Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ patikslintą ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Byloje nustatyta, kad į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos), tiekiama šilumos energija. Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtos patalpos laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2012 m. spalio 9 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2020 m. sausio 14 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė A. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto testamentų registro išrašo matyti, jog po A. V. mirties, 2020 m. liepos 29 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui padavė atsakovė R. V..

12. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad patalpos ginčo laikotarpiu būtų buvusios atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.388 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato kitaip. Tokia pati pareiga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme – atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą (įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Taigi, A. V. už į jam priklausiusias patalpas tiektą šilumos energija turėjo pareigą atsiskaityti. Tai, kad ginčo patalpos nuo 2020 m. sausio 14 d. jam nuosavybės teise nebepriklausė, nepanaikino jo sutartinės prievolės sumokėti už ankstesnį laikotarpį susidariusį įsiskolinimą už faktiškai suteiktas paslaugas.

13. Paaiškėjus, kad A. V. yra miręs, ieškovė ieškinį dėl susidariusio įsiskolinimo šioje byloje reiškia R. V., kuri pagal Testamento registro duomenis 2020 m. liepos 29 d. pateikė notarui pareiškimą dėl A. V. palikimo priėmimo.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį atsakovei

14. Atsakovės atstovas esminiu argumentu, anot jo, sudarančiu pagrindą atmesti ieškovės pareikštą ieškinį, nurodo tai, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam subjektui. Atsakovės atstovas laikosi pozicijos, kad nors atsakovė yra padavusi notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, tačiau šiai dienai jai dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ieškinys jai negali būti reiškiamas. Taip pat pažymi, kad atsakovė ketina atsisakyti palikimo. Tuo tarpu ieškovė įrodinėja, kad atsakovė, pateikusi notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, nebeturi teisės atsisakyti priimti palikimą, tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas atsakovei, neturi jokios teisinės reikšmės, todėl ieškovė, būdama A. V. įpėdinė, yra tinkama atsakovė byloje.

16. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė R. V. palikimą priėmė 2020 m. liepos 29 d., kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 12 d. Testamentų registro išraše (tai patvirtina ir byloje pateiktas pats pareiškimas), nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškimas buvo paduotas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Byloje nustatyta, kad atsakovė palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Palikimo priėmimo pagal turto apyrašą esmė yra tokia, kad įpėdinis, priėmęs palikimą tokiu būdu, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2021 m. sausio 4 d. sudarė turto apyrašą, kuris buvo koreguojamas 2021 m. gegužės 6 d. turto apyrašo papildymu ir 2022 m. balandžio 7 d. turto apyrašo patikslinimu. Į turto apyrašus skola ieškovei nebuvo įtraukta.

17. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. Kasacinis teismas pažymėjo, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).

19. Ieškovė byloje įrodinėja, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą įgyvendino 2020 m. liepos 28 d. išsiųsdama Vilniaus miesto 10-am notarų biurui pranešimą dėl informacijos apie skolą suteikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šalia CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tinkamu pranešimu laikomas ir pranešimas notarui. Taip pat pažymėjo, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras, į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Atsakovė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui padavė 2020 liepos 29 d., t. y. vieną dieną vėliau, nei ieškovė pateikė notarui informaciją apie skolą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad ieškovė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą įgyvendino tinkamai.

20. Nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę spręsti ginčo teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo (taip pat įrašyto į sudarytą paveldimo turto apyrašą) netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).

21. Teismas pažymi, kad nors atsakovės atstovas yra teisus, nurodydamas, kad turto apyrašą sudaro antstolis, tačiau iš CK 5.53 ir 5.54 straipsnių teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad pagrindinis vaidmuo, sudarant turto apyrašą, tenka įpėdiniui. CK 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apyrašo pabaigoje turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. 7 dalyje numatyta, kad įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. CK 5.54 straipsnyje reglamentuojama, kad jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, šio kodekso 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako savo turtu. Taigi, kaip teisingai pažymėjo ieškovė teismo posėdžio metu, informaciją, reikalingą turto apyrašui sudaryti, turi teikti įpėdinis. Atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyta, kad atsakovė apie jos atžvilgiu priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą už akių Nr. e2-33967-566/2020 sužinojo 2021 m. balandžio 20 d., kai iš jos banko sąskaitos antstolis nurašė lėšas. Tačiau koreguojant turto apyrašą 2021 m. gegužės 6 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. skola ieškovei nebuvo įtraukta į turto apyrašą, nors buvo priteista įsiteisėjusiu sprendimu. Apyrašas nėra vykdomasis dokumentas, todėl jo pagrindu kreditorius priverstinai išieškoti reikalaujamos sumos negali. Apyraše yra fiksuojama informacija apie palikėjo skolas, tačiau tai nereiškia, kad skolos užfiksavimas apyraše suponuoja įpėdinių prievolę ją grąžinti. Kreditoriaus skolos nepripažinimas, nėra priežastis, kuri pateisintų kreditoriaus reikalavimo neįtraukimą į apyrašą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1612-345/2013). Taigi, tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir minėtas sprendimas už akių buvo panaikintas, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, t. y. kad atsakovė ginčija ieškovės pareikštus reikalavimus, nagrinėjamu atveju sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą neturi jokios teisinės reikšmės, kaip ir neturi teisinės reikšmės tas faktas, kad ieškovė nebuvo įtraukta į turto apyrašą kaip kreditorė, nes taip atsitiko dėl pačios atsakovės kaltės.

22. Teismas nesutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad atsakovė vis dar turi galimybę atsisakyti palikimo ir kad tol, kol jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ji nelaikoma palikimo savininke.

23. Įstatymas numato vienintelį atvejį, kada gali būti atsisakoma palikimo – t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Pažymėtina, kad CK 5.60 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad yra neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Jokių kitų atvejų, kada gali būti atsisakoma palikimo, įstatyme nėra numatyta. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra padavusi notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą. Todėl remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, atsakovė nebeturi teisinės galimybės atsisakyti palikimo ar atšaukti pateiktą pareiškimą. Paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo atsakovei faktas šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Pagal CK 5.67 straipsnio 1 dalį, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, įpėdinis paveldėjimo teisės liudijimo gali prašyti bet kuriuo metu, suėjus trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo. Įstatyme nėra numatyti įpareigojantys terminai, iki kada įpėdinis privalo (turi) gauti minėtą dokumentą. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinta pareiga jį pasiimti. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, taigi, numatyta teisė, o ne pareiga. Tokios pačios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 5.66 straipsnio 1 dalies nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo e3K-3-173-916/2021).

24. Vadinasi, atsakovė, pateikdama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, t. y. priimdama palikimą, automatiškai tapo palikimo savininke, o paveldėjimo teisės liudijimas laikytinas tik dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teisės į palikimą turėjimą, kitaip tariant, kaip kasacinis teismas yra nurodęs, įpėdinio teises įforminantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017). Šioje byloje konstatavus, kad atsakovė, priėmusi A. V. palikimą, nebeturi teisinės galimybės atsisakyti palikimo ar atšaukti prareiškimą dėl palikimo pagal turto apyrašą priėmimo, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos, anot jos, susidariusios teikiant paslaugas A. V., priteisimo atsakovei, kaip įpėdinei. Tokią išvadą taip pat patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad palikėjui mirus, ne tik jo turtinės teisės, bet ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017).

Dėl atsakovės atstovo prašymo sustabdyti bylą

25. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. Pagal įstatymą bylos sustabdymas gali būti privalomas (CPK 163 straipsnis) arba fakultatyvus (CPK 164 straipsnis).

26. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kiekvienu konkrečiu atveju individualiai sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, taigi bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta esant būtinu (CPK 164 straipsnio 4 punktas).

27. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pareiškė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus užbaigta paveldėjimo byla arba išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovės atstovas prašė prašymo netenkinti.

28. Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės nepatenka į CPK 163 straipsnyje išvardintų atvejų, kuriems esant kyla teismui pareiga sustabdyti bylą, sąrašą.

29. Šiame sprendime buvo nustatyta, kad atsakovė, pateikdama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, neturi teisės atšaukti minėto pareiškimo, taip pat nebeturi teisės atsisakyti palikimo, atsakovė palikimo savininke laikoma nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo dienos. Tuo tarpu paveldėjimo teisės liudijimas tėra dokumentas, kuriuo įforminamos įpėdinio teisės. Dėl šių priežasčių nei paveldėjimo bylos užbaigimas, nei paveldėjimo teisės liudijimo (ne)išdavimas bylos nagrinėjimui jokios teisinės reikšmės neturi. Atsakovė, priėmusi A. V. palikimą, automatiškai priėmė ir palikėjo turėtas skolas. Todėl pasitvirtinus faktui, kad A. V. jo mirties dieną turėjo įsiskolinimą ieškovei, minėta skola pereitų atsakovei, kaip pareigų perėmėjai, nepriklausomai nuo to, ar paveldėjimo byla būtų pasibaigusi, ar ne, ar būtų išduotas jai paveldėjimo teisės liudijimas, ar ne. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkintinas, neįrodžius esant pagrindui.

Dėl reikalavimų (ne)pagrįstumo

31. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė A. V. už 2019 m. birželio mėnesį išrašė sąskaitą 1398,15 Eur sumai. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2019 m. birželio mėnesį, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2-391-262/2017, atliko perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., tai yra klientui su kodu (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Boomerang Technologijos“ panaikino (anuliavo) mokesčius nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., o klientui su kodu (duomenys neskelbtini) pateikė apmokėjimui 2019 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. 19VST 37046, į kurią įtraukti mokesčiai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (sąskaitos suma 1 398,15 Eur).

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-262/2017 pripažino negaliojančia atsakovų A. V. ir UAB „Boomerang Technologies“ 2012 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria buvo parduota negyvenamoji patalpa – pramoninių prekių parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir grąžino atsakovui A. V. minėtą nekilnojamąjį daiktą, o atsakovei UAB „Boomerang Technologies“ iš atsakovo A. V. priteisė už šį turtą gautas lėšas – 401 251,16 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-338-186/2018, minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šie duomenys patvirtina, kad A. V. ginčo patalpas 2012 m. spalio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo pardavęs UAB „Boomerang Technologies“, tačiau pripažinus minėtą sandorį negaliojančiu, A. V. vėl tapo ginčo patalpų savininku. Teismas pažymi, kad ieškovė A. V. turėjo teisę apskaičiuoti mokesčius už faktiškai jo naudai tiektą šilumos energiją. Nors 2012 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kuria ginčo patalpos buvo parduotos UAB „Boomerang Technologies“, buvo pripažinta negaliojančia nuo 2018 m. birželio 1 d., tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tuo metu, kai ginčo patalpų savininke pagal tuo metu dar galiojusį sandorį buvo UAB „Boomerang Technologies“, faktiškai ginčo patalpomis bei į jas tiekta šilumos energija naudojosi A. V. . Dėl šios priežasties ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti apskaičiuotus mokesčius už tiektą šilumos energiją į ginčo patalpas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio, kai savininku pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį buvo UAB „Boomerang Technologies“, kuri faktiškai ir galėjo naudotis ginčo patalpomis kol nebuvo nuginčytas sandorio galiojimas.

33. Ieškovė byloje pateikė 2019 m. birželio 11 d. elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad remiantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-391-262/2017, t. y. atsižvelgus į tai, kad patalpos (duomenys neskelbtini) buvo grąžintos buvusiam savininkui A. V., nuspręsta perskaičiuoti skolą nuo 2018 m. sausio 1 d., nes iki tol, kaip nurodyta laiške, viskas priteista. Iš byloje pateiktos 2019 m. birželio 30 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. 19VST Nr. 37047 matyti, kad UAB „Boomerang Technologies“ buvo apskaičiuota mokėti 4 348,16 Eur, kuri susidėjo iš tokių sudėtinių dalių: mėnesio pradžios likučio – 5 747,86 Eur; apskaičiuoto mokesčio per mėnesį – -1399,70 Eur, mėnesio pabaigos likučio – 4 348,16 Eur. Atskirai pateikta 2019 m. birželio 30 d. kreditinė detali sąskaita, iš kurios matyti apskaičiuota suma – -1399,70 Eur. A. V. 2019 m. birželio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir detali sąskaita už 2019 m. birželio mėnesį. Jose užfiksuota mokėtina suma – 1 398,15 Eur. Iš minėtų sąskaitų ir detalių sąskaitų negalima nustatyti, kokio dydžio ir už kuriuos mėnesius buvo apskaičiuoti mokesčiai. Dėl šios priežasties ir dėl sprendimo 32 punkte aptartų aplinkybių darytina išvada, kad byloje ieškovė neįrodė, kokio dydžio mokesčiai buvo apskaičiuoti už laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1398,15 Eur skolą atmestinas, kaip nepagrįstas.

35. Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-394-345/2012, nustatyta, kad 2008 m. birželio 19 d. UAB „Vilniaus energija“, BUAB „Radiolinija“ ir A. V. sudarė Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14042, kurios pagrindu BUAB „Radiolinija“ įsipareigojo laiku atsiskaityti už pateiktą šilumos ir šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą įmonės nuomojamoms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šių patalpų nuomos sutartis su BUAB „Radiolinija“ buvo nutraukta 2011 m. lapkričio 30 d. Nuo minėtos dienos baigėsi ir įmonės prievolės pagal Šilumos pirkimo – pardavimo sutart Nr. 14042. Teismas konstatavo, kad už neapmokėtas paslaugas patalpoms laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 29 d. prievolė BUAB „Radiolinija“ nekyla. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareigą atsiskaityti už minėtu laikotarpiu teiktą šilumos energiją patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo patalpų savininkas, t. y. A. V..

36. Laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 29 d. ginčo patalpų savininku buvo A. V., todėl darytina išvada, kad už minėtu laikotarpiu teiktą šilumos energija turėjo pareiga sumokėti būtent jis. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad minėtą skolą sumokėjo A. V. ar atsakovė, kaip įpėdinė, todėl yra pagrindas 1 184,63 Eur skolą ieškovei priteisti iš atsakovės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.104 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis, 6.388 straipsnio 1 dalis).

37. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo apmokėti mokesčiai apskaičiuoti už į ginčo patalpas tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio (įskaitytinai). Be to, atsakovės atstovas byloje neginčijo šiuo laikotarpiu paskaičiuotų mokesčių teisingumo. Todėl atsižvelgiant į tai bei aukščiau konstatuotas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti skolą tenkinamas tik dalyje, ieškovei iš atsakovės priteisiant kaip įrodytą ir pagrįstą 1 479,77 Eur sumą (1,25 + 0,19 – 0,76 +41,29 + 83,60 + 1 184,63 Eur + 115,62 + 53,95 Eur) (žr. ieškovės pateiktą mokesčių paskaičiavimo pažymą ir pateiktas sąskaitas). Likusi reikalavimo dėl skolos priteisimo dalis atmetama.

38. Ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovės 0,02 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., t. y. iš viso 58,53 Eur, vadovaujasi Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi.

39. Šioje byloje konstatavus, kad A. V., o vėliau ir jo įpėdinė R. V. pareigos sumokėti ieškovei susidariusį įsiskolinimą už suteiktą šilumos energiją ginčo patalpoms laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 29 d. ir nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio (įskaitytinai) tinkamai neįvykdė, yra pagrindas pripažinti ieškovės teisę į delspinigių priteisimą, tačiau delspinigiai nagrinėjamu atveju skaičiuotini nuo 1 481,29 Eur sumos. Už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. iš atsakovės ieškovei priteistina 53,86 Eur delspinigių (182 * (1 479,77 Eur * 0,02 proc.) suapvalinus gaunasi 53,86 Eur).

40. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo sprendimu yra tenkinami visi pagrindiniai ieškovo pareikšti ieškinyje materialiniai teisiniai reikalavimai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 1 533,63 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41. Ieškovė byloje prašo priteisti 70,87 Eur bylinėjimosi išlaidų: 66,00 Eur žyminio mokesčio, 4,87 Eur už Registrų išrašus 4,87 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos (CPK 79 ir 93 straipsniai).

42. Atsakovės atstovas byloje prašo iš ieškovės atsakovei priteisti 1 694 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimą buvo sumokėtas 37,50 Eur dydžio žyminis mokestis. Taigi, atsakovė iš viso patyrė 1 731,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (37,50 Eur + 1 694 Eur).

43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 52 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 36,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei priteistina 831,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (atmesta 48 procentai reikalavimų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, CPK 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

44. Remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, pašto išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (į. k. 124135580) patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (į. k. 124135580) iš atsakovės R. V. (gimusios (duomenys neskelbtini)) 1479,77 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 77 ct) skolos, 53,86 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 86 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 1 533,63 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt trijų eurų ir 63 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36,85 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei R. V. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (į. k. 124135580) 831,12 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.