Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovams J. G., J. B., G. G. dėl paveldimo turto apyrašo pripažinimo neteisingu, tretieji asmenys antstolė D. M., D. J., antstolis G. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Paaiškina, kad apeliantė sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog vykdomojoje byloje Nr. 0012/08/04394 apeliantė ir atsakovai buvo pakeisti skolininkais. Apie palikėjo skolą ieškovui apeliantė nežinojo. Jeigu būtų žinojusi apie tai, būtų kreipusis į teismą, kad šis įpareigotų antstolį sudaryti palikimo turto apyrašą. Bet kuriuo atveju pareigą, numatytą CK 5.53 str. 7 d., turėjo įvykdyti atsakovas G. G.. Apyrašas yra neteisingas būtent dėl į jį įrašytos 150 000 Lt skolos trečiajam asmeniui D. J., kurią įtraukė antstolis pagal pavedėjimo bylą užvedusios notarės suteiktą informaciją. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00070-09, kurioje tariamam kreditoriui R. T. yra pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 notarų biuras 2008 m. gruodžio 1 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-15440/2008 dėl 170 585 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. G. ieškovo R. T. naudai (b. l. 5). Minėto vykdomojo dokumento pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0012/08/04394. Skolininkas A. G. mirė 2008 m. lapkričio 23 d. Palikėjo A. G. įpėdiniai palikimą priėmė pagal 2009 m. vasario 18 d. antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą (b. l. 7-8).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3, 1.65, 2.139, 5.39, 5.50, 5.52, 5.53, 5.54, 5.60 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-1484, priimtu 2011 m. birželio 21 d., buvo iš dalies pakeistas palikimo priėmimo reglamentavimas, tačiau šio įstatymo 10 str. 4 d. nurodyta, kad palikimo priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Atsakovai dėl apyrašo sudarymo kreipėsi į teismą 2009 m. vasario 8 d., taigi nagrinėjamoje byloje taikytinos palikimo priėmimą reglamentuojančios CK normos, galiojusios iki 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusių CK nuostatų pasikeitimų.

Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.53 str. 1 d.). Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais; jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis. Palikimo apyrašas riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.). Tik antstolio sudarytas aprašas, atitinkantis CK 3.53 str. 2-9 d. nustatytus reikalavimus, gali apriboti paveldėtu turtu palikėjo atsakomybę už palikėjo skolas, tačiau įstatyme išvardyti atvejai, kai, nustačius, jog sudarytas neteisingas apyrašas, įpėdinis (įpėdiniai) gali atsakyti visu savo turtu (CK 5.54 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011).

CK 5.54 str. 1 d. buvo numatyta, jeigu sudarant palikimo apyrašą įpėdinis (įpėdiniai) dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, jo iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, jis nepapildė apyrašo, tai šis įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Šios pasekmės įpėdiniui atsiranda ir tuo atveju, kai jis neįvykdo pareigos, nustatytos šio kodekso 5.53 str. 4 d. Taigi, įpėdiniams buvo numatyta atsakomybė už duomenų, reikalingų sudarant, papildant palikimo apyrašą, teisingumą, kuri pasireiškė įstatyme įtvirtintos ribotos atsakomybės už palikėjo skolas netekimu. Tačiau šių teisinių pasekmių kilimas įstatymų leidėjo buvo susietas su esmine sąlyga – įpėdinio (įpėdinių) kaltės teikiant klaidingus ar nepateikiant išvis duomenų apie palikėjo skolas ir jo kreditorius buvimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-273-600/2009, skolininką A. G. vykdomojoje byloje Nr. 0012/08/04394 pakeitė skolininko paveldėtojais – atsakovais šioje byloje (b. l. 10-11). Apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad apie ieškovo kreditorinį reikalavimą palikėjui ji turėjo sužinoti dar 2009 m. vasario 26 d., kai jai antstolė pateikė vekselio ir vykdomojo įrašo kopijas (b. l. 59). Ginčo nėra ir dėl to, kad atsakovams turėjo ir buvo žinoma pareiga, įtvirtinta CK 5.53 str. 7 str., t.y. po palikimo apyrašo sudarymo sužinojus apie neįtrauktas į apyrašą skolines teises ir pareigas, pranešti apie tai teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad teismo antstolis papildytų apyrašą.

Ieškovo reikalavimo neįtraukimą į apyrašą apeliantė grindžia tuo, kad apie palikėjo skolą ieškovui nežinojo, kad apyrašą turėjo papildyti atsakovas G. G., kad ieškovo reikalavimo teisė yra ginčijama – pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau šios aplinkybės yra nagrinėjamu atveju nereikšmingos ir nepaneigia fakto, jog ieškovo reikalavimas į apyrašą nebuvo įrašytas esant atsakovų tyčiai. Kaip minėta, faktinės aplinkybės akivaizdžiai paneigia apeliantės teiginius, kad ji nežinojo apie ieškovo reikalavimo teisę palikėjui. Taip pat nesvarbu ir, kurio įpėdinio valia palikimas buvo priimtas pagal apyrašą, kadangi bent vienam įpėdiniui priėmus palikimą pagal apyrašą, ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 str.). Taigi nepriklausomai nuo to, ar apie palikėjo skolas, neįtrauktas į apyrašą, žinojo vienas ar visi įpėdiniai, tačiau jie tyčia nesikreipė į teismą dėl šių skolų įtraukimo į apyrašą, besąlygiškai taikomos CK 5.54 str. 1 d. numatytos teisinės pasekmės.

Apyrašas nėra vykdomasis dokumentas, todėl jo pagrindu kreditorius priverstinai išieškoti reikalaujamos sumos negali. Apyraše yra fiksuojama informacija apie palikėjo skolas, tačiau tai nereiškia, jog skolos užfiksavimas apyraše suponuoja įpėdinių prievolę ją grąžinti. Jeigu įpėdiniai tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis (įpėdiniai) turi teisę ginčo teisenos tvarka spręsti skolos pagrįstumo klausimą. Taigi kreditoriaus skolos nepripažinimas, nėra priežastis, kuri pateisintų kreditoriaus reikalavimo neįtraukimą į apyrašą. Dėl to apeliantės minimo ikiteisminio tyrimo dėl galimo ieškovo sukčiavimo surašant vekselį, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-15440/2008, materialinė teisinė baigtis, jo vykdymas negalėjo būti priežastimi atsakovams nepapildyti palikimo apyrašo per įstatyme nustatytus terminus nuo sužinojimo apie ieškovo reikalavimą momento. Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant to, jog D. J. kreditorinio reikalavimo pagrįstumas buvo ginčijamas teismine tvarka, tačiau atsakovai jį į paveldimo turto apyrašą įtraukė.

Kadangi atsakovams buvo žinoma pareiga, sužinojus apie ieškovo kreditorinį reikalavimą, kreiptis į teismą palikimo apyrašo papildymui, jie šios savo pareigos neįvykdė, todėl atsakovai už palikėjo A. G. skolas privalo atsakyti visu savo turtu (CK 5.54 str. 1 d.).

Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas bei apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra saistomas apeliacinio skundo dalyko, t.y. teismas negali patenkinti daugiau reikalavimų ar kitokių reikalavimų nei yra prašoma. Apeliantės apeliacinio skundo dalykas suformuluotas kaip reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis aplinkybe, kuri iš esmės nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo objektu. Taigi bet kuriuo atveju apeliacinis skundus negali būti tenkinamas ne tik dėl jo faktinio ir teisinio pagrindų nepagrįstumo, bet ir dėl to, kad apeliantė siekia tokio bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultato, kuris yra objektyviai teisiškai negalimas.

Būtina pažymėti, kad, kaip minėta, palikimo apyrašas yra informacinio pobūdžio dokumentas, tačiau palikėjo kreditorių reikalavimų neįtraukimas į jį, ar kreditorių reikalavimų, kurie vėliau teismo pripažįstami nepagrįstais, įtraukimas, savaime nedaro apyrašo neteisingu. Nagrinėjamu atveju ieškovui siekiamą materialinį teisinį rezultatą sukelia būtent nustatytas faktas, kad atsakovai tyčia neįtraukė jo reikalavimo į palikimo apyrašą, todėl pastarieji už palikėjo skolas privalo atsakyti visu savo turtu (CK 5.54 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra viešo intereso, apeliacinės instancijos teismas negali išeiti už apeliacinio skundo suformuotų bylos nagrinėjimo ribų, išdėstyto pagrindu apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.