstesniu teismo sprendimu nuspręsta, kad už minėtą laikotarpį pareiga atsiskaityti su ieškove kilo UAB „Boomerang Technologies“, nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo nuspręsta dėl UAB „Boomerang Technologies” materialiųjų teisių ir pareigų.

Dėl atsakovės prašymo papildyti pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį

29. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė savarankišką procesinį prašymą – papildyti sprendimo rezoliucinę dalį, tiksliai įvardinant atsakovės (kaip įpėdinės) atsakomybės apimtį.

30. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad ši CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata aiškintina taip, jog įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės; įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė A. V. palikimą priėmė pagal turto apyrašą, tačiau priimdamas sprendimą ir priteisdamas skolą ieškovės naudai, įpėdinių atsakomybę ribojančios taisyklės sprendime neužfiksavo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti patikslinama, ją papildant nurodymu, kad iš atsakovės priteista palikėjo skolos dalis gali būti išieškoma tik iš jos paveldėto palikėjo turto.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, jį papildant nurodymu dėl atsakovės prievolės ribojimo paveldėtu turtu.

33. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos ir dėl su jų priteisimu susijusių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 847 Eur teisinių paslaugų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad šiuo sprendimu ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, iš atsakovės R. V., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) priteistų skolos sumų išieškojimas turi būti vykdomas tik iš paveldėto A. V. (A. V.) turto.

Priteisti atsakovei R. V., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.