- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-12
- Bylos Nr.
- e2A-1564-812/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25566-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Žibutė Budžienė, Daina Lisaitė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dainos Lisaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais baudžiamajame procese, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. P. (toliau – ir ieškovė) prašė teismo priteisti jai iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad ji Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-04 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį buvo nubausta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2022-04-05 nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę. Ieškovė buvo sulaikyta ir 2024-01-25 pradėjo atlikti 90 parų arešto bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu ieškovė buvo nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta galutinė subendrinta 81 paros arešto bausmė, kuri sumažinta iki 54 parų arešto pagal BK 64¹ straipsnį. Teismas 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu atliko bausmės subendrinimą su 2022-04-05 nutartimi paskirta 90 parų arešto bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, 64 straipsnio 4 dalį, maksimali arešto, kaip kriminalinės bausmės, trukmė yra 90 parų. Ieškovė pradėjo atlikti bausmę 2024-01-25 ir iš bausmės atlikimo vietos buvo paleista 2024-05-29, t. y. atlikusi 126 parų arešto bausmę. Bausmės atlikimo vietos pareigūnai suėjus 90 parų arešto terminui ieškovės neišleido, paaiškino, kad ieškovės bausmės pabaiga yra 2024-05-29. Į ieškovės argumentus, kad bausmė negali būti ilgesnė kaip 90 parų, pareigūnai nereagavo. Taip pat ieškovė kreipėsi į bausmės atlikimo vietos administraciją dėl bausmės dalies atlikimo ne arešto, o laisvės atėmimo sąlygomis, tačiau pareigūnai su šiuo prašymu nesutiko. Ieškovė faktiškai atliko bausmę, savo dydžiu prilygstančią terminuoto laisvės atėmimo bausmei (BK 59 straipsnio 2 dalis), tačiau ji, kaip atliekanti arešto bausmę, neturėjo teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), kurias turi terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji: per mėnesį gauti tris pasimatymus (arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę tik į vieną pasimatymą per 30 parų); kasdien pasivaikščioti pusantros valandos (nuteistieji arešto bausme – po vieną valandą); keturis kartus per savaitę paskambinti (nuteistieji arešto bausme – tik tris kartus per savaitę); arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems nesuteikiama teisė gauti perduodamų daiktų siuntas. Ieškovė, faktiškai atlikusi ne arešto, o terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ne tik atliko 36 paromis ilgesnę bausmę, nei numato įstatymas, tačiau ir ją atliko griežtesnėmis sąlygomis, nei tokio ilgio bausmę atliekantys kiti nuteistieji. Tai padidino neigiamus ieškovės išgyvenimus ir patirtą neturtinę žalą. Teismas netinkamai suformulavo 2024-02-29 baudžiamąjį įsakymą, o Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija nesiėmė jokių priemonių susidariusiai padėčiai išspręsti, be to, nesiėmė ir jokių priemonių ieškovės padėčiai palengvinti. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Neteisėti valstybę atstovaujančių subjektų (teismo ir laisvės atėmimo įstaigos veiksmai) pasireiškė imperatyvių teisės normų, numatančių maksimalią arešto trukmę, pažeidimu. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios neturtinės žalos – ieškovei neteisėtai 36 paroms buvo suvaržyta laisvė, tai lėmė jos neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus dvasinius bei fizinius nepatogumus. Ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jai neteisėtai atimta laisvė, taip pat buvo beveik panaikintos bendravimo su artimaisiais galimybės. Ieškovė, supratusi, kad atlikusi maksimalią 90 parų arešto bausmę nebus paleista į laisvę, patyrė šoką ir stresą, kuris išliko iki pat paleidimo į laisvę. Ir paleista į laisvę ieškovė jautėsi prastai, kadangi patyrė neteisingumo jausmą dėl per ilgos bausmės trukmės ir dėl įstaigos nenoro prisiimti atsakomybę. Ieškovė vertina patirtą neturtinę žalą 10 000 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2022-04-05 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi ieškovei laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmės pabaiga buvo numatyta 2024-04-24. Ieškovė 2024-01-25 buvo sulaikyta ir pradėjo atlikti arešto bausmę. Ieškovei atliekant bausmę pagal 2022-04-05 nutartį, bausmės atlikimo vietoje vykdymui buvo gautas naujas 2024-02-29. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo ieškovei buvo paskirta bausmė, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-05 nutartimi pakeistos ir neatliktos bausmės dalimi ir ieškovei skirta galutinė 90 parų arešto bausmė, kuri pradėta skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Dėl šios priežasties pasikeitė bausmės pabaigos terminas. Pažeidimų skaičiuojant ieškovės bausmės atlikimo terminą bausmės atlikimo vietoje nebuvo padaryta. Iš bausmės atlikimo vietos ieškovė buvo paleista atlikus bausmę pagal 2022-04-05 nutartį bei 2024-02-29 baudžiamąjį įsakymą. Bausmės atlikimo vieta privalo vykdyti teismo procesinį dokumentą ir bausmės pradžią skaičiuoti taip, kaip nurodyta teismo procesiniame dokumente. Ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl kilusios neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepateikė jokių dokumentų ir nenurodė teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jos fizinei ar psichinei sveikatai. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
4. Atsakovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu nepažeidė maksimalios arešto ribos, kadangi ieškovei skyrė 90 parų arešto bausmę. Teismo paskirta arešto bausmė atitinka imperatyvias teisės normas, kurios numato, kad maksimalus arešto laikas yra 90 parų už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir nurodė, kad neatliktos bausmės dalis yra 56 paros arešto, todėl atliko bausmės subendrinimą, iš dalies sudėdamas naują bausmę su neatlikta Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-05 nutartimi ieškovei skirta bausmės dalimi, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto. Teismas bausmes subendrino nepažeisdamas teisės normų reikalavimų, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ieškovė neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas - negalimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti. Be to, ieškovės prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Civilinėse bylose dėl neteisėto asmens kalinimo priteisiamas neturtinės žalos dydis neviršija 55 Eur už vieną parą. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-04-01 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl šių faktinių aplinkybių: ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-04 baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-910-563/2021 buvo pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-05 nutartimi Nr. T-126-972/2022 ieškovei Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų areštu. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, iš viso viena diena, kas atitinka vieną arešto parą. Arešto bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio ieškovės sulaikymo vykdant įsiteisėjusią teismo nutartį dienos. Ieškovė pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-05 nutartį buvo sulaikyta ir pradėjo atlikti arešto bausmę bausmės atlikimo vietoje 2024-01-25. Bausmės pabaigos terminas buvo numatytas 2024-04-24, pasibaigus paskirtam 90 parų arešto terminui. Ieškovei atliekant arešto bausmę, Klaipėdos apylinkės teismas ieškovės atžvilgiu priėmė 2024-02-29 baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-382-1010/2024 (toliau – 2024-02-29 baudžiamasis įsakymas). Pagal šį baudžiamąjį įsakymą ieškovė pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtos šios bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir galutinė bausmė ieškovei paskirta 81 para arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir ieškovei paskirta 54 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021-10-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir 2022-04-05 nutartimi pakeistos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 parų arešto; Klaipėdos apylinkės teismas 2024-02-29 baudžiamajame įsakyme nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Ieškovė iš bausmės atlikimo vietos buvo išleista 2024-05-29. Ieškovė iš viso bausmės atlikimo vietoje buvo 126 paras.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė padarė ne vieną, o tris savarankiškas nusikalstamas veikas, už kurias, ieškovė buvo pripažinta kalta teismo nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais), jai buvo paskirtos bausmės. BK 63 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas. Pagal šią teisės normą nepriklausomai nuo padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, jeigu bausmės rūšis yra areštas ir padarytas nusikaltimas, subendrinta bausmė negali viršyti 90 parų arešto (BK 63 straipsnio 1, 7 dalis). Šias taisykles atitinkanti bausmė ieškovei buvo paskirta 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu už dvi padarytas nusikalstamas veikas. Teismas atkreipė dėmesį, kad didesnė nei 90 parų arešto bausmė negalėtų būti paskirta, jei po pirmojo nuosprendžio priėmimo būtų nustatyta, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Visgi, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija buvo kitokia. Ieškovės atžvilgiu buvo priimti du atskiri baudžiamieji įsakymai ir antrasis baudžiamasis įsakymas priimtas dėl nusikaltimų, padarytų po pirmojo baudžiamojo įsakymo priėmimo, neatlikus paskirtos bausmės pagal pirmąjį baudžiamąjį įsakymą. Pagal baudžiamosios teisės normas, nustačius, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės bendrinamos remiantis BK 64 straipsnio taisyklėmis. Būtent vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, teismas, ieškovei už nusikaltimus, padarytus po pirmojo nuosprendžio priėmimo, 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 54 parų arešto bausmę subendrino su pagal 2021-10-04 baudžiamąjį įsakymą, kuris buvo pakeistas 2022-04-05 nutartimi, neatliktos bausmės dalimi (56 parų arešto bausme) ir paskyrė subendrintą bausmę 90 parų arešto. Paskirta subendrinta bausmė neviršijo BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto maksimalaus dydžio. Tai atitiko ir BK 64 straipsnio 4 dalies taisyklę. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, kad teismas paskyrė bausmę, didesnę nei leidžia įstatymas, yra nepagrįsti. BK 64 straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė griežtesnę atsakomybę pakartotinai nusikaltusiam asmeniui, t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu jau yra priimtas nuosprendis ir kuriuo jam skirtos bausmės jis nėra atlikęs. Pakartotinis nusižengimas baudžiamojo įstatymo normoms rodo didesnį asmens pavojingumą, jo nenorą keisti savo elgesio, atitinkamai, skirtingai nei BK 63 straipsnio atveju, bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles, į naujai paskirtos bausmės laiką neįskaitomas jau atliktos bausmės laikas, o 90 parų arešto turi neviršyti subendrinta bausmė. 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis ieškovės atlikta bausmės dalis pagal pirmąjį nuosprendį buvo aktuali tik apskaičiuojant neatliktos bausmės dalį. Atlikta bausmės dalis nebebuvo aktuali ir nebesiskaitė, ieškovė ją atlikto pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą iki antrojo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Atitinkamai, teismas, paskyręs galutinę subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, teisėtai ir pagrįstai nurodė ir naują jo pradžios skaičiavimo terminą (nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos), kuriuo remiantis, bausmės atlikimo vietos įstaiga patikslino ieškovės bausmės atlikimo pabaigos terminą. Juo labiau, kad tokia bausmės skaičiavimo pradžia (nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo dienos) buvo nurodyta ieškovės naudai, siekiant nepasunkinti ieškovės teisinės padėties. Ieškovė iš bausmės atlikimo vietos paleista 2024-05-29, atlikusi tokio dydžio galutinę subendrintą arešto bausmę, kokia jai ir buvo paskirta 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu (90 parų). Ieškovė, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, pagal pirmąjį ir antrąjį nuosprendį jai paskirtas arešto bausmes skaičiuoja bendrai, ignoruodama, kad ji, po pirmojo nuosprendžio priėmimo neatlikusi juo jai paskirtos bausmės, padarė du naujus nusikaltimus. Tokioje situacijoje įstatymas nedraudžia asmeniui paskirti daugiau nei 90 parų areštą, svarbu, kad paskutiniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė neviršytų 90 parų. 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu ieškovei paskirta subendrinta bausmė būtent ir buvo 90 parų areštas. Nurodytais motyvais teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ji atliko ilgesnę arešto bausmę nei numato įstatymas. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ji 2024-04-24 turėjo būti paleista į laisvę ar, kad nuo šio termino jai turėjo būti suteikiamos tokios teisės, kokios suteikiamos terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims pagal BVK. Laisvės atėmimo įstaiga (jos pareigūnai) tinkamai vykdė teismų priimtus procesinius sprendimus. Bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos nustatomos ne pagal faktinį buvimą bausmės atlikimo vietoje, o pagal asmeniui nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtą bausmės rūšį. Šiuo atveju ieškovė bausmės atlikimo vietoje atliko arešto bausmę, todėl jos argumentai, kad jai turėjo būti taikoma tvarka ir sąlygos, nustatytos atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsti. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti ir kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. žalos ir priežastinio ryšio buvimą. Teismas pažymėjo ir tai, kad net ir tuo atveju, jei byloje būtų buvę nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, neturtinė žala, įvertinus individualias šios bylos aplinkybes ir neturtinės žalos dydžius, priteistus nagrinėjamos civilinės bylos kontekste reikšmingose Europos žmogaus teisių teismo bylose prieš Lietuvą, susijusiose su nebūtinu, neapsaugojus asmenį nuo savivalės taikytu laisvės atėmimu baudžiamajame procese (pvz., sprendimai bylose Leonienė prieš Lietuvą, 94 punktas; D. R. prieš Lietuvą, 101 punktas; Venskutė prieš Lietuvą, 92 punktas), negalėtų būti priteista didesnė nei 1 500 Eur. Ieškovė neturtinę žalą sieja su laisvės atėmimo vietoje praleistomis 36 paromis, kurių metų buvo apribota jos laisvė ir bendravimo su artimaisiais galimybės, taip pat su tuo, kad suėjus 90 parų arešto toliau ieškovė turėjo atlikinėti suteikiant jai teises, kokias turi asmenys, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas nurodė, kad neginčytina, kad neteisėtas laisvės apribojimas sukelia neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, sumažina bendravimo galimybes, tačiau ieškovė neteikė įrodymų, kad buvimas bausmės atlikimo vietoje būtų turėjęs kokių nors neigiamų padarinių ieškovės sveikatai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BK nuostatas. Terminuotas laisvės atėmimas ieškovei nebuvo skirtas, tačiau ji faktiškai atliko bausmę, savo dydžiu prilygstančią terminuoto laisvės atėmimo bausmei. Ieškovės teises pažeidė bausmės trukmės neatitinkantis bausmės režimas.
1.2. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovės teisės nepažeistos, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nėra aišku, ką turėjo omenyje pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovės atžvilgiu priimti du atskiri baudžiamieji įsakymai. Subendrinimo ir BK 64 straipsnio taikymo būtinybė visais atvejais kyla tuomet, kai priimami du (ar daugiau) baudžiamųjų įsakymų (ar nuosprendžių). Teismas ignoravo imperatyvią būtent šiai situacijai taikytiną BK 64 straipsnio 4 dalį. Klaipėdos apylinkės teismas, skirdamas ieškovei bausmę, nenurodė, kad skiria jai 126 parų ar kitokią ilgesnę nei 90 parų arešto bausmę, tačiau susidarė situacija, kai faktiškai atlikta bausmė viršijo 90 parų. Net kelios BK normos numato maksimalų bausmės dydį ir jis neturi viršyti ne tik skiriamos, bet ir faktiškai atliekamos bausmės. Jei įstatymų leidėjas būtų numatęs galimybę viršyti maksimalius bausmės rūšies dydžius, tai būtų įtvirtinta įstatyme. Tuo tarpu kilus bet kokiai abejonei (taip pat ir dėl įstatymo taikymo), ji turi būti aiškinama nuteistojo naudai, o ne priešingai, kaip šiuo atveju pasielgė pirmosios instancijos teismas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė apie padidintą pakartotinai nusikaltusio asmens pavojingumą, tuo bandydamas pateisinti ilgesnę bausmės trukmę. Asmens pavojingumą teismas įvertina vadovaudamasis BK normomis, tačiau imperatyvios baudžiamojo įstatymo normos (taip pat ir dėl bausmės trukmės) privalomai taikomos visiems nuteistiesiems ir jų netaikymo išimtis gali nustatyti tik pats įstatymas, o ne teismas.
1.4. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad teismas, paskyręs galutinę subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, teisėtai ir pagrįstai nurodė ir naują jo pradžios skaičiavimo terminą (nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos), kuriuo remiantis bausmės atlikimo vietos įstaiga patikslino ieškovės bausmės atlikimo pabaigos terminą. Juo labiau, kad tokia bausmės skaičiavimo pradžia (nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo dienos) buvo nurodyta ieškovės naudai, siekiant nepasunkinti ieškovės teisinės padėties. 2024-04-29 baudžiamajame įsakyme nenurodžius, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo jo priėmimo, bausmės pradžia būtų buvusi skaičiuojama nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, atitinkamai, ieškovės atlikta bausmės dalis pagal pirmąjį jos atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą būtų buvusi dar ilgesnė. Ieškovė BK normomis pagrindė, kad jos atlikta bausmė viršijo maksimalių arešto bausmės terminą, o teismas nurodo, kad skiriant bausmę teismas galėjo, tačiau nesukūrė dar nepalankesnės ieškovei situacijos. Ieškovė įrodinėja, kad esamoje situacijoje jos teisės buvo pažeistos, o tai, kad teismas jas galėjo pažeisti dar didesniu mastu, nešalina faktiškai atliktų veiksmų neteisėtumo.
1.5. Dalis ieškovės argumentų dėl patirtos žalos atlyginimo liko neišnagrinėti. Ieškovė, kurios laisvė buvo suvaržyta laisvės atėmimo vietoje 126 paras, faktiškai atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Jei ir būtų laikoma, kad bausmės trukmė ieškovei buvo apskaičiuota tinkamai, žalą ieškovei sukėlė taip pat ir tai, kad jos bausmės atlikimo režimas neatitiko bausmės trukmės. Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems nesuteikiamos visos teisės, kurias turi terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji arba suteikiamos kur kas siauresnės apimties teisės. Ieškovė, faktiškai atlikusi ne arešto, o terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ne tik atliko 36 paromis ilgesnę bausmę, nei numato įstatymas, tačiau ir ją atliko griežtesnėmis sąlygomis, nei tokio ilgio bausmę atliekantys kiti nuteistieji. Ieškovė kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl šios situacijos sprendimo ir jos bausmės atlikimo režimo pakeitimo, tačiau į jos prašymus administracija nesuragavo. Teismas, net ir padaręs išvadą, kad bausmės apskaičiavimas buvo tinkamas, turėjo vertinti neturtinę žalą ir bausmės režimo aspektu, tačiau to nepadarė.
8. Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsiliepimas
2.1. Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad jos atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytos BK 64 straipsnio normos. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-10-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ieškovę nubaudė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią tas pats teismas 2022-04-05 nutartimi pakeitė į 90 parų arešto bausmę. Ieškovė buvo sulaikyta ir pradėjo atlikinėti 90 parų arešto bausmę nuo 2024-01-25. Ieškovei jau atlikus dalį arešto bausmės, Klaipėdos apylinkės teismas 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu ieškovę nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir jai skyrė galutinę subendrintą 81 paros arešto bausmę, kurią sumažino iki 54 parų arešto bausmės pagal BK 64¹ straipsnio normas. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu atliko ir bausmės subendrinimą su 2022-04-05 nutartimi skirta 90 parų arešto bausme. Teismas nurodė, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrina su neatlikta bausmės dalimi ir paskiria galutinę subendrintą bausmę - 90 parų arešto. Teismas pažymėjo, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.
2.2. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad teismas pažeidė imperatyvias teisės normas, numatančias maksimalią 90 parų arešto trukmę. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu nepažeidė maksimalios arešto ribos, kadangi ieškovei skyrė 90 parų arešto bausmę. Teismo paskirta arešto bausmė atitinka imperatyvias teisės normas, kurios numato, kad maksimalus arešto laikas yra 90 parų už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis).
2.3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, teismas, ieškovei už nusikaltimus, padarytus po pirmojo nuosprendžio priėmimo, 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 54 parų arešto bausmę subendrino su pagal 2021-10-04 baudžiamąjį įsakymą, kuris buvo pakeistas 2022-04-05 nutartimi, neatliktos bausmės dalimi (56 parų arešto bausme) ir paskyrė subendrintą bausmę 90 parų arešto. Paskirta subendrinta bausmė neviršijo BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto maksimalaus dydžio. Atitinkamai, visiškai atitiko ir BK 64 straipsnio 4 dalies taisyklę.
2.4. Pagal teismų praktiką neatliktos bausmės dalies laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią dėl naujos nusikalstamos veikos priimamas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-4-699/2016, Nr. 2A-7/2014, 2A-2-139/2016, Nr. 2K-581-693/2015, 2K-446/2014). Taip pat tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016), todėl ir nagrinėjamoje byloje bausmės pradžia skaičiuojama pagrįstai nuo Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (2024-02-29). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas, paskyręs galutinę subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, teisėtai ir pagrįstai nurodė ir naują jo pradžios skaičiavimo terminą (nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos), kuriuo remiantis laisvės atėmimo įstaiga patikslino ieškovės bausmės atlikimo pabaigos terminą.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad dalis ieškovės argumentų dėl patirtos žalos liko neišnagrinėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ir kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. žalos ir priežastinio ryšio ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Net ir teismui nustačius neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją valstybės deliktinės atsakomybės sąlygą, ieškovei tenka pareiga įrodyti neturtinės žalos faktą ir dydį. Neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl ieškovė, teigdama, jog patyrė tam tikro dydžio neturtinę žalą, turi įrodyti tiek jos faktą, tiek dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neteikė įrodymų, kad buvimas bausmės atlikimo vietoje būtų turėjęs kokių nors neigiamų padarinių ieškovės sveikatai. Deklaratyvūs ieškovės teiginiai, neparemti įrodymais, negali būti pagrindu priteisti neturtinę žalą (CPK 185 straipsnis). Civiliniame procese nepakanka nurodyti patyrus vienokią ar kitokią žalą dėl neteisėtų veiksmų, būtina pateikti leistinus ir pakankamus įrodymus, pagrindžiančius buvus deklaruojamą žalą .
Atsiliepimas
9. Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokiu CPK 329 straipsnyje ir (ar) 330 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu galėtų ar turėtų būti panaikintas skundžiamas sprendimas. Apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir ieškinyje. Ieškovė nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas detaliai atsakė į kiekvieną ieškovės reikalavimą, sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino. Ieškovė nepateikė įrodymų ar svarių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. P. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-04 baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-910-563/2021 buvo pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką teismas įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-09-06 02.10 val. iki 2021-09-16 15.20 val., iš viso vieną dieną, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.
13. 2022-04-05 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi Nr. T-126-972/2022, buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas, ieškovei M. P. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų areštu. Į bausmės laiką teismas įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-09-06 02.10 val. iki 2021-09-16 15.20 val., iš viso vieną dieną, kas atitinka vieną arešto parą. Arešto bausmės pradžią teismas nutarė skaičiuoti nuo faktinio M. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusią teismo nutartį, dienos. Ieškovė pradėjo atlikti paskirtą bausmę 2024-01-25. Bausmės pabaigos terminas buvo numatytas 2024-04-24.
14. Ieškovė, po to, kai Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-04 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta ir jai paskirta bausmė, 2022-03-11 įvykdė dvi naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą buvo pripažinta kalta ir nuteista 2024-02-29 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-382-1010/2024. Pagal šį baudžiamąjį įsakymą ieškovė pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 40 parų arešto bausmė, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir galutinė bausmė ieškovei paskirta 81 para arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir ieškovei paskirta 54 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2021-10-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir 2022-04-05 nutartimi pakeistos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 parų arešto. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-02-29 baudžiamajame įsakyme nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Ieškovė iš bausmės atlikimo vietos buvo išleista 2024-05-29. Ieškovė iš viso bausmės atlikimo vietoje nepertraukiamai buvo 126 paras.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų
15. CK 6.272 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 45 punktas, 2019-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 35, 41 punktai); tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, taigi civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 34 punktas), tačiau teismas turi ištirti įrodymus bei juos vertinti atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu; bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 31 punktas).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pripažįstama, kad suėmimo teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021, 40 punktas). Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Teisė į laisvę Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme reiškia fizinę laisvę. Asmens sulaikymas ir suėmimas lemia jo teisės į laisvę suvaržymą (laisvės atėmimą). Pagal EŽTT formuojamą praktiką pirminė laisvės atėmimo atitikties Konvencijos 5 straipsnio 1 daliai sąlyga yra ta, kad laisvės atėmimas turi būti teisėtas, įskaitant įstatyme nustatytos tvarkos laikymąsi. Konvencija šiuo aspektu iš esmės nukreipia į nacionalinę teisę ir įtvirtina pareigą laikytis jos materialiosios ir proceso teisės normų. Be to, bet koks laisvės atėmimas turi atitikti Konvencijos 5 straipsnio tikslą, t. y. apsaugoti asmenis nuo savivalės (2012-12-11 sprendimas byloje Venskutė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10645/08, par. 75; 2016-07-12 sprendimas byloje Žekonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 19536/14, par. 48) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 32 p.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų - teismo atlikto netinkamo LR BK 64 straipsnio aiškinimo ir taikymo
17. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui taikant baudžiamąjį įstatymą bei paskiriant ieškovei ilgesnę arešto bausmę nei numato BK 49 straipsnio 3 dalis, teismas netinkamai aiškino LR BK nuostatas.
18. LR BK 64 straipsnis numato bausmės skyrimo tvarką, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Straipsnio 3 dalis numato, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Straipsnio 4 dalis numato, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.
19. Suformuotoje kasacinio teismo praktikoje dėl bausmės bendrinimo taikant BK 64 straipsnį, pasisakyta, kad subendrinant paskirtas bausmes pagal LR BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6-495/2022, 9 p.). Faktas, kad BK 64 straipsnyje nenurodyta tokia galimybė, paaiškinamas tuo, kad BK 63 ir 64 straipsniuose yra nurodyti skirtingi bausmių bendrinimo principai: pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bendrinamos nuosprendžiais paskirtos bausmės, o pagal BK 64 straipsnį – naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalimi. Vadinasi, iki naujo nuosprendžio paskelbimo dienos asmuo atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl ir nėra pagrindo į naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2019).
20. Nagrinėjamoje byloje, kaip nustatyta, bendrindamas bausmes, paskirtas baudžiamaisiais teismo įsakymais, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas vadovavosi LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą 2024-02-29 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-382-1010/2024 bausmę subendrino su 2021-10-04 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-910-563/2021 paskirtos ir 2022-04-05 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi Nr. T-126-972/2022 pakeistos bausmės neatlikta dalimi ir paskyrė galutinę subendrintą maksimalaus dydžio bausmę ieškovei 90 parų arešto (LR BK 49 straipsnio 3 dalis).
21. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2024-02-29 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme Nr. e1-382-1010/2024 ieškovei paskirtų bausmių pagal skirtingus nuosprendžius (baudžiamuosius įsakymus) subendrinimas atliktas laikantis nurodytų Baudžiamojo kodekso nuostatų ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimų ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą, nustatė bei įvertino teisingai. Faktinė aplinkybė, kad ieškovė, 2024-02-29 Klaipėdos apylinkės teismui priimant baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-382-1010/2024 atliko arešto bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, paskirtą 2021-10-04 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-910-563/2021, buvo reikšminga teismui sprendžiant klausimą dėl bausmių pagal nuosprendžius subendrinimo būdo ir apskaičiuojant neatliktos arešto bausmės dalį, tačiau nėra ir negali būti reikšminga aplinkybė kokią bausmės dalį ieškovė jau buvo atlikusi pagal paskirtą ankstesnį nuosprendį. Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kad ieškovė atliko dalį arešto bausmės pagal 2021-10-04 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-910-563/2021, o už ieškovės įvykdytas nusikalstamas veikas po baudžiamojo įsakymo priėmimo, teismui 2024-02-29 baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-382-1010/2024 paskyrus naują subendrintą bausmę, ieškovė bausmę pradėjo atlikti pagal naują teismo nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) ir faktiškai laisvės atėmimo įstaigoje išbuvo daugiau kaip 90 parų, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei buvo skirta ilgesnė arešto bausmė nei numato BK 49 straipsnio 3 dalis, taip pažeistos ieškovės teisės.
22. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra labai svarbus procesinis dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės (BPK 29 straipsnis). Juo asmuo sužino, kad jo veiksmai yra įvertinti kaip nusikalstami ir jam paskiriama bausmė, todėl naujo nusikaltimo padarymas po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir jo polinkį nesilaikyti įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-10-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023, 10 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad BK 64 straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė griežtesnę atsakomybę pakartotinai nusikaltusiam asmeniui, kurio atžvilgiu jau yra priimtas nuosprendis ir kuriuo jam skirtos bausmės jis nėra atlikęs.
23. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Baudžiamojo kodekso nuostatas, ignoravo imperatyvią situacijai taikytiną BK 64 straipsnio 4 dalį, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nepagrįstai pasisakė apie padidintą pakartotinai nusikaltusio asmens pavojingumą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl bausmės atlikimo pradžios skaičiavimo ir trukmės
24. Apeliantė teigia, kad valstybės neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismas, skirdamas ieškovei bausmę, nenurodė, kad skiria jai 126 parų arešto bausmę, ieškovės faktiškai atlikta bausmė viršijo 90 parų, dėl to buvo pažeistos BK normos, numatančios maksimalų bausmės dydį, kuris neturi viršyti ne tik skiriamos, bet ir faktiškai atliekamos bausmės, be to, buvo nepagrįstai nurodytas bausmės skaičiavimo terminas nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.
25. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad BK 64 straipsnio 4 dalies nuostata dėl galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės maksimalios ribos, taikytina bausmės skyrimui kiekvienu konkrečiu atveju, todėl, padarius kiekvieną naują nusikaltimą, už jo padarymą paskyrus naują bausmę ir ją bendrinant su neatlikta bausmės dalimi, ši taisyklė taikoma iš naujo. BK 64 straipsnio 4 dalies nuostata nereiškia, kad atlikdamas bausmę nuteistasis gali daryti vis naujus įvairaus sunkumo nusikaltimus, tačiau bendras jo atliekamos bausmės terminas negali viršyti dvidešimt penkerių metų, nes tai neatitiktų nei BK 64 straipsnio 4 dalies prasmės, nei teisingumo principo; bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; vykdomas vėliausias priimtas nuosprendis, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarka yra išsprendžiama naudojantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis subendrinus bausmes ir paskyrus galutinę bausmę, kurią nuteistasis ir turi atlikti; pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, 2K-207-788/2021). Turint galvoje, kad bendrinama tik neatliktos bausmės dalis pagal pirmiau priimtą nuosprendį, teismas neturi pagrindo nustatyti ankstesnį naujai paskirtos subendrintos bausmės skaičiavimo pradžios laiką. Tokiu atveju nėra ir pagrindo į subendrintos bausmės laiką įskaityti jau atliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021).
26. Kaip nustatyta, Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-29 baudžiamajame įsakyme Nr. e1-382-1010/2024 nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Atitinkamai laisvės atėmimo įstaiga, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, patikslino ieškovės bausmės atlikimo pradžios ir pabaigos laiką, pagal kurį ieškovės arešto bausmės atlikimo pradžia pagal vėliausią priimtą baudžiamąjį įsakymą numatyta 2024-02-29, pabaiga – 2024-05-29. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo suimta ir atliko arešto bausmę pagal 2021-10-04 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-910-563/2021, todėl paskirta subendrinta pagal baudžiamuosius įsakymus arešto bausmė ieškovei pagal 2024-02-29 baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-382-1010/2024 pradėta skaičiuoti nuo 2024-02-29 – baudžiamajame įsakyme nurodyto termino. Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad 2024-02-29 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-382-1010/2024 paskirta galutinė subendrinta bausmė ieškovei pradėta skaičiuoti nuo 2024-02-29 baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos nepažeidžiant BK reikalavimų. Toks bausmės pradžios skaičiavimo nustatymas atitinka tiek LR BK, tiek ir suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nurodytus apeliantės argumentus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl arešto bausmės režimo
27. Apeliantė nurodo, kad ji faktiškai atliko bausmę, savo dydžiu prilygstančią terminuoto laisvės atėmimo bausmei, jos teises pažeidė bausmės trukmės neatitinkantis bausmės režimas, nes 36 paromis ilgesnę bausmę, nei numato įstatymas, ji atliko griežtesnėmis sąlygomis, nei tokio ilgio bausmę atliekantys kiti nuteistieji, ieškovė kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl šios situacijos sprendimo ir jos bausmės atlikimo režimo pakeitimo, tačiau į jos prašymus administracija nesureagavo.
28. Bausmių rūšių sąraše pagal bausmių eiliškumą, areštas yra įtvirtintas kaip švelnesnė bausmės rūšis už terminuoto laisvės atėmimo bausmę (LR BK 42 straipsnis). LR BK 49 straipsnio 2 dalis numato, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Arešto terminas skaičiuojamas paromis. LR BK 50 straipsnio 2 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Taigi, abi Baudžiamajame kodekse numatytos bausmės yra laisvės atėmimo bausmės, kurios skiriamos BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdomos griežtai laikantis Bausmių vykdymo kodekse numatytos kiekvienos bausmės rūšies atlikimo tvarkos. Apeliantei už jos įvykdytas nusikalstamas veikas buvo paskirta arešto, o ne terminuoto laisvės atėmimo bausmė, todėl bausmės atlikimo vietos įstaiga, vykdydama įsiteisėjusį teismo nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) neturėjo teisės keisti bausmės rūšies ir taikyti kitas nei šiai bausmės rūšiai nustatytos sąlygos. Apeliantė, nors teigia apie kreipimąsi į bausmės atlikimo vietos administraciją dėl bausmės atlikimo režimo pakeitimo, tačiau nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad arešto bausmės atlikimo metu apeliantės atžvilgiu buvo padaryti kokie nors pažeidimai, nesuteiktos jai priklausančios teisės, taip galimai sukelta žala. Aplinkybė, kad asmenys, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę turi kitokios apimties teises nei asmenys, atliekantys arešto bausmę, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės teisės buvo kokiu nors aspektu pažeistos. Teisėjų kolegija nurodytus apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
29. Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus bylos įrodymus bei juos įvertino kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka ir pagrįstai nenustatė valstybės neteisėtų veiksmų tiek skiriant ieškovei bausmę, tiek ją vykdant. Tokie nenustatyti ir patikrinus skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo bausmės skyrimo klausimą, bausmės trukmę, bausmės atlikimo pradžios nustatymo klausimą nagrinėjusio teismo nustatytas reikšmingas aplinkybes, vertinti kitaip nei buvo įvertinta baudžiamajame procese, o apeliantei atliekant arešto bausmę bausmės atlikimo vietoje taip pat nenustatyti jokie laisvės atėmimo įstaigos neteisėti, veiksmai, bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su kitomis valstybės civilinės atsakomybės sąlygomis
30. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino ieškovei padarytos neturtinės žalos bausmės režimo aspektu.
31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Kaip minėta, valstybės civilinei atsakomybei kilti reikia trijų sąlygų visumos: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Byloje nėra nustatyti jokie neteisėti atsakovės veiksmai, be kita ko, ir pasireiškę pažeidus jos pareigūnams, teismui, bendrąją rūpestingumo pareigą. Taip pat byloje nebuvo įrodyta, kad buvo pažeistas apeliantei skirtos arešto bausmės režimas, nepagrįstai, neproporcingai suvaržytos apeliantės teisės bausmės atlikimo metu. Teismas, nors ir nenustatė neteisėtų valstybės veiksmų apeliantės atžvilgiu, tačiau vertino reikalaujamą priteisti žalos dydį ir dėl jo pasisakė, atsižvelgęs į tai, kad apeliantė neturtinę žalą sieja būtent su laisvės atėmimo vietoje praleistomis 36 paromis, kurių metų buvo apribota jos laisvė ir bendravimo su artimaisiais galimybės, taip pat su tuo, kad suėjus 90 parų arešto, toliau ieškovė turėjo atlikti bausmę nesuteikiant jai tokių teisių, kokias turi asmenys, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę bei nurodė, kad žalos atlyginimas, nustačius neteisėtus atsakovės veiksmus, negalėtų būti priteistas didesnis nei 1 500 Eur. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja bei pažymi, kad neteisėtas laisvės apribojimas sukelia neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, sumažina bausmę atliekančio asmens bendravimo galimybes, tačiau nurodytų neturtinės žalos turinį sudarančių aplinkybių nepakanka žalos dydžiui pagrįsti. Apeliantė pareiškė reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau nenurodė ir nepateikė bylą nagrinėjusiam teismui jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos reikalaujamos žymiai didesnės neturtinės žalos, nei priteisiama tokio pobūdžio bylose, pagrįstumą. Svarbu pažymėti ir tai, kad pirmoji nustatytina valstybės civilinės atsakomybės sąlyga yra neteisėti valstybės pareigūnų, teismo veiksmai. Šios sąlygos nebuvimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas ieškinio netenkinimui, nes nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio su asmens nurodoma patirta žala.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
34. Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovės bei teismas išlaidų nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.