- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-1255-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09004-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Š. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, S. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Š. K. (Š. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo Š. K. (Š. K.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Š. K. (Š. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, S. S., antstolis A. N., antstolis R. V., bankas Raiffeisenlandesbank Niederösterreich-Wien AG, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. K. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui Š. K. (toliau – atsakovas), kuriame ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą, nustatyti šalių nepilnametės dukros M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 1 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnametės dukters ir tėvo bendravimo tvarką, atsakovo prievoles akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui, S. S., antstoliui A. N., antstoliui R. V. po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui, nemodifikuoti šalių prievolės prieš kreditorių Raiffeisenlandesbank Niederösterreich-Wien AG, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme buvo gautas ir priimtas nagrinėti atsakovo Š. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti atsakovo nurodomą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra M. K., pagal kurią: 1) du kiekvieno kalendorinio mėnesio porinių savaičių savaitgalius, t. y. šeštadienį motina V. K. 10:00 val. ryte atveža dukterį į tėvo Š. K. gyvenamąją vietą ir tą pačią dieną 19:00 val. vakare pasiima dukterį iš tėvo Š. K. gyvenamosios vietos; to paties savaitgalio sekmadienį motina V. K. 10:00 val. ryte atveža dukterį į tėvo Š. K. gyvenamąją vietą ir pačią dieną 17:00 val. vakare dukterį pasiima iš tėvo Š. K. gyvenamosios vietos; 2) visų (duomenys neskelbtini) religinių švenčių dienomis, jeigu jos švenčiamos nedarbo dieną (pvz. savaitgaliais), motina V. K. 10:00 val. ryte atveža dukterį į tėvo Š. K. gyvenamąją vietą ir tą pačią dieną 19:00 val. vakare dukterį pasiima iš tėvo Š. K. gyvenamosios vietos; 3) kiekvienais kalendoriniais metais pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį (Tėvo dieną), motina V. K. 10:00 val. atveža dukterį į tėvo Š. K. gyvenamąją vietą ir tą pačią dieną 17:00 val. vakare pasiima dukterį iš tėvo Š. K. gyvenamosios vietos; 4) tėvai V. K. ir Š. K. neturi teisės išsivežti dukters M. K. į užsienį be vienas kito rašytinio sutikimo.
3. Atsakovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, jog ieškovė jau antrą kartą be atsakovo sutikimo ir slapta išsivežė dukrą į kitą valstybę – anksčiau į (duomenys neskelbtini), pastaruoju metu – į (duomenys neskelbtini), ir kai praeitą savaitgalį atsakovas norėjo susitikti su dukra, ieškovė kategoriškai atsisakė ją atvežti ar leisti pasiimti, nors atsakovas keliolika metų rūpinosi ir išlaikė tiek pačią ieškovę, tiek jų dukrą. Pažymėjo, kad ieškovė neleidžia šalių dukrai likti be ieškovės, nes dukra bijo atsakovo ar kad jis nemokės dukros užimti, nors atsakovas dukrą augino ir ja rūpinosi nuo pat gimimo, mergaitei yra šešeri metai, atsakovas ją myli ir niekada nėra jai nieko blogo padaręs. Nurodo, kad prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ieškovės interesų, nes atsakovas prašo nustatyti ieškovės ieškinyje nurodomai bendravimo tvarkai beveik identišką laikiną jo bendravimo su dukra tvarką. Atsakovo manymu, ieškovės prašoma nustatyti dukros ir tėvo bendravimo tvarka yra aiškiai diskriminacinė tėvo atžvilgiu.
Atsiliepimas
4. Ieškovė V. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriame nurodė, kad su atsakovo prašymu nesutinka.
5. Paaiškino, kad reikalavimas dėl vaiko neišvežimo į bendravimo tvarką įrašytas nepagrįstai, nes yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-672-1102/2023. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai labai įtempti, konfliktiški, duktė yra mačiusi netinkamo atsakovo elgesio prieš ieškovę apraiškas (pvz., psichologinį ir fizinį smurtą), ieškovė atliko dukters psichologinį vertinimą, kurio metu buvo gauta specialisto išvada dėl M. K. būsenos, požiūrio į kiekvieną iš tėvų santuokos nutraukimo metu. Pažymėjo, kad dukra turi blogos patirties dėl tėvo elgesio, todėl savotiškai bijo tiek prieštarauti tėvui, kas reiškia, jog tėvo autoritetas grįstas baime, o juo labiau, pasilikti su tėvu dviese be mamos mergaitė nenori ir labai akivaizdžiai tai pasako.
Šalies argumentai
6. Akcentavo, kad Š. K. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pareiškęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (civilinė byla Nr. e2-6825-465/2023), t. y., Š. K. ieškiniu prašo skirti teismo medicininę (DNR) ekspertizę, atsakant į klausimą, ar nepilnametės M. K. biologinis tėvas yra Š. K., todėl šiuo metu būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga nustatyti bet kokią laikiną atsakovo (santuokos nutraukimo byloje) ir M. K. bendravimo tvarką, remiantis vien mergaitės prioritetiniais interesais, kad vaikas nebūtų traumuojamas dar labiau negu yra šiuo metu (dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso). Taip pat nurodė, kad atsakovas yra linkęs pasisakyti prie vaiko ir išsakyti ieškovei įvairius samprotavimus dėl santuokos nutraukimo ir savo požiūrio į ieškovę gana grubiai, bravūriškai ir netaktiškai, todėl būtų labai žalinga vaiko sąmonei, jei mergaitė išgirstų pasisakymus, kad ji neva nesanti atsakovo duktė, be kita ko, nėra jokių garantijų, kad atsakovas taip nepadarys.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Š. K. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo į prašomą taikyti bendravimo tvarką, nurodydamas, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad atsakovas kaip nors savo elgesiu ar neveikimu kenkė ar galėtų pakenkti savo dukrai, ieškovė iki šiol į bylą nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kuris neginčijamai patvirtintų, kad atsakovas kada nors smurtavo prieš ieškovę. Atsakovo įsitikinimu, jo ir ieškovės tarpusavio tikri ar menami konfliktai neturi ir negali daryti įtakos jo, kaip tėvo, santykių su dukra ir negali jų riboti, nes atsakovo santykiai su dukra, priešingai nei su ieškove, yra geri, nepaisant ieškovės metodiško siekio tai pakeisti.
8. Nurodė, kad po patikslinto ieškinio pateikimo ieškovė nė karto neleido atsakovui susitikti su dukra, taigi ir po patikslinto ieškinio pateikimo objektyviai negalėjo įvykti jokių faktų, kurie leistų maksimaliai riboti atsakovo ir dukros bendravimą. Atsakovo manymu, ieškovės pagrindinis tikslas yra pašalinti atsakovą iš dukros gyvenimo, nutraukti bet kokius jo socialinius ryšius su dukra, ką patvirtina ne tik jos pateiktas atsiliepimas, bet ir kitas elgesys – šios skyrybų bylos pradėjimas, atmetant atsakovo prašymus susitaikyti ar išsiskirti taikiai, iki šiol besitęsiantis nuolatiniai ieškovės santykiai su kitu vyru, kuris dalyvauja ir dukros gyvenime, atsakovo prašymų susitikti su dukra ir leisti su ja bendrauti visiškas ignoravimas ir t.t.
9. Atsakovas pažymėjo, kad tėvystės nuginčijimo bylą Š. K. pradėjo dėl pačios ieškovės elgesio, jai atsisakius geranoriškai atlikti DNR testą, tačiau nepaisant vykstančių teisminių procesų, atsakovas neketina apie tai kalbėti su dukra. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra išsilavinęs, pasiturintis ir gyvenimo matęs žmogus, būdamas keturių vaikų tėvas, sugebės tinkamai bent vieną dieną per kelias savaites pasirūpinti savo dukra, kurią jis augino nuo gimimo ir kuri jau nėra tokia maža, kad negalėtų viena pabūti be mamos.
10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti laikinoji jo bendravimo su dukra tvarka neprieštarauja mergaitės interesams. Tarnyba sutiko su ieškovės nuomone, kad atsakovo prašymo rezoliucinės dalies 1.4 punkto reikalavimas – tėvai V. K. ir Š. K. neturi teisės išsivežti dukters M. K. į užsienį be vienas kito rašytinio sutikimo – faktiškai yra išspręstas teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartimi. Tarnybos vertinimu, teikdamas nagrinėjamą prašymą atsakovas nenurodė naujų, po minėtos teismo nutarties priėmimo atsiradusių aplinkybių, sudarančių pagrindą iš esmės iš naujo spręsti dėl to, kokia tvarka, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tarp tėvų turi būti derinami dukters laikino išvykimo į užsienį klausimai. Tarnyba, atsižvelgdama ir į aplinkybę, jog atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su dukra tvarka iš esmės yra identiška ieškovės patikslintu ieškiniu prašomai nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarkai, mano, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, nes pati ieškovė, remiantis jos pareikštais reikalavimais, sutinka, kad tokia tvarka dukrai tinkama. Tarnyba nepritarė ieškovės atsiliepime į nagrinėjamą prašymą išreikštai pozicijai, jog šalių dukra, iki bus išnagrinėtas Š. K. reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, apskritai negali su tėvu bendrauti, nes, pirmiausia, atsakovas šiuo metu yra teisėtas dukros tėvas, todėl jam ir vaikui turi būti užtikrintos visos su tuo susijusios teisės, kurių viena svarbiausių ir pamatinių – vaiko teisė į šeimos ryšius, teisė gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik jaučiant abiejų meilę ir supratimą, todėl net ir esant aplinkybėms, kai vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšiai ir santykiai yra susilpnėję ir / ar sutrikę, abiejų tėvų pastangos turi būti orientuotas į galimybių tuos ryšius sustiprinti ir puoselėti paieškas ir išnaudojimą, o ne į siekį tuos ryšius dar labiau riboti ir / ar apskritai nutraukti. Tarnybos nuomone, ieškovės į bylą pateiktos su vaiku bendravusio ir jo nuomonę apie santykius su tėvais išklausiusio psichologo išvados nėra pakankamos daryti išvadą, kad bendravimas su tėvu kenkia vaikui, neatitinka jo interesų. Tarnybos vertinimu, tėvų skyrybos ir konfliktiški, įtempti santykiai neigiamai atsiliepia vaiko gerovei ir santykiams su tėvu, todėl nustatyti laikinąją tėvo bendravimo su dukra tvarką yra reikalinga ir tikslinga, o atsakovo prašoma nustatyti laikinoji jo bendravimo su dukra tvarka neprieštarauja mergaitės interesams.
Šalies argumentai
11. Ieškovė V. K. raštu papildomai teismui nurodė, kad prašo nustatyti pereinamąjį bendravimą ryšio atkūrimui. Teigė, kad nėra pagrįstas atsakovo teiginys, kad teismas turėtų taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes būtent tokios bendravimo tvarkos prašo pati ieškovė, nes šiuo metu ieškinio reikalavimai nenagrinėjami iš esmės, o tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Pažymėjo, kad atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę nepilnametės dukters akivaizdoje, o tokia aplinkybė neabejotinai reiškia, kad mergaitė patyrė psichologinį smurtą, nes tai yra vaiko gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas – patirta psichologinė trauma, traumuojanti patirtis. Ieškovės nuomone, atsakovo asmeninės ambicijos ir principai iškeliami aukščiau už nepilnamečio vaiko jausmus, pasaulio ir savo artimos aplinkos suvokimą. Taip pat nurodė, kad racionaliausiai būtų nustatyti laikiną pereinamąją bendravimo tvarką, t. y., nustatant periodą, per kurį duktė ir atsakovas susiskambina vakarais ir rytais, periodą, per kurį duktė ir atsakovas susitinka dalyvaujant ieškovei, periodą, kada duktė ir atsakovas susitinka dalyvaujant kokiam nors trečiajam asmeniui (pvz., ne ieškovei, bet specialistui).
Atsiliepimas
12. Atsakovas Š. K. papildomai raštu teismui nurodė, kad svarbu kuo skubiau nustatyti būtent atsakovo prašomą laikiną bendravimo su dukra tvarką, jos nekeičiant (nenumatant pereinamojo laikotarpio), nes siūloma nustatyti bendravimo tvarka ir taip yra minimaliausia ir vis vien labai varžanti atsakovo kaip tėvo teisę bendrauti su savo vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies.
Nustatė Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – tėvas), laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra, vaikas), pagal kurią:
Bendrosios nuostatos: 1. Tėvas su dukra bendrauja nelyginių metų savaičių ketvirtadienio popietę ir tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį.; 2.Tėvas ir vaiko mama V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – vaiko mama), privalo kaip įmanoma anksčiau pranešti apie aplinkybes, kliudančias bendrauti šioje tvarkoje nurodytomis dienomis. Jei bendravimas neįvyksta dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo ir pan., neįvykęs bendravimo laikas tėvui kompensuojamas per artimiausio mėnesio laikotarpį. Jei bendravimas neįvyksta dėl tėvo užimtumo ir pan., neįvykęs bendravimas nekompensuojamas.; 3. Tėvas bendrauja su dukra Tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį). Jei 2023 metais Tėvo diena pakliūna į pereinamąjį laikotarpį, bendravimas vyksta dalyvaujant vaiko mamai.; 4. Tėvas ir vaiko mama gali susitarti ir dėl kitokios laikinos tėvo bendravimo su dukra tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (vaiko paėmimo/grąžinimo laiką, vietą, dieną, vaiko mamos ar tarpininko dalyvavimo bendravime ypatumus ir kt.), pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Pereinamasis laikotarpis: a) Tėvas su vaiku bendrauja šios tvarkos 1 punkte nurodytomis dienomis dalyvaujant ieškovei, arba dalyvaujant (stebint) abiejų šalių pasirinktam tarpininkui-specialistui (mediatoriui, psichologui, dailės terapeutui ar pan.).; b) Konkretų bendravimo laiką, trukmę, būdą, vietą ir kt. tėvas ir vaiko mama suderina tarpusavyje iš anksto. Jei tėvas ir vaiko mama nesusitaria, pirmą paskirtą bendravimo savaitę po šios nutarties priėmimo bendravimą organizuoja vaiko mama, kitą – tėvas, ir toliau pakaitomis paeiliui.; c) Pereinamuoju laikotarpiu pirmenybę parinkti konkrečią savaitgalio dieną – šeštadienį ar sekmadienį – turi tas iš tėvų, kuris tą savaitę organizuoja bendravimo būdą.; d) Tėvas ir vaiko mama gali susitarti, kad pereinamuoju laikotarpiu bendravimas iš ketvirtadienio perkeliamas į savaitgalį (t. y. bendraujama abi savaitgalio dienas). Dėl ketvirtadienio bendravimo perkėlimo į savaitgalio dieną turi sutarti abi šalys iki einamosios savaitės antradienio vakaro.; e) Pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu, kai tėvas su dukra šioje dalyje nurodyta tvarka bendravo ne mažiau kaip 8 (aštuonis) kartus (aštuonias atskiras dienas).
Bendravimas po pereinamojo laikotarpio: i) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tėvas su dukra bendrauja be tarpininkų, nebent vaiko tėvai susitaria kitaip.; ii) Ketvirtadieniais tėvas paima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus įstaigos veikloms (o jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos – iš vaiko mamos namų 16 val. ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos) ir pristato dukrą į vaiko mamos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; iii) Tėvas jam priskirtą nelyginės metų savaitės savaitgalį bendrauja su dukra šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. Ryte vaiką į tėvo namus atveža vaiko mama, o vakare tėvas grąžina vaiką į vaiko mamos namus, nebent vaiko tėvai susitaria kitaip. Dėl konkrečios dienos – šeštadienio ar sekmadienio – vaiko tėvai susitaria iki trečiadienio vakaro. Jei vaiko tėvai nesusitaria, pirmenybę pasirinkti savaitgalio dieną turi tėvas. Tėvas privalo atsižvelgti ir į vaiko poreikius, užimtumą, sveikatą, taip pat privalo iki ketvirtadienio 11 val. pranešti ieškovei apie pasirinktą savaitgalio dieną bendravimui.
Kitoje dalyje teismas atsakovo prašymo netenkino, įpareigojo atsakovą Š. K. iki laikinojoje bendravimo tvarkoje nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. prieš pradedant bendrauti su dukra nedalyvaujant ieškovei ar tarpininkui) perduoti ieškovei V. K. nepilnametės M. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasą, kitus vaiko asmens dokumentus (jei tokius turi) bei uždraudė atsakovui Š. K. išvežti nepilnametį vaiką M. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai kartu vyksta ieškovė V. K..
14. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog esant nesutarimams tarp šalių dėl bendravimo su vaiku, skirtingai šalių nuomonei apie bendravimo ypatumus, konkreti bendravimo tvarka labiau užtikrintų vaiko teisę bendrauti su tėvu, taip pat sukurtų prielaidas abiem vaiko tėvams planuoti savo laiką. Teismas sprendė, kad konkrečios tvarkos buvimas sukurs saugesnę ir stabilesnę aplinką vaikui.
15. Teismas nepasisakė dėl laikinos bendravimo tvarkos per šventinius laikotarpius, nes nei viena iš šalių nei savo procesiniuose dokumentuose, nei posėdžio metu nedetalizavo, kokios apimties, trukmės yra (duomenys neskelbtini) religinės šventės, todėl sprendė, kad šiuos aspektus teismas turės galimybę išsiaiškinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
16. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovo prašoma bendravimo tvarka savaitgaliais koreguotina nustatant tik vieną savaitgalio dieną, nuo 10 val. iki 18 val., pripažino, kad skiriant bendravimui visą dieną, atsakovas turės galimybę savo nuožiūra organizuoti dukros užimtumą, pramogas ir pan., ir tai atitiks tiek vaiko, tiek tėvo interesus kokybiškai leisti laisvalaikį kartu. Teismo nuomone, dvi dienos iš eilės šalių vaikui galėtų būti pernelyg intensyvus bendravimas šiuo metu, nes atsakovas jau seniai nėra leidęs vaiko vienas su vaiku, mergaitė galimai yra įsibaiminusi.
17. Teismas taip pat sprendė, kad numačius ketvirtadienio popietę-vakarą bendravimui atsakovui ir dukrai, atsakovas turės galimybę betarpiškai dalyvauti kasdienėse vaiko veiklose, pasirūpinti jo paėmimu iš ugdymo įstaigos, galės su dukra aptarti savaitgalio planus ir pan. Teismas laikė pagrįstu atsakovo prašymą dėl Tėvo dienos (birželio mėn. pirmo savaitgalio), todėl jį tenkino.
18. Teismas sprendė, kad mergaitė galėtų patirti stresą, jei iš karto būtų pradėta įgyvendinti atsakovo prašoma laikina bendravimo tvarka, kuri buvo pakoreguota teismo nustatytu būdu, todėl tenkino ieškovės prašymą ir nustatė, kad iki kol įvyksta bendravimas bent aštuonis kartus, atsakovas su vaiku bendrauja arba dalyvaujant ieškovei, arba dalyvaujant (stebint) šalių pasirinktam tarpininkui (mediatoriui, psichologui, dailės terapeutui ar pan.).
19. Teismas vertino, kad ieškovės nuogąstavimai, jog atsakovas gali išvežti dukrą be jos žinios į (duomenys neskelbtini) ar kitą valstybę ir negrąžinti, tikėtina neigiamai veikia kartu gyvenančią nepilnametę šalių dukrą, net ieškovei betarpiškai ir nekalbant su vaiku apie tai, vaikas gali jausti mamos nerimą, įtampas, o tai neatitinka vaiko intereso augti ramioje aplinkoje, todėl įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei dukros (duomenys neskelbtini) pasą, kitus vaiko asmens dokumentus, jei tokius turi, taip pat nustatė atsakovui draudimą išvykti su dukra už Lietuvos Respublikos ribų, išskyrus atvejus, kai kartu vyksta ieškovė.
20. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo leisti ieškovei išvykti su dukra iš Lietuvos tik turint jo sutikimą ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl šio reikalavimo buvo sprendžiama 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, o ši nutartis nėra įsiteisėjusi, nes jos teisėtumą ir pagrįstumą šiuo metu vertina apeliacinės instancijos teismas, be to atsakovas dėl šio reikalavimo nepateikė naujų argumentų, kurie teismui nebūtų žinomi priimant 2023 m. vasario 10 d. nutartį, nurodė, kad šis klausimas nesprendžiamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Atsakovas Š. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-672- 1102/2023 skundžiamoje dalyje, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip:
22. „Bendrosios nuostatos: 1. Tėvas su dukra bendrauja nelyginių metų savaičių šeštadienį nuo 10:00 val. iki 19:00 val. ir sekmadienį nuo 10:00 val. iki 17:00 val. 2. Tėvas ir vaiko mama V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – vaiko mama), privalo kaip įmanoma anksčiau pranešti apie aplinkybes, kliudančias bendrauti šioje tvarkoje nurodytomis dienomis. Jei bendravimas neįvyksta dėl vaiko ligos, vaiko ar tėvo užimtumo ir pan., neįvykęs bendravimo laikas tėvui kompensuojamas per artimiausio mėnesio laikotarpį. 3. Tėvas bendrauja su dukra Tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį) nuo 10:00 val. iki 17:00 val. 4. Tėvas bendrauja su dukra per (duomenys neskelbtini) religines šventes – (duomenys neskelbtini), nuo 10 val. iki 19 val., ieškovei atvežant dukrą pas atsakovą ir atsakovui dukrą parvežant pas ieškovę, jeigu tai ne darbo diena, apie šių švenčių dieną einamaisiais kalendoriniais metais atsakovui pranešant ieškovei ne vėliau kaip prieš dvi savaites. 5. Tėvas ir vaiko mama gali susitarti ir dėl kitokios laikinos tėvo bendravimo su dukra tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (vaiko paėmimo/grąžinimo laiką, vietą, dieną, vaiko mamos ar tarpininko dalyvavimo bendravime ypatumus ir kt.), pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Pereinamasis laikotarpis: a) Tėvas su vaiku bendrauja šios tvarkos 1 punkte nurodytomis dienomis dalyvaujant ieškovei, arba dalyvaujant (stebint) abiejų šalių pasirinktam tarpininkui-specialistui (mediatoriui, psichologui, dailės terapeutui ar pan.). b) Konkretų bendravimo laiką, trukmę, būdą, vietą ir kt. tėvas ir vaiko mama suderina tarpusavyje iš anksto. Jei tėvas ir vaiko mama nesusitaria, pirmą paskirtą bendravimo savaitę 9 po šios nutarties priėmimo bendravimą organizuoja vaiko mama, kitą – tėvas, ir toliau pakaitomis paeiliui. c) Pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu, kai tėvas su dukra šioje dalyje nurodyta tvarka bendravo ne mažiau kaip 4 (keturis) kartus (keturias atskiras dienas).
Bendravimas po pereinamojo laikotarpio: i) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tėvas su dukra bendrauja be tarpininkų, nebent vaiko tėvai susitaria kitaip. ii) Tėvas jam priskirtą nelyginės metų savaitės savaitgalį bendrauja su dukra šeštadienį nuo 10:00 val. iki 19:00 val. ir sekmadienį nuo 10:00 val. iki 17:00 val. Ryte vaiką į tėvo namus atveža vaiko mama, o vakare tėvas grąžina vaiką į vaiko mamos namus, nebent vaiko tėvai susitaria kitaip. Tėvas privalo atsižvelgti ir į vaiko poreikius, užimtumą, sveikatą. iii) Vaiko tėvai neturi teisės išsivežti vaiko į užsienį be vienas kito rašytinio sutikimo.“
23. Nurodo, kad atsakovo prašymo dalis (kaip ir visas prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo) yra identiška ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktam prašymui nustatyti nuolatinę atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, t. y. abi ginčo šalys sutaria, kad jų dukra turi švęsti (duomenys neskelbtini) religines šventes, konkrečiau šios bendravimo tvarkos dalies nedetalizuojant, nes tarp ginčo šalių bylos nagrinėjimo metu nekilo nesutarimo dėl atsakovo bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini) religinių švenčių dienomis ir nebuvo poreikio šias šventes labiau detalizuoti, juolab kad kasmet kalendorinės dienos, kada šios šventės švenčiamos, kinta.
24. Paaiškina, kad tradicinės ir atsakovui svarbiausios (duomenys neskelbtini) religinės šventės yra (duomenys neskelbtini), kurių paminėjimo diena kiekvienais metais kinta pagal (duomenys neskelbtini) kalendorių, kadangi ginčo šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) tautybės, jos identitetui ir savimonei labai svarbu kartu su atsakovu kiekvienais metais paminėti nurodytas religines (duomenys neskelbtini) šventes, susipažįstant su jų esme ir tradicijomis, taip jas perimant iš kartos į kartą, atitinkamai, teismas turėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti šio klausimo sprendimui reikalingą informaciją bei klausimą išspręsti iš esmės, o ne palikti atvirą remiantis informacijos trūkumu.
25. Pasisakydamas dėl laikino bendravimo apimties ir pereinamojo laikotarpio, atsakovas pabrėžia, jog jo siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra pati minimaliausia ir, nors labai varžo atsakovo kaip tėvo teisę bendrauti su savo dukra, atsakovas prašo patvirtinti bent tokią tvarką, idant išvengtų papildomų ginčų su ieškove, nes ieškovė piktybiškai riboja atsakovo teisę bendrauti su dukra nuo pat ginčo šalių santuokos nutraukimo proceso pradžios – neleidžia atsakovui susitikti su dukra, su ja pasikalbėti telefonu, ieškovė nuolat išveža dukrą į užsienio šalis be atsakovo leidimo, pati ir jos tėvai intensyviai nuteikinėja dukrą prieš atsakovą, o toks ieškovės ir jos tėvų elgesys esmingai pažeidžia dukros interesus palaikyti santykius su abiem tėvais.
26. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas kaip nors savo elgesiu ar neveikimu kenkė ar galėtų pakenkti savo dukrai, kad dukra būtų „įsibaiminusi“ atsakovo, ko pasėkoje nėra jokio pagrindo taip drastiškai riboti jų bendravimą, atsakovo ir ieškovės tarpusavio konfliktai neturi daryti įtakos jo, kaip tėvo, santykiams su dukra ir jų riboti, nes atsakovo santykiai su dukra, priešingai nei su ieškove, yra geri, pagrįsti meile ir pagarba, nepaisant ieškovės siekio tai pakeisti.
27. Pažymi, kad teismas, nustatęs pereinamąjį laikotarpį, negalėjo tuo pačiu sumažinti atsakovo prašomų nustatyti bendravimo su dukra dienų kiekio, be kita ko, pareinamasis laikotarpis yra per ilgas ir turi būti sutrumpintas, teismas neatsižvelgė į 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdyje pateiktą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės išvadą.
Atsiliepimas
28. Atsakovas paaiškina, kad jis neturi jokių ketinimų, kaip kad teigia ieškovė, pagrobti savo dukrą ir išsivežti ją į (duomenys neskelbtini) ar kitą valstybę. Jo vertinimu, teismo nuomonė neleisti vaikui išvykti vienam su atsakovu yra nepagrįsta objektyvia bylos medžiaga ir negali būti laikoma pakankama uždrausti atsakovui keliauti su dukra vienam, be to, neaišku, kaip ieškovės vykimas kartu į atsakovo ir dukros keliones galėtų apsaugoti dukrą nuo jos tariamo pagrobimo grėsmės, taip pat, kas tokias ieškovės keliones turi kompensuoti. Atsakovo vertinimu, teismo nutartis šioje dalyje yra grindžiama prielaidomis.
29. Teigia, kad teismas nepagrįstai nenumatė atsakovui neįvykusio bendravimo su dukra kompensavimo vėlesniais laikotarpiais, jeigu atsakovas su dukra negali bendrauti dėl savo užimtumo, nors toks kompensavimas numatytas, jeigu bendravimas neįvyksta dėl kitų priežasčių (dukros ligos ar jos užimtumo). Atsakovo vertinimu, tai nėra teisinga, nes jis dėl savo darbinės veiklos neturi daug laisvo laiko ir dažnai keliauja į užsienį.
30. Ieškovė V. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo Š. K. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti galioti nepakeistą bei priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Nurodo, kad tai jau yra septintasis atsakovo atskirasis skundas, atskirieji skundai yra paduodami vien tik naudojantis procesine teise, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, nes atsakovas skundžia visas teismo nutartis, nepriklausomai nuo teismo argumentavimo.
32. Pažymi, kad atsakovo iii) punkto reikalavimas pakartotinai į bendravimo tvarką įrašytas nepagrįstai, nes yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-672- 1102/2023, o Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-860-779/2023, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti nepakeistą.
33. Paaiškina, kad šiuo metu bendravimo tvarka yra realiai vykdoma, ieškovė deda dėl to pakankamai pastangų ir siūlo alternatyvias išeitis, jeigu kurią dieną nepavyksta tiksliai įvykdyti teismo nustatytų sąlygų.
34. Nurodo, kad byla nėra išnagrinėta ir sprendimas byloje nėra priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuolatinės bendravimo tvarkos, iš tiesų galės išsiaiškinti (duomenys neskelbtini) religinių švenčių ypatumus ir tai, kaip jas švenčia būtent atsakovas, be to, (duomenys neskelbtini) religinių švenčių nepaminėjimas laikinojoje bendravimo tvarkoje nedaro šios tvarkos neįgyvendinamos arba tiek ydingos, kad reikėtų ją keisti. Taip pat nurodo, kad laikinojoje bendravimo tvarkoje yra nustatyta galimybė tėvams tarpusavyje susitarti dėl bendravimo laiko, trukmės ir dienų, kas reiškia, jog būtent (duomenys neskelbtini) religinių švenčių nepaminėjimas nėra šios laikinos bendravimo tvarkos trūkumas ir objektyvi kliūtis tėvui atitinkamai pabendrauti su dukterimi šių švenčių dienomis. Ieškovės nuomone, kai (duomenys neskelbtini) šventės trunka net aštuonias dienas, tikrai yra galimybė šalims susitarti tarpusavyje, kurią dieną šalys pasirinks kaip tėvo ir dukters bendravimo dieną, kadangi tėvas galės pasakyti, kurią šių švenčių dieną jis norės praleisti su dukterimi, be kita ko, atsakovo prašomo pakeisti punkto redakcija yra sunkiai įgyvendinama dėl galimos painiavos, nes yra labai nekonkreti, nėra aišku, kurią dieną iš aštuonių dienų motina turi atvežti dukterį ir kada atsakovas ją parveža atgal.
35. Akcentuoja, kad teismas nei sumažino, nei apribojo laikinos bendravimo apimties – teismas nustatė nepilnametės mergaitės laikiną bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu, kuomet bylos šalių (ieškovės ir atsakovo) santykiai dėl nagrinėjamos teisme santuokos nutraukimo bylos ypatingai konfliktiški ir įtempti
36. Pabrėžia, kad teismo siektas tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos bei siekiant apsaugoti dukters interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir dukters emocinį ryšį, dėl ko ir buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, tuo pačiu siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės nuomone, nėra prasmės trumpinti susitikimų skaičiaus su ieškovės dalyvavimu pagal atsakovo reikalavimą, o geriau tiesiog vykdyti nustatytą bendravimo tvarką ir taip atkurti tėvo ir dukters ryšį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
38. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo Š. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl ginčo esmės.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), šalys turi nepilnametę dukrą M. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), mergaitė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovui Š. K. dėl santuokos dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, 2023 m. sausio 23 d. nutartimi, 2023 m. vasario 10 d. nutartimi sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė nepilnametės M. K. laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove); 2) 2023 m. sausio 23 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai po 375 Eur/mėn.; 3) 2023 m. vasario 10 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo uždrausti ieškovei dukrą išsivežti į kitą bet kurią užsienio valstybę be atsakovo rašytinio notariškai patvirtinto sutikimo. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas nustatyti jo nurodomą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra M. K.. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, nurodydamas, jog esant nesutarimams tarp šalių dėl bendravimo su vaiku, skirtingai šalių nuomonei apie bendravimo ypatumus, konkreti bendravimo tvarka labiau užtikrintų vaiko teisę bendrauti su tėvu, taip pat sukurtų prielaidas abiem vaiko tėvams planuoti savo laiką, o konkrečios tvarkos buvimas sukurs saugesnę ir stabilesnę aplinką vaikui. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje dėl atsakovo bendravimo su dukra religinių švenčių dienomis, laikino bendravimo apimties ir pereinamojo laikotarpio bei tėvų galimybės keliauti su dukra ir neįvykusio bendravimo kompensavimo, pateikė atskirąjį skundą.
40. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
41. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
43. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, nedetalizavo bendravimo tvarkos per (duomenys neskelbtini) religines šventes, tokias kaip (duomenys neskelbtini), kurių paminėjimo diena kiekvienais metais kinta pagal (duomenys neskelbtini) kalendorių, o kadangi ginčo šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) tautybės, atsakovo teigimu, jos identitetui ir savimonei labai svarbu kartu su atsakovu kiekvienais metais paminėti nurodytas religines (duomenys neskelbtini) šventes, susipažįstant su jų esme ir tradicijomis, taip jas perimant iš kartos į kartą. Nurodo, kad teismas turėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti šio klausimo sprendimui reikalingą informaciją bei klausimą išspręsti iš esmės, o ne palikti atvirą remiantis informacijos trūkumu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai.
44. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) religinių švenčių paminėjimo dienos, pagal (duomenys neskelbtini) kalendorių, kiekvienais metais kinta, tai pripažįsta ir pats atsakovas. Remiantis viešai prieinama informacija nustatyta, jog kai kurios (duomenys neskelbtini) šventės trunka ir po kelias dienas, o atsakovo prašoma pakeisti bendravimo tvarka būtent religinių švenčių metu nėra konkreti ir detalizuota, dėl ko būtų ir sunkiai įgyvendinama: nėra aišku nei kokią dieną, nei kokiu laiku dukra turėtų būti su tėvu, o kada grąžinta atgal pas motiną. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo nustatytoje laikinojoje bendravimo tvarkoje yra nustatyta galimybė tėvams tarpusavyje susitarti dėl bendravimo laiko, trukmės ir dienų, kas rodo, jog būtent (duomenys neskelbtini) religinių švenčių metu tėvams yra sudaryta galimybė suderinti šalių bendravimą su vaiku. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bendravimą (duomenys neskelbtini) religinių švenčių metu teismas turės galimybę išsiaiškinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kai bus nustatyta nuolatinė bendravimo su vaiku tvarka, o šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) religinių švenčių nepaminėjimas laikinojoje bendravimo tvarkoje nelaikytinas nustatytos bendravimo tvarkos trūkumu, trukdančiu atsakovui bendrauti su dukterimi šių švenčių dienomis. Atsižvelgiant į tai, minėti atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
45. Pasisakydamas dėl laikino bendravimo apimties ir pereinamojo laikotarpio, atsakovas pabrėžia, jog taip teismas apribojo jo teisę bendrauti su dukra, o jo siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka ir taip yra pati minimaliausia. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka, nes priešingai nei nurodo apeliantas, teismas nei sumažino, nei apribojo atsakovo bendravimo tvarką su dukra, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip nurodo ir pats apeliantas, šalių santykiai yra įtempti bei konfliktiški. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas nenurodo ir nepaaiškina, kaip jo ir vaiko pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka sukuria jam nepatogumų bendraujant su dukra ir puoselėjant jų ryšį ar, ypatingai, pažeidžia dukros interesus. Vien tai, kad teismas laikinai numatė tik vieną savaitgalio dieną atsakovo bendravimui su dukra, nesudaro pagrindo spręsti, jog tuo yra pažeidžiamos šalių nepilnametės dukros teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka laikinai sureguliuoja situaciją ir sudaro galimybę abiems tėvams bendrauti su vaiku, įpareigoja abi šalis susiklosčiusioje situacijoje būti atsakingomis susitariant dėl bendravimo. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžia atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi, nenustačius akivaizdžių aplinkybių, jog ieškovė piktybiškai riboja atsakovo teisę bendrauti su dukra, neleidžia su ja susitikti, bendrauti telefonu, nuteikinėja dukrą prieš atsakovą, nėra pagrindo išvadai, kad jau šioje bylos stadijoje turi būti nustatyta atsakovo prašoma laikina bendravimo tvarka. Tai, ar yra pagrindas nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, teismas galės įvertinti ir pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Taip pat, vien aplinkybė, jog bylos šalys nesutaria tarpusavyje ir ieškovė įsitrauks į skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku jų kelionių metu, nesuteikia teisinio pagrindo keisti laikinai nustatytą bendravimo tvarką ir, neišnagrinėjus bylos, nustatyti kitokią laikiną vaiko bendravimo su atsakovu tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kaip nepagrįstas vertintinas ir sekantis atsakovo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdyje pateiktą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės išvadą. Pabrėžtina, jog institucijos pateikta išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, be kita ko, teismas galės ją įvertinti nustatydamas nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką.
46. Akcentuotina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
47. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tik iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiui vaikui, pažeistų jo teises ir interesus ar jų neatitiktų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaiko interesų užtikrinimui. Be to, šalys gali taikiai išspręsti ginčą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
49. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Ieškovė V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi, atsižvelgiant į visos bylos baigtį, bet ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidų remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022, 48 punktas). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo Š. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.