Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HIDROMOTAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „HIDROMOTAS“, D. B. ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „SLM group“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

26. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. netiesioginis ieškinys bankrutavusios bendrovės, kurios kreditorės yra ieškovės, buvusiam vadovui dėl žalos, kildinamos iš fiduciarinių pareigų pažeidimo, atlyginimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vienasmenio valdymo organo civilinę atsakomybę, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

29. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos proceso eiga, pripažįsta pagrįsta apeliantės (ieškovės) poziciją, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nekilo šalių ginčo dėl aplinkybių, kurioms pagrįsti pateikti nauji įrodymai, ir šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismas, reaguojant į jame išdėstytus motyvus. Aptariamuose naujuose įrodymuose esanti informacija susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti reikšminga sprendžiant dėl byloje pareikšto reikalavimo taikyti buvusiam bankrutavusios bendrovės vadovui civilinę atsakomybę. Naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes dalyvaujantys byloje asmenys, gavę apeliacinio skundo ir prie jo pridėtų naujų įrodymų kopijas, turėjo galimybę susipažinti su šių įrodymų turiniu ir savo poziciją dėl juose esančių duomenų įrodomosios reikšmės byloje kilusiam ginčui išspręsti išdėstyti atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Nėra pagrindo vertinti, kad apeliantė (ieškovė), teikdama naujus įrodymus su apeliaciniu skundu, piktnaudžiautų šia procesine teise. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant šią apeliacinę bylą (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir šalių ginčo esmės

39. UAB „Vaitesa“ perdavė UAB „SLM group“ atliktų darbų aktą Nr. 1 už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d., darbų vertė – 105 906,44 Lt; UAB „SLM group“ darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 priėmė. UAB „Vaitesa“ išrašė UAB „SLM Group“ 2013 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAI Nr. 1300019 pagal atliktų darbų aktą Nr. 1, suma – 105 906,44 Lt. Iš UAB „SLM group“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „SLM group“ pagal sutartį Nr. 2013/08/02 UAB „Vaitesa“ 2013 m. rugsėjo 2 d. pervedė 4 000 Lt, 2019 m. rugsėjo 3 d. – 21 800 Lt ir 32 500 Lt, 2013 m. rugsėjo 4 d. – 31 200 Lt, 2013 m. rugsėjo 5 d. – 16 406,44 Lt.

40. NMA specialistai 2013 m. spalio 18 d. atliko UAB „SLM group“ mokėjimo prašymo patikrinimą, t. y. atvyko į projekto įgyvendinimo vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai apžiūrėjo pastatą iš išorės ir vidaus, teritoriją, ar įsigytos medžiagos ir sporto inventorius apskaitytas buhalterinėje apskaitoje, ar darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 atitinka statybų žurnalo įrašus, surašė mokėjimo prašymo patikrinimo ataskaitą, kurioje nenustatyta neatitikčių. Patikros vietoje metu padarytos atliktų darbų ir įsigytos įrangos fotokopijos.

41. UAB „Vaitesa“ 2013 m. spalio 31 d. perdavė UAB „SLM group“ atliktų darbų aktą Nr. 2 už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 31 d., atliktų darbų vertė – 100 619,19 Lt. UAB „Vaitesa“ 2013 m. spalio 31 d. UAB „SLM Group“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija VAI Nr. 1300028 pagal atliktų darbų aktą Nr. 2, suma – 100 619,16 Lt. UAB „SLM group“ sąskaitą apmokėjo 2013 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 39.

42. UAB „Vaitesa“ 2013 m. gruodžio 20 d. perdavė UAB „SLM group“ atliktų darbų aktą Nr. 3 už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d., atliktų darbų vertė – 37 688,78 Lt; 2013 m. gruodžio 20 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d., atliktų darbų vertė – 37 125,04 Lt; 2013 m. gruodžio 20 d. atliktų darbų aktą Nr. 5 už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d., atliktų darbų vertė – 57 341,61 Lt; UAB „SLM group“ darbus pagal atliktų darbų aktus priėmė. UAB „Vaitesa“ 2013 m. gruodžio 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija VAI Nr. 1300036 pagal atliktų darbų aktus Nr. 3–5, suma – 132 155,43 Lt. UAB „SLM group“ 2013 m. gruodžio 21 d. pervedė UAB „Vaitesa“59 700 Lt, 2013 m. gruodžio 23 d. – 60 000 Lt, 2014 m. sausio 13 d. – 49 325 Lt, 2014 m. sausio 15 d. – 47 000 Lt.

43. UAB „Vaitesa“ 2014 m. sausio 20 d. perdavė UAB „SLM group“ atliktų darbų aktą Nr. 6 už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. sausio 20 d., atliktų darbų vertė – 20 705,86 Lt; 2014 m. sausio 20 d. atliktų darbų aktą Nr. 7 už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. sausio 20 d., atliktų darbų vertė – 77 189,63 Lt; 2014 m. sausio 20 d. atliktų darbų aktą Nr. 8 už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. sausio 20 d., atliktų darbų vertė – 24 499,27 Lt; UAB „SLM group“ darbus pagal atliktų darbų aktus priėmė. UAB „Vaitesa“ 2014 m. sausio 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija VAI Nr. 1400003 pagal atliktų darbų aktus Nr. 6–8, suma – 122 394,75 Lt. UAB „SLM group“ 2014 m. sausio 27 d. pervedė UAB „Vaitesa“ 5 500 Lt, 5 400 Lt, 5 700 Lt, 5 600 Lt, 5 600,34 Lt, 5 516 Lt 5 234,78 Lt (mokėjimo nurodymai Nr. 1400034114, Nr. 45–50); 2014 m. gegužės 23 d. – 4 000 Lt.

44. UAB „SLM group“ 2014 m. sausio 28 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte patvirtino, kad UAB „Vaitesa“ atliko dalį rangos sutartyje Nr. 2013/08/02 numatytų darbų pagal UAB „SLM group“ reikalavimus bei juos pridavė pagal atliktų darbų aktus Nr. 2–8 už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 20 d. Šalys viena kitai pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo.

45. NMA specialistai 2014 m. vasario 19 d. atliko UAB „SLM group“ mokėjimo prašymo patikrinimą, t. y. atvyko į projekto įgyvendinimo vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai apžiūrėjo pastatą iš išorės ir vidaus, teritoriją, ar išlaidos apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, ar darbai pagal atliktų darbų aktus atitinka statybų žurnalo įrašus, surašė mokėjimo prašymo patikrinimo ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad patirtos išlaidos įtrauktos į buhalterinę apskaitą; kitų neatitikčių nenustatyta. Patikros vietoje metu padarytos atliktų darbų ir įsigytos įrangos fotokopijos.

46. UAB „Vaitesa“ 2014 m. kovo 17 d. pateikė UAB „SLM group“ atliktų darbų aktą Nr. 9 nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. kovo 17 d., atliktų darbų vertė – 92 351,53 Lt; 2014 m. kovo 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 10 nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. kovo 17 d., atliktų darbų vertė – 10 065,25 Lt; 2014 m. kovo 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 11 nuo 2014 m. sausio 21 iki 2014 m. kovo 17 d., atliktų darbų vertė – 21 638,07 Lt; UAB „SLM group“ darbus pagal atliktų darbų aktus priėmė. UAB „Vaitesa“ 2014 m. kovo 17 d. UAB „SLM group“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija VAI Nr. 1400007 pagal atliktų darbų aktus Nr. 9–11, suma – 127 054,85 Lt. UAB „SLM group“ 2014 m. kovo 17 d. UAB „Vaitesa“ pervedė 103 789 Lt; 2014 m. kovo 20 d. – 15 000 Lt; 2014 m. kovo 31 d. – 5 000 Lt.

47. UAB „Vaitesa“ 2014 m. balandžio 15 d. pateikė UAB „SLM group“ atliktų darbų aktą Nr. 12 nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., atliktų darbų vertė – 43 782,42 Lt; 2014 m. balandžio 15 d. atliktų darbų aktą Nr. 13 nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., atliktų darbų vertė – 35 454,55 Lt; 2014 m. balandžio 15 d. atliktų darbų aktą Nr. 14 nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., atliktų darbų vertė – 45 539,21 Lt; UAB „ SLM group“ darbus pagal atliktus aktus priėmė. UAB „Vaitesa“ 2014 m. balandžio 15 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija VAI Nr. 1400011 pagal atliktų darbų aktą Nr. 12–14, suma – 124 776,18 Lt. UAB „SLM group“ 2014 m. balandžio 15 d. pervedė UAB „Vaitesa“ 24 900 Lt; 2014 m. balandžio 16 d. – 23 200 Lt ir 40 000 Lt; 2014 m. balandžio 17 d. – 37 400 Lt.

48. UAB „Vaitesa“ 2014 m. gegužės 5 d. pateikė UAB „SLM group“ atliktų darbų aktą Nr. 15 nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. gegužės 5 d., atliktų darbų vertė – 5 271,28 Lt; 2014 m. gegužės 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 16 nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. gegužės 5 d., atliktų darbų vertė – 14 572,64 Lt; 2014 m. gegužės 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 17 nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. gegužės 5 d., atliktų darbų vertė – 66 900,33 Lt; 2014 m. gegužės 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 18 nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. gegužės 5 d., atliktų darbų vertė – 2 187,78 Lt; UAB „SLM group“ darbus pagal atliktų darbų aktus priėmė. UAB „Vaitesa“ 2014 m. gegužės 5 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija VAI Nr. 1400014 pagal atliktų darbų aktus Nr. 15–18, suma – 88 932,02 Lt. UAB „SLM group“ 2014 m. gegužės 5 d. UAB „Vaitesa“ pervedė 30 760 Lt.

49. UAB „Vaitesa“ 2014 m. gegužės 20 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu pagal rangos sutartį Nr. 2013/08/02 užsakovas (UAB „SLM group“) patvirtino, kad rangovė (UAB „Vaitesa“) atliko rangos sutartyje Nr. 2013/08/02 numatytus darbus pagal užsakovės reikalavimus bei juos perdavė (pagal tarpinius atliktų darbų priėmimo–pardavimo aktus Nr. 9–18 už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. gegužės 5 d.). Šalys viena kitai pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo. UAB „SLM group“ 2014 m. gegužės 22 d. UAB „Vaitesa“ pervedė 50 500 Lt, 4 188,11 Lt; 2014 m. gegužės 23 d. – 4 000 Lt.

50. NMA specialistai 2014 m. birželio 17 d. atliko UAB „SLM group“ mokėjimo prašymo patikrinimą, t. y. atvyko į projekto įgyvendinimo vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai apžiūrėjo pastatą iš išorės ir vidaus, teritoriją, ar išlaidos apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, ar darbai pagal atliktų darbų aktus atitinka statybų žurnalo įrašus, surašė mokėjimo prašymo patikrinimo ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad patirtos išlaidos įtrauktos į buhalterinę apskaitą; atliktų darbų akte Nr. 16 nurodytų darbų dalis pakeista kitais darbais, nekeičiant projekto sąmatos; kitų neatitikčių nenustatyta. Patikros vietoje metu padarytos atliktų darbų ir įsigytos įrangos fotokopijos.

51. UAB „HIDROMOTAS“, D. B. ir UAB „SLM group“ 2016 m. kovo 15 d. pasirašė susitarimą dėl negyvenamojo statinio ir žemės sklypo nuomos bei žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo, be kita ko, susitarė, kad nuomotojai neturi ir neturės ateityje jokių pretenzijų dėl pirmosios nuomos sutarties 5.3.2 papunktyje numatytų nuomininko atliktų pastate ir sklype statybos bei įrengimo darbų, kitų patobulinimų ir pertvarkymų, bei dėl antrosios nuomos sutarties 5.2.4 papunktyje numatytų ir sklype nuomininko atliktų statybos darbų, kitų patobulinimų ir pertvarkymų.

52. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. gruodžio 4 d., UAB „SLM group“ iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Lideres“.

54. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priėjęs prie išvados, kad ieškovės neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. fiduciarinių pareigų pažeidimo (CK 2.87, 6.246 straipsniai; CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas); neįrodžius vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

55. Apeliantė (ieškovė) UAB „HIDROMOTAS“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas NMA patikros vietoje ataskaitas nepagrįstai laikė patikimesniais įrodymais už specialisto S. Š. išvadą, teismo eksperto dr. D. K. teismo ekspertizės aktą. Apeliantės įsitikinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad rangovė UAB „Vaitesa“ neatliko atliktų darbų aktuose Nr. 1–18 nurodytų darbų dalies, todėl atsakovas, sumokėjęs bendrovės lėšomis UAB „Vaitesa“ už šios neatliktus darbus ir nepanaudotas medžiagas, padarė BUAB „SLM group“ 88 971,20 Eur dydžio žalą, kurią privalo atlyginti. Ieškovė D. B., prisidėdama prie apeliacinio skundo, palaiko ieškovės UAB „HIDROMOTAS“ išdėstytus argumentus (CPK 309 straipsnis).

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

56. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Remiantis CK 2.82 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra.

57. Vadovas yra vienasmenis juridinio asmens (bendrovės, įmonės) valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų ne tik CK, bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 2 dalis).

58. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017, 14 punktas).

59. Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis); jis privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę (5 dalis).

60. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 50 punktas).

61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, taip pat yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą; jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 15 punktas; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 49 punktas).

63. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 14 punktas).

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 41 punktas).

65. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo – buvusio bankrutuojančios bendrovės vadovo – žalos (nuostolių) atlyginimą grindžia CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų pažeidimu. Ieškovių teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, veikdamas kaip UAB „SLM group“ vadovas, sumokėjo su juo susijusiai rangovei UAB „Vaitesa“ už darbus, kurių ši neatliko, taip pat už atliktų darbų aktuose nurodytas medžiagas, kurios nebuvo panaudotos rangos darbams atlikti; bendrovės lėšomis sumokėdamas už neatliktus darbus ir nepanaudotas medžiagas, atsakovas sumažino bendrovei priklausantį turtą, dėl to bendrovė, negalėdama vykdyti veiklos, įsiskolino savo kreditoriams ir vėliau bankrutavo. Taigi ieškovės šioje byloje privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį.

66. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

67. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

68. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būt pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas).

69. Apeliantės (ieškovės) UAB „HIDROMOTAS“ nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-765-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-782-407/2022, nagrinėjant UAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės pozicija.

70. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad tiek civilinėje byloje dėl BUAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek šioje civilinėje byloje dėl buvusio bendrovės vadovo civilinės atsakomybės dalyvauja tie patys asmenys. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad pareiškimą dėl BUAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu bendrovės kreditorės UAB „Hidromotas“ ir D. B., be kita ko, grindė tuo, kad buvęs vadovas T. V., sumokėdamas su juo susijusiai rangovei UAB „Vaitesa“ už darbus, kurių ši faktiškai neatliko, ir už medžiagas, kurios realiai nebuvo panaudotos rekonstruojamame objekte, padarė bendrovei 88 971,20 Eur dydžio žalą, o žalos padarymo aplinkybes įrodinėjo tais pačiais įrodymais (civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018, kurioje išnagrinėtas UAB „SLM group“ ir UAB „Hidromotas“ bei D. B. ginčas dėl nuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, teismo eksperto dr. D. K. 2018 m. balandžio 12 d. atliktos teismo ekspertizės aktu, specialisto S. Š. parengta specialisto išvada, UAB „HIDROMOTAS“ ginčo pastatui įrengti 2008 metais nupirktų medžiagų įsigijimo dokumentais, ginčo pastato 2008–2009 metų nuotraukomis ir kt.), kuriais įrodinėja nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą priteisti iš atsakovo (buvusio bendrovės vadovo) 88 971,20 Eur dydžio žalos atlyginimą. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad, spręsdami dėl BUAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismai pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus vertino normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, kontekste, tačiau, sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai, todėl neišvengiamai sprendžiama ir dėl konkrečių bendrovės vadovų veiksmų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie išvados, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-782-407/2022 nustatytos aplinkybės (išdėstyti motyvai, įrodymų vertinimas) laikytini prejudiciniais faktais šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nepakankamai atsižvelgė į tai, jog byloje dėl BUAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismai netyrė ir nevertino pateiktų įrodymų tuo aspektu, ar UAB „Hidromotas“ bei D. B. įvardyti kaip fiktyvūs darbai UAB „Vaitesa“ buvo realiai atlikti, ar ne (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-782-407/2022 6, 7, 27 punktus). Tyčinio BUAB „SLM group“ bankroto klausimą sprendę teismai nurodė, kad aplinkybė, ar UAB „SLM group“ sumokėjo UAB „Vaitesa“ už realiai neatliktus darbus, neturi esminės reikšmės, nes net tuo atveju, jeigu ir pasitvirtintų aplinkybė, jog T. V. susijusiai įmonei sumokėjo už darbus, kurie realiai nebuvo atlikti, kreditoriai neįrodė priežastinio ryšio tarp galbūt sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Taigi civilinėje byloje dėl BUAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra nustatytų prejudicinių faktų dėl to, buvo ar ne atlikti ieškovių UAB „Hidromotas“ bei D. B. įvardyti kaip fiktyvūs darbai, buvo ar ne realiai panaudotos ieškovių kvestionuojamos medžiagos šiems darbams atlikti. Šios aplinkybės turi būti nustatytos nagrinėjamoje byloje, nes jos turi esminę reikšmę sprendžiant dėl byloje pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovo 88 971,20 Eur dydžio žalą, kuri apskaičiuota būtent pagal ieškovių kvestionuojamų kaip neatliktų darbų ir nepanaudotų medžiagų vertę.

71. Atsižvelgiant į šios nutarties 68 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai, kuriais grindžiami atsakovo neteisėti veiksmai ir dėl jų BUAB „SLM group“ kilusi 88 971,20 Eur dydžio žala, vertintini vadovaujantis tuo, kad civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas abiejose bylose reikšmingų faktinių aplinkybių, įrodymų teisinis įvertinimas savaime nereiškia prejudicijos, nes būtina atsižvelgti į tyčinio bankroto byloje ir nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų teisinių pagrindų skirtumus.

Dėl 30 672,52 Eur dydžio žalos, grindžiamos UAB „Vaitesa“ pagal 2013 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 neatliktais rangos darbais ir nepanaudotomis medžiagomis

72. Apeliantė (ieškovė) UAB „HIDROMOTAS“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina tai, jog jis sumokėjo UAB „Vaitesa“ 30 672,52 Eur už 2013 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus darbus ir medžiagas, nors realiai šie darbai buvo atlikti ir medžiagos įsigytos ne UAB „Vaitesa“, bet UAB „Hidromotas“ dar 2008–2009 metais, t. y. iki ginčo pastato išnuomojimo UAB „SLM group“. Šią poziciją apeliantė grindžia ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo (projekto dalis – statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo) kvalifikaciją turinčio S. Š. 2022 m. birželio 27 d. parengta specialisto išvada. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas NMA 2013 m. spalio 18 d. patikrinimo vietoje ataskaitą nepagrįstai laikė patikimesniu įrodymu nei S. Š. specialisto išvada.

73. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

74. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Vaitesa“ 2013 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. objekte (duomenys neskelbtini), buvo atlikti šie darbai: sutvarkytas stogas (įrengta denginių plėvelinė garo, vėjo izoliacija, klojant plėvelę iš apačios; atliktas šlaitinių stogų grebėstavimas metaliniais grebėstais; įrengta viensluoksnė denginių šiltinamoji izoliacija, naudojant apkrovų nelaikančias mineralinės vatos plokštes, 150 mm storio plokštes klojant iš viršaus; įrengta denginių plėvelinė garo, vėjo izoliacija, klojant plėvelę iš viršaus, suklijuojant sandūras); sutvarkytas fasadas (įrengti ir išardyti fasadiniai pastoliai, kurių plotis 0,73 m ir aukštis iki 15 m; įrengtas plonasienių Z profilio sijų su konsolėmis metalinis karkasas (šiltinant sienas); apšiltintos karkaso sienos (150 mm storio izoliacijos sluoksnis, ventiliuojamų atitvarų mineralinės vatos plokštės); papildomai smeigėmis sutvirtinta sienų šiltinamoji izoliacija; įrengta vidutinio sudėtingumo stogų skardos danga ant įrengtų grebėstų (sienų skardinimas); sumontuoti plonasienio c profilio angokraščiai; įrengtos metalinės plonasienės c profilio sijos; langai, durys, vartai (įrengtas karkasas iš tašų 60*125 mm arba lentų 50*150 mm (langų tvirtinimo karkasas); mūrinėse sienose sumontuoti aliuminio arba plastiko langų blokai su varstomomis sąvaromis, kai langų blokai iki 1,0 kv. m; mūrinėse sienose sumontuoti aliuminio arba plastiko langų blokai su varstomomis sąvaromis, kai langų blokai daugiau 1,0 iki 2,0 kv. m; mūrinėse sienose sumontuoti aliuminio arba plastiko langų blokai su varstomomis sąvaromis, kai langų blokai daugiau 2,0 iki 3,0 kv. m; mūrinėse sienose sumontuoti aliuminio arba plastiko langų blokai su varstomomis sąvaromis, kai langų blokai daugiau 3,0 kv. m; įrengti plastiko langai (penkių kamerų, vienos dalies, varstomi); hermetizuotos makrofleksu staktų sandūros su sienomis; sumontuoti stoglangiai šlaitinių stogų angose, kai stoglangiai daugiau 0,5 iki 1,0 kv. m; stogo langai VELUX, tipas GZL 1059 M06 (78x118 cm)); durys (sumontuoti metalinių durų blokai metalinio karkaso angose, kai aklinos durys iki 2,0 kv. m; įrengtos plieninės vidaus durys (laminatas)); įrengti vartai (sumontuoti sekcijiniai pakeliami vartai iki 3 m aukščio su susukamų spyruoklių mechanizmu (sąraminis aukštis iki 0,8 m), kai vartų plotas iki 6,0 kv. m; apšiltinti pakeliamieji segmentiniai garažo vartai (plotis 2600 mm, aukštis 2150 mm); sumontuoti sekcijiniai pakeliami vartai daugiau 4 m aukščio su susukamu spyruoklių mechanizmu (sąraminis aukštis iki 0,8 m), kai vartų plotas daugiau 20 kv. m); apšiltinti pakeliamieji segmentiniai garažo vartai (plotis – 4500 mm, aukštis – 2150 mm); sumontuoti vartų pakeliamieji segmentiniai garažo vartai (plotis – 4500, aukštis – 2150 mm); sumontuotos vartų elektrinės pavaros su valdymo pultu; rakinama spyna vartams).

75. NMA 2013 m. spalio 18 d. atliko UAB „SLM group“ nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir parengė mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitą. Patikros ataskaitoje nurodyta, kad įsigyti 2 vnt. ringų ir 4 vnt. krepšinio stovų įtraukti į ilgalaikį turtą, patikrintos visos kitos išlaidos, įtrauktos mokėjimo prašyme į sąnaudas; atlikti rekonstrukcijos darbai pagal atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1 buvo sutikrinti su statybos žurnale nurodytais kiekiais; darbai, kurie buvo nurodyti vienetais, suskaičiuoti, darbas, kurio kodas NrP-0302-3, – sumontuotas. Prie patikros ataskaitos pridėtos atliktų darbų ir įsigytos įrangos fotonuotraukos ir draudimo kopijos.

76. Byloje pateikta S. Š. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad 2022 m. birželio 10 d. buvo atlikta sporto paskirties objekto (duomenys neskelbtini), apžiūra. Į pirmąjį klausimą, ar visi rangovės UAB „Vaitesa“ 2013 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų akte Nr. 1 įrašyti darbai buvo atlikti UAB „Vaitesa“ nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. sporto paskirties objekte (duomenys neskelbtini), specialistas atsakė, kad, išanalizavus pateiktą medžiagą, specialisto išvados užsakovo paaiškinimus ir dabartinę situaciją, nustatyta, jog UAB „Vaitesa“ surašytame 2013 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų akte Nr. 1 įrašyti darbai nebuvo atlikti rangovo UAB „Vaitesa“ nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. Į antrąjį klausimą, ar visos rangovo UAB „Vaitesa“ surašytame 2013 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytos medžiagos buvo panaudotos rangovui UAB „Vaitesa“ atliekant rangos darbus nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. sporto paskirties objekte (duomenys neskelbtini), specialistas atsakė, kad išvados 4.1 skirsnyje nustatyta, jog nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. nurodytame sporto paskirties objekte rangovės UAB „Vaitesa“ darbai nebuvo atlikti ir nebuvo panaudotos nurodytos medžiagos.

77. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad NMA 2013 m. spalio 18 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaita, parengta atlikus ginčo pastato (duomenys neskelbtini), kurio rekonstrukcija iš dalies (65 proc.) buvo finansuota paramos fondo lėšomis, apžiūrą, atitinka oficialiojo rašytinio įrodymo, turinčio didesnę įrodomąją galią požymius (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

78. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (lot. prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pagal šias nuostatas rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006).

79. Nagrinėjamu atveju NMA 2013 m. spalio 18 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaita yra parengta kompetentingos tokio pobūdžio patikras atlikti valstybės institucijos darbuotojo, ataskaita parengta pagal tokio pobūdžio dokumento formos ir turinio reikalavimus, joje užfiksuota informacija tiesiogiai susijusi su nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis – ginčo pastato rekonstrukcijos darbais, kurių dalies neatlikimu ir medžiagų nepanaudojimu remiasi ieškovės, reikalaudamos bendrovės, rekonstravusios nurodytą pastatą, buvusio vadovo civilinės atsakomybės.

80. Kartu pažymėtina tai, kad oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, turi būti vertinami su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia nereiškia, jog šiuose užfiksuotos aplinkybės negali būti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumą ir neužkerta galimybės iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (CPK 185 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016). Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytoms aplinkybėms paneigti įstatyme nustatytas draudimas remtis tik viena iš įrodinėjimo priemonių, t. y. liudytojų parodymais, tačiau visos kitos CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse įvardytos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, yra leistinos ir gali būti naudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009).

81. Kvestionuodama NMA 2013 m. spalio 18 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotus duomenis dėl atliktų ginčo pastato rekonstrukcijos darbų ir jiems atlikti panaudotų medžiagų, apeliantė, be kita ko, nurodo tai, kad ataskaita parengta NMA darbuotojo, kuris šios ataskaitos parengimo metu neturėjo specialių statybos srities žinių, nes, bylos duomenimis, vienintelius 8 akademinių valandų kursus jis išklausė tik praėjus dvejiems metams po 2013 m. spalio 18 d. ataskaitos surašymo, t. y. tik 2015 m. spalio 27 d. Apeliacinės instancijos teismas tokių argumentų nepripažįsta pagrįstais.

82. Pažymėtina tai, kad NMA yra vienintelė akredituota institucija Lietuvoje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Panašaus pobūdžio projektų, koks buvo įgyvendintas nagrinėjamu atveju, įgyvendinimo patikra yra įprasta šios institucijos darbuotojų veikla. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad NMA darbuotojas, vykdęs ginčo pastato rekonstrukcijos darbų patikrą ir parengęs 2013 m. spalio 18 d. ataskaitą, neturėjo tam reikalingos kompetencijos. Apeliantės įvardytas pažymėjimas apie NMA darbuotojo dalyvavimą 8 akademinių valandų mokymuose „Statybos įstatymas, statybos rekonstrukcijos darbų tikrinimas“ rodo kvalifikacijos kėlimą, o ne atitinkamos kompetencijos įgijimą, kaip nepagrįstai tvirtina apeliantė.

83. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad NMA 2022 m. balandžio 20 d. raštas Nr. BR6-2031 patvirtina, jog NMA darbuotojas, 2013 m. spalio 18 d. pirmą kartą atlikęs mokėjimo prašymo patikrą, iki šios patikros nesilankė projekto įgyvendinimo vietoje ir neturėjo informacijos apie ginčo pastato būklę (baigtumą) iki 2012 m. spalio 10 d. paramos sutarties pasirašymo ar prieš statybos darbų, kurie buvo finansuojami pagal šią sutartį, pradžią.

84. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog iki 2013 m. spalio 18 d. patikros NMA darbuotojai nebuvo atvykę į projekto įgyvendinimo vietą ir neturėjo duomenų apie rekonstruojamo pastato faktinę būklę iki rekonstrukcijos, turi reikšmės vertinant NMA 2013 m. spalio 18 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotus duomenis kitų byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškiniu kvestionuojamais atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytais darbais ir jiems atlikti panaudotomis medžiagomis, kontekste.

85. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal UAB „HIDROMOTAS“ ir UAB „SLM group“ 2012 m. sausio 18 d. sudarytos ginčo pastato ir žemės sklypo nuomos sutarties 3 priedą (angaro pastato (sandėliavimo paskirties) rekonstravimo į sporto centrą (sporto paskirties) projektą) turėjo būti keičiamas ne tik vidaus erdvių išplanavimas, prie angaro pristatyta katilinė apie 50–60 kv. m, inžineriniai tinklai (šildymas (vėdinimas), elektromechaninė dalis, vandentiekio (nuotekų) dalis, kt., bet ir, jei reikalinga, konstrukcinė dalis. Tam, jog būtų gautas šio objekto rekonstrukcijos finansavimas pagal 2012 m. spalio 10 d. paramos sutartį, turėjo būti parengtas rekonstrukcijos projektas, pagal kurį ir turėjo būti atlikti darbai bei pagal kurį turėjo būti vykdoma atliktų darbų patikra. Bylos duomenimis, UAB „SLM group“ 2013 m. vasario 15 d. pateikė NMA sporto ir laisvalaikio centro (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir sklypo sutvarkymo sąmatą, pagal kurią buvo numatyta, be kita ko, sutvarkyti fasadą, cokolį (sienų ir lubų apšiltinimas, langų keitimas nevarstomais plastiko langais su apdaila, stoglangių įrengimas, lauko durų įrengimas), darbų vertė – 136 450 Lt. Tačiau paties projekto „Slamball arena“ 3VK-KK-11-1-007879-PR001 byloje nėra.

86. Vertinant NMA 2013 m. spalio 18 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotų duomenų patikimumą, pažymėtina tai, kad pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 atlikti rekonstrukcijos darbai NMA darbuotojo buvo patikrinti su statybos žurnale nurodytais kiekiais; vienetais nurodyti darbai – suskaičiuoti, darbai, kurių kodas N2P-0302-3, – sumatuoti; be to, atlikti darbai ir įsigyta įranga – nufotografuoti, nuotraukos pridėtos prie patikros ataskaitos.

87. Apeliantės pozicija, kad UAB „SLM group“ neturėjo jokių statybos darbų žurnalų, grindžiama tik jos subjektyvia nuomone. Teigdama, kad NMA atliekant darbų, nurodytų atliktų darbų akte Nr. 1, patikrą nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas, apeliantė remiasi vien tuo, kad, iškėlus UAB „SLM group“ bankroto bylą, nemokumo administratorei nebuvo perduoti su ginčo objekto rekonstrukcija susiję statybos darbų žurnalai, jie nebuvo pateikti ir 2018 m. balandžio 12 d. teismo ekspertizę civilinėje byloje dėl ginčo pastato pagerinimo išlaidų atlyginimo atlikusiam teismo ekspertui dr. D. K.. Tačiau pažymėtina tai, kad 2014 metais, kai buvo užbaigta ginčo pastato rekonstrukcija, teisės aktų nebuvo nustatyto statybos darbų žurnalų saugojimo termino. Dėl to vien ta aplinkybė, kad, praėjus daugiau kaip ketveriems metams po rekonstrukcijos pabaigos, UAB „SLM group“ nepateikė nemokumo administratoriui statybos darbų žurnalo, savaime neįrodo, kad toks žurnalas, rekonstruojant ginčo pastatą 2013–2014 metais, nebuvo pildomas ir nebuvo pateiktas projekto įgyvendinimo patikras vykdžiusiems NMA darbuotojams. Teismo proceso metu nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad NMA darbuotojai į patikros vietoje ataskaitas įrašė netikrus duomenis apie atliktų darbų sutikinimą su statybos darbų žurnale įrašytais darbų kiekiais (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

88. Apeliacinio skundo argumentai, kad 2013 m. spalio 18 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog atitinkamo išsilavinimo ir kompetencijų neturintis NMA tarnautojas per 1,5 val. fiziškai negalėjo vienas apžiūrėti pastato, jį nufotografuoti ir dar sutikrinti panaudotų medžiagų kiekius, viską išmatuoti, atmestini kaip deklaratyvūs, grindžiami apeliantės pateiktu subjektyviu situacijos vertinimu. Vadovaujantis protingumo principu (CPK 3 straipsnio 1 dalis), pusantros valandos trukmės apžiūros nėra pagrindo vertinti kaip itin trumpo laiko, per kurį NMA darbuotojas, kuriam tokio pobūdžio patikros – įprastos darbo funkcijos, nebūtų galėjęs tinkamai apžiūrėti ginčo pastato, nufotografuoti atliktų darbų ir įsigytų įrenginių, be to, patikrinti atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų darbų kiekių su statybos darbų žurnale įrašytais kiekiais.

89. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad patikros paviršutiniškumą įrodo tai, jog nuotraukose nėra užfiksuota nė vieno mazgo, lango, durų, stoglangio, vartų žymų, iš kurių būtų matoma, kad naudotos medžiagos pirktos 2013, o ne 2008 ar 2009 metais, kaip nustatė specialistas S. Š.. Pažymėtina tai, kad apeliantės įvardytas specialistas buvo gavęs konkrečią apeliantės užduotį, kokius duomenis užfiksuoti, dėl to ir fotografavo atitinkamus mazgus, langų, durų, stoglangių, vartų žymas. Tuo tarpu NMA specialistas, atlikdamas patikrą vietoje, turėjo kitą užduotį – patikrinti, ar atlikti ginčo pastato rekonstrukcijos projekto darbai, nurodyti atliktų darbų akte Nr. 1, ir šią užduotį jis įvykdė, remdamasis jam pateiktų duomenų visuma (atlikęs faktinę pastato apžiūrą, patikrinęs medžiagų įsigijimo dokumentus, patikrinęs atliktų darbų kiekius su statybos žurnale įrašytais kiekiais ir padaręs faktinės situacijos fotofiksaciją).

90. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas negalėjo vadovautis 2013 m. spalio 18 d. patikros ataskaita vien dėl to, jog buvo patikrintas su šios bylos nagrinėjimo dalyku nesusijęs pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), atmestini kaip aiškiai nepagrįsti. Aptariamoje ataskaitoje, nurodant projekto įgyvendinimo vietą, padarytas rašymo apsirikimas. NMA 2013 m. vasario 25 d. raštu Nr. BRK–(10.3.8)-1398 „Dėl projekto pakeitimų“ davė UAB „SLM group“ sutikimą pakeisti projekto įgyvendinimo vietą ir Slamball areną įrengti (duomenys neskelbtini), buvo atlikti atitinkami paramos sutarties pakeitimai. Projekto pagal paramos sutartį ir jos vėlesnius pakeitimus įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Patikrinimo ataskaitoje yra nurodytas ne rekonstruojamo pastato, o žemės sklypo, kuriame šis pastatas yra, adresas. Viešojo registro duomenimis, žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas 21 nekilnojamojo turto objektas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ginčo objekto nuotraukos neabejotinai patvirtina, kad 2013 m. spalio 18 d. patikros ataskaita parengta apžiūrėjus būtent ginčo pastatą (duomenys neskelbtini), o ne kitą pastatą (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstai tvirtina apeliantė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

91. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas specialisto S. Š. išvadą, atkreipia dėmesį į tai, kad išvada buvo parengta UAB „HIDROMOTAS“ prašymu, nedalyvaujant kitai ginčo šaliai. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad analizė atlikta pagal išvados užsakovo paaiškinimus, pateiktas nuotraukas, PVM sąskaitas faktūras ir apžiūros metu nustatytas aplinkybes. Ši specialisto išvada yra paprastas rašytinis įrodymas, vertintinas kitų byloje esančių duomenų visumos kontekste. Vien dėl to, kad ši išvada parengta statybos srities žinių turinčio asmens, ji nėra patikimesnis, juolab didesnę įrodomąją reikšmę turintis įrodymas, kaip be pagrindo tvirtinama apeliaciniame skunde.

92. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aptariamoje išvadoje nurodytų duomenų ir pagrindu padarytų išvadų patikimumo, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimas atliktas praėjus beveik devyneriems metams po kvestionuojamo 2013 m. rugpjūčio 5 d.–rugsėjo 23 d. atliktų darbų akto Nr. 1 parengimo. Tačiau apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2022 m. birželio 24 d. parengtos specialisto išvados duomenimis. Pirmosios instancijos teismas specialisto padarytų išvadų patikimumu suabejojo dėl išvados tiriamosios dalies trūkumų, ne vien remdamasis tuo, kad tyrimas atliktas praėjus daug laiko nuo ginčijamų darbų atlikimo.

93. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs S. Š. pateiktos specialisto išvados turinį, iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad tyrimas atliktas nepakankamai išsamiai.

94. Išvada, kad UAB „Vaitesa“ neatliko nė vieno iš aptariamo akto 59–62 ir 73–79 pozicijose įrašytų stogo, fasado tvarkymo darbų, padaryta vien iš fasado ir stogo nuotraukų 2008 m. birželio 8 d. ir 2022 m. birželio 10 d., remiantis tuo, jog nuotraukose nustatyti atskirų vietų sutapimai. Tačiau faktiškai nesiaiškinta, ar iš tiesų nebuvo atlikti kvestionuojame akte įrašyti rekonstrukcijos darbai, iš naujo paklojant denginių plėvelinę garo, vėjo izoliaciją iš apačios, ar nebuvo tvarkomi jau buvę šlaitinio stogo grebėstai, viensluoksnė denginių šiltinamoji izoliacija, ar nebuvo pertvarkytas karkasinių sienų šiltinimas ir kt. Vien iš nuotraukų nustatyti atskirų stogo, fasado vietų sutapimai, neatlikus faktinio tyrimo, neįrodo, kad buvusios stogo ir fasado medžiagos (plėvelinės izoliacijos, šiltinamosios medžiagos ir pan.), atliekant pastato rekonstrukciją 2013 metais, nebuvo pakeistos, perklotos ir pan., išorinės apdailos medžiagas sumontuojant ta pačia tvarka, kokia buvo iki rekonstrukcijos. Dėl to priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, vien tai, kad specialistas, palyginęs 2009 ir 2017 metais darytas pastato išorės nuotraukas nustatė, jog pastato vaizdas (fasadai ir stogas) iš esmės nepakitęs, stogo ir fasadinės profiliuotos skardos suleidimo siūlės taip pat nepakitusios, spalva ir profilis – identiški, savaime neįrodo, kad po išorine danga esanti garo, vėjo izoliacija, šiltinamosios medžiagos, karkasas (šiltinant sienas) įrengti 2008–2009 metais ir nebuvo rekonstruoti 2013–2014 metais (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

95. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad UAB „HIDROMOTAS“ pateiktos 2011 m. sausio 3 d. pagerinimo darbų suvestinės 2 punkte nurodyti stogo, fasadų, sienų įrengimo darbai (pagrindinių konstrukcijų įrengimas, šiltinimas, dangos klojimas apdailos darbai), tačiau jie nėra detalizuoti (koks šiltinimas, apimtis ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš dr. D. K. 2018 m. balandžio 12 d. parengto Teismo ekspertizės akto turinio matyti, jog UAB „Hidromotas“ atliko ginčo angaro pertvarkymo į autoservisą darbus, be to, jų neužbaigė. UAB „SLM group“ šį pastatą siekė pritaikyti sporto arenos veiklai. Taigi pastato išorinių konstrukcijų (sienų, stogo, langų, durų, vartų, kt.) įrengimo, apšiltinimo reikalavimai galėjo skirtis. Tačiau specialistas, darydamas vienareikšmišką išvadą, kad UAB „Vaitesa“ atliktų darbų akte Nr. 1 įrašyti darbai apskritai nebuvo atlikti, faktiškai neatliko jų tyrimo ir neanalizavo įvardytų aspektų.

96. Esant tokiems bylos duomenims, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės neįrodė, jog UAB „Vaitesa“ atliktų darbų akto Nr. 1 pozicijose 59–62 ir 73–79 įrašyti stogo, fasado tvarkymo darbai apskritai nebuvo atlikti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

97. Išvadą, kad UAB „Vaitesa“ 2013 metais neatliko aptariamo akto 80–113 pozicijose nurodytų langų, durų, vartų įrengimo darbų, specialistas grindė tuo, jog, atlikus ginčo pastato apžiūrą 2022 m. birželio mėn., nustatyta, kad jame sumontuoti langai, durys, stoglangiai, vartai pagaminti 2008 metais, šie duomenys užfiksuoti specialisto padarytose nuotraukose (specialisto išvados 3.5– 3.16, 3.21 pav.). Specialistas taip pat nustatė, kad pastate sumontuoti stoglangiai VELUX GZL M06 1054, t. y. tokio modelio, koks buvo pirktas UAB „HIDROMOTAS“ pagal 2008 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000014380, tuo tarpu atliktų darbų akte Nr. 1 įrašyti kito modelio stoglangiai – VELUX GZL 1059 M06 (78x118 cm). Tik specialisto išvados 3.23 pav. užfiksuotų plastikinių durų pagaminimo data – 2013 m. liepos 26 d.

98. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų matyti, jog šiuo metu pastate yra plastikiniai langai, kurių pagaminimo data – 2008 m. sausio 30 d. (3.7 – 3.13 pav.), įsigijimo data pagal UAB „Hidromotas“ pateiktą sąskaitą faktūrą – 2008 m. liepos 17 d. (2.7 pav.), taip pat nustatė, jog 2008 m. pastate buvo įrengti 27 vnt. išorinių PVC langų (2.8 – 2.10 pav.), o pagal 2017 m. nuotraukas ir dabartinę situaciją langų yra 29 vnt.; vienas langas, kurio plotas iki 1 kv. m, buvo išmontuotas laikotarpiu nuo 2010 iki 2017 m., įrengiant pastato vedinimo sistemą (2.10, 2.15, 3.3, 3.4 pav.); vienas langas, kurio plotas nuo 1 iki 2 kv. m, pagal specialisto išvados užsakovo paaiškinimus buvo permontuotas jį perkeliant iš vidaus (2.11 pav.) į katilinės priestatą (2.15 pav.); objekte sumontuoti stoglangiai VELUX GZL M06 1054 (3.17–3.19 pav.), kurių įsigijimui (8 vnt.) pagrįsti UAB „HIDROMOTAS“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000014380 (2.5 pav.), o rangovės UAB „Vaitesa“ atliktų darbų akte Nr. 1 pateiktas kitas stoglangių tipas – VELUX GZL 1059 M06 (78x118 cm), 7 vnt.; vienas stoglangis buvo išmontuotas įrenginėjant priešgaisrinį išėjimą iš pastato (2.9, 2.15 pav.). Teismas nurodė, kad analogiškos išvados padarytos ir dėl segmentinių vartų, durų. Tačiau specialisto išvadoje nustatytų duomenų dėl ginčo pastate faktiškai esančių langų, stoglangių, segmentinių vartų, durų pirmosios instancijos teismas nevertino kaip paneigiančių atliktų darbų akte Nr. 1 įrašytus duomenis, kad UAB „Vaitesa“ atliko visus 80-113 pozicijose nurodytus darbus ir panaudojo atitinkamas medžiagas. Šių specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų teismas nevertino atsakovo, kaip buvusio UAB „SLM group“ vadovo, pasirašiusio ir sutikusio apmokėti už šiuos darbus, veiksmų (ne)teisėtumo aspektu, remdamasis tuo, kad: 1) specialisto išvada parengta 2022 m. birželio mėn., o atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyti darbai atlikti 2013 m. rugsėjo mėn.; 2) išvadoje yra neatitikčių, nurodytų sprendimo 43, 44 punktuose; 3) NMA darbuotojai, atlikę patikras vietoje iš karto po darbų atlikimo patvirtino jų atlikimo faktą, suskaičiavę ir sumatavę atliktus darbus, sutikrinę juos su statybos darbų žurnalo duomenimis; 4) nutraukus ginčo pastato nuomos sutartį, UAB „SLM group“ atstovai negalėjo patekti į pastatą; 5) po projekto įgyvendinimo ieškovės ir UAB „SLM group“ pasirašė susitarimą, kuriame ieškovės patvirtino, jog visi UAB „SLM group“ atlikti darbai ir pertvarkymai joms yra tinkami ir jos neturi bei ateityje neturės dėl jų pretenzijų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, nenustatė pakankamo pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl atliktų darbų akto Nr. 1 pozicijose 80–113 nurodytų darbų ir jiems atlikti panaudotų medžiagų vertinimo.

99. Jau nurodyta, kad ta aplinkybė, jog iki 2013 m. spalio 18 d. patikros NMA darbuotojai neturėjo duomenų apie ginčo pastato faktinę būklę iki rekonstrukcijos, turi reikšmės vertinant NMA 2013 m. spalio 18 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotus duomenis kitų byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškiniu kvestionuojamais atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytais darbais ir jiems atlikti panaudotomis medžiagomis, kontekste. NMA 2013 m. spalio 18 d. ataskaitoje nėra duomenų apie ginčo pastate sumontuotų langų, durų, stoglangių, vartų pagaminimo metus, šių medžiagų modelius, tipus ir pan. Dėl to nurodyta ataskaita šiuo aspektu negali būti laikoma turinčia didesnę įrodomąją galią. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 43 punkte įvardyti specialisto išvados trūkumai susiję su kita išvados dalimi – atliktų darbų akto Nr. 1 pozicijose 59–62, 73–79 nurodytų darbų ir medžiagų vertinimu. Ta aplinkybė, kad specialistas neatliko išsamaus tyrimo dėl darbų ir medžiagų dalies, nėra pakankamas pagrindas apskritai nesiremti išvada, nepaisant to, jog dėl tam tikros darbų ir medžiagų dalies tyrimas yra atliktas tinkamai ir išvados pagrįstos objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 44 punkte išdėstyti motyvai dėl 2010 m. gruodžio 21 d. skelbime ir 2012 m. sausio 18 d. nuomos sutartyje nurodytų pastato plotų skirtumo, 2010 m. gruodžio 21 d. skelbime nurodyto pastato adreso, prie šio skelbimo pridėtose nuotraukose matomo kito panašios formos pastato nesuponuoja pakankamo pagrindo abejoti specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Taip pat pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad ieškovių ir UAB „SLM group“ 2016 m. kovo 15 d. susitarimas, pagal kurį nuomotojai atsisakė bet kokių pretenzijų dėl pastate ir žemės sklype nuomininko atliktų statybos ir įrengimo darbų, nesusijęs su šioje byloje sprendžiamu ginču dėl atsakovo civilinės atsakomybės už žalą, grindžiamą nepagrįstu UAB „SLM group“ lėšų sumokėjimu UAB „Vaitesa“ už darbus, kurių ši neatliko, už medžiagas, kurių ši nepanaudojo.

100. Remdamasis aptartais bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis, susijusius su ieškovių įrodinėjamais atsakovo neteisėtais veiksmais, sumokant UAB „SLM group“ lėšomis už UAB „Vaitesa“ atliktų darbų akto Nr. 1 pozicijose 80–113 nurodytus darbus ir jiems atlikti panaudotas medžiagas, nesilaikė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes išsamiai ir visapusiškai neištyrė su šiais darbais susijusių duomenų visumos, šiuo aspektu be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją galią NMA 2013 m. spalio 18 d. ataskaitai, o tai galėjo lemti nepagrįstą išvadą, kad nėra įrodyta atsakovo neteisėtų veiksmų nė dėl dalies atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų darbų ir medžiagų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl 58 298,58 Eur dydžio žalos, grindžiamos UAB „Vaitesa“ pagal atliktų darbų aktus Nr. 2–18 (ne)atliktais darbais ir nepanaudotomis medžiagomis

101. Apeliantė (ieškovė) UAB „HIDROMOTAS“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškiniu reikalaujamos 58 298,58 Eur dydžio žalos, be pagrindo visiškai nevertino dr. D. K. parengto teismo ekspertizės akto išvadų, kitų byloje esančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

102. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad prejudicinę reikšmę turinčioje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-782-407/2022 yra konstatuota, jog, sprendžiant dėl atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 2–18 nurodytų darbų, yra pagrindas vadovautis NMA ataskaitomis, o ne dr. D. K. 2018 m. balandžio 12 d. teismo ekspertizės aktu, taip pat tuo, kad proceso dalyvių argumentai dėl (ne)sutikimo su ataskaitomis, ekspertizės išvada įvertinti nurodytoje prejudicinę galią turinčioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nusprendė, jog ieškovės neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų dėl 58 298,58 Eur žalos, grindžiamos tuo, kad jis patvirtino ir sumokėjo už atliktų darbų aktuose Nr. 2–18 nurodytus, tačiau UAB „Vaitesa“ neatliktus darbus ir nepanaudotas medžiagas.

103. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 70 punkte jau nurodė, kad byloje dėl BUAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismai netyrė ir nevertino pateiktų įrodymų tuo aspektu, ar UAB „Hidromotas“ bei D. B. įvardyti kaip fiktyvūs konkretūs darbai UAB „Vaitesa“ buvo realiai atlikti, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-782-407/2022 6, 7, 27 punktai). Taigi civilinėje byloje dėl BUAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra nustatytų prejudicinių faktų dėl to, buvo ar ne atlikti ieškovių įvardyti kaip fiktyvūs darbai, buvo ar ne realiai panaudotos ieškovių kvestionuojamos medžiagos šiems darbams atlikti. Šios aplinkybės turi būti tiriamos būtent nagrinėjamoje byloje. Civilinėje byloje dėl BUAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovo veiksmai buvo vertinamai kitu teisiniu aspektu, t. y. siekio tyčia privesti bendrovę prie bankroto ar sąmoningo jau nemokios bendrovės padėties pabloginimo), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovo veiksmų neteisėtumas grindžiamas fiduciarinių jo, kaip bendrovės vadovo, pareigų pažeidimu, neatsakingai panaudojant bendrovės lėšas. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie teisiškai nepagrįstos išvados, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-782-407/2022 atliktas tų pačių įrodymų (NMA ataskaitų ir 2018 m. balandžio 12 d. teismo ekspertizės akto), taip pat proceso dalyvių argumentų vertinimas ir dėl jų padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, iš esmės netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, kuriais ieškovės įrodinėja atsakovo veiksmų neteisėtumą, sumokant už darbus ir medžiagas pagal atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 2–18, tarp jų – ir kitoje civilinėje byloje pateikto 2018 m. balandžio 12 d. teismo ekspertizės akto, kuris nagrinėjamoje byloje vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas.

104. Kartu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis analogiškais motyvais, kokie nurodyti šios nutarties 82, 90 punktuose, pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl NMA 2014 m. vasario 19 d. ir 2014 m. birželio 17 d. patikrinimų ataskaitas surašiusių NMA darbuotojų nepakankamos kompetencijos, dėl patikrinto ne ginčo pastato.

105. Išdėstyti motyvai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo, neatskleidė ginčo dėl atsakovo, kaip buvusio UAB „SLM group“ vadovo, civilinės atsakomybės už žalą, grindžiamą bendrovės lėšų nepagrįstu sumokėjimu už atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 2–18 nurodytų darbų dalį, esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

106. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

107. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovių įrodinėjamų atsakovo neteisėtų veiksmų, sumokant UAB „SLM group“ lėšomis už UAB „Vaitesa“ atliktų darbų akto Nr. 1 pozicijose 80–113 nurodytus darbus ir jiems atlikti panaudotas medžiagas, nesilaikė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojama kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicinė galia, dėl to iš esmės netyrė ir nevertino nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, kuriais ieškovės grindžia atsakovo, kaip buvusio BUAB „SLM group“ vadovo neteisėtus veiksmus, kildinamus ir fiduciarinių pareigų, pasirašant UAB „Vaitesa“ atliktų darbų aktus Nr. 2–18 ir sumokant už neatliktų darbų ir nepanaudotų medžiagų dalį, pažeidimo. Nurodyti teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Dėl aptartų įrodinėjimo ir įrodymų vertimo taisyklių pažeidimo pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta ir nustatyta, kokie konkretūs UAB „Vaitesa“ atliktų darbų aktuose Nr. 1–18 įrašyti darbai nebuvo atlikti, kokios konkrečios medžiagos nepanaudotos. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai nė dėl dalies ginčo aktuose nurodytų darbų, nenustatinėjo kitų būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygų: žalos fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nenagrinėjo atsakovo argumentų, kuriais siekiama paneigti jo, kaip buvusio vadovo, kaltės prezumpciją.

108. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

109. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

110. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, lemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apimties, dėl jų atsiradusios žalos fakto ir jos konkretaus dydžio, be to, tiek faktinio, tiek teisinio priežastinio ryšio, taip pat atsakovės kaltės prezumpcijos paneigimo, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)konstatavimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.