Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., V. S., A. P., A. P., S. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens A. P., pareiškiančios savarankiškus reikalavimus, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjui A. P., kitiems suinteresuotiems asmenims V. P., V. S., A. P., S. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama O. P. po savo sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. priėmė palikimą po mamos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

3) pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis po palikėjo A. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo atmesti;

4) pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis po palikėjos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo patenkinti.

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Suinteresuotas asmuo A. P. su pareiškėjo A. P. reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą jis priėmė po mamos O. P. mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, sutinka. Neneigia, kad pareiškėjas kartu su tėvais apie 2007–2008 metus remontavo tėvų namus, pristatė priestatą. Po tėvo mirties pareiškėjas mamos neįsileido gyventi į namus, jos neprižiūrėjo, neslaugė, net neleido jai gyventi savuose namuose. Todėl pareiškėjas, gyvendamas tėvų name ir naudodamasis paslaugomis, privalėjo ir privalo mokėti mokesčius už savo paties ir savo šeimos sunaudotą elektros energiją, išvežtas atliekas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalis, kuria atmesta pareiškėjo A. P. pareiškimo dalis, kuria buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikėjo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimą turtą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, taip pat kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, ir kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po motinos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos duktė A. P. pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

23. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimo dalį netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl dalies pareiškėjo pateiktų įrodymų iš viso nepasisakė ir jų nevertino, todėl padarė neteisingas išvadas, be to, neaiški skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. P. ir O. P. buvo sutuoktiniai, turėjo šešis vaikus – S. P., A. P., V. P., V. S., A. P., E. P. Tėvas A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus A. P., atsirado jo vardu registruotas palikimas – namų valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini), 4,97 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) 2 ha miškų ūkio žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). A. P. testamento nebuvo parašęs. Po palikėjo A. P. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą 2015 m. balandžio 27d. kreipėsi penki įpėdiniai, tai yra vaikai A. P., A. P., V. P., V. S. ir A. P. 2021 m. spalio 5 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi įpėdinis A. P. savo paveldėjimo teises į turtą, likusį po tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini), padovanojo pareiškėjui A. P. 2021 m. spalio 5 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis suinteresuoti asmenys V. P. ir V. S. savo paveldėjimo teises į turtą, likusį po tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini), padovanojo suinteresuotam asmeniui A. P. Taigi po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) yra du įpėdiniai, priėmę palikimą, tai yra pareiškėjas A. P., kuris paveldi savo ir A. P. dalį, taip pat A. P., kuri paveldi savo, V. P. ir V. S. dalį.

25. Sutuoktinių sūnus pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą prašydamas, be kita ko, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikėjo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą – namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), faktinio valdymo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi šio pareiškėjo reikalavimo netenkino.

26. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – dėl palikimo priėmimo nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006).

27. Antra, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CPK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CPK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

28. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad juridinę reikšmę turi būtent palikimo priėmimo faktas, t. y. ar įpėdinis gali būti laikomas priėmusiu palikimą. Priešingai, nei pareiškime ir apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, juridinės reikšmės neturi tai, kuris iš įpėdinių pirmiau priėmė palikimą, taip pat juridinės reikšmės neturi tai, kokią dalį palikimo įpėdinis pradėjo faktiškai valdyti priimdamas palikimą. Jei įpėdinis gali būti laikomas priėmusiu palikimą, nesvarbu, kokiu būdu ir kokia apimtimi jis tą palikimą priėmė, jis gali įgyti visą jam tenkančią palikimo dalį. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, šiuo atveju teismas nesprendžia dėl paveldimo turto ir įpėdiniams tenkančių šio turto dalių apimčių. Kita vertus, šios apimtys nepriklauso nei nuo palikimo priėmimo apimties ar būdo, nei nuo palikimo priėmimo momento.

29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas A. P. palikėjo tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė 2015 m. balandžio 27d., t. y. per teisės aktais nustatytą terminą, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Tai patvirtina ir notaro 2015 m. balandžio 27 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. 1922. Akivaizdu, kad, esant šioms aplinkybėms, faktas, jog A. P. priėmė A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti, neturi juridinės reikšmės. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė tokį pareiškėjo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, tenkinant pareiškėjo A. P. reikalavimą dėl O. P. palikimo priėmimo faktiniu valdymu nebuvo remiamasi tais pačiais įrodymais, kuriais buvo remiamasi atmetant pareiškėjo reikalavimą dėl palikėjo A. P. palikimo priėmimo faktiniu valdymu, kadangi pastaruoju atveju, be kitų, yra įrodymų, jog pareiškėjas per teisės aktais nustatytą terminą palikimą priėmė kreipdamasis į notarą.

30. Kaip minėta, po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius į notarą dėl palikimo priėmimo palikėjo sutuoktinė O. P. ir pirmos eilės įpėdinis S. P. nesikreipė. Sutuoktinė O. P. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nebuvo parašiusi. Po O. P. mirties įpėdiniais buvo visi šeši sutuoktinių vaikai, tačiau per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po palikėjos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą dėl palikimo priėmimo 2019 m. liepos 31 d. kreipėsi tik vienas įpėdinis, tai yra dukra V. P. Suinteresuotas asmuo sutuoktinių duktė A. P. patikslintu pareiškimu su savarankiškais reikalavimais, be kita ko, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama O. P. po savo sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. priėmė palikimą po mamos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi šiuos suinteresuoto asmens A. P. reikalavimus tenkino.

31. Kaip minėta, CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012 ir kt.).

34. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

35. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio; jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi O. P. nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta dukra V. P. Šioje teismo nutartyje nurodoma, kad O. P. yra neįgali, dėl sveikatos būklės negali savęs apsitarnauti, savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei atlikti pareigų, jai reikalinga kito žmogaus pagalba, slauga ir priežiūra. 2018 m. gegužės 16 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartimis panaudos davėjai O. P., A. P., V. P., V. S., A. P., A. P. ir panaudos gavėjas V. P. susitarė, kad panaudos davėjai leidžia panaudos gavėjui naudotis 4,97 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta 5 metų laikotarpiui, t. y. nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. gegužės 16 d., žemės sklypas išnuomotas žemės ūkio veiklai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. P. yra A. P. sutuoktinis, taip pat ūkininkas, ūkį įregistravęs dar 2002 m. kovo 28 d., ir kad minėtą žemės sklypą naudojo realiai – deklaruodavo jame auginamus pasėlius, gavo išmokas už šį žemės sklypą. Bylos duomenimis, minėtas žemės sklypas nuo 2012 m. gegužės 10 d. pagal privačios žemės panaudos sutartį, sudarytą tarp mirusiojo tėvo A. P. ir sūnaus A. P., penkerius metus buvo naudojamas A. P. A. P. minėtą žemės sklypą taip pat naudojo realiai – deklaruodavo jame auginamus pasėlius, gavo išmokas už šį žemės sklypą.

36. Suinteresuotų asmenų V. P., V. S., A. P. paaiškinimais, tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini) momentu mama O. P. buvo patyrusi insultą ir gydoma ligoninėje, tačiau visada rūpinosi ūkiu, žeme, rūpinosi, kas tvarkys 4,97 ha žemę (duomenys neskelbtini), nes A. P. žemė nebuvo reikalinga, motinos valia buvo priimti savo mirusio sutuoktinio A. P. palikimą – ji tuo tikslu buvo nuvežta pas notarę, tačiau dėl sveikatos būklės negalėjo išlipti iš automobilio, todėl notaras buvo atėjęs iki jos, bet dėl nežinomų priežasčių jokių įrodymų apie tai pas notarą nėra likę. Taigi, tiek šalių paaiškinimai, tiek rašytinė bylos medžiaga (panaudos sutartis) patvirtina, kad O. P. sprendė klausimus dėl A. P. vardu registruoto žemės sklypo valdymo ir naudojimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į palikimo priėmimo metu buvusį O. P. amžių, sveikatos būklę, taip pat į tai, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad O. P. galėjo neturėti valios priimti mirusiojo sutuoktinio A. P. palikimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodyta, jog O. P. po savo sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą (jo dalį) faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis). Šios išvados niekaip nekeičia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis esant mamai O. P. gyvai dar kurį laiką po tėvo A. P. mirties panaudos sutarties pagrindu naudojosi 4,97 ha žeme (duomenys neskelbtini) ar kad valdė kitą A. P. palikimą sudarančio turto dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei 2018 m. gegužės 16 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartis, kuria panaudos davėja O. P. perleido panaudos gavėjui V. P. naudotis 4,97 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta niekine, tai nepaneigia fakto, jog O. P. siekė šį turtą valdyti.

37. Suinteresuotų asmenų V. P., V. S., A. P. paaiškinimais, liudytojo V. P. parodymais nustatyta, kad po motinos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas valdė, naudojo ir išlaikė tėvų gyvenamąjį namą, o tėvo A. P. vardu registruotą žemę ir mišką, kurių dalis priklausė ir mamai O. P., kaip įpėdinė valdė, naudojo, išlaikė A. P. su vyru ūkininku V. P. Kad A. P. su vyru ūkininku V. P. tėvo A. P. vardu registruotame 4,97 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdė ir vykdo iki šiol žemės ūkio veiklą, moka žemės mokestį, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodyta, kad A. P. po savo mamos O. P. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė jos palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

38. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad konstatavus, jog tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo A. P. po motinos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti, lieka neaišku, kurią turto dalį kiekvienas iš pareiškėjų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, priėmė, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teisės aktai nedraudžia palikimo priimti keliems įpėdiniams, nepriklausant nei nuo palikimo priėmimo apimties ar būdo, nei nuo palikimo priėmimo momento.

39. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytiems motyvams ir argumentams ir dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų ir argumentų plačiau nepasisako.

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti apeliacinį skundą.

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.