- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2-924-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00333-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic“ dėl delspinigių sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Terebro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) sumažinti 2021 m. vasario 22 d. UAB „Terebro“ ir UAB „ViaCon Baltic“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 11.2 punkto pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/01933 apskaičiuotas netesybas nuo 40 786,04 Eur iki 4 078,60 Eur; 2) sumažinti 2021 m. kovo 9 d. UAB „Terebro“ ir UAB „ViaCon Baltic“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 11.2 punkto pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/01933 apskaičiuotas netesybas nuo 15 626,22 Eur iki 1 562,62 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys pasirašė dvi prekių pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu 2021 m. kovo 31 d. buvo sudarytos dvi ieškovės turto įkeitimo sutartys. Notarui išdavus vykdomuosius įrašus, antstolis 2022 m. sausio 3 d. raginimu pagal pirmąją sutartį įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovei 52 751,20 Eur pagrindinę skolą ir 25 005,48 Eur delspinigius po 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną (2022 m. birželio 7 d. delspinigių suma siekia 40 786,04 Eur). 2022 m. gegužės 16 d. raginimu antstolis įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovei pagal antrąją sutartį 25 956,63 Eur pagrindinę skolą ir 15 553,37 Eur delspinigius po 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (2022 m. birželio 7 d. delspinigių suma siekia 15 626,22 Eur). Atsakovė siekia išieškoti iš ieškovės bendrą 78 707,83 Eur dydžio pagrindinę skolą ir 56 412,26 Eur delspinigius. Reikalaujamos išieškoti ir sutartyse įtvirtintos 0,2 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną yra neprotingai didelės, todėl turi būti sumažintos teismo sprendimu.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, vykdomus kreditorės UAB „ViaCon Baltic“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/01933.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės UAB „Terebto“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo sustabdė priverstinio skolos iš skolininkės UAB „Terebro“ išieškojimo veiksmus, vykdomus kreditorės UAB „ViaCon Baltic“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/01933.
5. Kauno apygardos teisme 2022 m. birželio 16 d. gautas ieškovės prašymas, kuriuo prašoma taikyti byloje papildomas laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti išieškojimo veiksmus ir kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/01932.
6. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo sustabdė priverstinio skolos iš skolininkės UAB „Terebro“ išieškojimo veiksmus, vykdomus kreditorės UAB „ViaCon Baltic“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/01932.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „ViaCon Baltic“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė įpareigoti ieškovę sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 60 000 Eur sumą atsakovės galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui. Prašyme nurodė, kad atsakovei negalint išsiieškoti ne tik netesybų, bet ir pagrindinės skolos, kurios fakto ir dydžio ieškovė neginčija, atsakovė patiria nuostolių, kadangi negali atsiskaityti už įsigytas prekes, grąžinti pasiskolintų pinigų ir iš esmės yra apribojama sklandi komercinė veikla. Sustabdžius apskritai visus išieškojimus iš skolininkės, atsakovė ne tik kad nėra tikra, jog delspinigių suma padengs visus nuostolius (nes dėl jų dydžio vyksta ginčas), bet taip pat negali atgauti ir pagrindinės skolos. Be to, ieškovės finansinė padėtis yra prasta, šiai dienai yra užfiksuotas 244 140 Eur grynasis nuostolis, yra tikimybė, kad ieškovei gali būti iškelta nemokumo byla, tuomet nuostolių išieškojimas bus dar labiau apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi įpareigojo ieškovę UAB „Terebro“ per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 37 742,89 Eur sumą, kuri užtikrintų atsakovės UAB „ViaCon Blatic“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, arba pateikti tokiai pat sumai banko garantiją.
9. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto reglamentavimą, teismų praktikos išaiškinimus, jog CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020).
10. Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl nuostolių dydžio sumažinimo ir antstolis K. K. 2022 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-22-118-29174 yra patenkinęs skolininkės skundą bei konstatavęs, jog kreditorės nuostolių, patirtų dėl užtikrintos įkeitimu prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo, atlyginimo suma turi būti mažinama iki fiksuotos 30 000 Eur, kadangi pirmojoje įkeitimo sutartyje buvo nustatyta 30 000 Eur maksimalioji įkeitimo riba, kuria užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo kreditoriui atlyginimas. Antstolis taip pat nurodė, kad pagal antrąją įkeitimo sutartį antstolio išieškoma netesybų suma šiuo metu yra 7 742,89 Eur. Šių sumų išieškojimas, teismui byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra sustabdytas.
11. Konstatavęs, kad ieškovė ieškinyje neginčija, jog atsakovė siekia išieškoti iš skolininkės (ieškovės) 78 707,83 Eur dydžio pagrindinę skolą ir 56 412,26 Eur delspinigių, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė ne tik kad nemoka sutartų netesybų, bet negrąžina ir pagrindinės skolos, todėl akivaizdu, kad atsakovė patiria nuostolius (ji negali atsiskaityti su savo kreditoriais). Teismas nusprendė, kad atsakovė įrodė pirmąją sąlygą, būtiną nuostolių užtikrinimo taikymui.
12. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiai dienai ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga; ieškovė turi didelių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, teismuose yra nagrinėjama nemažai bylų (93) dėl skolų iš ieškovės priteisimo, jau yra priimtų teismų procesinių sprendimų dėl skolų iš ieškovės priteisimo, yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai. Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovė 2021 m. patyrė 244 140 Eur dydžio nuostolius. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina ir antrąją sąlygą, jog esant sudėtingai ieškovės finansinei padėčiai egzistuoja tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo.
13. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nusprendė esant pagrindui tenkinti atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, tačiau nustatęs, kad antstolio kontoroje šiuo metu yra sustabdytas 37 742,89 Eur netesybų išieškojimas, įpareigojo ieškovę būtent šią sumą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą, kaip užtikrinančią atsakovės UAB „ViaCon Blatic“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, arba pateikti tokiai pat sumai banko garantiją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „Terebro“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti, panaikinti taikytas užtikrinimo priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas tenkindamas prašymą rėmėsi deklaratyviais atsakovės argumentais, jog ji šiuo metu patiria nuostolius, bei nepagrįsta nuomone, kad ieškovės finansinė padėtis yra bloga ir dėl to ieškovei gali būti iškelta nemokumo byla.
14.2. Atsakovės pateiktas banko išrašas apie pasiskolintus pinigus neįrodo ir nepagrindžia, kad siekdama kompensuoti nuostolius, patiriamus dėl laiku nesumokamų pinigų už pagamintas ir perduotas prekes, atsakovė yra priversta skolintis apyvartinių lėšų. Nėra aiškus paskolos paėmimo tikslas, data. Nesąžininga savo galimus nuostolius grįsti pasiskolintomis lėšomis, kai nėra aiškiai įrodyta tikslinė šių lėšų panaudojimo paskirtis.
14.3. Nėra aišku ir neįrodyta, kokius nuostolius atsakovė galimai patyrė ir ar iš viso jų patyrė. Šioje situacijoje priskaičiuotas nuostolių dydis ne kompensuoja atsakovės galimus nuostolius, tačiau tuo yra siekiama nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita už praleistą apmokėjimo terminą.
14.4. Sutikęs su atsakovės argumentais, kad ieškovė ne tik kad nemoka sutartų netesybų, bet negrąžina ir pagrindinės skolos, todėl atsakovė patiria nuostolius, teismas neteisingai vertino atsakovės pateiktus dokumentus bei argumentus, kadangi pagal vykdomąją bylą Nr. 0118/21/01933 pagrindinę skolą (26 000 Eur) ieškovė apmokėjo dar 2021 m. lapkričio mėnesį – iki atsakovei pateikiant dokumentus antstoliui vykdyti. Apmokėjimo faktą patvirtina antstolio patvarkymas dėl skundo tenkinimo S-22-118-33216, kuriuo buvo perskaičiuojama išieškoma suma, paliekant priskaičiuotas palūkanas. Todėl aplinkybė, kad ieškovė negrąžina pagrindinės skolos, nevertintina kaip galimas atsakovės nuostolių patyrimas. Vertinant dokumentų visumą bei atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog atsakovei yra realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas.
14.5. Atsakovė pateikusi Klaipėdos rajono savivaldybės raštą neatskleidė visos informacijos, nepateikė teismui duomenų, kad UAB „Šilutės vandenys“ neišmokėta suma ieškovei yra didesnė, nei šiai dienai esamas įsiskolinimas (vykdomoji byla Nr. 0118/21/01932); tokiu atveju ieškovė visiškai padengia visą įsiskolinimą bei iki prašomo dydžio sumažintą nuostolių sumą atsakovei.
14.6. Nepagrįsti atsakovės argumentai apie prastą ieškovės finansinę padėtį ir apie galimą nemokumą ar bankroto tikimybę. Teismas, remdamasis atsakovės pateikta informacija apie esamus teisminius procesus bei turto areštus, neatsižvelgė į tai, jog didžioji dalis teisminių procesų yra užbaigti, o turto areštai nebegaliojantys. Todėl šios aplinkybės nepatvirtina antrosios sąlygos, jog esant sudėtingai ieškovės finansinei padėčiai egzistuoja tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo.
14.7. Ieškovė, turėdama sutartinių įsipareigojimų, sklandžiai vykdo darbus, todėl bankroto tikimybės nėra. Atsakovės pateikta Creditinfo ataskaita yra neatnaujinta, įsiskolinimai ataskaitoje yra fiksuojami nuo 2019 m. ir šiai dienai skolos yra apmokėtos, o neatnaujinus informacijos kreditingumo reitingas nėra peržiūrimas. Todėl akivaizdu, kad šių duomenų teismas neturėjo vertinti kaip patikimų ir įrodančių, jog gali būti apsunkinamas nuostolių išieškojimas.
14.8. Ieškovei suvaržius galimybę disponuoti jai iš esmės didele pinigų suma (įmokant į depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją), sutriktų atsiskaitymai valstybinėms institucijoms, darbuotojams, sutriktų atsiskaitymai su kitais tiekėjais ir kreditoriais, siekiant vykdyti sutartinius įsipareigojimus, bei būtų apribota ieškovės ūkinė – komercinė veikla ir būtent dėl to būtų patiriami nuostoliai.
14.9. Siekdama sumokėti pagrindinę skolą, ieškovė yra pasiūliusi įkeisti turimą kilnojamąjį turtą.
14.10. Atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais, jog nuostoliai gali objektyviai atsirasti ir yra realūs tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys būtų atmestas. Atsakovei neįrodžius aptariamų nuostolių atsiradimo tikimybės realumo, ieškovės turtinė padėtis neturi esminės reikšmės.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „ViaCon Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Susitardama dėl ribotų netesybų, atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad ginčo sutarčių nevykdymo atveju ieškovė atlygins patiriamus nuostolius. Tačiau šiuo atveju neatgaunama nei pagrindinė skola, nei susitartos netesybos. Bendra laikinųjų apsaugos priemonių sustabdyto išieškojimo suma – 90 703,71 Eur, kuri yra šiuo metu atsakovės jau patiriami nuostoliai.
15.2. Neatgaudama pagrindinės skolos ar sutartų netesybų atsakovė yra priversta skolintis papildomas pinigų sumas, kad galėtų įsigyti gamybai būtinas žaliavas bei laiku atsiskaitytų su savo kreditoriais; be to, už pinigų naudojimą yra priversta mokėti atitinkamą palūkanų sumą. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar atsakovė naujai skolinosi pinigus ar naudoja iš anksčiau pasiskolintus pinigus dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų atsiradusiems nuostoliams sumažinti, kadangi bet kokiu atveju patiria nuostolių, nes yra priversta prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų bei panaudoti jau pasiskolintus pinigus nuostolių mažinimui, kurie originaliai buvo pasiskolinti kitiems tikslams.
Šalies argumentai
15.3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog grąžinta pagrindinės skolos dalis sudaro sąlygas neatsirasti tolesniems nuostoliams. Net ir atmetus delspinigių sumas (kurių dydžiui pritarė ieškovė) pagrindinės skolos suma sudaro 52 809,75 Eur; visa skolos suma lygi 90 703,71 Eur. Akivaizdu, kad šios sumos negrąžinimas ir išsisukinėjimas nuo jos mokėjimo sudaro sąlygas atsakovės patiriamų nuostolių atsiradimui, komercinės veiklos apribojimui.
15.4. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga. Įvertinus atnaujintus 2022 m. rugpjūčio 12 d. Creditinfo duomenis konstatuotina, jog ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga ir nuolatos prastėjanti. Ieškovės prasta finansinė padėtis pastebima ir 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose, kur yra užfiksuotas 244 140 Eur grynasis nuostolis. Atsižvelgus į viešai pateiktus duomenis bei į tai, jog ieškovė su atskiruoju skundu nepateikė prastą finansinę padėtį paneigiančių dokumentų, yra pagrįsta teismo išvada, kad ieškovės finansinė padėtis yra prasta.
Šalies argumentai
15.5. Nurodydama, kad turi sutartinių įsipareigojimų ir vykdo darbus, apeliantė nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Viešai prieinami duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovė savo įsipareigojimų (ne tik finansinių) nevykdo ir yra nepatikima įmonė.
Atsiliepimas
15.6. Atsakovei susisiekus su ieškovės kontrahente UAB „Šilutės vandenys“ telefonu, buvo nurodyta, kad iki šios dienos UAB „Šilutės vandenys“ yra sumokėjusi visą sumą pagal rangos sutartį Nr. 21F-(4.64)-13, išskyrus tą sumą, kuri buvo sulaikyta (68 299,90 Eur). Nėra aišku, kada bus sumokėta sulaikytoji suma ar ieškovė apskritai ją atgaus. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad neišmokėtos sumos pakaks pilnai atsiskaityti su atsakove.
15.7. Atsakovė kartu su atsiliepimu teikia 2022 m. rugpjūčio 12 d. Creditinfo ataskaitą apie ieškovę, nurodydama, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo po to, kai atskirajame skunde ieškovė nurodė, jog teismas vadovavosi neatnaujintais 2022 m. birželio 22 d. Creditinfo ataskaitos duomenimis. Nebuvo galimybės šios ataskaitos pateikti anksčiau, kadangi dokumentas yra teikiamas realiu laiku, t. y. atsiliepimo į atskirąjį skundą datai. Įrodymas yra susijęs su nagrinėjamai bylai aktualiomis aplinkybėmis (dėl tikėtinų nuostolių išieškojimo apsunkinimo), o jo prijungimas neužvilkins bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
17. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. birželio 13 d. antstolio patvarkymą dėl skundo tenkinimo; ieškovės ir UAB „Šilutės vandenys“ pasirašytą atliktų darbų aktą.
18. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir prašo priimti Creditinfo ataskaitą, taip pat pateikė UAB „Šilutės vandenys“ pateiktą informaciją.
19. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. birželio 13 d. antstolio patvarkymas dėl skundo tenkinimo Nr. S-22-118-33216 jau yra byloje pateiktas atsakovės su atsiliepimu į ieškinį, todėl nėra poreikio šį dokumentą pakartotinai priimti. Apeliantės ir UAB „Šilutės vandenys“ pasirašytas atliktų darbų aktas bei atsakovės pateikta informacija šiuo atveju neatitinka sąsajumo su nagrinėjamu klausimu reikalavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina. Tuo tarpu pateikti Creditinfo atnaujinti duomenys apie apeliantę gali turėti reikšmės vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl priimami, taip pat atsižvelgiama į tai, kad šie duomenys sudaryti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl atsakovė objektyviai negalėjo jų pateikti anksčiau, be to, duomenys iš esmės yra vieši.
Dėl ginčo esmės
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
22. Taigi, nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
23. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017; kt.). CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: (1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei (2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020). Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, tokiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriami ar galintys atsirasti nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai, nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, jog pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
25. Taigi, nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslis gynimosi būdas nuo laikinųjų apsaugos priemonių. Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų aukščiau minėtų dviejų sąlygų, kurias nagrinėjamu atveju pareigą įrodyti turėjo atsakovė UAB „ViaCon Baltic“. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, konstatavęs, kad atsakovė įrodė, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (išieškojimo vykdymo sustabdymo) patiria nuostolius bei įrodė, kad, esant sudėtingai ieškovės finansinei padėčiai, egzistuoja tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo. Apeliantė (ieškovė) nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
27. Apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė pagrindė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jai kyla nuostolių ir jų atlyginimas gali būti apsunkintas ar neįmanomas, jeigu nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nebus taikytas.
28. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).
29. Atsakovė nuostolius įrodinėjo tuo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali išsiieškoti ne tik netesybų, bet ir pagrindinės skolos, kurios fakto ir dydžio ieškovė neginčija, todėl negali atsiskaityti už įsigytas prekes, grąžinti pasiskolintų pinigų ir iš esmės yra apribojama sklandi komercinė veikla.
30. Byloje kilęs ginčas dėl sutartinių netesybų mažinimo. Nustatyta, kad notaro išduotų vykdomųjų įrašų pagrindu antstolis vykdo tiek pagrindinės skolos, tiek netesybų išieškojimus iš ieškovės atsakovės naudai. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. ir birželio 20 d. nutartimis, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, išieškojimo veiksmai sustabdyti. Taigi, nors nagrinėjamas ginčas dėl netesybų, tačiau taikius laikinąsias apsaugos priemones išieškojimo veiksmai sustabdyti apskritai, t. y. tiek dėl pagrindinės skolos (dėl kurios nėra ginčo) išieškojimo, tiek dėl ginčo netesybų sumos. Esant tokiai situacijai, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju, negalėdama išsiieškoti pagrindinės skolos, atsakovė patiria nuostolius – negali atgauti ir savo veikloje naudoti piniginių lėšų, dėl kurių byloje ginčas nevyksta. Šiuo aspektu neaktualūs apeliantės argumentai dėl atsakovės paimtos paskolos paėmimo datos, tikslo, naudojimo ir pan., kadangi skundžiama nutartimi teismas atsakovės prašomą 60 000 Eur nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo, užtikrinimo sumą susiejo su faktiškai vykdomosiose bylose išieškomų sumų dydžiais, kurių išieškojimas sustabdytas, ir sumažino iki 37 742,89 Eur sumos.
31. Atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pirmosios instancijos teismas tenkino, laikęs, jog įrodyta ir antroji sąlyga – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas, šiuo atveju – dėl prastos ieškovės finansinės padėties. Nesutikdama su tokia teismo išvada apeliantė nurodo, jog sėkmingai vykdo veiklą, turi sutartinių įsipareigojimų, tačiau, viena vertus, tokiems savo argumentams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (pateiktas atsisakytas priimti 2022 m. vasario 17 d. atliktų darbų aktus nėra aktualus). Kita vertus, apeliantė taip pat nurodo, jog teismo nustatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma jai yra didelė ir dėl to sutriktų atsiskaitymai su valstybės institucijomis, darbuotojais, kt.
32. Paminėtina, kad šalies finansinė padėtis savaime nei palengvintų, nei pasunkintų procesinio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad antroji CPK 146 straipsnyje nustatyto instituto taikymo sąlyga galėtų būti siejama su ieškovės nesąžiningumu, pavyzdžiui, kad pastaroji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017; 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-433-302/2022). Visgi, net ir konstatavus, kad šiuo atveju santykinai sudėtinga ieškovės finansinė padėtis ipso facto (savaime) nelemtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, byloje esančių įrodymų bei viešai prieinamų duomenų analizė teikia pagrindą vertinti, kad ieškovės finansinė padėtis nėra gera, ieškovė nėra linkusi laiku atsiskaityti su kontrahentais, o tai teikia pagrindą išvadai dėl tikėtino galimų nuostolių išieškojimo apsunkinimo.
33. Kaip minėta, pati apeliantė neteikia duomenų, pagrindžiančių gerą jos finansinę padėtį, o atsakovės pateikti Creditinfo duomenys rodo, kad UAB „Terebro“ vėlavimo atsiskaityti reitingas 99, bankroto reitingas – 10 klasė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. rezoliucija priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Terebro“ iškėlimo. Taip pat tiek Creditinfo, tiek LITEKO duomenys rodo, kad apeliantė UAB „Terebro“ yra aktyvi bylininkė, nors didelė dalis per 2022 m. išnagrinėtų bylų pasibaigė šalims (UAB „Terebro“ ir jos kontrahentėms tų bylų ieškovėms) sudarius taikos sutartis, pats elgesio modelis leidžia spręsti, kad apeliantė laiku savo įsipareigojimų nevykdo ir tik kreditoriams pasikreipus į teismą imasi aktyvių skolos padengimo veiksmų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju egzistuoja ir tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo sąlyga, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai tenkintas atsakovės prašymas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Atsakovė pateikė prašymą iš apeliantės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.
36. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Šis klausimas spręstinas priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, jos 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad Kauno apygardos teisme civilinė byla dar neišnagrinėta – procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2022 m. rugsėjo 26 d., atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimo klausimas šioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.