- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- e2-2904-1110/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25566-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Toma Virkutienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Advokatai
- Raimondas Mažulis
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
viešame teismo posėdyje, organizuotame mišriu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais baudžiamajame procese, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. P. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti jai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinį grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovė 2021 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį buvo nubausta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę. Ieškovė 2024 m. sausio 15 d. buvo sulaikyta ir pradėjo atlikinėti 90 parų arešto bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. 2024 m. vasario 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ieškovė buvo nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta galutinė subendrinta 81 parų arešto bausmė, kuri sumažinta iki 54 parų arešto pagal BK 64¹ straipsnio normas. Teismas 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu atliko bausmės subendrinimą su 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi skirta 90 parų arešto bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
1.1. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, 64 straipsnio 4 dalį, maksimali arešto kaip kriminalinės bausmės trukmė yra 90 parų. Ieškovė pradėjo atlikti bausmę 2024 m. sausio 25 d. ir iš bausmės atlikimo vietos buvo paleista 2024 m. gegužės 29 d., t. y. atlikusi 126 parų arešto bausmę. Bausmės atlikimo vietos pareigūnai suėjus 90 parų arešto terminui ieškovės neišleido, paaiškino, kad ieškovės bausmės pabaiga yra 2024 m. gegužės 29 d. Į ieškovės argumentus, kad bausmė negali būti ilgesnė kaip 90 parų, pareigūnai nereagavo.
1.2. Taip pat ieškovė kreipėsi į bausmės atlikimo vietos administraciją dėl bausmės dalies atlikimo ne arešto, o laisvės atėmimo sąlygomis, tačiau pareigūnai su šiuo prašymu nesutiko. Nors terminuotas laisvės atėmimas ieškovei nebuvo skirtas, ji faktiškai atliko bausmę, savo dydžiu prilygstančią terminuoto laisvės atėmimo bausmei (BK 59 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovė, kaip atliekanti arešto bausmę, neturėjo teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas), kurias turi terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji: per mėnesį gauti tris pasimatymus (arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę tik į vieną pasimatymą per 30 parų); kasdien pasivaikščioti pusantros valandos (nuteistieji arešto bausme – po vieną valandą); keturis kartus per savaitę paskambinti (nuteistieji arešto bausme – tik tris kartus per savaitę); arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems nesuteikiama teisė gauti perduodamų daiktų siuntas. Ieškovė, faktiškai atlikusi ne arešto, o terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ne tik atliko 36 paromis ilgesnę bausmę, nei numato įstatymas, tačiau ir ją atliko griežtesnėmis sąlygomis, nei tokio ilgio bausmę atliekantys kiti nuteistieji. Tai padidino neigiamus ieškovės išgyvenimus ir patirtą neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Subjektai, atsakingi už tai, kad ieškovė atliko ne imperatyviose teisės normose numatytą, o 36 paromis ilgesnę arešto bausmę, yra tiek teismas, tiek ir bausmės atlikimo įstaiga. Teismas netinkamai suformulavo 2024 m. vasario 29 d. baudžiamąjį įsakymą, o (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija nesiėmė jokių priemonių susidariusiai padėčiai išspręsti, be to, nesiėmė ir jokių priemonių ieškovės padėčiai palengvinti.
1.4. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Neteisėti valstybę atstovaujančių subjektų (teismo ir laisvės atėmimo įstaigos veiksmai) pasireiškė imperatyvių teisės normų, numatančių maksimalią arešto trukmę, pažeidimu. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios neturtinės žalos – ieškovei netesėtai 36 paroms buvo suvaržyta laisvė ir būtent tai lėmė jos neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus dvasinius bei fizinius nepatogumus. Ieškovei padaryta neturtinė žala, kadangi jai neteisėtai atimta laisvė, taip pat beveik panaikintos bendravimo su artimaisiais galimybės. Ieškovė, supratusi, kad atlikusi maksimalią 90 parų arešto bausmę nebus paleista į laisvę, patyrė šoką ir stresą, kuris išliko iki pat paleidimo į laisvę. Ir paleista į laisvę ieškovė jautėsi prastai, kadangi patyrė neteisingumo jausmą ir dėl per ilgos bausmės trukmės ir dėl įstaigos nenoro prisiimti atsakomybės. Žalos rūšies vertinimas yra individualus. Ieškovė vertina savo patirtą žalą 10 000 Eur suma.
3. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
4. Atsiliepimą grindžia tokiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Ieškovė 2024 m. sausio 25 d. buvo sulaikyta ir pradėjo atlikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmės pabaiga buvo numatyta 2024 m. balandžio 24 d.). Ieškovei atliekant bausmę pagal 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, bausmės atlikimo vietoje vykdymui buvo gautas naujas 2024 m. vasario 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeistos ir neatliktos bausmės dalimi ir ieškovei skirta galutinė 90 parų arešto bausmė, kuri turėjo būti skaičiuojama nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Dėl šios priežasties pasikeitė bausmės pabaigos terminas. Pažeidimų skaičiuojant ieškovės bausmės atlikimo terminą bausmės atlikimo vietoje nebuvo padaryta. Iš bausmės atlikimo vietos ieškovė buvo paleista atlikus 2022 m. balandžio 5 d. nutartį bei 2024 m. vasario 29 d. baudžiamąjį įsakymą. Bausmės atlikimo vieta privalo vykdyti teismo procesinį dokumentą ir bausmės pradžią skaičiuoti taip, kaip nurodyta teisėtame teismo procesiniame dokumente.
4.2. Ieškovė nepagrindė, kokiais apskaičiavimais jai atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ir nenurodė teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, taip pat nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės darė įtaką jos fizinei ar psichinei sveikatai. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
5. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia tokiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu nepažeidė maksimalios arešto ribos, kadangi ieškovei skyrė 90 parų arešto bausmę. Teismo paskirta arešto bausmė atitinka imperatyvias teisės normas, kurios numato, kad maksimalus arešto laikas yra 90 parų už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir nurodė, kad neatliktos bausmės dalis yra 56 paros arešto, todėl atliko bausmės subendrinimą, iš dalies sudėdamas naują bausmę su neatlikta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovei skirta bausmės dalimi, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto. Teismas bausmes subendrino nepažeisdamas teisės normų reikalavimų, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ieškovė neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas negalimas.
5.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti. Deklaratyvūs teiginiai, neparemti įrodymais, negali būti pagrindu priteisti neturtinę žalą. Be to, ieškovės prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Civilinėse bylose dėl neteisėto asmens kalinimo priteisiamas neturtinės žalos dydis neviršija 55 Eur už vieną parą.
5.3. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.
6. Ieškovė M. P. pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog nors ieškovei ir nebuvo skirtas laisvės atėmimas, tačiau ji faktiškai atliko bausmę, savo dydžiu prilygstančią terminuoto laisvės atėmimo bausmei. Ieškovė bausmės atlikimo vietoje buvo laikoma 36 paromis ilgiau nei leidžia maksimalus arešto bausmės terminas. Nei viena iš valstybę atstovaujančių institucijų šių argumentų ir nurodytų teisės normų taikymo klausimu savo atsiliepimuose nepasisakė, ieškovės argumentų nepaneigė, taip pat neatsakė į pagrindinį ieškinio argumentą dėl maksimalaus bausmės dydžio viršijimo. Laisvės atėmimo įstaigai bausmių vykdymas yra kasdieninė veikla, todėl įstaigos pareigūnams neabejotinai turėjo kilti klausimas, dėl to, ar ilgesnė nei maksimali arešto bausmė yra teisėta, juo labiau, kad ieškovė dėl šios situacijos skundėsi bausmės atlikimo vietos pareigūnams. Atsakovės argumentai, kad neturtinė žala nepriteistina, nes nepateikti įrodymai, jog ji patirta, yra ne tik nepagrįsti, tačiau iš dalies ir ciniški. Ieškovei buvo taikomi arešto bausmės suvaržymai, kurie yra didesni, nors ji faktiškai atliko laisvės atėmimo bausmę ir šiuo laikotarpiu turėjo turėti daugiau teisių, nei faktiškai jai buvo suteikta. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma ir ją grindžia ieškinyje nurodytais neigiamais dvasiniais išgyvenimais. Neturtinė žala yra vertinamojo pobūdžio, jai nenustatyti maksimalūs ar minimalūs dydžiai ir galutinę jos kompensacijos sumą įvertina teismas. Ieškovės nurodomus neigiamus dvasinius išgyvenimus toje pačioje situacijoje patirtų bet kuris sąmoningas asmuo, o atsakovė nepagrindžia, kodėl ieškovė laikytina tokiu asmeniu, kuriam ilgesnis nei leidžia įstatymas bausmės dydis nesukelia jokių nepatogumų ir neigiamų emocijų.
7. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, triplike nurodė, kad su ieškovės dublike nurodytais argumentais nesutinka. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu nepažeidė maksimalios arešto ribos, kadangi ieškovei skyrė 90 parų arešto bausmę. Ieškovei nebuvo paskirta bausmės rūšis, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas, todėl nebuvo pažeista BK 63 straipsnio 8 dalis. Teismas ieškovei subendrino bausmes, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų. Ieškovė neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas negalimas. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad neturtinei žalai pagrįsti nereikalaujama pateikti papildomų įrodymų. Neturtinė žala nėra preziumuojama, ieškovė, teigdama, kad patyrė tam tikro dydžio neturtinę žalą, turi įrodyti tiek jos faktą, tiek dydį. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.
8. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos triplike nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojai, vykdydami savo tiesiogines funkcijas bausmių vykdymo sistemoje, nepriklausomai nuo jų turimos kvalifikacijos, kompetencijos, žinių ir patirties privalo vykdyti gautus teismų procesinius dokumentus. Jei ieškovė nesutiko su 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo baudžiamojo įsakymo kopijos gavimo dienos turėjo teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Ne Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojai, o tik teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ieškovę kalta, galėjo ieškovei paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu. Lietuvos kalėjimų tarnyba neturi nei diskrecijos, nei kitų objektyvių galimybių aiškinti teismų priimtus sprendimus ar spręsti dėl sprendimų teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, palaikė atsiliepimuose ir triplikuose išdėstytą poziciją.
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
10. Ieškovė įrodinėja, kad egzistuoja sąlygos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybės kilti dėl teismo ir bausmės atlikimo vietos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Ieškovė teigia, kad jai pagal įstatymą negalėjo, tačiau teismo buvo paskirta didesnė nei 90 parų arešto bausmė, dėl ko ieškovė nelaisvėje buvo 36 paromis ilgiau nei turėjo. Bausmės atlikimo vietos, kurioje ieškovė atlikinėjo arešto bausmę, pareigūnai turėjo, tačiau nereagavo į ieškovės prašymus išleisti ją praėjus 90 dienų, taip pat neragavo ir į ieškovės prašymą leisti atlikti 90 parų viršijančią arešto bausmę tokiomis sąlygomis, kokiomis ją atlikinėja asmenys, nubausti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
11. Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 ir 6.272 straipsniuose. Šiuose straipsniuose įtvirtinta griežtoji civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
12. Tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl šių faktinių aplinkybių:
12.1. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2021 m. spalio 4 d. baudžiamasis įsakymas) buvo pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2022 m. balandžio 5 d. nutartis) ieškovei Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų areštu. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, iš viso viena diena, kas atitinka vieną arešto parą. Arešto bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio ieškovės sulaikymo vykdant įsiteisėjusią teismo nutartį dienos.
12.2. Ieškovė pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį buvo sulaikyta ir pradėjo atlikti arešto bausmę bausmės atlikimo vietoje 2024 m. sausio 25 d. Bausmės pabaigos terminas buvo numatytas 2024 m. balandžio 24 d., pasibaigus paskirtam 90 parų arešto terminui.
12.3. Ieškovei atliekant arešto bausmę pagal 12.1 ir 12.2 punktuose nurodytus teismo procesinius dokumentus, Klaipėdos apylinkės teismas ieškovės atžvilgiu priėmė 2024 m. vasario 29 d. baudžiamąjį įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2024 m. vasario 29 d. baudžiamasis įsakymas). Pagal šį baudžiamąjį įsakymą ieškovė pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtos šios bausmės:
12.3.1. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto;
12.3.2. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto.
12.3.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir galutinė bausmė ieškovei paskirta 81 parų arešto.
12.3.4. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir ieškovei paskirta 54 parų arešto bausmė.
12.3.5. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė (nurodyta šio sprendimo 12.3.4 punkte) subendrinta su 2021 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeistos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 parų arešto;
12.3.6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 29 d. baudžiamajame įsakyme nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.
12.4. Ieškovė iš bausmės atlikimo vietos buvo išleista 2024 m. gegužės 29 d. Ieškovė iš viso bausmės atlikimo vietoje buvo 126 paras.
13. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė dėl teismo ir bausmės atlikimo vietos veiksmų bausmės atlikimo vietoje buvo ilgiau nei tą leidžia įstatymas, taip pat ar bausmės atlikimo vietoje ieškovė bausmę atlikinėjo sunkesnėmis sąlygomis, nei iš tikrųjų turėjo.
14. Ieškovė yra įsitikinusi, kad maksimalus laikas, kurį ji turėjo būti laikoma bausmės atlikimo vietoje, galėjo būti 90 parų, nes tokia yra BK 49 straipsnio 3 dalyje ir 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta maksimali arešto kaip kriminalinės bausmės trukmė. Tačiau dėl netinkamai suformuluoto 2024 m. vasario 29 d. baudžiamojo įsakymo faktiškai ieškovė bausmės atlikimo vietoje buvo 36 paromis ilgiau, ir dėl to patyrė neturtinę žalą.
15. BK 42 straipsnyje išvardytos bausmių rūšys, kurios gali būti skiriamos asmeniui, padariusiam nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Viena iš jų – areštas. Areštas, kaip bausmės rūšis, detaliau reglamentuojamas BK 49 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė padarė ne vieną, o tris savarankiškas nusikalstamas veikas, už kurias, ieškovė buvo pripažinus kalta teismo nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais), jai buvo paskirtos bausmės. BK 63 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas. Pagal šią teisės normą iš tikrųjų, nepriklausomai nuo padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, jeigu bausmės rūšis yra areštas ir padarytas nusikaltimas, subendrinta bausmė negalėtų viršyti 90 parų arešto (BK 63 straipsnio 1, 7 dalis). Šias taisykles atitinkanti bausmė ieškovei ir buvo paskirta 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu už dvi padarytas nusikalstamas veikas (žr. sprendimo 12.3.1., 12.3.1.2., 12.3.3, 12.3.4 punktus).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad didesnė nei 90 parų arešto bausmė negalėtų būti paskirta ir tais atvejais, jei po pirmojo nuosprendžio priėmimo būtų nustatyta, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis).
18. Visgi, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija yra kitokia. Ieškovės atžvilgiu buvo priimti du atskiri baudžiamieji įsakymai ir antrasis baudžiamasis įsakymas priimtas dėl nusikaltimų, padarytų po pirmojo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir neatlikus paskirtos bausmės pagal pirmąjį baudžiamąjį įsakymą. Pagal baudžiamosios teisės normas, nustačius, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tokiu atveju bausmės bendrinamos remiantis BK 64 straipsnio taisyklėmis.
19. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal BK 64 straipsnio 2 dalį, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o pagal 3 dalį – kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Be to, pagal BK 64 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai bausmė skiriama BK 64 straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.
20. Būtent vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, teismas, ieškovei už nusikaltimus, padarytus po pirmojo nuosprendžio priėmimo, 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 54 parų arešto bausmę subendrino su pagal 2021 m. spalio 4 d. baudžiamąjį įsakymą, kuris buvo pakeistas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi, neatliktos bausmės dalimi (56 parų arešto bausme) ir paskyrė subendrintą bausmę 90 parų arešto. Paskirta subendrinta bausmė neviršijo BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto maksimalaus dydžio. Atitinkamai, visiškai atitiko ir BK 64 straipsnio 4 dalies taisyklę. Todėl ieškovės argumentai, kad teismas paskyrė bausmę, didesnę nei leidžia įstatymas, yra nepagrįsti. Ieškovė, teikdama argumentus dėl maksimalios 90 parų arešto bausmės, neatsižvelgia į tai, kad BK 64 straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė griežtesnę atsakomybę pakartotinai nusikaltusiam asmeniui, t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu jau yra priimtas nuosprendis ir kuriuo jam skirtos bausmės jis nėra atlikęs. Pakartotinis nusižengimas baudžiamojo įstatymo normoms rodo didesnį asmens pavojingumą, jo nenorą keisti savo elgesio, atitinkamai, skirtingai nei BK 63 straipsnio atveju, bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles, į naujai paskirtos bausmės laiką neįskaitomas jau atliktos bausmės laikas, o 90 parų arešto turi neviršyti subendrinta bausmė.
21. 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis ieškovės atlikta bausmės dalis pagal pirmąjį nuosprendį buvo aktuali tik apskaičiuojant neatliktos bausmės dalį. Atlikta bausmės dalis nebebuvo aktuali ir nebesiskaitė, ieškovė ją atlikto pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą iki antrojo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Atitinkamai, teismas, paskyręs galutinę subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, teisėtai ir pagrįstai nurodė ir naują jo pradžios skaičiavimo terminą (nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos), kuriuo remiantis bausmės atlikimo vieta patikslino ieškovės bausmės atlikimo pabaigos terminą. Juo labiau, kad tokia bausmės skaičiavimo pradžia (nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo dienos) buvo nurodyta ieškovės naudai, siekiant nepasunkinti ieškovės teisinės padėties. 2024 m. balandžio 29 d. baudžiamajame įsakyme nenurodžius, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo jo priėmimo, bausmės pradžia būtų buvusi skaičiuojama nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, atitinkamai, ieškovės atlikta bausmės dalis pagal pirmąjį jos atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą būtų buvusi dar ilgesnė.
22. Šiuo atveju ieškovė iš bausmės atlikimo vietos išleista 2024 m. gegužės 29 d., atlikusi tokio dydžio galutinę subendrintą arešto bausmę, kokia jai ir buvo paskirta 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu (90 parų areštą). Kaip jau minėta, iki 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio priėmimo ieškovė bausmę atliko pagal 2021 m. spalio 4 d. baudžiamąjį įsakymą, pakeistą 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi.
23. Kaip jau nurodyta sprendimo 16 punkte, situacija būtų kitokia, jei nusikaltimai, už kurių padarymą ieškovė buvo pripažinta kalta 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu, būtų buvę padaryti iki 2021 m. spalio 4 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo. Tokiu atveju, nepriklausomai nuo padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, jei už nusikaltimas veikas skiriama arešto bausmė, subendrinta bausmė negali viršyti 90 parų arešto, be to, tokiais atvejais į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovei dviem atskirais nuosprendžiais paskirtos arešto bausmės buvo bendrinamos pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalies taisykles, tokio bendrinimo teisėtumo ieškovė byloje neginčijo. Galutinė subendrinta bausmė neviršijo BK 49 straipsnyje nustatyto bausmės maksimalaus dydžio ir visiškai atitiko BK 64 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Ieškovė, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, pagal pirmąjį ir antrąjį nuosprendį jai paskirtas arešto bausmes skaičiuoja bendrai, ignoruodama, kad ji, po pirmojo nuosprendžio priėmimo neatlikusi juo jai paskirtos bausmės, padarė du naujus nusikaltimus. Tokioje situacijoje įstatymas nedraudžia asmeniui paskirti daugiau nei 90 parų areštą, svarbu, kad paskutiniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė neviršytų 90 parų, o 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu ieškovei paskirta subendrinta bausmė būtent ir buvo 90 parų areštas. Tokiu atveju ieškovės pagal ankstesnį nuosprendį iš dalies atlikta bausmės dalis neturėjo būti įskaitoma į naujai skiriamos bausmės laiką.
24. Dėl nurodytos priežasties atmetamas ieškovės argumentas, kad ji atliko arešto daugiau, nei jai priklausė. Priešingai, ieškovė atliko tiek, kiek jai buvo teismo teisėtai ir pagrįstai paskirta, nepažeidžiant BK 49 straipsnio 3 dalies ir BK 64 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Kadangi ieškovė atliko arešto bausmes pagal du skirtingus nuosprendžius (baudžiamuosius įsakymus), kurių vienas priimtas dėl nusikaltimų, atliktų po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir neatlikus paskirtos bausmės, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad ji 2024 m. balandžio 24 d. turėjo būti paleista į laisvę ar kad nuo šio termino jai turėjo būti suteikiamos tokios teisės, kokios suteikiamos terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims pagal Bausmių vykdymo kodeksą. Laisvės atėmimo įstaiga (jos pareigūnai) tinkamai vykdė teismų 13 punkte priimtus procesinius sprendimus. Bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos nustatomos ne pagal faktinį buvimą bausmės atlikimo vietoje, o pagal asmeniui nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtą bausmės rūšį. Šiuo atveju ieškovė bausmės atlikimo vietoje atliko arešto bausmę, todėl jos argumentai, kad jai turėjo būti taikoma tvarka ir sąlygos, nustatytos atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsti.
25. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ir kitų dviejų kitų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. žalos ir priežastinio ryšio.
26. Kita vertus, šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei byloje būtų buvę nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, neturtinė žala, įvertinus individualias šios bylos aplinkybes ir neturtinės žalos dydžius, priteistus nagrinėjamos civilinės bylos kontekste reikšmingose Europos žmogaus teisių teismo bylose prieš Lietuvą, susijusiose su nebūtinu, neapsaugojus asmenį nuo savivalės taikytu laisvės atėmimu baudžiamajame procese (pvz., sprendimai bylose Leonienė prieš Lietuvą, 94 punktas; D. R. prieš Lietuvą, 101 punktas; Venskutė prieš Lietuvą, 92 punktas), negalėtų būti priteista didesnei nei 1 500 Eur. Ieškovę neturtinę žalą sieja su laisvės atėmimo vietoje praleistomis 36 paromis, kurių metų buvo apribota jos laisvė ir bendravimo su artimaisiais galimybės, taip pat su tuo, kad suėjus 90 parų arešto toliau ieškovė turėjo atlikinėti suteikiant jai teises, kokias turi asmenys, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Neginčytina, kad neteisėtas laisvės apribojimas sukelia neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, sumažina bendravimo galimybes. Tačiau ieškovė neteikė įrodymų, kad buvimas bausmės atlikimo vietoje būtų turėjęs kokių nors neigiamų padarinių ieškovės sveikatai.
27. Apibendrinant prieš tai nurodytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Todėl ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
28. Į bylą buvo pateikti duomenys, kad ieškovei buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų už 275 Eur. Tačiau ieškovė 2024 m. rugsėjo 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, nors ieškinys ir atmestas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteisiamos. Jos valstybei nebūtų priteisiamos ir ieškinio tenkinimo atveju, nes subjektas, kuriam turėtų būti tokios išlaidos priteistos, ir atsakovė sutampa (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.