- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-1264-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09004-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- Š. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „SEB bankas“, S. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-672-1102/2023 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys byloje: akcinė bendrovė „SEB bankas“, S. S., antstolis A. N., antstolis R. V., bankas „Raiffeisenlandesbank Niederösterreich-Wien AG”, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsakovo prievoles AB SEB bankui, S. S., antstoliui A. N., antstoliui R. V. po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui, nemodifikuoti šalių prievolės kreditoriui „Raiffeisenlandesbank Niederösterreich-Wien AG“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-672-1102/2023 sustabdė iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6825-465/2023.
3. Atsakovas 2023 m. kovo 28 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti sustabdytą civilinę bylą ir: 1) išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę atsakovui iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos gauti duomenis, ar ieškovė, šalių nepilnametis vaikas ir R. L. per paskutinius penkerius metus nuo teismo liudijimo išdavimo yra kirtę Lietuvos Respublikos sieną (automobiliu, lėktuvu ar kita transporto priemone), nurodant konkrečius sienos kirtimo laikotarpius; 2) išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę atsakovui iš UAB „TELE2“ ir UAB „Bitė Lietuva“ gauti duomenis, kokiam asmeniui 2020 m. rugpjūčio 14 d. priklausė telefono numeris (duomenys neskelbtini); 3) pratęsti terminą atsiliepimui į ieškovės patikslintą ieškinį pateikti iki 40 kalendorinių dienų. Išsprendus šiuos prašymus, vėl sustabdyti atnaujintą civilinę bylą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6825-465/2023 dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodė, kad prašomų išduoti liudijimų pagrindu gautos informacijos pagalba atsakovas ketina įrodinėti ieškovės neištikimybę su R. L.. Atsakovo atstovai kreipėsi į nurodytais duomenimis galimai disponuojančius juridinius asmenis, kurie atsisakė suteikti informaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą, išspręsti atsakovo procesinius prašymus ir vėl sustabdyti bylą.
5. Teismas išaiškino, kad, sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą (CPK 166 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovas su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi į teismą 2023 m. vasario 21 d. Atsakovas nagrinėjamoje byloje 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis labai myli savo vaiką, nori turėti galimybę su juo nuolat bendrauti tiek gyvai, tiek nuotolinėmis ryšio priemonėmis, neatsisako vaiko atžvilgiu susiformavusios jo socialinės tėvystės, o civilinę bylą Nr. e2-6825-465/2023 dėl tėvystės nuginčijimo inicijavo iš esmės dėl to, kad toje byloje gautais duomenimis (DNR tyrimo išvada) sieks įrodinėti sutuoktinės neištikimybės faktą.
6. Kadangi atsakovas pats iniciavo bylą dėl tėvystės nuginčijimo, galimai siekdamas susirinkti įrodymus apie sutuoktinės neištikimybę, pats teikė prašymą stabdyti nagrinėjamą bylą, o prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą grindžia poreikiu skubiai gauti įrodymus apie sutuoktinės neištikimybę, teismas pripažino, kad atsakovas iš dalies dubliuoja įrodymų rinkimą. Teismas pasiūlė atsakovui apsispręsti dėl savo teisių ir interesų gynimo būdo, t. y. dėl to, kurioje byloje – Nr. e2-6825-465/2023 ar Nr. e2-672-1102/2023 – surinkti įrodymai apie galimą sutuoktinės neištikimybę turės didesnę įrodomąją galią, ir koncentruotis būtent į tos bylos nagrinėjimą.
7. Teismas pripažino atsakovo prašymą atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą siekiu perkelti teismui pareigą už atsakovą rinkti įrodymus. Sustabdytos bylos atnaujinimas, neišnykus sustabdymo pagrindui, yra išimtinė situacija, kuriai turi egzistuoti pakankamas pagrindas. Nuo atsakovo apsisprendimo šioje byloje įrodinėti sutuoktinės neištikimybę (2023 m. sausio 19 d.) iki šios bylos sustabdymo (2023 m. kovo 27 d.) praėjo daugiau nei du mėnesiai. Per šį laiką teismas išdavė atsakovui prašomą teismo liudijimą. Šis laiko tarpas buvo pakankamas atsakovui teikti prašymus dėl visų liudijimų apie teisę gauti įrodymus išdavimo. Atsakovas taip pat turi galimybę įrodinėti savo teiginius kitais įrodymais, pavyzdžiui liudytojų parodymais ir kt., taip pat kreiptis dėl liudijimų gavimo po bylos nagrinėjimo atnaujinimo, išnykus sustabdymo pagrindui. Dėl to teismas netenkino atsakovo prašymo dėl liudijimų išdavimo.
8. Teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartyje dėl bylos sustabdymo buvo atkreiptas proceso dalyvių dėmesys, kad sustabdžius bylą teismo ar įstatymo nustatytų nepasibaigusių terminų eiga yra sustabdoma (CPK 76 straipsnis). Teismas atsakovui išaiškino, kad sustabdžius bylą sustojo ir jam nustatyta termino pateikti atsiliepimą eiga. Dėl to procesinio termino pratęsimo klausimas nėra pakankamas pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimo. Ši nutartis neužkerta kelio atsakovui kreiptis su procesiniais prašymais dėl liudijimų išdavimo, procesinio termino pratęsimo tuomet, kai bus atnaujintas bylos nagrinėjimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas Š. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti teismo liudijimus, suteikiančius atsakovui teisę gauti duomenis iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir UAB „TELE2“ bei UAB „Bitė Lietuva“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas iki šiol neišsprendė atsakovo 2023 m. kovo 30 d. prašymo, kuriuo atsakovas prašė, neatnaujinus civilinės bylos nagrinėjimo, išduoti 2023 m. kovo 27 d. prašyme nurodytus teismo liudijimus įrodymams gauti. Abu prašymus vertinant kartu, matyti, kad atsakovas nebeprašo teismo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo, o prašo tik taikyti įrodymų užtikrinimo institutą. Prašomi išreikalauti įrodymai per bylos sustabdymo laikotarpį gali būti negrįžtamai prarasti. Be to, šie įrodymai yra tiesiogiai susiję su atsakovo siekiu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Tačiau teismas akcentavo tik atsakovo siekį įrodyti ieškovės neištikimybės faktą, kuris yra antraeilis, nes byloje ir taip pakanka įrodymų šiam faktui įrodyti.
9.2. Atsakovas žino, kad ieškovės ir R. L. santykiai tęsiasi iki šiol. Svarbiausia, kad su R. L. bendrauja bylos šalių vaikas. Ieškovė, keliaudama su R. L., kartu pasiima ir vaiką, gyvena kartu viename kambaryje. Toks elgesys neabejotinai žaloja vaiko psichiką, nes jis mato, kaip kartu su motina miega vyras, kuris nėra jo tėvas. Teismo 2023 m. kovo 28 d. posėdyje kelis kartus paklausus ieškovės, ar kartu su ja ir vaiku keliauja ir R. L., ji vengė atsakyti į šį klausimą. Toks elgesys civiliniame procese prilygintinas fakto pripažinimui. Atsakovui žinant apie R. L. bendras keliones į užsienį su ieškove ir vaiku, taip pat žinant paties R. L. asmenybę, kyla ypač didelių abejonių dėl vaiko buvimo užsienyje tokioje draugijoje. Šios kelionės yra susijusios su fiziniu ir psichiniu vaiko saugumu.
9.3. Atsakovas siekia įrodyti R. L. bendravimą su nepilnamečiu vaiku, kad galėtų apsaugoti vaiko interesus, taip pat prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovei be atsakovo sutikimo ir asmeninio dalyvavimo keliauti su vaiku į užsienio šalis. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas tik siekia perkelti teismui ieškovės neištikimybės įrodymų rinkimo naštą. Priešingai, atsakovas prašė teismo būti aktyviam, ginant šalių vaiko interesus, o tai yra teismo pareiga. Įrodymų praradimo grėsmė yra neabejotina, nes civilinės bylos sustabdymas tikėtinai truks daugiau nei metus.
9.4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas teismo posėdžio metu pats pripažino, jog civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo buvo inicijuota, siekiant įrodyti tik ieškovės neištikimybės faktą. Atsakovas teismo posėdyje išsamiai paaiškino, kad byla dėl tėvystės nuginčijimo yra iškelta, siekiant nustatyti, ar ieškovė, santuokos nuraukimo byloje keldama atsakovui reikalavimus, susijusius su šalių vaiku, iš viso tokią teisę turi, taip pat išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaiku. Teismas nepagrįstai teigia, kad prašomus išreikalauti įrodymus atsakovas gali gauti tėvystės nuginčijimo byloje. Dėl tų pačių įrodymų išreikalavimo atsakovas kreipėsi į tėvystės nuginčijimo bylą nagrinėjantį teismą, tačiau atsakovo prašymas buvo atmestas, kaip nesusijęs su tėvystės nuginčijimo byla.
Atsiliepimas
10. Ieškovė V. K. atsiliepimu nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovo pateiktas atskirasis skundas yra jau aštuntas jo atskirasis skundas, iš kurių penki buvo atmesti apeliacinės instancijos teismo. Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad atskirieji skundai yra paduodami vien tik naudojantis procesine teise. Dėl to yra pagrindas kelti klausimą dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesu. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, tenkindamas atsakovo prašymą, ir išaiškino šalims, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.
Šalies argumentai
10.2. Atsakovas 2022 m. spalio 6 d. prašė teismo išduoti liudijimą gauti iš Vilniaus rajono policijos komisariato R. L. 2022 m. pateikto pareiškimo (skundo) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu kopiją. Vėliau atsakovas prašė teismo nespręsti šio prašymo. Praėjus kuriam laikui prašymą vėl palaikė ir prašė spręsti. Gavęs teismo liudijimą atsakovas pateikė į bylą 2022 m. birželio 15 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užtušavo (paslėpė) maždaug ¾ dalis teksto. Dėl to sunku suprasti, ką tokiu dokumentu nori įrodyti atsakovas.
10.3. Teismas atsakovui išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovui kreiptis su procesiniais prašymais dėl liudijimų išdavimo, procesinio termino pratęsimo tuomet, kai bus atnaujintas bylos nagrinėjimas. Dėl to nėra aišku, kodėl atsakovas padavė šį atskirąjį skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo prašymas yra suformuluotas ydingai, nes jis prašo išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę atsakovui gauti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis, ar ieškovė, šalių vaikas ir R. L. per paskutinius penkerius metus nuo teismo liudijimo išdavimo yra kirtę Lietuvos Respublikos sieną. Vertinant tekstą pažodžiui, toks penkerių metų laikotarpis turi prasidėti nuo teismo liudijimo išdavimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti sustabdytą bylą ir išduoti atsakovui teismo liudijimus apie teisę gauti įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6825-465/2023.
13. Atsakovas 2023 m. kovo 28 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti sustabdytą civilinę bylą ir išduoti jam teismo liudijimus apie teisę gauti duomenis iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir iš UAB „TELE2“ ir UAB „Bitė Lietuva“. Atsakovas 2023 m. kovo 30 d. pateikė teismui papildomą prašymą dėl tokių pačių teismo liudijimų išdavimo, tačiau papildomai nurodė, kad prašymas teikiamas pagal CPK 221 straipsnį dėl įrodymų prijungimo ir įrodymų užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo 2023 m. kovo 28 d. prašymą dėl bylos atnaujinimo ir teismo liudijimų apie teisę gauti įrodymus išdavimo.
14. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.
15. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
16. Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą sustabdytoje byloje. Šio klausimo nagrinėjimą reglamentuoja CPK 167 straipsnis, kurio nuostatos nenumato, kad teismo nutartis dėl bylos (ne)atnaujinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl reikia vertinti, ar tokia teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei proceso eigai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, kelio tolimesnei bylos nagrinėjimo eigai neužkerta, todėl negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-38-943/2016, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1076-1120/2019; 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1220-943/2020).
17. Atsakovas atskiruoju skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta išduoti atsakovui liudijimą apie teisę gauti įrodymus. CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimą, numatyta, kad rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, siunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui (2 dalis), taip pat teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (4 dalis). Tačiau nurodytame CPK 199 straipsnyje ir kitose proceso normose nėra tiesiogiai įtvirtinta šalių teisė joms nepalankų rezultatą, susijusį su rašytinių įrodymų išreikalavimu (teismo liudijimo (ne)išdavimu), apskųsti atskiruoju skundu. Tokiu atveju vertintina, ar toks teismo procesinis veiksmas (nutartis) užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
18. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). CPK nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis), tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005). Taigi kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, pagal kurią pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, priimti CPK 199 straipsnio pagrindu, negali būti skundžiami atskiraisiais skundais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-335-407/2019; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-464/2018; 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015).
19. Taigi, nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą sustabdytoje byloje ir išduoti atsakovui liudijimus apie teisę gauti įrodymus, nėra apskundimo objektu, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje per klaidą nurodė galimybę teikti atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis).
20. Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovo 2023 m. kovo 30 d. prašymo išduoti liudijimus pagal CPK 221 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodymų užtikrinimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2023 m. kovo 30 d. buvo pateikęs prašymą dėl įrodymų prijungimo ir įrodymų užtikrinimo (DOK-53463), prie kurio teisėja 2023 m. kovo 30 d. įrašė rezoliuciją „į bylą“.
21. Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad sprendžia atsakovo 2023 m. kovo 28 d. pateiktą prašymą, ir nei aprašomojoje, nei motyvuojamojoje ar rezoliucinėje dalyse nei karto nepaminėjo atsakovo prašymo dėl įrodymų užtikrinimo pagal CPK 221 straipsnio nuostatas taikymo. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo 2023 m. kovo 30 d. prašymo dėl įrodymų užtikrinimo nesprendė. Dėl to ir apeliacinės instancijos teismas negali vertinti pirmosios instancijos teismo neišspęsto procesinio dokumento, nes apeliacinio proceso metu tikrinamas tik pirmosios instancijos teismo išspręstų klausimų teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovui išaiškintina, kad jis gali tiesiogiai kreiptis į pirmos instancijos teismą, prašydamas išspręsti jo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo.
22. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis). Paaiškėjus aplinkybei, kad atskirasis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto Š. K. atskirąjį skundą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
23. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi, atsižvelgiant į visos bylos baigtį, bet ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022). Dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal Š. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.