- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2S-303-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09004-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- Š. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, S. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. K. (Š. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, S. S., antstolis A. N., antstolis R. V., savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – AB SEB bankas, S. S., antstolis A. N., antstolis R. V., savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė V. K. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir (i) nušalinti atsakovą Š. K. nuo nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), tvarkymo (administravimo), naudojimo, valdymo ir disponavimo iki santuokos nutraukimo byloje įsiteisės teismo sprendimas; (ii) paskirti ieškovę V. K. nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklausančio Buto administratore iki santuokos nutraukimo byloje įsiteisės teismo sprendimas.
3. Prašyme ieškovė nurodė, kad šalių nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas priklauso mergaitei nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir jos buvo įgytas dovanojimo sutarties pagrindu. Šį Butą visuomet naudojo ir valdė, t. y. nuomojo, atsakovas Š. K. ir už nuomą gautas lėšas pasilikdavo sau arba naudodavo savo poreikiams. Atsakovui geranoriškai nemokant išlaikymo dukrai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš jo laikiną išlaikymą vaikui. Iš pradžių atsakovas nutartį vykdė, tačiau 2024 m. balandžio 8 d. atliko paskutinį mokėjimą ir tokiu būdu susidarė įsiskolinimas, dėl kurio priverstinio išieškojimo ieškovė kreipėsi į antstolę, kuri užvedė vykdomąją bylą. Situacija, kai tėvas nemoka išlaikymo vaikui, tačiau nuomoja vaikui priklausantį turtą ir iš to gauna pajamų, nėra sąžininga, prieštarauja gerai moralei, pažeidžia nepilnamečio vaiko turtinius interesus. Dėl konfliktiškų santykių santuokos nutraukimo procese atsakovas šiuo metu yra faktiškai apribojęs bet kokią galimybę motinai ką nors sužinoti (pvz., nuomos mokesčio dydį ar pamatyti realią (aktualią) M. K. priklausančio buto nuomos sutartį), lėšas iš nuomos skirti dukters interesams ir jos poreikiams tenkinti. Tokia situacija yra ydinga ir labai kenkia nepilnametei, kadangi jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra naudojamas tėvo poreikiams, o vaiko išlaikymo prievolėje tėvas yra sudaręs įsiskolinimą, kas visiškai netoleruotina. Tokiu būdu motina, kaip ginanti savo nepilnamečio vaiko interesus, privalo teikti prašymą dėl nepilnamečiam vaikui priklausančio turto tvarkymo tvarkos nustatymo. Įvertinus tai, jog atsakovas Š. K. išimtinai savo interesais naudojasi ir valdo nepilnametei dukrai nuosavybės teise priklausantį Butą, gauna iš to turtinės naudos ir tuo pačiu sudaro įsiskolinimą dukters išlaikymo prievolėje, o ieškovė yra vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, yra pagrindas nušalinti Š. K. nuo nepilnametės šalių dukters nekilnojamojo turto tvarkymo (administravimo), naudojimo, valdymo ir disponavimo iki santuokos nutraukimo byloje įsiteisės teismo sprendimas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Š. K. atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti, taip pat įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikti naują išvadą dėl ieškovės prašymo. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovė neturi teisės reikšti prašymo dėl atsakovo nušalinimo nuo nepilnametės dukters nekilnojamojo turto tvarkymo (administravimo), naudojimo, valdymo ir disponavimo bei ieškovės paskyrimo šio turto administratore, nes tokį prašymą gali reikšti tik vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras. Klausimas dėl atsakovo nušalinimo nuo dukters nekilnojamojo turto tvarkymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, išeina už šios bylos ribų ir turi būti nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje. Ieškovė klaidiną teismą, teigdama, kad atsakovas vengė išlaikyti dukrą, dėl ko teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė dukrai laikiną išlaikymą iš atsakovo, kadangi atsakovas dukrai išlaikymą teikė per savo skolininką UAB „Belvista“ ir kitomis formomis, o teismui nebuvo jokio pagrindo iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą dukrai. Atsakovas tinkamai ir atsakingai vykdo savo pareigą išlaikyti dukrą, taip pat kaip tinkamai vykdo pareigą rūpintis dukters nekilnojamuoju turtu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas Butą uzufrukto teise valdytų priešingai dukters interesams, naudotų šį turtą savo asmeniniams ar nesusijusiems su šeimos reikmėmis poreikiams tenkinti ar kad darytų žalą šiam turtui, švaistydamas iš jo gaunamas pajamas. Iš buto nuomos gaunamos lėšos yra kaupiamos, o dukters poreikiai tenkinami iš jai tėvo bei motinos teikiamo išlaikymo. Būtent ieškovė, tapusi Buto administratore, tuo pačiu atsakovą nepagrįstai nušalinus nuo Buto valdymo, įgytų galimybę nekontroliuojama šį turtą administruoti, ką darytų žalingu ir neekonomišku būdu, kadangi ieškovė negeba atsakingai tvarkyti savo finansų ir yra įpratusi gyventi išlaikoma. Tarnybos išvada dėl ieškovės prašymo yra neišsami ir nemotyvuota, todėl Tarnyba įpareigotina pateikti išsamią išvadą dėl ieškovės prašymo arba reikalinga skirti žodinį teismo posėdį prašymo nagrinėjimui.
5. Tarnyba dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Tarnyba neturi informacijos, jog Buto administratoriumi būtų paskirtas tik atsakovas, taigi Butą abi šalys pagal įstatymą tvarko bendru sutarimu. Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, pirmiausiai bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti nepilnamečio vaiko turto tvarkymo tvarką, kadangi visų pirma abu tėvai privalo užtikrinti savo vaiko teises bei geriausius interesus. Tarnybos manymu, ieškovės prašymas nušalinti atsakovą nuo Buto tvarkymo (administravimo), naudojimo, valdymo ir disponavimo bei paskirti ieškovę Buto administratore iki santuokos nutraukimo byloje įsiteisės teismo sprendimas yra pareikštas atsižvelgiant į vaiko interesus ir turėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės V. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
7. Teismas nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas byloje nereiškia reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko turto tvarkymo tvarkos nustatymu, taip pat ieškovė byloje nereiškia reikalavimo atsakovui dėl netinkamai įgyvendinamos vaiko turto tvarkymo teisės, tvarkant nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais, o prašyme nurodytų aplinkybių vertinimas, sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra neaktualus.
8. Be to, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė laikiną šalių dukters gyvenamąją vietą kartu su jos motina – ieškove V. K. Nutartis įsiteisėjusi ir galiojanti. Taigi nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja CK 3.190 straipsnio 1 dalies pagrindu iki teismo sprendimo šioje yloje priėmimo yra ieškovė, vaiko turto tvarkymo santykiai ir taip yra sureguliuoti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra reikalingas, tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės, dėl to ieškovės prašymas atmetamas ir šiuo pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties pašalinti visą 9 punktą: „9. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė laikiną šalių dukters gyvenamąją vietą kartu su jos motina – ieškove V. K. Nutartis įsiteisėjusi ir galiojanti. Taigi nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja CK 3.190 straipsnio 1 dalies pagrindu iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo yra ieškovė, vaiko turto tvarkymo santykiai ir taip yra sureguliuoti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra reikalingas, tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės, dėl to ieškovės prašymas atmetamas ir šiuo pagrindu.“
10. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė šalių nepilnametės dukters M. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove V. K., o 2023 m. sausio 23 d. nutartimi priteisė iš atsakovo Š. K. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., šioje nutartyje aiškiai nurodant, kad nepilnametei dukrai skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė. Be to, kaip teismas teisingai nurodė skundžiamos nutarties 8 punkte – „Ieškovės ieškinio dalykas – šalių santuokos nutraukimas, vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymas, išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimas, dukters ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymas, klausimų dėl šalių prievolių išsprendimas. Atsakovo priešieškinis nepriimtas. Taigi nei ieškovė, nei atsakovas byloje nereiškia reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko turto tvarkymo tvarkos nustatymu, taip pat ieškovė byloje nereiškia reikalavimo atsakovui dėl netinkamai įgyvendinamos vaiko turto tvarkymo teisės, tvarkant nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais, o prašyme nurodytų aplinkybių vertinimas, sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra neaktualus.“.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirajame skunde teigiama, jog atsižvelgiant į nurodytą, teismas negalėjo skundžiamos nutarties 9 punkte nurodyti, kad ieškovė V. K. yra viso nepilnametei dukrai M. K. priklausančio turto – ne tik jos išlaikymui skirtų piniginių lėšų, bet ir jai priklausančio buto – tvarkytoja uzufrukto teise CK 3.190 straipsnio 1 dalies pagrindu iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį viso nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė pereina vienam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik nuo to momento, kai santuokos nutraukimo byla išnagrinėjama iš esmės galutiniu teismo sprendimu. Kol tai nepadaryta, visą nepilnametei dukrai priklausantį turtą, išskyrus jos išlaikymui skirtas lėšas, kurios priteistos taikant laikinąsias apsaugos priemones, tėvai tvarko bendru sutarimu, kaip tai numatyta CK 3.185 straipsnyje. Be to, teismo skundžiamos nutarties 9 punkte nurodyti motyvai iš esmės pažeidžia atsakovo Š. K. teises lygiai su ieškove V. K. dalyvauti nepilnametės dukters M. K. nekilnojamojo turto tvarkyme, dėl ko atsakovas jau yra inicijavęs privalomos mediacijos procedūrą, kuriai nepavykus, atsakovas kreipsis į teismą su ieškiniu dėl dukters nekilnojamojo turto tvarkymo tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį skundžiamoje dalyje palikti galioti nepakeistą.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad aplinkybė, jog tik laikinai nustatyta šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ir tai, kad toks klausimas išsprendžiamas priėmus byloje galutinį sprendimą dėl ginčo, niekaip nepakeičia principų, kuriais remiantis nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kaip ir nepakeičia nepilnamečio vaiko teisėtų interesų, kurie yra ginami. Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis). Teismo sprendimas dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl būtų neracionalu ir prieštarautų teisiniam apibrėžtumui tvirtinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju ir galutinio teismo sprendimo metu galioja kitoks tėvų valdžios turinys dalyje dėl tėvo teisės, su kuriuo nustatyta (laikina ar nuolatinė) vaiko gyvenamoji vieta, tvarkyti visą vaiko turtą uzufrukto teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties 9 punktas, kuriame nurodyta: „CK 3.190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė laikiną šalių dukters gyvenamąją vietą kartu su jos motina – ieškove V. K. Nutartis įsiteisėjusi ir galiojanti. Taigi nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja CK 3.190 straipsnio 1 dalies pagrindu iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo yra ieškovė, vaiko turto tvarkymo santykiai ir taip yra sureguliuoti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra reikalingas, tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės, dėl to ieškovės prašymas atmetamas ir šiuo pagrindu.“.
17. Atsakovas Š. K., nesutikdamas su minėtais skundžiamos nutarties 9 punkte išdėstytais motyvais atskiruoju skundu prašo iš skundžiamos nutarties juos pašalinti, kaip neatitinkančius bylos medžiagos ir aktualaus teisinio reglamentavimo.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – AB SEB bankas, S. S., antstolis A. N., antstolis R. V., savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
19. Ieškovė ir atsakovas yra M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaiko tėvai gyvena skyrium – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė laikiną šalių dukters gyvenamąją vietą kartu su jos motina – ieškove V. K. Teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi priteisė iš atsakovo Š. K. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. K. nurodydamas, kad nepilnametei dukrai skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė. Tačiau nepilnametei M. K. nuosavybės teise taip pat priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad šį Butą visuomet naudojo ir valdė, t. y. nuomojo, atsakovas Š. K.
20. Ieškovė V. K. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir (i) nušalinti atsakovą Š. K. nuo nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo (administravimo), naudojimo, valdymo ir disponavimo iki santuokos nutraukimo byloje įsiteisės teismo sprendimas; (ii) paskirti ieškovę V. K. nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklausančio Buto administratore iki santuokos nutraukimo byloje įsiteisės teismo sprendimas.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą atmetė, tačiau, be kita ko, konstatavo, jog šalių nepilnamečio vaiko turto tvarkymo santykiai ir taip yra sureguliuoti – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnio 1 dalies ir teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria šalių dukters laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su jos motina, pagrindu, vaiko turto, įskaitant butą, esantį (duomenys neskelbtini), tvarkytoja iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo yra ieškovė.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015, 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 2019 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019). Gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 58–60 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pagrindė teisinį suinteresuotumą skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutarties dalyje padaryta išvada, kad vaiko turto tvarkytoja iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo yra ieškovė, gali savarankiškai daryti poveikį atsakovo teisėms ar pareigoms, jo teisiniam statusui ir gali jam sukurti teisinių padarinių ateityje.
24. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis; tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu; tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina; ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnis 1 dalis).
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
26. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad siekiant užtikrinti vaiko interesus yra galimybė taikyti ir kitas atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones – pavyzdžiui, nustatyti laikiną nepilnamečiam vaikui priklausančio turto tvarkymo tvarką.
27. Vis dėl to, laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – (įsiteisėjusi) teismo nutartis, kurioje, be kitų įstatyme nustatytų tokiai nutarčiai privalomų rekvizitų, turi būti nurodoma konkreti taikytina laikinoji apsaugos priemonė, ja taikomo apribojimo apimtis, tam tikrais atvejais – vykdymo tvarka (pvz., nukreipimas vykdyti nutartį konkrečiam asmeniui ir pan.) (CPK 147 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad laikinosios apsaugos priemonės yra materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai, taikomi procesiniais tikslais, ir kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar jas taikyti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ekonomiškumo, proporcingumo principus, galimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį Nr. 3K-7-272/2011).
28. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria šalių nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nesudaro pagrindo šios laikinosios apsaugos priemonės aiškinti ir taikyti plečiamai. Kitaip tariant, nesudaro pagrindo vadovaujantis CK 3.190 straipsnis 1 dalimi ir konstatuoti, kad šalių nepilnamečio vaiko bet kokio turto, įskaitant vaikui nuosavybės teise priklausančio buto, tvarkymo teisė šioje bylos nagrinėjimo stadijoje priklauso tik ieškovei. Toks laikinųjų apsaugos priemonių apibūdinimas, mastas ir kt. (CPK 147 straipsnio 5 dalies 6, 8, 9 punktai) nenurodyti nei teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje, kuria šalių nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nei teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartyje, kuria iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, nurodant, kad nepilnamečiam vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje, kurioje konstatuota, jog šalių nepilnamečio vaiko turto tvarkymo santykiai ir taip yra sureguliuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnio 1 dalies ir teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria šalių dukters laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su jos motina, pagrindu vaiko turto, įskaitant butą, esantį (duomenys neskelbtini), tvarkytoja iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo yra ieškovė, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, t. y. iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties pašalinti nutarties 9 punkte išdėstytus motyvus: „CK 3.190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė laikiną šalių dukters gyvenamąją vietą kartu su jos motina – ieškove V. K. Nutartis įsiteisėjusi ir galiojanti. Taigi nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja CK 3.190 straipsnio 1 dalies pagrindu iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo yra ieškovė, vaiko turto tvarkymo santykiai ir taip yra sureguliuoti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra reikalingas, tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės, dėl to ieškovės prašymas atmetamas ir šiuo pagrindu.“. Kita skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties 9 punkte išdėstytus motyvus: „CK 3.190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė laikiną šalių dukters gyvenamąją vietą kartu su jos motina – ieškove V. K. Nutartis įsiteisėjusi ir galiojanti. Taigi nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja CK 3.190 straipsnio 1 dalies pagrindu iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo yra ieškovė, vaiko turto tvarkymo santykiai ir taip yra sureguliuoti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra reikalingas, tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės, dėl to ieškovės prašymas atmetamas ir šiuo pagrindu.“.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį palikti iš esmės nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.